Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1444-1187/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-30
Bylos Nr.: e2A-1444-1187/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11829-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas: mažosios bendrijos „BW Trade“
Atsakovas: J. P.

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1444-1187/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11829-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo mažosios bendrijos „BW Trade“ ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl neatsiskaitymo už suteiktas prekes ir atliktus darbus.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,BW Trade“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. P. (toliau – atsakovas, apeliantas) 2 635,90 Eur skolą, 94,89 Eur delspinigius, 286,70 Eur palūkanas, 250 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. vykdytojas MB „Bonum wood“ ir J. P. sudarė rangos sutartį Nr. RS BW-19/505R dėl montavimo darbų atlikimo. Vykdydamas sutartį atsakovas 2021 m. kovo 2 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 1 500 Eur, kuris įskaičiuojamas į galutinį atsiskaitymą. MB „Bonum wood“ pristatė užsakytas prekes ir atliko parketlenčių montavimo darbus. Atsakovui sutartyje nustatytu būdu buvo pateiktas 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 21/09/16-1, taip pat, 2022 m. vasario 21 d. pateiktas 2022 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktas Nr. 22/02/02-2. Atsakovui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nepasirašius ir nenurodžius pagrįstų atsisakymo priežasčių, vadovaujantis sutarties 3.10 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalimi, laikytina, kad aktai buvo sudaryti vienašališkai ir įgijo tokias pačias teisines pasekmes kaip abiejų šalių pasirašyti aktai bei yra galiojantys, kol nenuginčyti teisme. Už suteiktas prekes ir atliktus darbus atsakovui apmokėjimui buvo pateikta 2022 m. vasario 7 d. sąskaita faktūra Nr. BWTLT-0106 (viso 403,17 Eur sumai) ir 2021 m. vasario 21 d. sąskaita faktūra Nr. BWTLT-0111 (viso 2 232,75 Eur sumai).

3. Taip pat nurodė, kad 2021 m. spalio 11 d. sutartimi „Dėl sutartinių teisių ir pareigų perleidimo“ ieškovė įgijo visas teises reikalauti iš atsakovo neįvykdytą piniginį reikalavimą ir visas su tuo susijusias teises. 2023 m. birželio 29 d. ieškovės atstovas pateikė pretenziją atsakovui siūlydamas geranoriškai padengti įsiskolinimą ir taikiai spręsti kilusį ginčą. 2023 m. liepos 12 d. buvo gautas atsakovo atstovo atsiliepimas į pretenziją, kurioje buvo išdėstyta pozicija dėl atsisakymo šį ginčą spręsti geranoriškai. Taigi, atsakovas jau ilgą laiką naudojasi ieškovės suteiktomis prekėmis (parketlentėmis) ir atliktų darbų rezultatu (grindų parketlentės sumontuotos atsakovo nurodytame objekte), nors už prekes ir atliktus darbus iki šiol nėra atsiskaitęs. Bendra atsakovo neįvykdyta prievolė sudaro 2 635, 90 Eur įsiskolinimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas J. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdant sutarties nuostatas atsakovas sumokėjo MB „Bonum Wood“ visą parketlenčių kainą 9 234,72 Eur. MB „Bonum Wood“ laiku parketlenčių nepristatė, be to, dalis jų buvo pristatytos nekokybiškos bei neatitinkančios pateikto užsakymo, dėl ko jų negalima buvo montuoti. Nepaisant to, kad atsakovas buvo sumokėjęs pilną sutarties kainą, jis buvo priverstas papildomai savo sąskaita įsigyti dalį parketlenčių, keičiant MB „Bonum Wood“ pristatytas nekokybiškas. MB „Bonum Wood“ vėlavimas pristatyti prekes, pristatant ne tokio asortimento parketlentes, iš esmės pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko atsakovas neteko galimybės vykdyti kitų buto įrengimo darbų, taip nukeliant įsikėlimo į būstą terminą, patiriant didelius nepatogumus ir nuostolius. Taip pat nurodė, kad MB „Bonum Wood“ netinkamai vykdė rangos sutarties sąlygas, t. y. atsakovui neperdavė darbų rezultato iki 2021 m. kovo 26 d. Taip pat MB „Bonum Wood“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – nepabaigė montuoti parketlenčių bei neištaisė montavimo trūkumų, todėl atsakovas buvo priverstas kreiptis į kitą rangovą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Valdsta“, kuris iš dalies pašalino MB „Bonum Wood“ atliktų darbų trūkumus bei pabaigė grindų montavimo darbus. Atsakovo teigimu, MB „Bonum Wood“ bei jos teisių perėmėja ieškovė, netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus ir iš esmės pažeidus sutartį, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti apmokėti už netinkamai atliktus darbus.

Šalies argumentai

5. Ieškovė teismui pateiktame dublike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovo argumentai nėra susiję su teisminio nagrinėjimo dalyku ir šioje byloje apskritai neturėtų būti vertinami, nes teisme yra pareikštas ieškinys dėl pradelsto atsiskaitymo už atliktus grindų montavimo darbus pagal sudarytą atskirą rangos sutartį. Ieškovės teigimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad rangovas MB „Bonum wood“, o vėliau jo teises ir įsipareigojimus perėmusi ieškovė, netinkamai atliko grindų montavimo darbus ar kitus rangos sutarties įsipareigojimus. Atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų ir nėra nurodęs jokių konkrečių trūkumų, kurie būtų tiesiogiai susiję su Rangos sutartimi ar iš jos kylančiais įsipareigojimais. Rezultato perdavimo metu atsakovui nustačius darbų trūkumus ir/ar turint pastabų dėl grindų montavimo, atsakovas privalėjo apie tai nurodyti perdavimo-priėmimo akte, tačiau pastabos nebuvo pareikštos ir jokie trūkumai nenurodyti.

