Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1084-934/2016 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams L. V. ir V. B. dėl termino pratęsimo ir skolos bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi apelianto skundą buvo atmetęs ir palikęs galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą 2018 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 5 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Kasacinis teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl atskirai nesvarstė ieškovo argumentų, susijusių su priežastimis, kodėl ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nes konstatavo naikinamojo termino, kuriam suėjus praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimas nebegalimas, pabaigą, dėl to nepagrįstai sprendė, kad šie argumentai teisiškai neaktualūs. Kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) palikėjas mirė 2012 m. balandžio 10 d., todėl ieškovas reikalavimus palikėjo įpėdiniams turėjo pareikšti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, t. y. iki 2012 m. liepos 10 d.; 2) ieškovui apie palikėjo mirtį tapo žinoma tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo pradėta vykdomoji byla pagal vykdomąjį įrašą; 3) atsakovui apie ieškovo reikalavimus tapo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. spalio 29 d.; 4) atsakovei apie ieškovo reikalavimus tapo žinoma ne vėliau kaip 2015 m. vasario 18 d.; 5) ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl skolos priteisimo 2015 m. birželio 30 d., reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškė 2015 m. spalio 5 d. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad: 1) ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti; 2) reikalavimus atsakovams pareiškė nepraėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinam naikinamajam terminui; 3) į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Bylą nagrinėję teismai ieškovo reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo atmetė konstatavę, kad ieškinio padavimo dieną buvo praleistas naikinamasis trejų metų terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje kyla CK 5.63 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas. Kasacinis teismas savo nutartyje nurodė, jog jis yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-93-684/2016, 9 punktas). Taikant CK 5.63 straipsnio 4 dalį yra galimos skirtingos faktinės situacijos, pvz.: 1) kreditorius atlieka bet kurį iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškia reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, pareiškia ieškinį teisme ir pan.) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, tačiau nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino ir tuo pačiu metu kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo; 2) kreditorius atlieka bet kurį iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškia reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, pareiškia ieškinį teisme ir pan.) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, bet nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino, tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipiasi šį terminą praleidęs; 3) neatlieka jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, bet nepraleidęs trejų metų termino kreipiasi į teismą dėl nurodytoje teisės normoje nustatyto termino atnaujinimo ir kt.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kai kreditorius atliko vieną iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų (pareiškė reikalavimą įpėdiniams) praleidęs trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, bet nepraleidęs trejų metų naikinamojo termino, tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi jau šį terminą praleidęs. Taigi, CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostata, reglamentuojanti, kad teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, aiškintina ir taikytina šių konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Ieškovas, nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau praleidęs trijų mėnesių terminą, vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš palikėjo pateikė antstolių kontorai, ten buvo užvesta vykdomoji byla, apie ieškovo reikalavimus atsakovą L. V. informavo antstolis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys, tarp jų – ir asmenys pagal pavedimą, vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Atsakovei V. B. apie šiuos reikalavimus tapo žinoma ieškovui pareiškus ieškinį teisme. