Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė:

1) solidariai iš atsakovių L. T., M. B. ir L. T. ieškovui J. V. 7800,00 Lt skolos, 1435,20 Lt delspinigių, 1950,00 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 11 185,20 Lt sumą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 26-osios d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) iš atsakovės L. T. 112,92 Lt, iš atsakovės M. B. 112,92 Lt, iš atsakovės L. T. 112,92 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. V.;

3) iš atsakovės L. T. 8,75 Lt, iš atsakovės M. B. 8,75 Lt, iš atsakovės L. T. 8,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog 7800 Lt paskola ieškovui grąžinta nebuvo. Teismas konstatavo, kad tiek S. B., tiek atsakovė L. T., skolindamiesi pinigus iš ieškovo, įsipareigojo skolą grąžinti solidariai, todėl kuris iš jų buvo paskolos garantas (laiduotojas), sprendžiant jų atsakomybės klausimą, reikšmės neturi, jų atsakomybė solidari; nurodė, kad atsakovės M. B. ir L. T., kaip mirusio S. B. palikimo perėmėjos, už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas geranoriškai sumažino delspinigių dydį nuo 1 iki 0,1 proc., pripažino, kad toks delspinigių dydis yra protingas ir nepažeidžia atsakovių teisių. Teismas laikė pagrįstu ir teisėtu ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas. Kadangi ieškinys teisme priimtas 2012 m. rugsėjo 26 d., tai procesines palūkanas už priteistą sumą teismas priteisė skaičiuojamas nuo šios datos, o ne nuo 2012 m. rugsėjo 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi pakeitė Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą – ieškovo J. V. ieškinį tenkino iš dalies:

1) priteisė solidariai iš atsakovių L. T. ir M. B. ieškovui J. V. 7800 Lt skolos, 1950 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 9750 Lt sumą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 26-osios d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisė iš atsakovių L. T. ir M. B. po 147,36 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. V.;

3) priteisė iš atsakovių L. T. ir M. B. valstybei po 11,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

4) priteisė iš ieškovo J. V. atsakovėms L. T. ir M. B. po 130 Lt atstovavimo išlaidų;

5) grąžino ieškovui J. V. permokėtą 14 Lt žyminį mokestį;

6) atmetė ieškinio reikalavimus pareikštus atsakovei L. T. ir reikalavimą priteisti delspinigius;

7) nutraukė bylos dalį dėl 476,55 Lt palūkanų priteisimo;

8) priteisė iš ieškovo J. V. atsakovei L. T. 93 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 43 Lt žyminio mokesčio M. B..

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CK 6.870 straipsnio nuostatas, kasacinio teismo praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose, nurodė, kad pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjams faktas yra esminė sutarties sąlyga, kurios įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui – ieškovui. Teismo vertinimu, paskolos raštelio tekstas tiek lingvistine žodžių, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu leidžia konstatuoti, kad pinigų perdavimas įvyko raštelio pasirašymo metu. Nors raštelyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjai momento, tačiau žodžio ,,pasiskoliname“, kuris gramatiškai reiškia esamąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, sudaro pagrindą pripažinti paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Teismas, spręsdamas dėl paskolos sandorio sudarymo ir pinigų perdavimo gavėjams, atsižvelgė į atsakovės L. T. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kur ji pripažino prašiusi ieškovą paskolinti pinigų S. B. ir, šalims susitikus, automobilyje buvo pasirašyta paskolos sutartis, o pinigai tuo pat metu perduoti S. B.. Kadangi ginčo sutartimi atsakovė L. T. ir S. B. įsipareigojo solidariai atsakyti už 7800 Lt grąžinimą, tai teismas padarė išvadą, kad pinigų perdavimo faktui įrodyti pakanka tos aplinkybės, jog pinigai buvo perduoti vienam iš skolininkų, nes sutartyje nėra detalizuota pinigų perdavimo ir (ar) jų naudojimo tvarka (CK 6.6 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme reikalavimo taikyti ieškinio senatį nereiškė, taip pat į tai, kad jos atstovaujamos kvalifikuoto atstovo – advokato, sprendė nesant pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą apeliacinės instancijos teisme (CK 1.126 straipsnio 1, 2 dalys. 1.131 straipsnio 1 dalis, 5.3 straipsnis, 5.63 straipsnio 1 dalis, CPK 158 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis, 251 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 4 dalis, 321 straipsnis).

Teismas, įvertinęs CK 5.50, 5.52 straipsnių nuostatas, atsakovių L. T. ir M. B. 2011 m. birželio 6 d. sudarytą dovanojimo sutartį, padarė išvadą, kad atsakovė L. T., mirus tėvui, jo turto nepaveldėjo, todėl nėra atsakinga už mirusiojo skolas, nes tiek turtą, tiek turtines teises ir palikėjo prievoles perėmė M. B.. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškinį atsakovei L. T..

Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino ieškovo reikalavimą priteisti ir 1435,20 Lt delspinigių, ir 1950 Lt palūkanų. Kadangi apskaičiuota palūkanų suma yra didesnė nei delspinigių suma, tai ieškovui priteistina 1950 Lt palūkanų suma, apimanti delspinigius; nutraukė bylos dalį dėl 476,55 Lt palūkanų priteisimo, ieškovui atsisakius šio reikalavimo.