Atsiliepimas

6. Atsakovas teismui pateiktame triplike nurodė, kad palaiko pilna apimtimi atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nagrinėjant kilusį ginčą turėtų būti vertinamos tiek 2019 m. spalio 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BW- 19/505, tiek ir 2021 m. vasario 26 d. Rangos sutartis Nr. BW-19/505R, sudarytos tarp MB „Bonum Wood“ ir atsakovo. Ieškovei netinkamai vykdant Pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas (pateikiant nekokybiškas ir ne to asortimento parketlentes), jos negalėjo būti tinkamai sumontuotos, t. y. viena sutartimi (pirkimo-pardavimo) ieškovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamas vykdymas ir esminis sutarties pažeidimas, sąlygojo netinkamą ieškovės įsipareigojimų vykdymą pagal rangos sutartį. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės darbų rezultatu ne kartą reiškė pretenzijas tiek elektroniniais laiškais, tiek ir raštais, todėl darbų trūkumų nenurodymas perdavimo-priėmimo akte nepatvirtina fakto, kad ieškovė tinkamai atliko grindų montavimo darbus. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. tinkamai atliko grindų montavimo darbus atsakovo bute.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei MB „BW Trade“ (j. a. k. 305596557) iš atsakovo J. P. 2 635,90 Eur skolą, 94,89 Eur delspinigius, 190,54 Eur palūkanas, 250 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 3 171,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 466 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 30 d. tarp MB „Bonum Wood“ ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BW-19/505, pagal kurią MB „Bonum Wood“ įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 30 d. parduoti parketlentes, o atsakovas įsipareigojo jas nupirkti sumokant sutartyje nurodytą kainą. 2021 m. vasario 26 d. tarp MB „Bonum Wood“ ir atsakovo buvo sudaryta rangos sutartis Nr. BW-19/505R, pagal kurią MB „Bonum Wood“ įsipareigojo už 3 674,77 Eur atlikti grindų įrengimo darbus ir perduoti šių darbų rezultatą iki 2021 m. kovo 26 d. atsakovui.

7.2. Byloje taip pat nustatyta, kad vykdydamas sutarties nuostatas atsakovas 2021 m. kovo 2 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 1 500 Eur avansą, kuris įskaičiuojamas į galutinį atsiskaitymą, kuris atliekamas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. MB „Bonum wood“ pristatė užsakytas prekes ir atliko parketlenčių montavimo darbus. Atsakovui sutartyje nustatytu būdu buvo pateiktas 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 21/09/16-1. Atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais akto nepasirašė ir nenurodė jokių atsisakymo priežasčių, todėl aktas buvo vienašališkai patvirtintas.

7.3. 2021 m. spalio 11 d. sutartimi „Dėl sutartinių teisių ir pareigų perleidimo“ MB „Bonum wood“ perleido teisių perėmėjai (ieškovei) MB „BW Trade“ visas teises ir pareigas kylančias iš 2021 m. vasario 26 d. rangos sutarties Nr. RS BW-19/505R, tame tarpe reikalavimo teisę atsiskaityti už suteiktas prekes ir atliktus darbus pagal mokėjimo dokumentus. 2022 m. vasario 21 d. atsakovui sutartyje nustatytu būdu buvo pateiktas 2022 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktas Nr. 22/02/02. Atsakovas sutartyje nustatytą tvarka ir terminais akto nepasirašė ir nenurodė jokių atsisakymo priežasčių, todėl rangos darbų rezultato perdavimas buvo įformintas pagal rangos sutarties sąlygas, t. y. rangovui vienašališkai pasirašant atliktų darbų aktą (CK 6.694 str. 4 d. ir rangos sutarties 3.10 p.). Už suteiktas prekes ir atliktus darbus atsakovui apmokėjimui buvo pateiktos 2022 m. vasario 7 d. sąskaita faktūra Nr. BWTLT-0106 (viso 403,17 Eur sumai) už parketlenčių montavimo darbus pagal 2022 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktą ir 2021 m. vasario 21 d. sąskaita faktūra Nr. BWTLT-0111 (viso 2 232,75 Eur sumai) už parketlenčių montavimo darbus pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų arbų aktą.

7.4. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę rangos teisiniai santykiai. Vadovaujantis rangos sutarties 3.9. punktu atsakovas įsipareigojo per tris darbo dienas nuo pranešimo apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą) su išlygomis ar be jų, t. y. vėliausiai iki 2021 m. rugsėjo 20 d., tačiau šios savo prievolės nevykdė. Teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovas neįvykdė vienos pagrindinių užsakovo pareigų – priimti atliktus darbus – pagal sudarytos rangos sutarties sąlygas (rangos sutarties 3.9–3.15 punktai), todėl pažeidė sutartį bei CK 6.681 straipsnio ir 6.694 straipsnio nuostatas. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, jog rezultato perdavimo metu atsakovui nustačius darbų trūkumus ir/ar turint pastabų dėl grindų montavimo, jis privalėjo apie tai nurodyti perdavimo-priėmimo akte, tačiau pastabos nebuvo pareikštos ir jokie trūkumai nenurodyti. Atsakovui neįvykdant savo prisiimtų įsipareigojimų ir nenurodant motyvuotų priežasčių, dėl ko jis atsisakė pasirašyti perdavimo aktą, rangos darbų rezultato perdavimas buvo įformintas pagal rangos sutarties sąlygas, t. y. rangovui vienašališkai pasirašant atliktų darbų aktą.

7.5. Byloje taip pat nustatyta, jog dalies parketlenčių atsakovas nepriėmė ir neleido jų montuoti dalyje objekto (t. y. miegamajame kambaryje). Atsakovas su pardavėju susitarė dalį prekių gaminti iš naujo ir atskirai susitarė bei suderino naujus gamybos terminus. Pardavėjas naujai pagamino dalį parketlenčių, pristatė į objektą ir perdavė atsakovui, o po apžiūrėjimo bei įvertinimo, atsakovas leido atlikti grindų montavimo darbus likusioje objekto dalyje (t. y. miegamajame kambaryje). Šiuo laikotarpiu buvo sudaryta 2021 m. spalio 11 d. sutartis „Dėl sutartinių teisių ir pareigų perleidimo“, kurios pagrindu ieškovė perėmė rangovo teises ir pareigas, kylančias išimtinai tik iš rangos sutarties. Ieškovė atliko montavimo darbus, t. y. suklijavo likusias 14 m² grindis objekte (miegamajame kambaryje) ir apie tai pranešė atsakovui prašydama priimti darbų rezultatą. 2022 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku buvo pateiktas 2022 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktas Nr.22/02/02-2, tačiau atsakovas neįvykdė įsipareigojimo per 3 dienas nuo pranešimo t. y. vėliausiai iki 2022 m. vasario 11 d., apžiūrėti ir priimti atliktus darbus ir pasirašyti aktą su išlygomis ar be jų. Taigi atsakovas dar kartą neįvykdė pareigos priimti jam perduodamus atliktus darbus pagal sudarytos rangos sutarties sąlygas, todėl ieškovė rangos darbų rezultato perdavimą įformino vienašališkai pasirašydama atliktų darbų aktą.

