- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1059-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22510-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- L. V., V. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. ir atsakovo L. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24510-918/2018 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams L. V. ir V. B. dėl skolos bei palūkanų priteisimo bei teismo sprendimo vykdymo atgręžimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. V. ieškinyje prašė iš atsakovų L. V. ir V. B. priteisti 6 762,92 Eur skolos, 2 411,31 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų bei pratęsti praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti. Nurodė, kad P. V. pagal 2009-04-06 paprastąjį vekselį buvo įsipareigojęs grąžinti ieškovui 6 719,18 Eur. Skolininkui nesumokėjus piniginių lėšų pagal vekselį, ieškovas per notarą siųstais 2007-09-23 ir 2009-10-20 pareiškimais pareikalavo sumokėti įsiskolinimą. Skolininkas skolos negrąžino, todėl 2010-10-12 buvo išduotas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės D. J. vykdomasis įrašas. Vykdomajame įraše nurodyta, kad iš skolininko reikalaujama išieškoti 6 762,92 Eur bei 6 procentus metinių palūkanų nuo 2009-07-21 iki visiško vekselio apmokėjimo. Skolininkas, sužinojęs apie vykdomąjį įrašą, kreipėsi į ieškovą, prašydamas, kad ieškovas neteiktų jo vykdyti antstoliui, žadėjo atsiskaityti, prašė suteikti daugiau laiko įsipareigojimams įvykdyti. Skolininkas ir ieškovas buvo sutarę, kad skolininkas privalo skolą su visomis palūkanomis grąžinti iki 2014-07-01. Ieškovas, turėdamas vykdomąjį įrašą skolininko atžvilgiu, buvo įsitikinęs, kad tokio ilgesnio laiko atsiskaityti suteikimas nesudarys kliūčių, skolininkui nesugrąžinus lėšų iki sutarto termino, jį įvykdyti. Skolininkui neatsiskaičius iki 2014-07-01, ieškovas 2014-08-18 vykdomąjį įrašą pateikė antstolių kontorai. Pradėjus vykdomąją bylą ieškovui tapo žinoma, kad skolininkas miręs. Ieškovas kreipėsi į antstolį, kad būtų pakeistas skolininkas vykdymo procese į turto paveldėtojus.
Atsiliepimas
2. Atsakovai L. V. ir V. B. atsiliepimais su ieškinio reikalavimais nesutiko, nesutikimą grindė motyvais, susijusiais su trejų metų naikinamąjį terminą reikalavimams pareikšti praleidimu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1084-934/2016 prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino, o ieškinį atmetė.
4. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-651-881/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą paliko nepakeistą.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
6. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1402-640/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą panaikino ir atnaujino ieškovui D. V. praleistą trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti priėmusiems palikimą įpėdiniams, t. y. atsakovams L. V. ir V. B., o bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovų L. V. ir V. B. 6 762,92 Eur skolos, 2 411,31 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
7. Ieškovas D. V. pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, prašydamas iš atsakovo L. V. priteisti 1 405 Eur išieškotų bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metines palūkanas, iš atsakovės V. B. priteisti 700 Eur išieškotų bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metines palūkanas, iš valstybės priteisti 5,22 Eur sumokėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovai turėtų įrodinėti ieškinio nepagrįstumą, o ne ieškovas teikti įrodymus, kad ieškinys gali būti nepagrįstas. Atsakovai P. V. turtą paveldėjo pagal apyrašą, todėl nėra pagrindo solidariai prievolei, iš atsakovų turėtų būti priteista suma dalimis, proporcingai paveldėtam turtui. Vekseliu ir vykdomuoju įrašu ieškovas įrodo reikalavimo teisę į atsakovus dėl skolos priteisimo. Vykdomasis įrašas galėtų būti pateiktas vykdyti, pateikimo vykdyti senaties terminas nesuėjęs. Bylos nutraukimas gali lemti ginčus ateityje, teismas turėtų išspręsti klausimą dėl dalinės prievolės konkrečių dalių, tenkančių kiekvienam iš atsakovų. Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, įpareigojo spręsti skolos priteisimo klausimą. Ieškovas, sumokėjęs bylinėjimosi išlaidas, negalėjo šia suma disponuoti, todėl priteisiamos palūkanos. Skirstant bylinėjimosi išlaidas turėtų būti atsižvelgta į tai, kad svarbiausias klausimas byloje buvo dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje numatyto termino. Nepaisant galiojančio vykdomojo dokumento, reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas L. V. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašyme dėl sprendimo vykdymo atgręžimo prašomomis priteisti palūkanomis nesutinka. Nurodė, kad neegzistuoja pagrindas nei procesinėms, nei kompensuojamosioms palūkanoms priteisti. Vykdomojo įrašo išdavimo aplinkybės neaiškios. Neaišku, kodėl ieškovas tiek ilgai delsė prieš pateikdamas vykdomąjį įrašą vykdyti. Ieškovas pasirinko reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo, o tai reiškia, kad bando kurti naują prievolę. Atsakovams nežinomos skolos pagal vekselį atsiradimo aplinkybės, tas aplinkybes turėtų įrodinėti ieškovas. Galėjo būti ir taip, kad ieškovui skola grąžinta, tik liko neįformintas grąžinimas. Ieškovas neprašo pripažinti, kad atsakovai yra teisių ir pareigų perėmėjai pagal vykdomąjį įrašą. Nutraukiant bylą, turėtų būti įvertinama, kad pats ieškovas rinkosi teisių gynimo būdą, o netinkamai pasirinkęs yra pats atsakingas dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Sprendžiant dėl vykdymo atgręžimo, turėtų būti sprendžiama tik dėl sumokėtų sumų grąžinimo, bet ne dėl palūkanų priteisimo.
9. Atsakovė V. B. paaiškino, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas. Pareikštas reikalavimas savo esme yra savarankiškas. Atsakovė iš ieškovo piniginių sumų nesiskolino, vekselio nepasirašė, todėl neturi pareigos pagal vekselį atsakyti. Bylinėjimosi išlaidos pagal teismo sprendimus buvo sumokėtos teisėtai, todėl, sprendžiant dėl sprendimų vykdymo atgręžimo, neturi būti priteisiamos palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu:
10.1. civilinės bylos dalį dėl ieškovo D. V. reikalavimo priteisti 6 762,92 Eur skolos, 2 411,31 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos priteisimo iš atsakovų L. V. ir V. B. nutraukė;
10.2. ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė;
10.3. prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo tenkino iš dalies ir taikė sprendimo vykdymo atgręžimą bei priteisė iš atsakovo L. V. ieškovui D. V. 2 309,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės V. B. ieškovui D. V. – 1 897,38 Eur bylinėjimosi išlaidų;
10.4. netenkino ieškovo D. V. reikalavimų dėl palūkanų priteisimo atgręžus teismo sprendimo vykdymą;
10.5. grąžino ieškovui D. V. 498,43 Eur žyminio mokesčio;
10.6. priteisė iš atsakovo L. V. į valstybės biudžetą 4,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė iš atsakovės V. B. į valstybės biudžetą 4,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
11. Apylinkės teismas nustatė, kad pagal 2009-04-06 paprastąjį vekselį P. V. buvo įsipareigojęs grąžinti ieškovui 6 719,18 Eur. Ieškovas per notarą 2009-07-20 ir 2009-07-23 pareiškimais reikalavo sumokėti skolą. 2010-01-12 išduotas Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės D. J. vykdomasis įrašas dėl 6 762,92 Eur bei 6 procentų metinių palūkanų nuo 2009-07-21 iki visiško vekselio apmokėjimo išieškojimo ieškovo naudai. Skolininkas P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po P. V. mirties likusį palikimą 2012-04-20 priėmė L. V., 2012-07-02 priėmė V. B. 2014-08-18 ieškovas pateikė antstolių kontorai vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko. Ieškovas apie skolininko mirtį sužinojo ne anksčiau nei 2014-08-18 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutarties 29 punktas, Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo 20 punktas). Ieškovo prašymu antstolis Vitalis Milevičius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Atsakovas L. V. apie ieškovo reikalavimus buvo informuotas 2014-10-29, atsakovei V. B. apie ieškovo reikalavimus tapo žinoma ne vėliau kaip 2015-02-18 (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo 21 punktas). 2010-01-12 išduotas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti 2014-08-18. Vykdomoji byla baigta antstolio 2017-04-03 patvarkymu, nenustačius mirusio P. V. teisių perėmėjų, o vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui.
