Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elpekas“ atstovui advokatui Ariui Damušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021-01-15 tarp pirkėjo R. D. ir atsakovės sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. V45.A-3-8, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje, ne vėliau kaip iki 2022-02-28 dienos, sudaryti pagrindinę sutartį, kurios pagrindu atsakovė parduotų, o pirkėjas pirktų šiuos nekilnojamojo turto objektus: apartamentus Nr. A-3-8, esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini); parkavimo vietą; dviračių saugyklą. Sutarties kaina – 85 980 Eur su PVM, avansas – 12 897 Eur. Tą pačią dieną (2021-01-15) tarp R. D. ir atsakovės sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti apartamentų A-4-8 įrengimo darbus, o užsakovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 11 520 Eur su PVM kainą už atliktus darbus.

7. 2021-05-06 R. D. ir atsakovė pasirašė susitarimą I dėl 2021-01-15 dienos preliminariosios sutarties pakeitimo. Šalys susitarė pakeisti 2021-01-15 dienos preliminariosios sutarties 1.1.8 punktą, t. y. pakeisti turto kainą, nustatant, kad bendra turto kaina yra 91 575 Eur su PVM. Taip pat buvo padidintas avansas iki 13 736 Eur, nustatant, kad trūkstama dalis turi būti sumokėta per 20 dienų nuo susitarimo I sudarymo dienos. Minėto susitarimo I 4 punkte šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovės iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo.

8. 2021-05-13 R. D., ieškovas ir atsakovė pasirašė susitarimą II dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuriuo R. D. perleido visas iš 2021-01-15 preliminariosios sutarties ir 2021-01-15 rangos sutarties, bei susitarimo I kylančias teises ir pareigas ieškovui A. S.

9. 2021-01-22 tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. V45.A-5-1, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje, bet ne vėliau kaip iki 2022-02-28 dienos, sudaryti pagrindinę sutartį, kurios pagrindu atsakovas parduotų, o ieškovas pirktų šiuos nekilnojamojo turto objektus: apartamentus Nr. A-5-1, esančius pastate, adresu (duomenys neskelbtini); parkavimo vietą; dviračių saugyklą. Sutarties kaina – 90 000 Eur su PVM, avansas – 13 500 Eur. Tą pačią dieną (2022-01-22) ieškovas sudarė su atsakove rangos sutartį Nr. V45.A-5-1R, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti apartamentų A-5-1 įrengimo darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 10 200 Eur su PVM kainą už atliktus darbus.

10. 2022-05-05 atsakovė informavo ieškovą elektroniniu laišku, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas pratęsiamas iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Taip pat el. laiške buvo pateikta nuoroda į objekto nuotraukas apie vykdomus darbus.

11. 2022-07-27 elektroniniu laišku ir pranešimu atsakovė informavo ieškovą apie tai, kad pratęsia 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariosiose sutartyse įtvirtintą pagrindinių sutarčių sudarymo terminą iki 2022-09-30 dienos, o 2021-01-15 ir 2021-01-22 rangos sutartyse nustatytą darbų atlikimo terminą iki 2022-11-30.

12. 2022-09-14 pranešimais atsakovė pasiūlė ieškovui ne vėliau kaip iki 2022-09-20 sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų bei rangos sutarčių vykdymo, nustatant atnaujintas preliminariųjų sutarčių ir rangos sutarčių kainas, t. y. pakeliant kainas, arba bendru sutarimu nutraukiant sutartis.

13. 2022-10-06 atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog A-3-8 ir A-5-1 apartamentai nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, pateiktos kadastrinės bylos. Ieškovas pakviestas atvykti į objektą (duomenys neskelbtini) apartamentų apžiūrai bei susidariusios situacijos aptarimui.

14. 2022-11-09 ieškovas elektroniniu laišku pateikė pasiūlymą atsakovui, kuriame nurodė, kad atsisako apartamentų A-5-1 su sąlyga, kad atsakovė grąžintų avansą arba įskaitytų jį apartamentų A-3-8 kainos daliai. Ieškovas taip pat pasiūlė palikti galioti 2021-01-15 preliminariąją ir rangos sutartis, nekeičiant kainų.