7.6. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ieškovė rangos darbus atliko su trūkumais ir dėl to atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 21/09/16-1 ir 2022 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktą Nr. 22/02/02.

7.7. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, nepagrįstai rėmėsi pretenzijomis, kurios buvo reiškiamos pardavėjui dėl netinkamo pirkimo sutarties vykdymo. Byloje yra pareikštas ieškovės ieškinys atsakovui dėl pradelsto atsiskaitymo už atliktus grindų montavimo darbus pagal rangos sutartį. 2021 m. spalio 11 d. sutarties „Dėl sutartinių teisių ir pareigų perleidimo“ pagrindu ieškovė perėmė rangovo teises ir pareigas, kylančias išimtinai tik iš rangos sutarties. Todėl, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, tarp prekių pardavėjo MB „Bonum wood“ ir pirkėjo (atsakovo) susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti vertinami ir nagrinėjami tarp jų sudarytos pirkimo sutarties kontekste ir šiems santykiams taikytiną atskirą teisinio reglamentavimo sritį. Teisės ir įsipareigojimai pagal šį sandorį turi būti atskirti nuo rangos teisinių santykių, kurie yra būtent šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi atsakovo argumentai, nukreipti parketlenčių gamintojui ir pardavėjui MB „Bonum wood“ bei išimtinai susiję tik su gaminių kokybe (t. y. parketlenčių atspalviu), nėra susiję su šio teisminio nagrinėjimo dalyku.

7.8. Teismo vertinimu, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, sudarydamas pirkimo sutartį, atsakovas susitarė, kad parketlenčių atspalvis nebus kokybiniu gaminio požymiu ir atsisakė savo teisės dėl to reikšti pretenzijas. Nepaisant to, pardavėjas stengėsi tenkinti atsakovo lūkesčius, kelis kartus teikė naujai pagamintų prekių pavyzdžius, derino gaminių atspalvius ir net selektyviai leido atsakovui atsirinkti pagamintas parketlentes. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, bei kitų byloje esančių duomenų matyti, kad pagamintos parketlentės pirmiausiai buvo tiesiog sudedamos objekte „neklijuojant“ ant grindų, kad atsakovas galėtų susidaryti bendrą galutinį vaizdą ir išsirinkti parketlentes. Atsakovui apžiūrėjus gaminius, juos įvertinus ir tik jam leidus, grindys buvo montuojamos klijuojant pagal patvirtintą seką į suderintas vietas. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad rangos (grindų montavimo) darbai iš esmės buvo pradedami ir atliekami tik po to, kuomet atsakovas apžiūrėjęs priimdavo jo lūkesčius atitinkančias parketlentes ir patvirtindavo jų tinkamumą. Šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui teikdamas žodinius paaiškinimus, todėl atsakovo pareikštas nepasitenkinimas įsigytomis prekėmis (konkrečiai parketlenčių atspalviu) negali būti laikomas pateisinama priežastimi atsisakyti vykdyti prievoles pagal rangos sutartį.

7.9. Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas atsisakė priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus dėl to, kad sumontuotos grindys nebuvo papildomai alyvuotos. Teismas šiuos atsakovo teiginius vertino kritiškai. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateiktas susirašinėjimas nepatvirtino, jog šalys buvo susitariusios dėl papildomo grindų alyvavimo. Jokių kitų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė ir nenurodė, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo sutikti su atsakovo dėstoma pozicija, jog rangos sutartis buvo vykdyta netinkamai.

7.10. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindė, kad papildomai pasitelkto trečiojo asmens UAB „Valdsta“ veikla buvo susijusi su ieškovės neįvykdytais įsipareigojimais pagal rangos sutartį. Priešingai, byloje apklaustas liudytojas UAB „Valdsta“ direktorius V. S. patvirtino, kad grindų montavimo darbai buvo atlikti tinkamai, montavimo trūkumų nebuvo nustatyta. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad visi grindų montavimo darbai pagal rangos sutartį buvo baigti, nebaigtų darbų nebuvo. Priešingų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė.

7.11. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai dėl grindų traškėjimo/girgždėjimo išimtinai yra susiję tik su gaminių kokybe, todėl nepatvirtina atsakovo byloje įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovė netinkamai atliko grindų montavimo darbus ar kitus rangos sutarties įsipareigojimus. Minėtas pretenzijas atsakovas galėtų reikšti parketlenčių gamintojui ir pardavėjui MB „Bonum wood“, bet ne ieškovei, kuri parėmė rangovo MB „Bonum wood“ teises ir pareigas, kylančias išimtinai tik iš rangos sutarties.

7.12. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kad rangovas MB „Bonum wood“, o vėliau teises ir įsipareigojimus perėmusi ieškovė, netinkamai atliko grindų montavimo darbus ar kitus rangos sutarties įsipareigojimus. Atsakovas niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų ir nėra nurodęs jokių konkrečių trūkumų, kurie būtų tiesiogiai susiję su rangos sutartimi ar iš jos kylančiais įsipareigojimais. Net ir prasidėjus ginčo teisenai, atsakovas į bylą nėra pateikęs nei vieno objektyviai pagrįsto paaiškinimo ir/ar įrodymo, kad rangos sutartis buvo vykdoma netinkamai ir/ar, kad darbai atlikti su trūkumais. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, byloje pateikta korespondencija taip pat nepatvirtina, kad atsakovas kada nors apskritai būtų aiškiai nurodęs rangos darbų trūkumus ar būtų išreiškęs objektyviai pagrįstas, įrodymais patvirtintas pastabas, dėl grindų montavimo darbų neatitikimų. Visos atsakovo pretenzijos buvo nukreiptos parketlenčių gamintojui ir pardavėjui MB „Bonum wood“ bei išimtinai susijusios tik su gaminių kokybe (parketlenčių atspalviu, grindų traškėjimu/girgždėjimu). Taigi atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų ir nepagrindė, kad rangos sutartis buvo vykdyta netinkamai ar kad grindų montavimo darbai buvo atlikti su tokiais trūkumais, dėl kurių rezultato negalima buvo priimti ir naudoti pagal paskirtį.