12. Iš notaro 2010-01-12 išduoto vykdomojo įrašo matyti, kad iš velionio P. V. nutarta išieškoti 6 762,92 Eur bei 6 procentus metinių palūkanų nuo 2009-07-21 iki visiško vekselio apmokėjimo. Aplinkybė, kad ieškovas apskaičiavo palūkanų sumą skaitine išraiška, kuri susidariusi iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, nekeičia reikalavimo esmės. Ieškovas siekia teismo sprendimu prisiteisti vykdomajame dokumente – notaro išduotame vykdomajame įraše nurodytas sumas, tačiau dėl neaiškių priežasčių galiojantį vykdomąjį dokumentą traktuoja tik kaip rašytinį įrodymą apie prievolės egzistavimą. Notaro 2010-01-12 išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos bei palūkanų išieškojimo nebuvo ginčijamas. Ieškovas, 2014-08-08 pateikdamas antstoliui vykdyti notaro vykdomąjį įrašą, nutraukė pateikimo vykdyti senaties terminą, kuris, 2017-04-03 patvarkymu grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, pradedamas skaičiuoti iš naujo.
13. Teismas sprendė, kad ieškovas D. V. turi galiojantį vykdomąjį dokumentą, kuris gali būti pateiktas vykdyti antstoliui. Esant galiojančiam (t. y. galimam pateikti vykdyti) neteismine tvarka išduotam vykdomajam dokumentui, ieškinio reikalavimų, kildinamų iš galiojančio vykdomojo dokumento, tolesnis nagrinėjimas ir tenkinimas negalimas. Tuo atveju, jei ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo būtų patenkinti, ieškovas turėtų galimybę pateikti vykdyti tiek tebegaliojantį notaro išduotą vykdomąjį įrašą, tiek ir teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, kuriuose būtų išspręstas klausimas dėl tos pačios skolos pagal tokį patį vekselį išieškojimo. Konstatavo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovų negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, tol, kol gali būti pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – 2010-01-12 notaro vykdomasis įrašas (kol vykdomasis įrašas nenuginčytas ar nepasibaigęs jo pateikimo vykdyti terminas). Dėl nurodytų motyvų civilinės bylos dalį dėl 6 762,92 Eur skolos, 2 411,31 Eur palūkanų bei 6 procentų metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos priteisimo nutraukė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
14. Nurodė, kad palikimą po P. V. mirties įpėdiniai priėmė pagal antstolio paveldimo turto apyrašą. Aplinkybė, kad ateityje gali kilti ginčas dėl to, kokia apimtimi kiekvienas iš įpėdinių turėtų vykdyti galiojančiame vykdomajame dokumente nurodytą prievolę, negali būti pagrindas tokį klausimą iš anksto spręsti šioje byloje. Ieškovas buvo pareiškęs tik reikalavimą dėl skolos pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą priteisimo, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir išspręsti visų galinčių ateityje kilti ginčų. Kadangi bylos dalis dėl turtinių ieškinio reikalavimų – skolos ir palūkanų priteisimo nutraukiama, t. y. teismo sprendimu ieškovui nepriteisiama materialinio teisinio reikalavimo suma, todėl reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme negalima patenkinti.
15. Nustatė, kad ieškovas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą, 2016-03-10 papildomą sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nutartį, atsakovui sumokėjo 1 405 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti bei 700 Eur atsakovei V. B. ir 5,22 Eur valstybei. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimu iš ieškovo atsakovui L. V. priteista 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei V. B. priteista 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomu sprendimu atsakovui L. V. papildomai priteista 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismui 2018-06-07 sprendimu panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą, dėl 2016-03-10 papildomo sprendimo nepasisakyta (ieškovas šio papildomo sprendimo teisėtumo klausimo nekėlė apeliaciniame skunde). Papildomas sprendimas yra savarankiškas procesinis dokumentas, jam numatyta savarankiška apskundimo tvarka (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Ieškovas ir atsakovai teise skųsti papildomą sprendimą nesinaudojo. Šalims papildomo sprendimo neskundus, o vėliau nei apeliacine, nei kasacine tvarka netikrinus šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, papildomas sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, todėl savaime nėra pagrindo spręsti, jog pagal nurodytą papildomą sprendimą ieškovo sumokėtos sumos ieškovui turėtų būti grąžinamos.
16. Sprendimo vykdymo atgręžimas nereiškia naujo materialinio teisinio santykio sukūrimo – naujos piniginės prievolės, kurios netinkamas vykdymas suteiktų kreditoriui teisę reikalauti kompensacinių palūkanų pagal CK 6.210 ir 6.261 straipsnius, atsiradimo. CPK 760 straipsnio 2 dalies norma nenumato teisės atsakovui reikalauti priteisti iš ieškovės palūkanų, kadangi pagal teismų praktiką palūkanos yra šalutinė prievolė, kuri galioja tol, kol galioja pagrindinė prievolė. Sprendė, kad atgręžus teismo sprendimo vykdymą ir įpareigojant atsakovus grąžinti jiems sumokėtas bylinėjimosi išlaidų sumas, palūkanos neturi būti skaičiuojamos ir priteisiamos.
17. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendė, kad:
17.1. iš viso ieškovui grąžintina 495 Eur žyminio mokesčio dalis, o likusi 123 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis (t. y. po 61,50 Eur iš kiekvieno);
Šalies argumentai
17.2. ieškovo nurodytos 10 Eur išlaidų už registro išrašus iš atsakovų nepriteistinos, kadangi į bylą nepateikti įrodymai, jog ieškovas (ar jo atstovas) būtent tokią sumą už registro išrašus realiai patyrė;
17.3. Atsakovai lygiomis dalimis turėtų atlyginti ieškovui 3 171,76 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. po 1 585,88 Eur kiekvienas. Atsižvelgiant į byloje taikytiną sprendimo vykdymo atgręžimą, bei šalims viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas ieškovui iš atsakovo priteistina 2 309,88 Eur (1 585,88 Eur (ieškovui atlygintina teisinės pagalbos išlaidų dalis) + 1 405 Eur (sprendimo vykdymo atgręžimu grąžintina suma) + 61,50 Eur (ieškovui atlygintina žyminio mokesčio suma) – 742,50 Eur (atsakovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis)), iš atsakovės – 1 897,38 Eur (1 585,88 Eur (ieškovui atlygintina teisinės pagalbos išlaidų dalis) + 700 Eur (sprendimo vykdymo atgręžimu grąžintina suma) + 61,50 Eur (ieškovui atlygintina žyminio mokesčio suma) – 450 Eur (atsakovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis)).
17.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-25 nutartyje nurodė, kad patyrė 5,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 5,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaido lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, o pirmos instancijos teisme – lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovų. Iš ieškovo priteistina 1,74 Eur, o iš atsakovų - po 4,33 Eur iš kiekvieno.