15. 2022-11-16 ieškovas atsakovės pranešimu buvo informuotas apie tai, kad atsakovė vienašališkai nutraukia 2021-01-15 ir 2021-01-22 rangos sutartis.

16. 2022-12-08 atsakovė pranešimu siūlė ne vėliau kaip iki 2022-12-12 dienos sudaryti rašytinį susitarimą dėl tolimesnio preliminariųjų sutarčių vykdymo, pasiūlė nustatyti naują kainą, sudarant naują susitarimą.

17. 2022-12-19 atsakovė pranešimu informavo ieškovą apie tai, kad vienašališkai nutraukia 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariąsias sutartis.

18. 2023-01-31 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė daiktus, nurodytus 2021-01-15 preliminarioje sutartyje, kitiems fiziniams asmenims iš viso už 127 030 Eur.

19. 2023-04-05 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė pardavė daiktus, nurodytus 2021-01-22 preliminarioje sutartyje, kitiems fiziniams asmenims iš viso už 101 000 Eur.

Dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo

20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2020).

21. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus). Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apie preliminariosios sutarties nutraukimą, t. y. atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pareiškė būtent atsakovė. Esminis nesutarimas tarp bylos šalių kilęs dėl sutarties šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo: atsakovės vertinimu, ji pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti pagrįstai, nes ieškovas nesutiko su turto kainos pasikeitimu, o atsakovė preliminariųjų sutarčių nebegalėjo vykdyti dėl trečiųjų asmenų, kurių atsakovė negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos, veiksmų. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo neteisėtas, ieškovui nesutikus su padidinta turto kaina.

23. Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo, o sutarties šalių tikslai pirkėjo atveju – savo ir savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais, yra laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008).

24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė – verslininkė, profesionaliai užsiimanti nekilnojamojo turto statymu ir vystymu. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas teisės normas bei teismų praktiką, ieškovo nurodytą apartamentų įsigijimo tikslą (jo ir šeimos poilsiui), siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto pobūdis suponuoja, kad ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti privačius asmens poreikius, t. y. poilsio, gyvenamosios vietos, todėl preliminariųjų sutarčių nuostatos vertintinos ir vartotojų interesus saugančių teisės aktų aspektu.

25. 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punktuose įtvirtinta, kad: „Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai pardavėjo iniciatyva, jeigu pardavėjas nebegali įvykdyti sutarties arba bet kurios esminės sutarties sąlygos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl trečiųjų asmenų, kurių pardavėjas negali kontroliuoti ar jiems daryti įtakos ir (ar) už kuriuos pardavėjas neatsako, veiksmų ar neveikimo, kitais įstatymuose numatytais pagrindais. Tokiu atveju pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą. Pirkėjas sutinka tokiu atveju nereikalauti jokios papildomos kompensacijos“. Atsakovė rėmėsi šia sutarčių nuostata, kad ji turėjo teisę vienašališkai nutraukti preliminariąsias sutartis, nes negalėjo įvykdyti preliminariųjų sutarčių dėl trečiųjų asmenų, kurių atsakovas negali kontroliuoti ar jiems daryti įtaką ir (ar) už kuriuos atsakovas neatsako, veiksmų ar neveikimo, t. y. dėl Covid-19 pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje sutrikus prekių tiekimui bei pakilus prekių ir paslaugų kainoms.

26. Nagrinėjamu atveju šalys 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariosiomis sutartimis susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinių sutarties sąlygų: sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį, termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Preliminariųjų sutarčių 3.1 punkte buvo įtvirtintas pagrindinių sutarčių sudarymo terminas – ne vėliau kaip iki 2022-02-28 dienos. Preliminariosiose sutartyse šalys termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo galimybės nenumatė, tačiau nepaisant to, atsakovė 2022-05-05 informavo ieškovą elektroniniu laišku, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas pratęsiamas iki 2022 m. rugpjūčio mėn. 2022-07-27 elektroniniu laišku ir pranešimu atsakovė informavo ieškovą apie tai, kad pratęsia 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariosiose sutartyse įtvirtintą pagrindinių sutarčių sudarymo terminą iki 2022-09-30 dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rašytinis susitarimas tarp šalių dėl termino pratęsimo nebuvo sudarytas, terminą atsakovė tęsė vienašališkai, atsakovė nei šalių derybų metu, nei nagrinėjant bylą nenurodė aplinkybių, kurios lėmė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2022-02-28, todėl visos neigiamos pasekmės tenka atsakovei.