7.13. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė rangos darbus atliko su trūkumais ir dėl to atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 21/09/16-1 ir 2022 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktą Nr. 22/02/02, todėl atsakovui kilo pareiga už atliktus grindų montavimo darbus pagal rangos sutartį tinkamai atsiskaityti. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 94,89 Eur dydžio delspinigius.

7.14. Nustačius, jog atsakovas nevykdė pareigos tinkamai ir laiku sumokėti už ieškovės atliktus parketlenčių montavimo darbus, t. y. atsakovas piniginės prievolės neįvykdė laiku, ieškovė turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Tačiau teismas konstatavo, jog ieškovė neteisingai paskaičiavo kompensuojamąsias palūkanas nuo 2232,75 Eur sumos už 524 dienas. Teismas paskaičiavo mokėtinas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2232,75 Eur sumos už 524 dienas ir nustatė, jog mokėtina palūkanų suma yra 160,27 Eur ((2232,75 Eur x 5 proc.) / 365 d.) x 524 d.), o ne 256,43 Eur, kaip kad nurodė ieškovė teismui pateiktame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomos priteisti kompensuojamos palūkanos buvo sumažintinos iki 190,5 4 Eur ((403,17 Eur x 5 proc.) / 365 d.) x 548 d. (pradelstos atsiskaityti) + (2232,75 Eur x 5 proc.) / 365 d.) x 524 d. (pradelstos atsiskaityti)) ir jos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

7.15. Teismas sprendė, kad 250 Eur teisinės ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir protingos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantas (atsakovas) J. P. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) skirti žodinį bylos nagrinėjimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, klaidingai padarytomis išvadomis, prieštaraujančiomis bylos medžiagai ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, cituojamomis teisės normomis ir teismų praktikos ištraukomis, nesusiejant jų su sprendimo argumentais, todėl jie negali būti teisiškai pagrįsti ir reikšmingi. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, vadovavosi neaktualia teismų praktika, todėl priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

8.2. Apelianto teigimu, iki grindų suklojimo praėjo pusantrų metų. Šios aplinkybės reikšmingos nustatant bylos aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas į visas minimas faktines aplinkybes priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė ir jų nevertino.

8.3. Pirmosios instancijos teismo taip pat nebuvo vertinama, kad MB „Bonum Wood” vėlavimas pristatyti prekes, pristatant ne tokio asortimento (parametrų, aukščių spalvos) parketlentes, iš esmės pažeidė pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko atsakovas neteko galimybės vykdyti kitų buto įrengimo darbų, taip nukeliant įsikėlimo į būstą terminą, patiriant didelius nepatogumus ir nuostolius.

Atsiliepimas

8.4. Priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, tai, kad MB „Bonum Wood“ netinkamai atliko tiek pirkimo-pardavimo, tiek ir rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iš esmės patvirtina su atsiliepimu pateikiami MB „Bonum Wood“ atstovų ir atsakovo susirašinėjimai elektroniniu paštu. Be to, byloje esančios nuotraukos akivaizdžiai patvirtina nekokybiškų parketlenčių ir netinkamo jų montavimo faktą.

8.5. Vadovaujantis rangos sutarties nuostatomis (3.10 punktas) MB „Bonum Wood“ vienašališkai pasirašytų aktų neįteikė atsakovui. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą šių svarbių ir esminių aplinkybių nevertino. Šiuos aktus atsakovas gavo tik su pareikštu ieškiniu.

8.6. Atsakovas nesutikdamas su ieškovo darbų rezultatu ne kartą reiškė pretenzijas raštu (elektroniniais susirašinėjimais, rašytomis pretenzijomis), todėl darbų trūkumų nenurodymas perdavimo-priėmimo akte nepatvirtina fakto, kad ieškovas tinkamai atliko grindų montavimo darbus. Be to, ieškovui elektroniniu paštu siunčiant darbų priėmimo-perdavimo aktus, atsakovas kiekvienu atveju nurodydavo, jog darbai atlikti ne tik, kad nekokybiškai, bet ir nepabaigti, todėl dėl ieškovo kaltės atsakovas negalėjo naudotis butu ir taip patyrė didelius nepatogumus bei nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

8.7. Pirmosios instancijos teismas atsakovą vertino kaip lygiavertį verslininką ieškovui, be to, teismas sprendime atsakovo nepripažino vartotoju. Vien dėl šios aplinkybės sprendimas turėtų būti naikintinas ir byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo.

8.8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo. Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį „kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai“, tačiau ieškovė apgaudinėjo atsakovą leisdama jam manyti, kad atsakovas naudojasi MB “Bonum wood” paslaugomis, o jas perėmus, perima visas iš to kylančias pareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

8.9. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino reikalavimo perleidimo sutarties ribas, kadangi 2021 m. spalio 11 d. MB „Bonum wood“ ir MB „BW Trade“ pasirašė sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė pagal 2021 m. vasario 26 d. MB „Bonum wood“ sudarytą rangos sutartį Nr. BW-19/505R su užsakovu J. P., adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojimą pagal užsakymą parduoti medines grindis ir atlikti jų įrengimo darbus. Atsakovas jokių grindų perėmimo aktų nėra pasirašęs, o ir ieškovė nėra pateikusi teismui jokių dokumentų, kad MB „Bonum Wood“ apskritai pristatė atsakovui grindis. Nors atsakovas neginčija, kad grindys pristatytos, tačiau kaip vartotojas neturi jokių dokumentų, kad grindys yra pristatytos tinkamos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, kad atsakovo papildomai pirktas 18 kv. m. lentas taip pat sudėjo kartu su kitomis lentomis, todėl jų kokybė taip pat turėjo būti vertinama bendrai.

8.10. Pirmosios instancijos teismas nepagristai rėmėsi vien ieškovės liudytojo A. D. parodymais. Atsakovo teigimu, toks asmuo apskritai nebuvo jo namuose ir nevertino jo grindų. Byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių kokias pareigas užima minimas liudytojas ir ar jis turi išsilavinimą vertinti grindų ir darbų kokybę. Vien iš liudytojo žodžių teismas padarė klaidingą išvadą dėl grindų ir montavimo darbų kokybės.