17.5. atsižvelgiant į ieškovui grąžintiną žyminio mokesčio sumą, taikytiną sprendimo vykdymo atgręžimą bei mokėtiną procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumą, ieškovui iš viso grąžintina 498,43 Eur (495 Eur (ieškovui priklausanti grąžinti žyminio mokesčio suma) + 5,17 Eur sprendimo vykdymo atgręžimu grąžintina suma) – 1,74 Eur (ieškovo mokėtina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis) žyminio mokesčio.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
18. Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-05 sprendimą dalyje ir: i) iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti sprendimo dalį, susijusią su teismo išvadomis, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-10 papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1084-934/2016 ieškovo D. V. sumokėtos sumos atsakovui L. V. neturėtų būti grąžinamos; ii) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-10 papildomą sprendimą; iii) taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir priteisti iš atsakovo L. V. ieškovui D. V. 3 079,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; iv) taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir priteisti iš atsakovės V. B. ieškovui D. V. 2 374,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-10 papildomu sprendimu nutarė papildomai priteisti iš ieškovo D. V. atsakovo L. V. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio pobūdžio, t. y. išvestinis reikalavimas. Išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Papildomas sprendimas neatsiejamai susijęs su pagrindine teismo nutartimi (sprendimu), kurios įsiteisėjimas priklauso nuo pagrindinės nutarties įsiteisėjimo. Jei pagrindinė teismo nutartis (sprendimas) buvo panaikinta, automatiškai naikintina ir šią teismo nutartį papildanti nutartis (sprendimas). Neįsiteisėjus pagrindiniam sprendimui, neįsiteisėja ir papildomas sprendimas dėl išvestinio reikalavimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad papildomas sprendimas yra savarankiškas procesinis dokumentas. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimas, todėl ir papildomas sprendimas naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad civilinė byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo atgręžti bylinėjimosi išlaidų pagal papildomą sprendimą.
18.2. Nepaisant to, kad sprendime teismas nepagrįstai nurodė, jog pagal papildomą sprendimą atsakovui L. V. sumokėtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos neatgręžtinos, tačiau vėliau šios išlaidos ieškovui iš atsakovo L. V. nurodytos, kaip grąžintinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytos iš naujo. Todėl iš skundžiamo sprendimo šalintina motyvuojančioji dalis dėl papildomo sprendimo neatgręžimo, nes rezoliucinėje dalyje iš esmės priimtas teisingas sprendimas dėl papildomu sprendimu sumokėtų 400 Eur atgręžimo. Priešingu atveju, sprendimu netaikant papildomo sprendimo atgręžimo, bei dar kartą paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsakovo L. V. patirtas pirmoje instancijoje, susiklostytų situacija, kad iš ieškovo du kartus yra priteisiamos tos pačios bylinėjimosi išlaidos pirmoje instancijoje (vieną kartą papildomu sprendimu, kitą kartą jų dalį priteisiant iš ieškovo skundžiamu sprendimu).
18.3. Skundžiamajame sprendime nurodoma, kad ieškovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo pagrįstas tik iš dalies (nepagrįsta prašymo dalis dėl palūkanų priteisimo), ieškovui priteistina ½ dalis teisinės pagalbos išlaidų už šio prašymo rengimą (54,45 Eur). Prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo yra procesinis prašymas. Pirmos instancijos teismui taikius sprendimų vykdymo atgręžimą, išlaidos už tokios prašymo parengimą turėjo būti atlygintos visiškai, t. y. priteisiant iš atsakovų papildomai 54,45 Eur, iš viso 108,90 Eur.
Atsiliepimas
18.4. Skundžiamajame sprendime nurodoma, kad atsakovei iš ieškovo priteistina ½ dalis teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimų parengimą ir atstovavimą pirmos instancijos teisme, t. y. 450 Eur, o atsakovui – 742,50 Eur. Tuo pačiu skundžiamame sprendime nurodoma, kad tik neturtinis reikalavimas buvo pareikštas pagrįstai, ieškovui nepriteistinos teisinės pagalbos išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme po 2018-06-07 sprendimo priėmimo. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Konstatuota, kad egzistuoja ieškovui vykdytinas reikalavimas, kurį privalo vykdyti mirusiojo įpėdiniai atsakovai. Atsakovai neigė egzistuojant kokią nors prievolę ieškovui, nesutiko su bylos nutraukimu. Bylos procesinė baigtis palanki ieškovui, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų neigiant prievolės ieškovui egzistavimą. Atsakovai lygiomis dalimis turėtų atlyginti ieškovui 3 226,21 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. po 1 613,11 Eur kiekvienas.
18.5. Atsižvelgiant į taikytiną sprendimo vykdymo atgręžimą, ieškovui iš L. V. priteistina 3 079,61 Eur (1 613,11 Eur (ieškovui atlygintina teisinės pagalbos išlaidų dalis) + 1 405 Eur (sprendimo vykdymo atgręžimu grąžintina suma) + 61,50 Eur (ieškovui atlygintina žyminio mokesčio suma); iš atsakovės V. B. – 2 374,61 Eur (1 610,11 Eur (ieškovui atlygintina teisinės pagalbos išlaidų dalis) + 700 Eur (sprendimo vykdymo atgręžimu grąžintina suma) + 61,50 Eur (ieškovui atlygintina žyminio mokesčio suma).
19. Atsakovas L. V. atsiliepime į ieškovo D. V. apeliacinį skundą prašė ieškovo D. V. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomomis aplinkybėmis:
19.1. Papildomas sprendimas nebuvo skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o terminas skųsti papildomą sprendimą praleistas daugiau nei 2,5 metų. Toks ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas ne tik, kad negali būti patenkintas, bet toks apeliacinis skundas dalyje dėl papildomo sprendimo priėmimo net negalėjo būti priimtas pirmosios instancijos teismo, o jį priėmus, apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylą dalyje dėl papildomo sprendimo panaikinimo ji nutrauktina atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo įvykdymo atgręžimui būtina sąlyga yra teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, panaikinimas po to, kai šis teismo sprendimas yra įvykdytas. Civilinėje byloje buvo pareikšti 3 reikalavimai, iš kurių tik vienas (dėl termino pateikti reikalavimus įpėdiniams atnaujinimo), buvo patenkintas. Sprendimo įvykdymo atgręžimas galėjo būti taikomas tik dėl 1/3 dalies ieškovo atsakovams sumokėtų bylinėjimosi išlaidų. Nors teismas ir sprendė, jog papildomu sprendimu priteistai 400 Eur sumai neturėtų būti taikomas sprendimo vykdymo atgręžimas, tačiau piniginės lėšos buvo įtrauktos į teismo sprendimo vykdymo atgręžimu grąžintinas sumas, todėl 400 Eur sprendimo vykdymo atgręžimu priteista suma turėtų būti sumažinta.
Šalies argumentai
19.2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo yra procesinis prašymas, o ne atskiras ieškovo materialinis reikalavimas. Jei tai būtų tik atskiras procesinis prašymas, tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos už tokio procesinio prašymo tenkinimą nebūtų priteisiamos. Kai dalis civilinės bylos buvo nutraukta, nors ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos nepagrįstai. Net apeliacinės instancijos teismui ir sprendžiant, jog sprendimas dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo buvo teisėtas, tačiau ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo buvo atmestas. Nepagrįsta išvada, jog ieškovas apeliaciniame ir kasaciniame teisme nekėlė klausimų dėl skolos priteisimo, kadangi apeliaciniu ir kasaciniu skundu buvo skundžiamas visas sprendimas, o ne sprendimo dalis. Iš atsakovų negalėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos už procesus, vykusius apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, kadangi bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. Teismas, nors ir sprendė, jog ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ½ dalis teisinės pagalbos išlaidų, patirtų iki 2016-02-29 sprendimo priėmimo, t. y. 721,46 Eur, tačiau atsakovams iš ieškovų nepriteisė ½ dalį teisinės pagalbos išlaidų, patirtų iki 2016-02-29 teismo sprendimo priėmimo, t. y. nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Turėjo būti sprendžiama, jog buvo pateikti 3 reikalavimai, iš kurių tik vienas (dėl termino atnaujinimo), buvo patenkintas.