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovams apie ieškovo reikalavimus dėl skolos išieškojimo tapo žinoma nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos (nutarties 29 punktas). Teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslas – įpėdinių informavimas apie palikėjo skolas ir kreditoriaus siekį gauti jo reikalavimų patenkinimą iš įpėdinių – buvo pasiektas nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi minėti veiksmai atlikti praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ieškovas, siekdamas savo reikalavimų patenkinimo, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl šio termino atnaujinimo, o teismas, nagrinėdamas tokį prašymą, turėjo nustatyti, ar egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių kreditoriaus reikalavimai įstatyme nustatytu terminu nebuvo pareikšti. Tokioje faktinėje situacijoje, kai kreditorius, praleidęs nustatytą terminą, pareiškia reikalavimus įpėdiniams, o tik po to kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas sprendžia dėl termino jau pareikštam reikalavimui atnaujinimo, o teismui šį terminą atnaujinus, kreditorius nebeprivalo reikalavimų įpėdiniams reikšti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atnaujinimo termino jau pareikštiems reikalavimams, kurie pareikšti nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus naikinamojo termino padarinius. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su priežastimis, kodėl ieškovas praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Grąžinus bylą nagrinėti apeliacine tvarka, atsakovas L. V. ir ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie prijungiami prie bylos (CPK 314 str.). Atsakovas L. V. nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 str. numato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, velionis P. V. mirė 2012 m. balandžio 10 d., 2012 m. liepos 10 d. baigėsi trijų metų terminas reikalavimams pareikšti. Akivaizdu, jog ieškovas ieškinio atsakovams iki šio termino suėjimo dienos nepateikė, nors turėjo realias galimybės tai padaryti. Akivaizdu, jog ieškovas pateikęs ieškinį net nereiškė reikalavimo dėl termino atnaujinimo ir jį pareiškė tik teikdamas patikslintą ieškinį (2015-10-05), jokių svarbių ir pagrįstų priežasčių tokiems savo veiksmais pagrįsti ieškovas nenurodė. Pažymėtina, kad ieškovas, nors ir žinodamas, jog privalo kreiptis į teismą ir turėdamas realias galimybes šia teises pasinaudoti, ja nepasinaudojo. Vertinant konkrečią situaciją akivaizdu, kad nuo palikimo atsiradimo dienos jau praėjo daugiau nei 3 metų laikotarpis, o nuo tos dienos, kurią prievolė turėjo būti įvykdyta praėjo jau daugiau nei 6 metai. Pats kreditorius šiuos 6 metus buvo neaktyvus, neatliko jokių vykdymo veiksmų, į antstolį kreipėsi tik po 5 metų nuo termino, kuomet prievolė turėjo būti įvykdyta. Dar daugiau, byloje apskritai nėra jokių įrodymų, kad prievolės vykdymo terminas, kaip bandė įrodyti ieškovas, buvo pratęstas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m., nors ieškovas 2016-02-08 vykusio teismo posėdžio metu ir nurodė, kad toks susitarimas buvo pasiektas žodine forma, tačiau šios aplinkybės sunkiai tikėtinos, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad P. V. matė tik vieną kartą kai perdavė pinigus, kelis kartus bendravo telefonu. Kaip nurodė Ieškovas, 2009 m. lapkričio–gruodžio mėn. P. V. paskambino ir paprašė skolos sumokėjimą atidėti 5 metams, tai buvo žodinis susitarimas dėl skolos atidėjimo, tuomet kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo. Ieškovas paaiškino, jog velionis skambinant po 5 metų telefono nekėlė. Be to, ieškovas paaiškino, jog iš antstolės sužinojo, kad P. V. miręs. P. V. telefono numerį turėjo, tačiau dėl telefonų kaitos, jis dingo, papildomų priemonių susiekti su P. V., nesiėmė, nesidomėjo dėl mokėtinos skolos, nesitarė dėl palūkanų mokėjimo. Prieš kreipiantis į antstolį dėl priverstinio vykdymo, nesikreipė pas direktorių, rekomendavusį P. V.. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovas elgėsi visiškai pasyviai ir būtent dėl šių savo veiksmų praleido trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Be to, byloje buvo pateikta 2012 m. balandžio 13 d. laikraščio „Lietuvos rytas“ kopija (DOK-122551, pateiktas 2015-11-12, b.t. I, b.l. 139), kurioje buvo pareikšta užuojauta B. V. dėl brolio mirties, kas vėlgi kreditoriui suteikia papildomą pagrindą pasidomėti, ar jo skolininkas vis dar gyvas atsižvelgiant į tai, kad minėtų asmenų pavardės sutampa. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K–3–523/2012). Atsakovas nurodo, jog nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja kokios nors priežastys (svarbios aplinkybės), dėl kurių ieškovas praleido 3 mėnesių terminą reikalavimams pareikšti.Ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog vadovaujantis kasacinio teismo nutarties išaiškinimais teismas turėtų įvertinti, ar ieškovas D. V. dėl svarių priežasčių praleido 3 mėnesių nuo palikėjo mirties terminą, kuris baigėsi 2012-07-10, ir dėl to atsakovą L. V. apie reikalavimą informavo ne vėliau 2014-10-29, o atsakovę V. B. ne vėliau kaip 2015-02-18. Tad teismas turėtų įvertinti priežasčių svarumą, kodėl atsakovai apie ieškovo reikalavimą buvo informuoti atitinkamai 2014-10-09 ir 2015-02-18. Kasacinio teismo nutarties 29 pastraipoje yra pateikiama teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kad ieškovas D. V. apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo pradėta vykdomoji byla pagal vykdomąjį įrašą. Taigi, byloje nebėra ginčo, kad apie skolininko P. V. mirtį D. V. sužinojo tik 2014 m rugpjūčio mėnesį. Iš byloje (e. b. t. 1, b.l. 6) esančio antstolio V. M. 2014-08-18 išrašo apie asmenį akivaizdu, kad apie skolininko P. V. mirtį D. V. sužinojo ne anksčiau nei 2014-08-18. Dėl šių aplinkybių, bylą nagrinėjantis teismas privalo įvertinti, ar po to, kai ieškovui D. V. tapo žinoma apie palikėjo mirtį (ne anksčiau nei 2014-08-18), ar ieškovas (jo pavedimu antstolis) aktyviai ėmėsi veiksmų informuoti skolininko P. V. turto paveldėtojus. Šiuo atveju verta pažymėti, kad atsakovas L. V. buvo informuotas operatyviai - 2014-10-29, t.y. nepraėjus nei trims mėnesiams nuo to, kai antstoliui V. M. ir ieškovui tapo žinoma apie palikėjo mirtį. Pačio atsakovo L. V. veiksmai lėmė vėlyvą pranešimą apie ieškovo reikalavimus, nes atsakovas L. V. vengė priimti antstolio V. M. dokumentus, kuriais buvo informuotas apie ieškovo reikalavimus įpėdiniui ir atsakovas L. V. apie ieškovo reikalavimą buvo informuotas tik 2014-10-29 atvykęs į antstolių kontorą, tačiau ir vėl atsisakė pasirašyti apie dokumentų gavimą (2014-10-29 antstolio padėjėjo S. Š. aktas (e. b. t. 1, b.l. 14). L. V. rašytinių paaiškinimų teiginys, kad 2012-04-13 laikraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdinta užuojauta B. V. dėl brolio mirties (e. b. t. 1, b.l. 139) dėl ko ieškovas, neva, turėjo pasidomėti skolininku P. V., nes pavardės sutampa, neapgrįstas. Susipažinus su 2012-04-13 užuojautos tekstu matyti, kad nėra jokių nurodymų, jog mirusysis buvo P. V., todėl ieškovas D. V., net jei ir būtų pamatęs tokį užuojautos tekstą, neturėtų galimybės suprasti, jog reiškiama užuojauta dėl skolininko P. V. mirties. Ieškovas su skolininku P. V. nepalaikė jokių artimesnių ar draugiškų santykių, tą pripažįsta ir atsakovai, todėl ieškovui nebuvo žinoma apie skolininko P. V. artimus giminaičius, nebuvo žinomi jų vardai, pavardės ar darbovietės. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Ieškovas D. V. apie skolininko mirtį sužinojo ne anksčiau nei 2014-08-18, šią faktinę aplinkybę, kaip teisiškai reikšmingą pripažino ir Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartyje (Nutarties 29 punktas). Pažymėtina, kad fizinio asmens nežinojimas apie asmens mirtį teismų praktikoje yra vertinamas kaip svarbi aplinkybė termino atnaujinimui. Atsakovas L. V. vengė priimti antstolio V. M. dokumentus, kuriais buvo informuotas apie ieškovo reikalavimus įpėdiniui ir atsakovas L. V. apie ieškovo reikalavimą buvo informuotas tik 2014-10-29 atvykęs į antstolių kontorą. Apie atsakovę V. B. ieškovas sužinojo tik gavęs atsakovo L. V. atskirąjį skundą (e. b. t. 1, b.l. 15-20) ir atsakovė V. B. 2015-02-18 buvo informuota apie ieškovo reikalavimus. Taigi, net antstolis V. M. neturėjo informacijos apie įpėdinę V. B. iki tol, kol buvo gautas atsakovo L. V. atskirasis skundas, todėl ieškovas, kaip fizinis asmuo, nežinojo apie paveldėtoją V. B.. Ieškovas ne anksčiau nei 2014-08-18 sužinojęs apie skolininko mirties faktą, operatyviai ir aktyviai ėmėsi veiksmų savo, kaip kreditoriaus, interesų apsaugai - ieškovo prašymu antstolis V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (2014-08-28 nutartis, e. b. t. 