8.11. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad esant kokybiškai ir laiku atliktam darbui atsakovas nebūtų kreipęsis į liudytoją architektę J. R. su tikslu padėti išrinkti lentas pagal spalvą ir rinktis alyvą, kuria buvo padengtos grindys. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino liudytojos J. R. paaiškinimų, kad ji dalyvavo pristatant pirmą grindų lentų siuntą, kuri buvo ne ta, kurią pirko atsakovas.

8.12. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į liudytojo V. S. paaiškinimus, kuris nurodė aplinkybes, kuriomis buvo pasamdytas ištaisyti ieškovo broką. Priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytojas negalėjo atsakyti, ar grindis nekokybiškos dėl parketlenčių broko ar dėl montavimo, nes be ekspertizės to atsakyti negali.

8.13. Nors pirmosios instancijos teismas plačiai nagrinėja įrodymų tikslą ir cituoja teismų praktiką, tačiau nesusieja jų su nagrinėjama byla. Priešingai, teismas nevertino kiekvieno įrodymo ir jų visumos, o vadovavosi tik vieno liudytojo argumentais, kurie nėra pagrįsti jokiais bylos tiesioginiais ar netiesioginias įrodymais.

Šalies argumentai

8.14. Apelianto teigimu, siekiant išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes tikslinga skirti byloje ekspertizę, kurią sutiko atlikti ekspertai S. S. ir V. R.

8.15. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinę teisę, priteisdamas ieškovei delspinigius ir kompensacines palūkanas. Teismui nepagrįstai taikius kompensacinių palūkanų skaičiavimą buvo pažeista materialinė teisės norma draudžianti tokį skaičiavimą. Priteistas kompensacinių palūkanų dydis tolygus skolai, kas iš esmės negali būti leista. Atsakovui taikant kompensacinių palūkanų dydį beveik lygų skolos dydžiui, tokiu atveju būtent papildomas netesybų (delspinigių) skaičiavimas už kompensuojamąsias palūkanas reikštų dvigubą netesybų taikymą.

Atsiliepimas

9. Ieškovė MB „BW Trade“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti J. P. apeliacinį skundą; 2) palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Dalis apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių apskritai nurodomos pirmą kartą ir iš esmės prieštarauja ankstesnei atsakovo pirmosios instancijos teismui išdėstytai pozicijai, dalis atsakovui nepalankių faktinių aplinkybių yra sąmoningai nutylimos arba interpretuojamos tokiu būdu, kad prieštarauja paties atsakovo ir jo kviestų liudytojų parodymams. Be to, atsakovo atstovė bando bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu atskleistas ir teismo išsamiai išnagrinėtas aplinkybes pateikti tokiu būdu, kad sudarytų įspūdį, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl dirbtinai kuriamos nepagrįstos prielaidos grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

9.2. Apeliantas apeliaciniame skunde vėl akcentuoja pirkimo pardavimo teisinius santykius, kurie buvo susiklostę tarp prekių pardavėjo MB „Bonum wood“ ir pirkėjo J. P. (atsakovo) pagal jų sudarytą 2019 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BW-19/505. Visi be išimties atsakovo reikšti atsikirtimai, procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei su tuo susiję į bylą atsakovo teikti įrodymai buvo teismo išsamiai vertinami bylos nagrinėjimo metu, į juos atsižvelgta ir dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

9.3. Atsakovo išdėstyti atsikirtimai į ieškovės ieškinį buvo grindžiami pretenzijomis, nukreiptomis parketlenčių gamintojui ir pardavėjui MB „Bonum wood“ bei išimtinai susiję tik su pirkimo sutarties pagrindu įsigytų gaminių kokybe (t. y. parketlenčių atspalviu). Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovo argumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

9.4. Nagrinėjamu atveju teisme buvo nagrinėjamas ieškovės pareikštas ieškinys atsakovui dėl pradelsto atsiskaitymo už atliktus grindų montavimo darbus, bet ne dėl atsiskaitymo už jam perduotas prekes. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra teisiškai pagrįsta, paremta materialinės ir procesinės teisės normomis bei atitinka šių teisės normų aiškinimą ir taikymą suformuotoje teismų praktikoje. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai.

Šalies argumentai

9.5. Ieškovės teigimu, atsakovo atsisakymas priimti perduodamus darbus privalėjo būti objektyviai įrodytas ir juridiškai motyvuotas, nes nagrinėjamoje byloje tik galiojančio vienašališkai sudaryto perdavimo priėmimo akto nuginčijimas teisme sudarytų pagrindą kvestionuoti atsakovo prievolės atsiskaityti vykdymą.

9.6. Be to, atsakovas nereiškė priešieškinio, neginčijo pačios rangos sutarties ar jos sąlygų, pats susitarė ir pritarė dėl rangos sutarties sąlygų, kurios neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, sudarė rangos sutartį, kuri turėjo būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis, nėra jokio pagrindo peržengti ieškinio ribų ir vertinti aplinkybių, nepatenkančių į rangos teisinių santykių reguliavimo sritį. Todėl visi ir bet kokie atsakovo dėstomi argumentai, nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, yra atmestini kaip nepagrįsti.

9.7. Apelianto atstovas akcentuodamas tam tikras iš konteksto išimtas aplinkybes ir subjektyviai interpretuodamas faktines aplinkybes, bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, esą atsakovas nuolatos reiškė pretenzijas dėl objekte atliktų rangos darbų. Skunde dėstomi pareiškimai yra deklaratyvūs, stokoja faktinio ar loginio pagrindimo bei iš esmės prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas nei viename savo laiške nėra nurodęs konkrečių montavimo darbų trūkumų, į kuriuos ieškovė neabejotinai būtų sureagavusi ir nedelsiant juos pašalinusi.

9.8. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, „visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis, atsakovas nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl minėto trūkumo (t. y. dėl grindų traškėjimo), nors pagal rangos sutarties 4.1 punktą atsakovas turėjo ieškovei sudaryti galimybę pašalinti nustatytus trūkumus per protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų. Visų antra, grindų traškesys/girgždesys nereiškia, kad grindų montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai”.