30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Taigi, pagal teisinį reglamentavimą užtikrinti, kad pagrindinės sutartys būtų laiku sudarytos, termino pratęsimas ilgesniam laikui būtų įformintas raštiškai ar kainų pakėlimas atskleistas laiku, yra (buvo) atsakovės pareiga.

31. Negalima ignoruoti fakto, jog atsakovė yra verslininkė, jos veiklos sritis – nekilnojamasis turtas. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė, užsiimdama komercine veikla, susijusia su nekilnojamojo turto statyba bei pardavimu ir pan., dažnai sudaro sandorius, yra įgijusi sutartinių santykių patirties, geriau susipažinusi su savo, kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, nei, šiuo atveju, ieškovui, kuris yra fizinis asmuo. Atsakovė, sudarydama preliminariąsias sutartis ir susitardama dėl esminių sutarties sąlygų – objekto, kainos, terminų, turėjo įvertinti savo tiek fizines, tiek finansines galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį bei iš karto susitarti dėl didesnės kainos ar ilgesnio termino, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėjo didelės įtakos preliminariųjų sutarčių nuostatų įtvirtinimui.

32. Be kita ko, 2021-05-06 susitarimo I 4 punkte šalys susitarė, kad kaina nebus didinama ar kitaip perskaičiuojama atsakovės iniciatyva dėl statybinių medžiagų ar paslaugų brangimo. Šiame susitarime šalys papildomai įtraukė sąlygą dėl draudimo didinti kainą ar ją perskaičiuoti dėl statybinių medžiagų brangimo. Preliminariosiose sutartyse taip pat neįtvirtinta atsakovės teisė vienašališkai padidinti turto kainą, dėl kurios šalys raštu susitarė. Todėl ieškovo nesutikimas su vienašališku kainos padidinimu nesudarė atsakovei teisėto pagrindo nutraukti sutartis, kadangi, atsakovė neįrodė preliminariųjų sutarčių 7.2.3 punkte įtvirtinto sutarties nutraukimo pagrindo.

33. CK 6.204 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

34. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2021-01-15 iki 2022-02-28, kai pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos, susiklostė išskirtinės aplinkybės, sąlygojusios kainų pakilimą, ir kurių atsakovė nežinojo ar negalėjo iš anksto numatyti. Preliminarios sutartys buvo sudarytos jau įsibėgėjus pandemijai, pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos dar iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, todėl atsakovė nepagrįstai pandemija bei karo veiksmais rėmėsi padidindama įsigyjamo objekto kainas, o ieškovui su kainų pakėlimu nesutikus, nepagrįstai nutraukė sutartis.

Dėl nuostolių

35. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei atsisakius sudaryti pagrindines sutartis pagal preliminariųjų sutarčių sąlygas, t. y. pažeidus preliminariąsias sutartis. Ieškovo prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma, apskaičiuota pagal atsakovės gautą naudą. Ieškovas nurodė, kad jo nuostoliai yra 36 955,54 Eur, juos sudaro skirtumas tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių ir ieškovo su atsakove sudarytų preliminariųjų sutarčių kainos. Ieškovo reikalavimas yra atlyginti jo patirtus nuostolius dėl pagrįsto pasitikėjimo sugriovimo. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, pateiktu išaiškinimu, pagal kurį nukentėjusi šalis turi teisę preliminariosios sutarties nevykdymo atveju reikalauti atlyginti iš nesąžiningos šalies tiek prarastos galimybės piniginę vertę, tiek pripažinti nesąžiningos sutarties šalies gautą naudą nukentėjusios šalies nuostoliais. Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutinka; remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023, pateiktu išaiškinimu, kad prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo principu tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).