1, b.l. 13) ir 2014-10-29 atsakovas L. V. buvo informuotas apie ieškovo reikalavimus (e. b. t. 1, b.l. 14). Visos šios aplinkybės liudija, kad ieškovas D. V., kaip fizinis asmuo, nebuvo pasyvus, o CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą praleido dėl svarių priežasčių, tame tarpe ir dėl to, kad ieškovas nežinojo apie skolininko P. V. mirtį. Ieškovas, sužinojęs apie skolininko mirtį, nebuvo pasyvus ir aktyviai ėmėsi veiksmų informuoti paveldėtojus apie ieškovo reikalavimus. Įvertinus šioje byloje atsakovų palikimo priėmimo aplinkybes ir gauto palikimu turto vertę su įsipareigojimų dydžiu, akivaizdu, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas nebūtų turėjęs jokios esminės įtakos atsakovams apsisprendžiant dėl palikimo priėmimo ar jo priėmimo būdo. Ieškovo reikalavimas sudaro 9174,23 EUR, todėl palyginus atsakovo L. V. gautą turtą po visų palikėjo įsipareigojimų grąžinimo – 190 302,73 EUR, akivaizdu, kad toks nedidelis ieškovo reikalavimas nebūtų turėjęs jokios esminės įtakos atsakovui L. V. apsisprendžiant dėl palikimo priėmimo. Byloje jau kasacinio teismo yra konstatuota, jog atsakovams apie ieškovo reikalavimus dėl skolos išieškojimo tapo žinoma nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos (kasacinio teismo nutarties 29 punktas). Kasacinis teismas nurodė, jog teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis CK 5.63 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo tikslas – įpėdinių informavimas apie palikėjo skolas ir kreditoriaus siekį gauti jo reikalavimų patenkinimą iš įpėdinių – buvo pasiektas nepraėjus trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, o teismas, nagrinėdamas tokį prašymą, turėjo nustatyti, ar egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių kreditoriaus reikalavimai įstatyme nustatytu terminu nebuvo pareikšti. Be to, byloje nustatyta aplinkybė, jog apie skolininko mirtį ieškovas sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo pradėta vykdomoji byla pagal vykdomąjį įrašą; atsakovui L. V. apie ieškovo reikalavimus tapo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. spalio 29 d.; atsakovei V. B. apie ieškovo reikalavimus tapo žinoma ne vėliau kaip 2015 m. vasario 18 d.Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, jog yra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trejų metų, kuris suėjo 2015 m. balandžio 10 d., terminas, tačiau analizavo ir vertino ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams mirusio skolininko įpėdinimas pareikšti. Sprendime nurodyta, ieškovas apie skolininko mirtį bei jo įpėdinį L. V. sužinojo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., o apie V. B. 2014 m. lapkričio 20 d. Tačiau prašymą dėl termino atnaujinimo teismui pateikė tik 2015 m. spalio 5 d., nors jau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartyje buvo pažymėta, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų. Taigi ieškovas žinodamas, jog turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, šia teise per maksimalų trejų metų naikinamąjį terminą nepasinaudojo. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas, sužinojęs apie skolininko mirtį bei įpėdinius, negalėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas buvo pasyvus ir neįrodė, jog 3 mėnesių termino praleidimo priežastys yra objektyviai pateisinamos, todėl remiantis vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nebūtų pagrindo jo atnaujinti. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.).Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-546/2006).Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-296/2009).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.Byloje nustatyta, jog ieškovas apie skolininko mirtį sužinojo 2014 rugpjūčio mėnesį. Atsakovo L. V. argumentai, jog apie skolininko mirtį ieškovas turėjo galimybę sužinoti jau iš užuojautos, išspausdintos laikraštyje, yra atmestini kaip nepagrįsti. Iš pridėto įrodymo (užuojautos teksto laikraštyje) matyti, jog joje nėra konkrečiai įvardintas miręs asmuo. Be to, tokio pobūdžio informacijos išspausdinimas laikraštyje negali būti laikomas tinkamu informavimu apie asmens mirtį. Atsakovo argumentai, jog dar iki skolininko mirties ieškovas buvo pasyvus ir nesikreipė dėl skolos išieškojimo, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas buvo pasyvus. Kreiptis dėl skolos išieškojimo į antstolį yra asmens teisė, kuria jis gali