9.9. Ginčo nagrinėjimo metu atsakovo pareiškimai dėl tariamų montavimo darbų trūkumų egzistavimo prieštaravo kitiems jo pareiškimams arba liudytojų parodymams. Nors atsakovo atstovas teigė, kad trūkumai iki šiol nėra pašalinti, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodė, kad trūkumus pašalino atsakovo pasamdyta UAB „Valdsta“, ką tariamai turėjo patvirtinti į bylą pateikta su šia įmone sudaryta rangos sutartis, atliktų darbų aktas ir sąskaita faktūra.

9.10. Ieškovės teigimu, net sugrąžinus šios bylą į pirmąją instanciją ir/arba skyrus ekspertizę, nebūtų įmanoma nustatyti trūkumų atsiradimo laiko ir priežasčių, nes atsakovas kelerius metus faktiškai naudojasi darbų rezultatu. Kita vertus, net jeigu teoriškai būtų nustatyti defektai, būtų suėjęs senaties terminas atsakovui reikšti reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas objektyviais įrodymais, motyvuotas ir atitinkantis formuojamą teismų praktiką.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus darbus, delspinigių, kompensacinių palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. liepos 29 d. gautas apelianto prašymas dėl vaizdo įrašo prijungimo. Apeliantas tvirtina, kad vaizdo įrašas nėra naujas įrodymas, todėl jo prijungti kaip naujo nėra prašoma. Visgi, apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad vaizdo įrašas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl laikytina, kad apeliantas teikia naują įrodymą.

14. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą). Atsižvelgiant į teisiniu reglamentavimu ribojamą papildomų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, dėl kiekvieno prašomo prijungti įrodymo spręstina įvertinant, ar konstatuotinos CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimtys nurodytam draudimui pateikti/priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas naujai pateikiamo įrodymo priėmimo klausimą, pažymi, kad nenustatė, jog teikiamas vaizdo įrašas turės esminės įtakos vertinant priimto teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Be to, apeliantas minimą vaizdo įrašą turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nepagrindė kodėl šio vaizdo įrašo neteikė. Neįžvelgus pagrindo CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui, apeliacinės instancijos teismas apelianto teikiamo naujo įrodymo į bylą nepriima ir jo nevertina.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

16. 2019 m. spalio 30 d. tarp MB „Bonum Wood“ ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BW-19/505, pagal kurią MB „Bonum Wood“ įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 30 d. parduoti parketlentes, o atsakovas įsipareigojo jas nupirkti sumokant sutartyje nurodytą kainą (e. t. 1, b. l. 47-51).

17. 2021 m. vasario 26 d. tarp MB „Bonum Wood“ ir atsakovo buvo sudaryta rangos sutartis Nr. BW-19/505R (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią MB „Bonum Wood“ įsipareigojo už 3 674,77 Eur atlikti grindų įrengimo darbus ir perduoti šių darbų rezultatą iki 2021 m. kovo 26 d. atsakovui (e. t. 1, b. l. 6-12).

18. Vykdydamas sutarties nuostatas atsakovas 2021 m. kovo 2 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 1 500 Eur avansą, įskaičiuojamą į galutinį atsiskaitymą, kuris atliekamas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo bei PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (e. t. 1, b. l. 14).

19. Atsakovui sutartyje nustatytu būdu buvo pateiktas 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 21/09/16-1 (e. t. 1, b. l. 15).

20. 2021 m. spalio 11 d. sutartimi „Dėl sutartinių teisių ir pareigų perleidimo“ MB „Bonum wood“ perleido teisių perėmėjai (ieškovei) MB „BW Trade“ visas teises ir pareigas kylančias iš 2021 m. vasario 26 d. rangos sutarties Nr. BW-19/505R, tame tarpe reikalavimo teisę atsiskaityti už suteiktas prekes ir atliktus darbus pagal mokėjimo dokumentus (e. t. 1, b. l. 16-18).

21. 2022 m. vasario 21 d. atsakovui sutartyje nustatytu būdu buvo pateiktas 2022 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktas Nr. 22/02/02 (e. t. 1. b. l. 19).

22. Už suteiktas prekes ir atliktus darbus atsakovui apmokėjimui buvo pateiktos 2022 m. vasario 7 d. sąskaita faktūra Nr. BWTLT-0106 (viso 403,17 Eur sumai) už parketlenčių montavimo darbus pagal 2022 m. vasario 2 d. atliktų darbų aktą (e. t. 1, b. l. 20) ir 2021 m. vasario 21 d. sąskaita faktūra Nr. BWTLT-0111 (viso 2 232,75 Eur sumai) už parketlenčių montavimo darbus pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktų arbų aktą (e. t. 1, b. l. 21).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

23. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).

25. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o teismas sprendžia, kiek pateikti argumentai reikšmingi ir ar jie pagrindžia poreikį nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 52 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Apelianto teisė būti išklausytam apeliaciniame procese buvo įgyvendinta jam pateikus savo poziciją apeliaciniame skunde. Be to, šią bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, įvyko trys teismo posėdžiai, kurių trukmė ir turinys leidžia daryti išvadą, kad tiek atsakovui, tiek kitiems proceso dalyviams buvo sudarytos galimybės žodžiu išdėstyti savo poziciją, pasisakyti dėl nagrinėjamų klausimų bei įrodymų, taipogi byloje buvo apklausti liudytojai.

27. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose bei įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto prašymo netenkina.

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo kaip kilusių iš vartojimo teisinių santykių

28. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčo sutarties pagrindu tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos sutartinius teisinius santykius. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tačiau apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ginčas nagrinėjamu atveju kilęs iš vartojimo sutartinių santykių.

29. CK 6.672 straipsnyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta apelianto argumentą, jog sudarytos rangos darbų sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovas yra verslininkas, užsakovas – fizinis asmuo, kuriam grindų parketlentės sumontuotos jo bute, kuriame šis gyvena, taigi darbų rezultatas buvo skirtas užsakovų asmeniniams, jų šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis yra vartotojas, tuo tarpu ieškovė neginčijo šios aplinkybės.

31. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini vartojimo rangos teisiniais santykiais, kuriems kaip specialiosios, visų pirma, taikytinos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).