37. Šalių nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 teismas konstatavo skirtingus pagrindinės sutarties nesudarymo pagrindus; ieškovui nebuvo siūlyta turtą įsigyti už didesnę kainą, priešingai nei nagrinėjamoje byloje. Atsakovės nurodomoje kaip precedentinėje byloje ginčo sutartyje buvo aptartas nuostolių dydis ir jų atlyginimo tvarka pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atveju; turtas trečiajam asmeniui perleistas mažesne kaina, nei nustatyta sutartyje. Nagrinėjamoje byloje preliminariosiose sutartyse nuostolių, atsiradusių dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, atlyginimo tvarka nenustatyta. Ginčo turtas trečiajam asmeniui parduotas už didesnę kainą, nei buvo nustatyta preliminariosiose sutartyse.

38. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad atsakovė preliminariąsias sutartis su ieškovu nutraukė neturėdama teisinio pagrindo ir nepagrįstai, todėl atsakovės kaltė ir nesąžiningi veiksmai dėl sutarties pažeidimo yra nustatyti.

39. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Pagal CK 6.163–6.165 straipsnių, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, nuostatas, pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34 punktas).

40. Įvertinus šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus byloje, konstatuota, kad dėl preliminariųjų sutarčių neįvykdymo kalta atsakovė. Nors atsakovė nurodo, kad nėra duomenų, jog ji nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties ir vedė nesąžiningas derybas (neturint tikslo sudaryti pagrindinės sutarties), tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Kaip teismo buvo konstatuota, atsakovė pateikė ieškovui pasiūlymą sudaryti pagrindinę sutartį didesne, nei sutartyse nustatyta, kaina, tačiau su šia kaina ieškovas nesutiko; apie sutarčių kainų padidėjimą informavo ne iš karto, o net keletą kartų pratęsusi pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Byloje nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę keisti sutarčių kainą, todėl atsakovė, reikalaudama keisti sutarčių kainą, elgėsi nesąžiningai.

41. CK 6.165 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį; jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. CK 6.165 straipsnyje expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją neįvykdžius preliminariosios sutarties.

42. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktas). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytose preliminariosiose sutartyse nėra numatyta ieškovo nuostolių atlyginimo galimybė netesybų forma, pardavėjui vienašališkai nutraukus sutartis, todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, pateikdamas tokių nuostolių realumo įrodymus.

44. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nors apie įsigyjamo turto kainos padidėjimą atsakovė ieškovui užsiminė tik 2022 m. rugsėjo mėn., tačiau tai nepaneigia, kad atsakovė vykdė derybas ir siūlė ieškovui įvairius variantus dėl turto kainos iki pat 2022 m. gruodžio mėn., kai sutartys buvo nutrauktos, ir nėra duomenų, kad šie atsakovės siūlymai nebuvo realūs. Paskutiniu 2022-12-08 pasiūlymu atsakovė pasiūlė ieškovui įsigyti apartamentus A-3-8 už 2 500 Eur (su PVM) už 1 kv. m., parkavimo vietą – už 2 500 Eur ir dviračių saugyklą – už 3 500 Eur arba apartamentus A-5-1 – už tą pačią sutartą 2 500 Eur už 1 kv. m. kainą, sutartą dviračių saugyklos 3 500 Eur kainą, tik padidinant parkavimo vietos kainą nuo 1 500 Eur iki 2 500 Eur, t. y. viso objekto kainą 1 000 Eur.

45. Taip pat 2022-12-08 siūlė abu apartamentus įsigyti už 2 600 Eur už 1 kv. m. kainą, parkavimo vietą – už 2 500 Eur ir dviračių saugyklą – už 3 500 Eur. Preliminariojoje sutartyje apartamentų A-3-8 kaina buvo 2 346 Eur (su PVM) už 1 kv. m., parkavimo vietos – 1 500 Eur, už dviračių saugyklą kaina nenumatyta, t. y. 75 681,82 Eur be PVM už apartamentus A-3-8 ir parkavimo vietą. Preliminariojoje sutartyje apartamentų A-5-1 kaina buvo 2 500 Eur už 1 kv. m., parkavimo vietos kaina – 1 500 Eur, o dviračių saugyklos – 3 500 Eur, t. y. 74 380,17 Eur be PVM už apartamentus A-5-1, parkavimo vietą ir dviračių saugyklą. Ieškovas tokių pasiūlymų nepriėmė, dėl ko atsakovė nutraukė preliminariąsias sutartis ir ginčo turtą perleido tretiesiems asmenims.