Atsiliepimas
20. Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškovo D. V. apeliacinį skundą prašė ieškovo D. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad papildomas sprendimas įsiteisėjęs ir nebuvo skundžiamas nei vienos iš ginčo šalių. Ieškovas nebegali skųsti papildomo sprendimo, kadangi praleistas procesinis terminas skųsti papildomą sprendimą. Papildomas procesinis sprendimas yra savarankiškas procesinis dokumentas, jam yra numatyta savarankiška apskundimo tvarka (CPK 277 straipsnio 4 dalis). Buvo reiškiami vienas neturtinis ir du turtiniai reikalavimai. Teismas turėjo taikyti kitokią proporciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. priteisti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekiui pagal proporciją – 1/3. Ieškovas netinkamai aiškina atsakovų elgesį proceso metu ir jų procesinę poziciją. Byloje buvo keliami klausimai dėl termino atnaujinimo, t. y. prievolės įpėdiniams buvimo klausimas, skolos ir palūkanų priteisimo. Byloje iš esmės nebuvo nagrinėjamas prievolės buvimo ar nebuvimo klausimas, byloje atsakovai ieškovui nebuvo pareiškę reikalavimų dėl skolinių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas reiškė nepagrįstus reikalavimus priteisti skolą iš atsakovų vykdomojo įrašo pagrindu, nors kartu kėlė ir reikalavimą atnaujinti terminą įpėdiniams prievolei priimti. Didesnė dalis ieškovo reikalavimų civilinėje byloje nepatenkinti.
Šalies argumentai
21. Atsakovas L. V. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendimo dalį, kurioje byla nutraukta, taip pat dalį, kurioje taikytas sprendimo vykdymo atgręžimas ir priteistos sumos iš atsakovo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
21.1. Ieškovas nereiškė reikalavimo pakeisti skolininką vykdymo procese, tačiau prašė priteisti pinigines lėšas iš atsakovų. Ieškovas pareikštu reikalavimu siekė ne perkelti teisės ir/ar pareigas pagal vykdomąjį dokumentą, tačiau sukurti naujas prievoles, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Teismas sprendė, jog galimas skolininkų pakeitimas vykdymo procese, tačiau šios aplinkybės neturėtų būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas reikalavimų, susijusių su teisių ir/ar pareigų perkėlimu pagal vykdomąjį dokumentą, nereiškė. CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas skirtas tiems atvejams, kai reiškiamų reikalavimų sprendimas priskirtas ne teismams, o kitoms institucijoms.
21.2. Ieškinys turėjo būti atmestas ne tik dėl netinkamo teisių gynybos būdo pasirinkimo, bet ir dėl to, jog ieškovas neįrodė paskolos dalyko perdavimo fakto paskolos gavėjui, kai išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą negalimas nesant teisių perėmėjo. Ieškovas, siekdamas sukurti naują prievolę atsakovų atžvilgiu, apskritai negalėjo remtis vykdomuoju dokumentu ir privalėjo šias aplinkybes iš naujo įrodinėti.
21.3. Nuo palikimo atsiradimo dienos jau praėjo daugiau nei 3 metų laikotarpis, o nuo tos dienos, kurią prievolė turėjo būti įvykdyta, praėjo jau daugiau nei 6 metai. Pats kreditorius šiuos 6 metus buvo neaktyvus, neatliko vykdymo veiksmų, į antstolį kreipėsi tik po 5 metų nuo termino, kuomet prievolė turėjo būti įvykdyta. Nėra įrodymų, kad prievolės vykdymo terminas, kaip bandė įrodyti ieškovas, buvo pratęstas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m., nors ieškovas 2016-02-08 vykusio teismo posėdžio metu ir nurodė, kad toks susitarimas buvo pasiektas žodine forma. Ieškovas elgėsi pasyviai ir tai kelia abejonių, ar skola iš tikrųjų nebuvo grąžinta dar velioniui P. V. esant gyvam. Byloje buvo keliamos abejonės dėl pačios velionio P. V. prievolės atsiradimo ir jos egzistavimo fakto, tačiau šie atsakovo argumentai neištirti, dėl jų nebuvo pasisakyta, taip pat ieškovo dalyvavimas posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.
21.4. Sprendimo įvykdymo atgręžimui būtina sąlyga yra teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, panaikinimas po to, kai šis teismo sprendimas yra įvykdytas. Turi būti pasikeitusi ne tik procesinė situacija byloje, bet ir pasikeitęs materialusis teisinis santykis tarp bylos šalių – ieškinys, kuris anksčiau buvo patenkintas, turi būti atmestas arba paliktas nenagrinėtas, arba byla nutraukta, t. y. turi būti paneigta pati ieškovo teisė gauti anksčiau teismo priteistą sumą. Byloje buvo pareikšti 3 reikalavimai, iš kurių tik vienas (dėl termino pateikti reikalavimus įpėdiniams atnaujinimo) patenkintas. Sprendimo įvykdymo atgręžimas galėjo būti taikomas tik dėl 1/3 dalies ieškovo atsakovams sumokėtų bylinėjimosi išlaidų. Nors teismas ir sprendė, jog papildomu sprendimu priteistai 400 Eur sumai neturėtų būti taikomas sprendimo vykdymo atgręžimas, tačiau šios piniginės lėšos buvo įtrauktos į teismo sprendimo vykdymo atgręžimu grąžintinas sumas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas neteisėtas, atitinkamai 400 Eur suma sprendimo vykdymo atgręžimu priteista suma turėtų būti sumažinta. Dalyje reikalavimų teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, t. y. dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesti (reikalavimas dėl palūkanų pagal skolos dokumentą priteisimo). Teismo sprendimas dalyje dėl prašymo atgręžti teismo sprendimo vykdymą nepagrįstas, kadangi dalyje sprendimas buvo paliktas galioti.
Žemesnės instancijos teismas
21.5. Teismas sprendime įskaitė iš ieškovo atsakovų naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas į teismo sprendimu atgręžtas mokėtinas sumas. Toks sprendimas neatitinka teisinio reguliavimo. Bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos. Kai dalis civilinės bylos nutraukta, nors ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos nepagrįstai. Net apeliacinės instancijos teismui ir sprendžiant, jog sprendimas dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo buvo teisėtas, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo buvo atmestas. Nepagrįsta ir išvada, jog ieškovas apeliaciniame ir kasaciniame teisme nekėlė klausimų dėl skolos priteisimo, kadangi apeliaciniu ir kasaciniu skundu buvo skundžiamas visas sprendimas. Iš atsakovų negalėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos už procesus, vykusius apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, kadangi bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. Teismas, nors ir sprendė, jog ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina ½ dalis teisinės pagalbos išlaidų, patirtų iki 2016-02-29 sprendimo priėmimo, t. y. 721,46 Eur, tačiau atsakovams iš ieškovų nepriteisė ½ dalies teisinės pagalbos išlaidų, patirtų iki 2016-02-29 teismo sprendimo priėmimo, t. y. nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Turėjo būti sprendžiama, jog buvo pateikti 3 reikalavimai, iš kurių tik vienas (dėl termino atnaujinimo) buvo patenkintas.