Žemesnės instancijos teismas

32. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą (CK 6.674 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, jog šiuo atveju jam buvo reikšminga kas atliks grindų parketlenčių montavimo darbus, tačiau priežasčių kodėl jam tai buvo reikšminga, nenurodė. Be to, apeliantas šios aplinkybės neginčijo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

33. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi, paprastai darbų perdavimo priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo perdavimo akte faktas savaime nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką vartojimo rangos bylose, yra išaiškinęs, jog faktai, kad darbų priėmimas perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

35. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo 2 635,90 Eur skolą už rangos darbus ir atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, iš esmės rėmėsi atliktų darbų trūkumais. Atsakovas nereiškė priešieškinio, neginčijo pačios rangos sutarties ar jos sąlygų, nesirėmė įstatyme įtvirtintais užsakovo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdais, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Atitinkamai byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai neįvykdė jam įstatyme įtvirtintų ir rangos sutartyje nustatytų užsakovo pareigų – priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti pagal rangos sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad pareiga atsiskaityti už atliktus darbus užsakovui kyla nepriklausomai nuo to, ar jis yra vartotojas, ar ne, nes tai vienas esminių rangos sutarties elementų bei užsakovo pareigų. Ši pareiga koreliuoja ir su šalių pareiga laikytis privalomos atliktų darbų perdavimo–priėmimo procedūros, kurios nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė.

38. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas šalių rangos teisinių santykių nekvalifikavo kaip vartojimo rangos, esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties apimties

39. Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

40. Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

41. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimo perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

42. Minėta, kad tarp MB „Bonum wood“ ir MB „BW Trade“ 2021 m. spalio 11 d. buvo sudaryta sutartis dėl sutartinių teisių ir pareigų perleidimo. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punkte, kuris apibrėžia sutarties dalyką, nurodyta, jog rangovas (MB „Bonum wood“) perleidžia teisių perėmėjui (ieškovei MB „BW Trade“) visą turimą reikalavimo teisę (reikalavimą visa apimtimi) su visomis papildomomis teisėmis į palūkanas ir netesybas, o taip pat visas teises ir įsipareigojimus, kylančius pagal 2021 m. vasario 26 d. Rangos sutartį Nr. BW-19/505R bei visus jos priedus ir susijusius dokumentus, o teisių perėmėjas perima aukščiau nurodytą reikalavimą, teises ir įsipareigojimus šalių numatytomis sąlygomis ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju Reikalavimo perleidimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad perleidžiamos visos teisės ir įsipareigojimai, kylantys tik iš 2021 m. vasario 26 d. Rangos sutarties Nr. BW-19/505R. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių ir pareigų, negu kyla iš Rangos sutarties, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino reikalavimo perleidimo ribas, neatsižvelgdamas į MB „Bonum wood“ ir atsakovo sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį.

43. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Tuo tarpu atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ar priešieškinio (CPK 143 straipsnis) forma.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 46 punktas; 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022, 42 punktas).

45. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Reikalavimo perleidimo sutartį ir pagrįstai sprendė, jog šia sutartimi ieškovei buvo perleistos tik iš Rangos sutarties kylančios teisės ir pareigos, apelianto nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti aplinkybes, susijusias su parketlenčių pristatymo terminais ir kitas aplinkybes, susijusias su pirkimo – pardavimo sutartimi, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovė rangos darbus atliko su trūkumais. Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Rangos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, kadangi parketlenčių montavimo darbai atlikti netinkamai, darbų trūkumai nepašalinti. Apelianto tvirtinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybes, kad Rangos sutartis netinkamai įvykdyta, patvirtina atsakovo susirašinėjimai el. paštu su MB „Bonum wood“ bei byloje esančios nuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

47. Kasacinio teismo praktikoje, plėtojamoje įrodymo vertinimo aspektu, išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Atitinkamai faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

48. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

49. Apeliantas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai tvirtina, kad atsakovo susirašinėjimas el. paštu su MB „Bonum wood“ bei byloje esančios nuotraukos patvirtina rangos darbų trūkumus, tačiau apeliaciniame skunde nepagrindžia, kuris konkrečiai elektroninis laiškas ar nuotrauka patvirtina trūkumus ir neįvardina kokius būtent trūkumus patvirtina minėti įrodymai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas įvertino el. laiškų turinį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo nurodomi trūkumai yra, tai, kad sumontuotos grindys nebuvo papildomai alyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad Rangos sutartimi, darbų aprašyme parketlenčių padengimas papildomu alyvos sluoksniu nebuvo šalių sutartas ir numatytas. Atsakovo į bylą pateiktas susirašinėjimas taip pat nepatvirtina, jog šalys buvo susitariusios dėl papildomo grindų alyvavimo. Jokių kitų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė ir nenurodė.

50. Apeliantas apeliaciniame skunde taipogi ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą liudytojų parodymų vertinimą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

51. Apeliantas klaidingai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik liudytojo A. D. parodymais. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino ne tik visų liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, bet ir juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Taipogi, sprendime darydamas išvadas, pagrindė, kodėl atsakovo atsikirtimai į ieškinį atmetamai ir kokie įrodymai pagrindžia ieškovo nurodomų aplinkybių neegzistavimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 23 punktas); 2) ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 51 punktas); 3) ribotai apeliacijai būdinga tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) ir apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai yra absoliutūs ribotos apeliacijos draudimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 43 punktas). Tuo tarpu apeliantas, tvirtindamas, kad liudytojas A. D. nebuvo bute, taipogi kvestionuodamas jo kompetenciją, iš esmės pažeidžia aptartą draudimą, kadangi apeliantas bylos nagrinėjimo metu nekėlė šių klausimų, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir toliau dėl jų nepasisako.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas apeliaciniame skunde liudytojų duotus parodymus pateikia selektyviai, neįvertindamas jų visumos ir viso konteksto. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad architektė J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji tik gilinosi ir žiūrėjo tik dėl lentų spalvos, dydžio, iš esmės kas susiję su dizainu, tačiau dėl lentų trūkumų nesigilino, kategoriškai patvirtinti, jog buvo girgždesys negalėjo, apie jų girgždesį girdėjo daugiau tik iš kitų asmenų kalbų (2024 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 10 min.). Tuo tarpu liudytoju apklausiamas V. S., vienareikšmiškai patvirtino, kad grindų girgždėjimas yra dėl lentų gamyklinio broko (2024 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 38 min.) montavimo trūkumų nebuvo, visi tik gamykliniai dėl lentų (2024 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 40 min.).