naudotis savo nuožiūra ir įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą nepraleidęs (duomenys neskelbtini) str. nustatyto termino. Tai, jog ieškovas kreipėsi ne iš karto, o praėjus beveik ketveriems metams po vykdomojo įrašo surašymo (2010-01-12), nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo pasyvumo. Sprendžiant ieškovo prašymo atnaujinti praleistą terminą pagrįstumo klausimą, svarbu, jog apie skolininko mirtį ieškovui tapo žinoma tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Todėl terminas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ieškovo buvo praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. nežinojimo apie skolininko mirtį. Atsakovas L. V. apie ieškovo reikalavimą buvo informuotas tik 2014-10-29 atvykęs į antstolių kontorą, nes kaip matyti iki tol antstolis aktyviais veiksmais bandė pranešti atsakovui apie ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimus, tačiau tai padaryti jam pavyko tik 2014-10-29 (2014-10-29 antstolio aktas). Apie atsakovę V. B. ieškovas sužinojo tik gavęs atsakovo L. V. atskirąjį skundą (e. b. t. 1, b.l. 15-20) ir atsakovė V. B. 2015-02-18 buvo informuota apie ieškovo reikalavimus. Taigi, net antstolis V. M. neturėjo informacijos apie įpėdinę V. B. iki tol, kol buvo gautas atsakovo L. V. atskirasis skundas, todėl ieškovas, kaip fizinis asmuo, nežinojo apie paveldėtoją V. B.. Ieškovas ne anksčiau nei 2014 m. rugpjūčio mėn. sužinojęs apie skolininko mirties faktą, operatyviai ir aktyviai ėmėsi veiksmų savo, kaip kreditoriaus, interesų apsaugai - ieškovo prašymu antstolis V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (2014-08-28 nutartis, e. b. t. 1, b.l. 13) ir 2014-10-29 atsakovas L. V. buvo informuotas apie ieškovo reikalavimus (e. b. t. 1, b.l. 14). Visos šios aplinkybės liudija, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, nebuvo pasyvus, o CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių, tame tarpe ir dėl to, kad ieškovas nežinojo apie skolininko mirtį. Ieškovas, sužinojęs apie skolininko mirtį, nebuvo pasyvus ir aktyviai ėmėsi veiksmų informuoti paveldėtojus apie ieškovo reikalavimus. Taip pat sprendžiant termino atnaujinimo klausimą svarbu įvertinti, ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. Byloje nustatyta, jog ieškovas reiškia 9174,23 EUR dydžio reikalavimą atsakovams (patikslinto ieškinio reikalavimai). Iš byloje pateiktų duomenų apie atsakovų palikimo priėmimo aplinkybes ir gauto palikimu turto vertę su įsipareigojimų dydžiu, akivaizdu, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas nebūtų turėjęs jokios esminės įtakos atsakovams apsisprendžiant dėl palikimo priėmimo ar jo priėmimo būdo. Atsakovo L. V. paveldimo turto vertė sudarė 304563,11 EUR, atsakovės V. B. – 2896,20 EUR. Tuo tarpu skolinių įsipareigojimų vertę pagal turto apyrašą sudarė tik 107381 EUR, todėl ieškovo reikalavimas atsakovui L. V. 6699,35 EUR skolos ir 2388,64 EUR palūkanų sumai, o atsakovės V. B. atžvilgiu 63,57 EUR skolos ir 22,67 EUR palūkanų sumai sudarytų nereikšmingą dalį palyginus su atsakovų gautu turtu, todėl darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas nebūtų turėjęs jokios esminės įtakos atsakovams apsisprendžiant dėl palikimo priėmimo. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ieškovo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir todėl atnaujinamas (CK 5.63 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo, ieškovo reikalavimas dėl skolos iš atsakovų priteisimo nebuvo nagrinėtas. Šių aplinkybių aiškinimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl ieškovo reikalavimo atsakovams priteisti skolą, nes tokiu būdu būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją. Todėl byla dalyje dėl ieškovo reikalavimų priteisti skolą iš atsakovų grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas apeliacinės instancijos teisme, nes byla iš esmės perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris išsprendęs bylą iš esmės turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti.

Atnaujinti ieškovui D. V. praleistą trijų mėnesių terminą kreditorių reikalavimams pareikšti priėmusiems palikimą įpėdiniams, t.y. atsakovams L. V. ir V. B..

Bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovų L. V. ir V. B. 6 762,92 Eur skolos, 2 411,31 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šis sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.