46. Taigi, atsakovė, pasiūlydama įsigyti ieškovui abu apartamentus padidintomis kainomis, apartamentų A-3-8 kainą padidino iki 83 590,08 Eur be PVM už apartamentus A-3-8 ir parkavimo vietą, o apartamentų A-5-1 kainą padidino iki 82 765,29 Eur be PVM už apartamentus A-5-1, parkavimo vietą ir dviračių saugyklą. Ieškovui atsisakius šį turtą pirkti padidintomis kainomis ir atsakovei nutraukus sutartis, ieškovas turi teisę į nuostolių, paskaičiuotų, kaip kainos skirtumą tarp preliminariųjų sutarčių kainos ir jam siūlytos sutarčių kainos, atlyginimą. Atsakovei bendrai padidinus abiejų apartamentų kainą 16 293,38 Eur ((83 590,08 Eur – 75 681,82 Eur) + (82 765,29 Eur – 74 380,170 Eur)), ieškovė prarado galimybę įsigyti turtą už būtent jai pasiūlytą kainą.

47. Ieškovas didesnių nuostolių dydžio neįrodė. Ieškovo nurodoma nuostolių suma yra trečiųjų asmenų sudarytų sandorių kaina. Ieškovui atmetus atsakovės 2022-12-08 pasiūlymą ir nepasinaudojus teise turtą įsigyti už jam siūlytą kainą, turtas nuosavybės teise jau vėliau buvo perleistas tretiesiems asmenims. Ieškovas, teigdamas, kad prarado didesnės vertės turtą, nepateikė duomenų, kad tuo laikotarpiu, kai turėjo galimybę įsigyti ginčo turtą, turto vertė buvo lygi atsakovės su trečiaisiais asmenimis sudarytų sandorių vertei. Ieškovas neįrodinėjo, kad dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi (atsakove) jis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu ar įsigijo kitą turtą už žymiai didesnę kainą, ar kainos rinkoje pakilo.

48. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik ekonominiai procesai, staigiai vykstantys turto pardavimo kainų pokyčiai negali būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę. Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

49. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovas, jei būtų priėmęs atsakovės pasiūlymą (byloje nėra duomenų, kad jis nebuvo realus) ir įsigijęs ginčo turtą už didesnę kainą, būtų patyręs 16 293,38 Eur nuostolių dėl nepagrįsto atsakovės kainos padidinimo, bet tuo pačiu ir įgijęs tokios vertės turtą, t. y. ieškovo 16 293,38 Eur nuostolių dydis pagrindžia jo praradimus. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas atsakovės nesąžiningas elgesys, neteisėti veiksmai, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai atsakovė nepagrįstai padidino kainą, neįvykdė preliminariosios sutarties, t. y. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį pagal sutartas kainas, preliminariąja sutartimi užfiksuotus toli pažengusius sutartinius santykius, teismas konstatuoja, kad ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą.

Dėl palūkanų

51. Priteisus ieškovui iš atsakovės 16 293,38 Eur nuostolių atlyginimą, priteistinos ir įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

53. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

54. Ieškovas pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 889 Eur žyminio mokesčio, patyrė 484 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš viso ieškovas patyrė 1 373 Eur išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 3 509 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

55. Atsižvelgiant į byloje pareikštų turtinių reikalavimų dydį, advokatų darbo sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų kiekį, byloje nagrinėtus teisės klausimus, šalių patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

56. Patenkinus 72 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės UAB „Elpekas“ priteistina 988,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Elpekas“ iš ieškovo – 982,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2022-12-19 atsakovės UAB „Elpekas“ 2021-01-15 ir 2021-01-22 preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpekas“ 16 293,38 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt tris eurus 38 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 293,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 988,56 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S.

Priteisti iš ieškovo A. S. 982,52 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elpekas“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.