Atsiliepimas
22. Ieškovas D. V. atsiliepime į atsakovo L. V. apeliacinį skundą prašė atsakovo L. V. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodomomis aplinkybėmis:
22.1. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka, priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams. Vykdomasis įrašas, kaip vykdomasis dokumentas, nepanaikintas ir galioja, todėl teismui konstatavus tokias aplinkybes, iš tiesų nebeliko teisinio pagrindo ginčo tvarka nagrinėti ieškovo piniginius reikalavimus. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2018-06-07 nutartimi atnaujino ieškovui D. V. praleistą trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti, tai ieškovui neliko kliūčių pakeisti skolininką vykdomajame procese pagal vykdomąjį įrašą. Ieškovui nebuvo pagrindo reikšti reikalavimą dėl reikalavimo pagal vykdomąjį įrašą perkėlimo šios bylos atsakovams, nes skolininko pakeitimas vykdomajame procese pagal vykdomąjį įrašą sureguliuotas CPK 596 straipsnio 1 dalimi.
22.2. Ieškovas apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl iš sprendimo turėtų būti šalinama motyvuojamoji dalis, susijusi su išvadomis, jog pagal papildomą sprendimą ieškovo sumokėtos sumos atsakovui L. V. neturėtų būti grąžinamos. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą, kurio pagrindu priimtas papildomas sprendimas, papildomas sprendimas taip pat naikintinas.
22.3. Atsakovas L. V. vadovaujasi netinkamomis CPK normomis. Teismo sprendimas liudija, kad dalyje civilinė bylą nutraukta, t. y. ginčas nebuvo dalyje nagrinėtas iš esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Bylos procesinė baigtis palanki ieškovui, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų neigiant kokios nors prievolės ieškovui egzistavimą.
23. Atsakovė V. B. atsiliepime į atsakovo L. V. apeliacinį skundą prašė atsakovo L. V. apeliacinį skundą tenkinti, t. y. dalyje dėl bylos nutraukimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o pakeitus pirmos instancijos sprendimą dėl bylos nutraukimo ir atmetus ieškinį, atitinkamai pakeisti sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
23.1. Sutinka su atsakovo L. V. apeliacinio skundo motyvais, kad teismas turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų, o ne pakeisti skolininką – mirusį P. V. jo turto paveldėtojais. Ieškovas, turėdamas galiojantį vykdomąjį dokumentą dėl skolos mokėjimo (išieškojimo), dėl tos pačios skolos pakartotinai kreipėsi į teismą bendra tvarka. Ieškovas savo teisę turėjo ginti kitais būdais, o ne reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų. Teismui nustačius, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl turtinių reikalavimų, kurie buvo išspręsti kitu įstatyme nustatytu būdu, turėjo ieškinį atmesti.
23.2. Ieškovas reiškė tris ieškinio reikalavimus, o buvo patenkintas tik vienas – atnaujintas terminas pateikti reikalavimus įpėdiniams. Teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos atgręžimo. Buvo patenkintas vienas iš trijų ieškovo reikalavimų, arba 1/3 dalis reikalavimų.
23.3. Teismas netinkamai paskirstė patirtų bylinėjimosi išlaidų sumas. Teismas turėjo taikyti kitokią proporciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y., priteisti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekiui pagal 1/3 dalies proporciją. Nesutiktina, kad atsakovai turi atlyginti ieškovui 2 395,80 Eur išlaidas, atsiradusias dėl apeliacinio skundo parengimo ir kasacinio skundo parengimo, kadangi CPK nenustato tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir sąlygų. Ieškovas, teikdamas apeliacinį ir kasacinį skundus, kėlė klausimą dėl visiško teismo procesinių sprendimų panaikinimo, o ne jų dalies, todėl tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas turėjo būti taikomas tokia pat proporcija (1/3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo D. V. ir atsakovo L. V. apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
26. Apeliaciniais skundais ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis apylinkės teismas nutraukė dalį civilinės bylos, atgręžė sprendimo vykdymą ir paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
Dėl dalies civilinės bylos nutraukimo (ne)pagrįstumo
27. Atsakovas L. V. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu civilinės bylos dalį dėl ieškovo D. V. reikalavimo priteisti 6 762,92 Eur skolą, 2 411,31 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos nutraukti. Apelianto (atsakovo) L. V. teigimu, aptariamas reikalavimas turėjo būti atmestas.
28. Apylinkės teismas nustatė, kad skolininkas P. V. pagal 2009-04-06 paprastąjį vekselį įsipareigojo grąžinti ieškovui (kreditoriui) D. V. 6 719,18 Eur (el. b. t. 1, b. l. 9). Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J. 2010-01-12 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 6 762,92 Eur bei 6 procentų metinių palūkanų nuo 2009-07-21 iki visiško 2009-04-06 vekselio apmokėjimo išieškojimo ieškovo D. V. naudai (el. b. t. 1, b. l. 12). Skolininkas P. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 6). Ieškovas D. V. 2010-01-12 išduotą vykdomąjį įrašą 2014-08-18 pateikė antstolių kontorai priverstinio vykdymo pradėjimui. Vykdomoji byla baigta antstolio 2017-04-03 patvarkymu, nenustačius mirusio skolininko P. V. teisių perėmėjų, o vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui (el. b. t. 3, b. l. 180). Vilniaus apygardos teismas 2018-06-07 sprendimu atnaujino ieškovui (kreditoriui) D. V. praleistą trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti priėmusiems palikimą įpėdiniams – atsakovams L. V. ir V. B., o bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovų L. V. ir V. B. 6 762,92 Eur skolos, 2 411,31 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui (el. b. t. 3, b. l. 109–121).
29. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazę (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-42331-862/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-35784-2018-7) atmetė L. V. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus 2018-10-09 patvarkymų Nr. S-18-13-10862 ir Nr. S-18-13-10910, 2018-10-09 raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-18-13-10905, 2018-10-11 patvarkymo Nr. S-18-13-11048, 2018-10-11 turto arešto aktą Nr. S-18-13-11047 ir 2018-10-23 raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-18-13-11483, priimtų vykdomojoje byloje Nr. 0013/18/01381, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-393-258/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-42331-862/2018 paliko nepakeistą. Aptartų nutarčių turinyje nustatyta, kad: i) antstolis Vitalis Milevičius vykdo 2009-04-06 paprastąjį vekselį, pagal antstoliui pateiktą 2010-01-12 vykdomąjį įrašą Nr. 225, kurį išdavė Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarė D. J.; ii) 2010-01-12 išduotas vykdomasis įrašas antstolio Vitalio Milevičiaus buvo priimtas 2018-10-08 patvarkymu Nr. S-18-13-10854; iii) antstolis 2018-10-09 patvarkymu Nr. S-18-13-10862 pakeitė mirusįjį skolininką P. V. jo įpėdiniais L. V. ir V. B..
30. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad po Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo atnaujintas ieškovui (kreditoriui) D. V. praleistas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti priėmusiems palikimą įpėdiniams (L. V. ir V. B.), ieškovas D. V. piniginės prievolės išieškojimą, kuris kildinimas 2009-04-06 paprastojo vekselio pagrindu, pagal Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės D. J. 2010-01-12 išduotą vykdomąjį įrašą, perdavė vykdyti antstoliui Vitaliui Milevičiui. Notarės 2010-01-12 išduotas vykdomasis įrašas, priimtas 2009-04-06 paprastojo vekselio pagrindu, antstolio Vitalio Milevičiaus priimtas 2018-10-08 patvarkymu Nr. S-18-13-10854 priverstiniam vykdymui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog notaro vykdomojo įrašo pateikimu ir antstolio priėmimu jį vykdyti yra užbaigiama reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka procedūra, sudaromos prielaidos vykdymo procese išieškoti vekselyje (ir atitinkamai vykdomajame įraše) nurodytą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018 33 punktas). Tai reiškia, kad ieškovas D. V. piniginės prievolės išieškojimą, kildinimą 2009-04-06 vekselio pagrindu, antstoliui Vitaliui Milevičiui 2018-10-08 patvarkymu priėmus notarės 2010-01-02 išduotą vykdomąjį įrašą vykdyti, realizavo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka.
31. Nei CPK, nei ĮPVĮ tiesiogiai nereguliuoja, kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai vekselio turėtojas (šiuo atveju – ieškovas), gavęs notaro vykdomąjį įrašą ir pateikęs jį vykdyti antstoliui, o antstolis vykdomąjį įrašą priima vykdymui, kreipiasi į teismą dėl tos pačios teisės (piniginio reikalavimo, nurodyto vekselyje) priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog asmuo jau yra apgynęs savo teises pagal ĮPVĮ, turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-392-943/2016 20–32 punktai). Tokia pozicija aiškinama tuo, kad ĮPVĮ nustatyta vekselio turėtojo reikalavimų patenkinimo tvarka yra efektyvi teisių gynimo priemonė, pagal sukeliamas materialines teisines pasekmes formaliuoju požiūriu iš esmės lygiavertė teismo sprendimui dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog pagal vieną vykdytiną dokumentą išduodamas tik vienas vykdomasis raštas (CPK 647 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog tuo atveju, jeigu būtų pradėtas teisminis procesas dėl piniginės prievolės priteisimo, kai asmuo jau yra pasinaudojęs piniginio reikalavimo patenkinimo tvarka pagal ĮPVĮ nuostatas, būtų galima netoleruotina situacija, kai vieno ir to paties dokumento (vekselio) pagrindu būtų išduoti du vykdomieji raštai dėl tos pačios piniginės prievolės išieškojimo.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog tuo atveju, kai vekselio turėtojas, gavęs notaro vykdomąjį įrašą ir jį pateikęs vykdyti antstoliui, kreipiasi į teismą dėl tos pačios teisės teisėto intereso apgynimo, turėtų atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, o tuo atveju, jeigu toks ieškinys buvo priimtas, civilinę bylą nutraukti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Kiti apelianto (atsakovo) L. V. teiginiai, susiję su piniginės prievolės pagal vekselį kvestionavimu, teisinės reikšmės neturi. Nenustatyta, kad 2009-04-06 vekselis, kurio pagrindu notarė 2010-01-02 išdavė vykdomąjį įrašą, būtų buvęs pripažintas negaliojančiu. Kadangi 2009-04-06 vekselis buvo pateiktas vykdyti laikantis ĮPVĮ nustatytos tvarkos, todėl analizuoti kokio teisinio santykio pagrindu atsirado pradinio skolininko P. V. įsipareigojimas pagal aptariamą vekselį, galiojant vekselio abstraktumo principui, šioje byloje poreikio nėra (plačiau apie vekselio abstraktumo principo reikšmę žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019 15–29 punktus). Atsakovas L. V. nesutiko ir su tuo, jog ieškovui D. V. buvo atnaujintas terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi buvo taikomos ne materialiosios, o procesinės teisinės normos. Kolegija pažymi, jog ieškovui L. V. terminas pateikti notarės 2010-01-02 išduotą vykdomąjį įrašą 2009-04-06 vekselio pagrindu buvo atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimu. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimas nebuvo panaikintas instancine tvarka, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendime nustatytų aplinkybių bei teisinio rezultato kvestionuoti negalima. Pastebėtina, jog atsakovas L. V. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimą bandė apskųsti kasacinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-09 nutartimi atsakovo L. V. kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti (el. b. t. 3, b. l. 124–129, 152–153).
Dėl papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų
33. Ieškovas D. V. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo apylinkės teismo sprendimo motyvais, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-10 papildomas sprendimas yra savarankiškas sprendimas, kurio neskundus apeliacine tvarka, tačiau panaikinus pagrindinį sprendimą, t. y. sprendimą, kurio pagrindu buvo priimtas papildomas sprendimas, papildomas sprendimas laikytinas įsiteisėjusiu. Ieškovas D. V. nurodė, jog skundžia tik apylinkės teismo motyvus, kadangi rezoliucinėje dalyje teismas papildomu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas visgi perskirstė.
34. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-10 papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovo L. V. naudai priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 2, b. l. 114–115). Aptartas papildomas sprendimas buvo priimtas todėl, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-29 sprendime neišsprendė atsakovo L. V. 2015-10-02 prašyme nurodytų patirtų 605 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-06-07 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą panaikino (el. b. t. 3, b. l. 109–121).
35. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nei CPK 279 straipsnyje, kuris reguliuoja teismo sprendimų įsiteisėjimo momentą, nei CPK 93 straipsnio 5 dalyje, kurioje sureguliuotas bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas, kuomet instancine tvarka panaikinami žemesnės instancijos teismų sprendimai, nei kituose CPK straipsniuose neaptarta situacija dėl papildomo sprendimo įsiteisėjimo tuo atveju, kaip buvo panaikintas pagrindinis sprendimas, kurio pagrindu ir buvo priimtas papildomas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo D. V. teiginiais, jog panaikinus pagrindinį sprendimą byloje, papildomas sprendimas, kuriuo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, negali būti laikomas galiojančiu (įsiteisėjusiu). Tokia išvada darytina dėl kelių priežasčių. Pirma, papildomas sprendimas, priimtas dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra sudėtinė priimto pagrindinio teismo sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Antra, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra procesinis klausimas, tiesiogiai priklausantis nuo materialiojo šalių ginčo išsprendimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Trečia, kaip teisingai pastebėjo apeliantas D. V., teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad papildomo sprendimo įsiteisėjimas priklauso nuo pagrindinio sprendimo (pagrindinės nutarties, kuria išspręstas pagrindinis bylos reikalavimas) įsiteisėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1598-516/2016). Ketvirta, teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tai atvejais, kai apeliaciniame skunde nors ir nenurodomi motyvai dėl papildomo teismo sprendimo, tačiau papildomam sprendimui neatsiejamai esant susijusiam su pagrindiniu sprendimu (išspręstas procesinis bylinėjimosi išlaidų klausimas), todėl panaikinant teismo sprendimą ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo naikinamas ir papildomas sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-50/2006). Penkta, teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 277 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nurodyta, jog papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, labiau skirta tiems atvejams, kai pagrindinis sprendimas, kuriuo pagrindu priimtas papildomas sprendimas, neskundžiamas, o skundžiami tik tie klausimai, kurie buvo išspręsti papildomame sprendime. Šešta, Vilniaus apygardos teismas 2018-06-07 sprendimo 32 punkte nurodyta, jog kadangi byla iš esmės buvo perduota apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas taip pat iš naujo. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog net ir nesant atskirai skųsto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas tik procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, panaikinus pagrindinį sprendimą dėl bylos esmės, papildomas sprendimas taip pat netenka teisinės galios (nebent būtų priešingai pasisakyta aukštesnės instancijos teismo).
