Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams L. V. ir V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei teismo sprendimo vykdymo atgręžimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams L. V. ir V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei teismo sprendimo vykdymo atgręžimo, dalį civilinės bylos nutraukė, prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė, o prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui D. V. iš atsakovo L. V. 2309,88 Eur, o iš atsakovės V. B. – 1897,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, priteisė ieškovui D. V. iš atsakovo L. V. 381,15 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

2. Atsakovas L. V. pateikė teismui prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-24510-918/2018, dalies, kuria iš atsakovo L. V. ieškovui D. V. buvo priteista 2691,03 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, vykdymą 1 metų laikotarpiui. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad jis šiuo metu neturi finansinių galimybių įvykdyti sprendimą ir sumokėti ieškovui priteistų sumų. Atsakovo teigimu, jis vykdo individualią veiklą, o jo pajamos yra nedidelės ir nepastovios (2018 metais atsakovo pajamos sudarė tik 10 734,64 Eur). Atsakovas nurodė, kad jo vardu atidarytose sąskaitose nėra pakankamai piniginių lėšų sprendimui įvykdyti. Be to, atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, kurį jis galėtų realizuoti. Atsakovas nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) mieste, už kurį turi mokėti nuomos mokestį, taip pat turi neįvykdytų prievolių valstybei, be kita ko, nėra sumokėjęs gyventojų pajamų mokesčio už praėjusį ataskaitinį laikotarpį.

3. Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, prašymą prašė nagrinėti vadovaujantis aktualia teismų praktika.

4. Ieškovas D. V. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo su ieškovo prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1402-640/2018 nurodė, kad po P. V. mirties atsakovo L. V. gautas turtas po visų palikėjo įsipareigojimų grąžinimo siekė 190 302,73 Eur. Pateiktame prašyme atsakovas nenurodo, kur panaudojo šias lėšas, taip pat nenurodo, kad jų neturi. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, prašyme jis nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų įsidarbinti, nepateikia duomenų, ar jis gauna kokias nors pajamas pagal darbo sutartį. Atsakovo teiginiai apie jo turtinę padėtį yra prieštaringi. Nėra aišku, kodėl jis pasirinko brangesnio būsto nuomą jeigu, paties atsakovo teigimu, atsakovo finansinė padėtis yra prasta. Ieškovas tai pat pabrėžė, kad iš atsakovo priteista suma – tai, ieškovo atsakovui sumokėtos lėšos pagal ankstesnius teismų sprendimus, kurie vėliau buvo panaikinti, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovo teisėtus interesus atgauti savo sumokėtus pinigus

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo patenkino iš dalies, išdėstė atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-24510-918/2018 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams L. V. ir V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, vykdymą 2 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą ieškovui pirmąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokėti 1345,51 Eur skolos dalį, antrąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos – 1345,52 Eur skolos dalį.

6. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl nurodytų aplinkybių vien bloga skolininko finansinė padėtis dar nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Įstatymas reikalauja atsižvelgti ir kreditoriaus padėtį, kad nebūtų pažeisti ir jo teisėti interesai bei pabloginta jo padėtis.

7. Atsakovas, įrodinėdamas savo sunkią finansinę padėtį, sąlygojančią būtinybę išdėstyti iš jo priteistos bendros 2691,03 Eur sumos mokėjimą dalimis, pateikė teismui metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, iš kurios matyti, kad už nurodytą laikotarpį atsakovas gavo 10 734,64 Eur apmokestinamų pajamų. Taip pat atsakovas pateikė 2019 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas už 460 Eur nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) mieste, ir išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas pateikė duomenis apie jo 1713,70 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui.

8. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir atsakovo nurodytos aplinkybės nelemia būtinybės išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovo prašomam 1 metų laikotarpiui. Iš atsakovo pateiktos 2018 metų pajamų deklaracijos matyti, kad jo pajamų vidurkis per ataskaitinį laikotarpį sudarė 894,55 Eur (10 734,64 Eur / 12 mėn.) ir beveik siekė šalies mėnesinį darbo užmokesčio vidurkį, kuris, vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis, 2018 metais sudarė 924,10 Eur. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie jo turimą kitą registruotiną turtą, turimus išlaikytinius, darbo santykių buvimo faktą, gaunamas pajamas iš darbo santykių, gaunamas išmokas ir kt. (CPK 179 straipsnis). Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu nustatyta, jog atsakovas po tėvo mirties paveldėjo turto, kuris po visų palikėjo įsipareigojimų grąžinimo siekė 190 302,73 Eur (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad paveldėtas turtas yra mažesnės vertės, prarastas ar pan. Išanalizavęs teismui pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs iš atsakovo priteistinos skolos dydį, aplinkybę, kad abi bylos šalys yra fiziniai asmenys, atsižvelgdamas į ieškovo prieštaravimus dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolą dalimis vienerių metų laikotarpiui, taip pat į šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas išdėstė teismo sprendimo vykdymą 2 mėnesių laikotarpiui, pirmą mėnesį sumokant 1345,51 Eur, o antrą – 1345,52 Eur. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis nei atsakovo, nei ieškovo interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas L. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo vienų metų laikotarpiui . Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės ir nepastovios, nes apeliantas vykdo individualią veiklą. Vertindamas apelianto pateiktus įrodymus teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad apelianto pajamų vidurkis per ataskaitinį laikotarpį (2018 m.) sudarė 894,55 Eur ir beveik siekė šalies mėnesinį darbo užmokesčio vidurkį, t. y. 924,10 Eur. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš apelianto metinės pajamų deklaracijos už 2018 metus matyti, kad už nurodytą laikotarpį apeliantas gavo 10 734,64 Eur apmokestinamų pajamų. Tačiau svarbu tai, kad skaičiuojant realias apelianto pajamas taip pat turi būti įvertinami apelianto mokėtini mokesčiai, nes apeliantas turi sumokėti valstybei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei gyventojų pajamų mokestį. Remiantis viešai skelbiamos individualios veiklos skaičiuoklės duomenimis, realios apelianto pajamos, išskaičiavus mokėtinus mokesčius, sudarė apytiksliai 8163,69 Eur sumą, todėl apelianto pajamų vidurkis per ataskaitinį laikotarpį (2018 m.) sudarė ne 894,55 Eur, o apytiksliai 680,30 Eur.

9.2. Apeliantas pateikė įrodymus apie banko sąskaitose turimas pinigines lėšas, taip pat įrodymus apie tai, jog neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti. Taip pat apeliantas pateikė įrodymus apie išlaidas, kurios reikalingos būsto nuomai ir išlaikymui kiekvieną mėnesį, bei įrodymus apie neįvykdytas prievoles valstybei. Taigi apeliantas pridėtais įrodymais pagrindė savo finansinės padėties sudėtingumą ir negalėjimą iš karto įvykdyti sprendimą.

9.3. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų apie jo turimą kitą registruotiną turtą, turimus išlaikytinius, darbo santykių buvimo faktą, gaunamas pajamas iš darbo santykių, gaunamas išmokas ir kt. Apeliantas pateikė jo turimus įrodymus tiek dėl turimo turto, tiek dėl gaunamų pajamų ir vykdomos veiklos bei vykdytinų prievolių. Apeliantas neįrodinėjo jokių aplinkybių susijusių su darbo teisiniais santykiais, turimais išlaikytiniais ar kitu registruotinu turtu.

9.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe dėl apelianto po tėvo mirties paveldėto turto. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas šiuo metu valdo po tėvo mirties paveldėtą turtą, kurio vertė 190 302,73 Eur. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, apeliantas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog jis šiuo metu neturi turto, kurio vertė būtų 190 302,73 Eur. Teismas, vertindamas apelianto finansinę padėtį, visiškai nepagrįstai vadovavosi CPK 182 straipsnio 2 punktu, nes apeliantas pateikė įrodymus, kurie paneigia aplinkybę dėl disponavimo turtu, kurio vertė 190 302,73 Eur.

9.5. Skundžiamoje nutartyje nebuvo pateikta jokių motyvų, kurie patvirtintų, jog apelianto pateikto prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo visiškas tenkinimas šiuo atveju pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir dėl to būtų pažeisti kreditoriaus teisėti interesai bei pabloginta jo padėtis. Teismas, išdėstydamas sprendimo vykdymą 2 mėnesių laikotarpiui, tik formaliai konstatavo, jog atsižvelgia į ieškovo prieštaravimus, taip pat į šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

9.6. Iš dalies tenkindamas apelianto prašymą teismas pripažino, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos išdėstyti sprendimo vykdymą, tačiau jokių konkrečių motyvų, kurie neleistų sprendimo vykdymą išdėstyti būtent 1 metų laikotarpiui, skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta.

10. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais

10.1. Teismas pagrįstai rėmėsi tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1402-640/2018 nurodė, kad po P. V. mirties atsakovas atsakovo gautas turtas po visų palikėjo įsipareigojimų grąžinimo – 190 302,73 Eur.