36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomu sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl atsakovo L. V. 2015-10-01 (papildomame sprendime padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas vietoje 2015-10-01 nurodant 2015-10-02 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų datą) patirtų 605 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (el. b. t. 1, b. l. 94–96). Kaip teisingai pastebėjo apeliantas D. V., apylinkės teismas nors skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomas sprendimas yra savarankiškas, todėl jo neskundus laikytinas įsiteisėjusiu ir papildomu sprendimu priteista 400 Eur suma (pagal 2015-10-01 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) neturėtų būti grąžinama, tačiau skirstydamas atsakovo L. V. visame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, 605 Eur išlaidas (pagal tą patį 2015-10-01 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo), įskaičiavo į bendrą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Dėl šios priežasties iš skundžiamo teismo sprendimo šalintini motyvai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomo sprendimo įsiteisėjimu.
37. Kadangi tiek ieškovas D. V., tiek atsakovas L. V. apylinkės teismo sprendimą skundžia dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl konkreti šalims atlygintina (įskaitant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomų sprendimu priteistų ir skundžiamu sprendimu paskirstytų) bylinėjimosi išlaidų suma nurodytina išsprendus apeliacinių skundų reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo
38. Tiek ieškovas D. V., tiek atsakovas L. V. nesutinka su apylinkės teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
39. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–4 dalyse. Bylai aktualioje CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, nutarties 97–99 punktai).
40. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, jog ieškovas, sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: i) pratęsti ieškovui D. V. praleistą 3 mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti; ii) iš atsakovų V. B. ir L. V. ieškovo naudai priteisti 6 762,92 Eur skolos ir 2 411,31 Eur palūkanų; iii) iš atsakovų V. B. ir L. V. priteisti ieškovo naudai 6 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą 2015-06-29 iki visiško sprendimo įvykdymo nuo pagrindinės skolos sumos (6 762,92 Eur); iv) iš atsakovų V. B. ir L. V. priteisti ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (el. b. t. 1, b. l. 1–5, 115–119). Įvertinus ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, jog byloje iš esmės buvo reiškiami du savarankiško pobūdžio materialieji reikalavimai: neturtinis reikalavimas dėl praleisto 3 mėnesių termino atnaujinimo ir turtinis reikalavimas dėl 6 762,92 Eur skolos ir 2 144,31 Eur palūkanų priteisimo.
41. Iš bylos medžiagos matyti, jog iki buvo išspręsti ieškovo reikalavimai viso proceso metu buvo priimti šie procesiniai sprendimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomas sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimas ir skundžiamas sprendimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-05 sprendimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei atlyginimo prasme, šią bylą galima suskirstyti į du etapus: pirmasis etapas laikomas nuo ieškinio padavimui teismui (2015-06-29) momento iki Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo (iki buvo iš esmės išspręstas vienas iš ieškovo materialiųjų reikalavimų); antrasis etapas po Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo, kuomet bylos dalis dėl turtinio reikalavimo buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas taip pat procesą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo tikslu, išskaidė į tam tikrus etapus.
42. Atsakovas L. V. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovas D. V. apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nekėlė klausimų dėl turtinio reikalavimo priteisti skolą. Jo įsitikinimu, ieškovas apeliaciniu ir kasaciniu skundais prašė panaikinti skundžiamus sprendimus visoje apimtyje. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo D. V. 2016-03-29 apeliacinio (el. b. t. 2, b. l. 124–131) bei 2017-06-22 kasacinio skundo (el. b. t. 2, b. l. 183–189) turiniu, taip pat su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimu konstatuoja, kad vertinti tai, ar ieškovas skundė sprendimus visoje apimtyje, ar tik dalyje šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirstant šalių iki 2018-06-07 sprendimo patirtas bylinėjimosi išlaidas svarbu atsižvelgti tik į teisinį rezultatą, buvusį 2018-06-07. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2018-06-07 sprendimu neturtinį ieškovo reikalavimą tenkino, o turtinį reikalavimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo laikytina, kad kasacinio ir apeliacinio procesų baigtis buvo palinki ieškovui. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas ieškovui iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą (653,40 Eur), kasacinį procesą (1 252,35 Eur) ir rašytinius paaiškinimus grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (490,05 Eur) (iš viso 2 395,80 Eur). Tokiam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
43. Atsakovas L. V. nurodė, jog apylinkės teismas nepaskirstė ½ dalies atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų iki 2016-02-29 sprendimo priėmimo. Pasisakant dėl šių apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad L. V. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimo priėmimo patyrė iš viso 1 005 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (605 Eur + 400 Eur) (el. b. t. 1, b. l. 94–96, 140–142). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas laikė, kad iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimo priėmimo turi būti atlyginta ½ dalis šalių (ieškovo ir atsakovų) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti (žr. skundžiamo sprendimo 8 puslapyje esančią paskutinę pastraipą; el. b. t. 4, b. l. 8–9), kad atsakovui L. V. iš ieškovo D. V. buvo priteista ½ dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų iki 2016-02-29 sprendimo priėmimo ir ½ dalis bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme po Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo priėmimo – 742,50 Eur. Tokia bylinėjimosi išlaidų suma (742,50 Eur) atitinka ½ dalį atsakovo L. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimo priėmimo (1 005 Eur /2 = 502,50 Eur) ir ½ dalį bylinėjimosi išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme po Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo (480 Eur / 2 = 240 Eur) (el. b. t. 3, b. l. 178) sumą (502,50 Eur + 240 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pritarė apylinkės teismo argumentams, jog ieškovas buvo pareiškęs du savarankiškus reikalavimus, kurių tik vienas buvo patenkintas.
44. Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu nesutinka, jog apylinkės teismas priteisė tik ½ dalį (54,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo parengimą (iš viso už prašymo dėl teismo sprendimo atgręžimo ieškovas sumokėjo 108,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 3, b. l. 165–166, 170–173). Teisėjų kolegija sutinka, jog prašymas dėl teismo sprendimo atgręžimo yra procesinis prašymas, todėl teisinės reikšmės, ar buvo tenkintas prašymas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo atgręžtinos sumos ar ne, aplinkybė neturi. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašymo dėl sprendimo vykdymo atgręžimo turiniu sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog už tokio turinio ir apimties prašymo parengimą prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos per didelės. Kolegijos vertinimu, 54,45 Eur (1/2 dalis) yra pakankamai protinga ir racionali.
45. Ieškovas D. V. nesutinka ir su ta aplinkybe, jog apylinkės teismas nusprendė nepriteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų po Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo priėmimo. Tokius teiginius ieškovas grindžia tuo, kad bylos procesinė baigtis iš esmės yra palanki ieškovui. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka ir pritaria apylinkės teismo argumentams, jog po Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendimo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui neturėtų būti priteistinos. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-07 sprendimu atnaujino 3 mėnesių terminą ieškovui pareikšti piniginį reikalavimą, kildinamą iš vekselio, atsakovams (įpėdiniams) L. V. ir V. B.. Tai reiškia, jog tos pačios piniginės prievolės priteisimas pagal tą patį ginčo vekselį ginčo teisenos tvarka, akivaizdu, neturėjo perspektyvos.
46. Minėta, išsprendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, galima spręsti kiek konkrečiai šalys viena kitai turi atlyginti bylinėjimosi išlaidų už teisminį procesą ir ar pagrįstą taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą. Bylos duomenys rodo, jog ieškovui iš atsakovų D. V. ir L. B. lygiomis dalimis turi būti atlyginta 3 294,71 Eur (2 395,80 Eur + 721,46 Eur + 54,45 Eur + (61,50 X 2)) arba kiekvienas iš atsakovų ieškovui turi atlyginti po 1 647,36 Eur (3 294,71 Eur/2).
47. Ieškovas atsakovui D. V. turi atlyginti 742,50 Eur, o atsakovei V. B. – 450 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje leidžiamas bylinėjimosi išlaidų įskaitymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-97-464/2019, nutarties 87 punktas). Tai reiškia, kad už visą teisminį procesą iki apeliacinių skundų dėl skundžiamo sprendimo atsakovas D. V. ieškovui turi atlyginti 904,86 Eur (1 647,36 Eur – 742,50 Eur), o atsakovė V. B. – 1 197,36 Eur (1 647,36 Eur – 450 Eur).
Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo
48. Atsakovas L. V. nesutinka ir dėl taikyto sprendimo vykdymo atgręžimo. Atsakovas L. V. teigia, kad buvo patenkintas tik vienas iš trijų ieškovo reikalavimų, todėl ir sprendimo vykdymo atgręžimas galėjo būti taikytas ne visai, o tik 1/3 daliai ieškovo D. V. atsakovams L. V. ir V. B. sumokėtų bylinėjimosi išlaidų.
49. Pasisakant dėl aukščiau nurodytų atsakovo L. V. teiginių matyti, kad apylinkės teismas nustatė, jog ieškovas D. V., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą ir 2016-03-10 papildomą sprendimą, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nutartį atsakovui L. V. sumokėjo 1 405 Eur, o atsakovei V. B. – 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įvykdyto sprendimo atgręžimo klausimas sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017 37 punktas). Toks kasacinio teismo išaiškinimas (CPK 4 straipsnis) reiškia, jog taikant įvykdyto sprendimo atgręžimą turi būti atsižvelgta ir į tai, kas konkrečiai turi būti grąžinama pagal įvykdytą sprendimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. V. įvykdė aukščiau aptartus įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, kuriais buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui L. V. ir V. B., tačiau kurie vėliau buvo panaikinti. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas yra procesinis reikalavimas, todėl paprastai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimą galutinai turi išspręsti tas teismas, kuris išsprendžia visus byloje pareikštus materialiuosius reikalavimus. Tokia pozicija atsispindi ir Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 sprendime, kuriuo, dalį ieškovo D. V. reikalavimų patenkinęs, o dalį perdavęs nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Tam, kad būtų tinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, visos proceso šalys bylinėjimosi išlaidų prasme turėjo būti lygiavertėje procesinėje padėtyje. Dėl šios priežasties apylinkės teismas šalis, bylinėjimosi išlaidų kontekste, taikydamas sprendimo atgręžimą, grąžino į status quo, t. y. į padėtį, buvusią iki panaikintų procesinių sprendimų įvykdymo. Kita vertus, teisėjų kolegija jau pasisakė dėl to, kad ieškovas buvo pareiškęs ne tris, tačiau du savarankiškus ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog į klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomo sprendimo ir juo priteistų bylinėjimosi išlaidų įtakos šalims jau pasisakė, todėl plačiau atsakovo L. V. teiginių šiuo aspektu nebeanalizuoja.
51. Apibendrinant aukščiau išdėstytą sprendžiama, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė sprendimo vykdymo atgręžimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Visgi, teisėjų kolegija pastebi, jog apylinkės teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokiai konkrečiai sumai buvo taikytas sprendimo atgręžimas. Dėl šios priežasties apylinkės teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnis) nurodant, kad sprendimo atgręžimas taikytinas atgręžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomo sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nutarties įvykdymą dėl 1 405 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui L. V. ir 700 Eur – atsakovei V. B. Skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimas skundžiamo sprendimo rezultato neįtakoja (CPK 328 straipsnis).
Dėl procesinio bylos rezultato
52. Ieškovas D. V. apeliaciniu skundu prašė: šalinti motyvus (pirmas reikalavimas); panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-10 papildomą sprendimą (antras reikalavimas); padidinti bylinėjimosi išlaidas, priteistas iš atsakovo L. V. (trečias reikalavimas); padidinti priteistas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės V. B.. Kolegijos vertinimu, antrasis reikalavimas (dėl papildomo sprendimo panaikinimo) yra išvestinis iš pirmojo (prašymo šalinti motyvus dėl papildomo sprendimo įsiteisėjimo). Kadangi nutartimi pripažinta, kad panaikinus pagrindinį sprendimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą) papildomas sprendimas netenka teisinės galios kaip išvestinis iš pagrindinio sprendimo, todėl netenka prasmės antrojo ieškovo reikalavimo nagrinėjimas. Reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų padidinimo iš atsakovų buvo atmesti. Tai reiškia, jog buvo patenkintas tik vienas ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas iš trijų. Visgi, nors apylinkės teismas ir nurodė prieštaringus motyvus, tačiau teisinio rezultato prasme ieškovui papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atgręžimo klausimą išsprendė teisingai, todėl kolegija laiko, kad motyvų šalinimas nereiškia apeliacinio skundo reikalavimo patenkinimo, kadangi prieštaringų motyvų pašalinimas savo esme jokių materialių teisinių pasekmių ieškovui nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovo D. V. apeliacinis skundas iš esmės atmestas. Atsakovo L. V. apeliacinis skundas atmestas dėl visų apeliacinio skundo reikalavimų.
53. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog skaičiuojant priteistinas sumas egzistuoja skaičiavimo paklaida. Apylinkės teismas ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteisė po 1 647,38 (1 585,88 Eur + 61,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Apygardos teismo skaičiavimais bylinėjimosi išlaidų suma – 1 647,36 Eur (skirtumas 2 centai). Kadangi aptariamas netikslumas nereikšmingas, kuris galėjo susidaryti dėl atliekamų apvalinimų, šalys procesiniuose dokumentuose argumentų dėl apylinkės teismo skaičiavimo apsirikimų neteikė, o CPK draudžia priimti blogesnį sprendimą (CPK 313 straipsnis), todėl apylinkės teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos netikslinamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
54. Ieškovas už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 653,40 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), o už atsiliepimą į atsakovo L. V. apeliacinį skundą sumokėjo 381,15 Eur Su PVM išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas L. V. už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti (el. b. t. 4, b. l. 28–29, 54–57). Atsakovė V. B. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė.
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo D. V. apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nepriteistinos. Atsakovo L. V. apeliacinis skundas atmestas, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą taip pat nepriteistinos.
56. Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas atsakovo L. V. apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatūros 2015-03-16 raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, ieškovui iš atsakovo priteisiama 381,15 Eur šio apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
57. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliaciniai skundai atmetami. Skundžiamame sprendime padaryti netikslumai ištaisytini sprendimą patikslinant (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326, 328 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą nurodant, kad iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalinti motyvai, susiję su Vilniaus apylinkės teismo 2016-03-10 papildomo sprendimo įsiteisėjimu.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį bei ją išdėstyti sekančiai:
„Civilinės bylos dalį dėl ieškovo D. V. reikalavimų dėl 6 762,92 Eur skolos, 2 411,31 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos priteisimo iš atsakovų L. V. ir V. B. nutraukti.
Ieškinio reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti.
Prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo tenkinti iš dalies.
Taikyti sprendimo atgręžimą ir įpareigoti atsakovą L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 405 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų 2017-04-25 mokėjimo nurodymu per „Swedbank“, AB vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 papildomą sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nutartį, likusioje dalyje prašymą dėl sprendimo atgręžimo atmesti.
Taikyti sprendimo atgręžimą ir įpareigoti atsakovę V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų 2017-06-07 mokėjimo nurodymu per „Swedbank“, AB vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2017-04-05 nutartį, likusioje dalyje prašymą dėl sprendimo atgręžimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 904,88 Eur (devynis šimtus keturis eurus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 197,38 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Grąžinti ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 498,43 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 43 ct) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)“.
Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,15 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 15 ct) bylinėjimosi išlaidų už procesą apeliacinės instancijos teisme ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)