10.2. Šiuo atveju aktualu yra ne tai, kad atsakovas bando teigti, jog šiuo metu uždirba nepakankamai lėšų įsipareigojimams ieškovui įvykdyti, tačiau aktuali yra bendra atsakovo turtinė padėtis, įskaitant ir gautą 190 302,73 Eur turtą po palikėjo mirties. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kur ši didelė po palikėjo mirties likusi suma yra panaudota, o tai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas šį turtą tiesiog nuslėpė nuo kreditoriaus ir teismo, siekdamas imituoti neva sudėtingą savo turtinę padėtį.

10.3. Atsakovas nuo sprendimo įsiteisėjimo iki šios dienos nėra sumokėjęs jokių dalinių įmokų ieškovui, o tai rodo jo siekį tiesiog vilkinti sprendimo vykdymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas apelianto (atsakovo) prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovui iš atsakovo (apelianto) priteista 2691,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateiktu prašymu šios teismų priteistos sumos mokėjimą ieškovui prašė išdėstyti 1 metų laikotarpiui.

15. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs iš atsakovo priteistinos skolos dydį, aplinkybę, kad abi bylos šalys yra fiziniai asmenys, atsižvelgdamas į ieškovo prieštaravimus dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolą dalimis vienerių metų laikotarpiui, taip pat į šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovo (apelianto) prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vienų metų laikotarpiui patenkino iš dalies, išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą 2 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1402-640/2018 nustatyta, kad atsakovas po tėvo mirties paveldėjo turtą, kuris po visų palikėjo įsipareigojimų grąžinimo siekė 190 302,73 Eur, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad paveldėtas turtas yra mažesnės vertės, prarastas ar pan.

16. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, netinkamai įvertino argumentus, susijusius su atsakovo finansine padėtimi. Atsakovo įsitikinimu, jis nagrinėjamu atveju tinkamai pagrindė savo finansinės padėties sudėtingumą ir negalėjimą iš karto įvykdyti sprendimą – pateikė teismui įrodymus apie banko sąskaitose turimas pinigines lėšas, apie tai, kad neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti, apie išlaidas, kurios reikalingos būsto nuomai ir išlaikymui kiekvieną mėnesį, taip pat įrodymus apie neįvykdytas prievoles valstybei. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe dėl atsakovo po tėvo mirties paveldėto turto, nes atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis šiuo metu neturi turto, kurio vertė būtų 190 302,73 Eur.

17. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011)

18. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas (apeliantas) aptariamu atveju nepagrindė būtinybės teismo sprendimo dalies dėl ieškovui iš atsakovo (apelianto) priteistos 2691,03 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos vykdymą išdėstyti 1 metų laikotarpiui.

19. Priešingai nei atskirajame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrą atsakovo turtinę padėtį, kuri turi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas po savo tėvo mirties paveldėjo turtą, kuris po visų palikėjo įsipareigojimų grąžinimo siekė 190 302,73 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepaaiškino ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kad paveldėtas turtas būtų panaudotas, prarastas ar pan. Atsakovo (apelianto) teigimu, byloje pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir atsakovo vardu atidarytų banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad jis šiuo metu neturi turto, kurio vertė būtų 190 302,73 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina ne tik prašančio išdėstyti teismo sprendimo vykdymą asmens turtinė padėtis, bet ir jos susidarymo priežastys bei aplinkybės. Sprendžiant dėl šių aplinkybių, svarbu, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų būtų pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje. Šių duomenų visuma leistų nuspręsti ne tik tai, ar atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis. Tuo tarpu aptariamu atveju atsakovo byloje pateikti įrodymai, nesant jokių duomenų apie itin didelės vertės paveldėto turto panaudojimą ar praradimą, neatspindi nei realaus atsakovo piniginių lėšų judėjimo banko sąskaitose, nei iš tikrųjų jo turimo ir valdomo turto vertės ar masto.

20. Kartu pažymėtina tai, kad nuo pat prašomo išdėstyti teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2019 m. spalio 8 d.) atsakovas (apeliantas) geranoriškai nesumokėjo ieškovui nė vienos įmokos, dengdamas esamą įsiskolinimą, taip pat neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų atsakovo atsakingą požiūrį ir apsisprendimą sumokėti ieškovo naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, jog 2020 m. sausio 20 d. atsakovo (apelianto) vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į automobilį Porsche Panamera. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat teikia pagrindą pripažinti, kad atsakovo reali turtinė padėtis nėra tokia sunki, kokią procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovas.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 272,25 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

25. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas atmestas, bei tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovui iš atsakovo priteistina 272,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.