53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (CPK 176, 183, 185, 263 straipsniai). Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė atsakovui nepalankias išvadas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

54. Pažymėtina, kad atsakovo argumentas, susijęs su Rangos sutarties įvykdymo terminais, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl šios sutarties nutraukimo ar kitokių pasekmių taikymo dėl Rangos sutarties nevykdymo joje nustatytais terminais.

Dėl ekspertizės atlikimo

55. Apelianto teigimu, siekiant išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, tikslinga skirti byloje ekspertizę. Pažymėtina, kad atliktų darbų trūkumų faktą turėjo pagrįsti atsakovas, tačiau atsakovas nepateikė kitų patikimų duomenų, pagrindžiančių jo poziciją dėl darbų atlikimo trūkumų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas neprašė skirti ekspertizės, siekiant nustatyti montavimo darbų trūkumus, nors buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Kadangi atsakovas, turėdamas procesinę pareigą pagrįsti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), neprašė skirti ekspertizės byloje, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs specialių žinių poreikio bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, taip pat neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo savo iniciatyva skirti ekspertizę, siekiant įvertinti, ar atsakovo argumentai dėl atliktų darbų trūkumų yra pagrįsti (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

56. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tam, jog būtų atlikta ekspertizė.

Dėl delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė priteisti 94,89 Eur delspinigius, taikant Rangos sutarties 2.3 punkte numatytą 0,02 proc. delspinigių normą už 180 d. laikotarpį ir 286,70 Eur įstatyme (CK 6.261, 6.210 straipsniai) numatytas 5 proc. kompensuojamąsias palūkanas už 524 d. (nuo 2022 m. kovo 3 d. (sąskaitos faktūros Nr. BWTLT-0111 (2 232,75 Eur) mokėjimo termino dienos) iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. (ieškinio pareiškimo dienos) ir 548 d. (nuo 2022 m. vasario 17 d. (sąskaitos faktūros Nr. BWTLT-0106 (403,17 Eur) mokėjimo termino dienos) iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. (ieškinio pareiškimo dienos).

58. Pirmosios instancijos teismas tenkino pilnai ieškovės reikalavimą dalyje dėl 94,89 Eur delspinigių priteisimo, o nustatęs, kad ieškovė kompensuojamąsias palūkanas aritmetiškai blogai apskaičiavo, jas sumažino iki 190,54 Eur sumos.

59. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

60. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

61. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

62. Taigi, šiuo atveju apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog šalims Rangos sutartyje nenustačius susitarimo dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas priteisė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog šiuo atveju nėra galimas dvigubų netesybų taikymas, t. y. delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimas.

63. Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 43 punktas).

64. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti delspinigius už tą patį laikotarpį kaip ir kompensuojamąsias palūkanas bei už tą patį Rangos sutarties pažeidimą, t. y. prievolės apmokėti sąskaitas faktūras neįvykdymą. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju kompensuojamosios palūkanos padengia ir netesybas, todėl ieškovė negalėjo reikalauti tiek delspinigių, tiek kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

65. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo kartu 94,89 Eur delspinigius ir 190,54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas šioje dalyje, įskaitant 94,89 Eur delspinigius į 190,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų dydį.

66. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti netesybas, kadangi kompensuojamųjų palūkanų dydis beveik lygus skolos dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo teisė kontroliuoti kompensuojamųjų palūkanų dydį nėra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta įstatyme (išskyrus CK 6.37 straipsnio 3 dalį, tačiau šios normos taikymo atveju kontrolė yra orientuota į sutartyje nustatytų palūkanų dydį). Kita vertus, tokia teisė (per kompensuojamųjų palūkanų paskirtį, kuri sutampa su netesybų paskirtimi kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išplaukia iš CK 6.258 straipsnio 3 dalies, kuri suteikia teismui galimybę mažinti netesybas, jeigu, inter alia (be kita ko), šios yra neprotingai didelės. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 40 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 81 punktas).

68. Taigi, pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

69. Aiškindamas CK 6.258 straipsnio 3 dalies taikymo atvejus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

70. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 635,90 Eur skolą, taigi, akivaizdu, kad kompensuojamųjų palūkanų suma – 190,54 Eur, nėra lygi ar beveik lygi priteistos skolos dydžiui. Be to, šiuo atveju minėtos palūkanos apskaičiuotos taikant įstatyme įtvirtintą 5 proc. dydžio palūkanų normą. Be to, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė mažinti netesybų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas mažinti netesybas.

Dėl bylos procesinės baigties

71. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

72. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš dalies priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tačiau nepagrįstai nekvalifikavo šalių sutartinių santykių kaip vartojimo rangos teisinių santykių, taipogi iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir aiškino kasacinio teismo praktiką dėl netesybų priteisimo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netesybų pakeičiama, įskaitant 94,89 Eur delspinigius į 190,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

74. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bendra ieškinio reikalavimo suma sudarė 3 267,49 Eur, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys tenkintas dalyje dėl bendros 3 076,44 Eur sumos priteisimo, vadinasi, ieškinys tenkintas 94,15 proc. (3 076,44 Eur x 100 / 3 267,49 Eur), o atmestas 5,85 proc.

75. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė už ieškinį sumokėtas 74 Eur žyminis mokestis ir 2 550 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (už ieškinio, dubliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose). Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 2 750 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (už atsiliepimo, tripliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose).

76. Todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 2 471,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 625 Eur x 94,15 proc.), o iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 160,88 Eur (2 750 Eur x 5,85 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 2 310,56 Eur (2 471,44 Eur – 160,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

77. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 74 Eur žyminio mokesčio. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus 2,99 proc. (94,89 Eur x 100 / 3 171,33 Eur), atsakovui iš ieškovės priteistina 2,21 Eur (74 Eur x 2,99 proc.) žyminio mokesčio.

78. Ieškovė į bylą pateikė prašymą priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Atsižvelgiant į netenkintų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 947,59 Eur (969 Eur x 97,79 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 945,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apelianto (atsakovo) J. P. (J. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės mažosios bendrijos ,,BW Trade“ ieškinį atsakovui J. P. dėl neatsiskaitymo už suteiktas prekes ir atliktus darbus tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,BW Trade“, juridinio asmens kodas 305596557, iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 635,90 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 90 ct) skolą, 190,54 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 54 ct) palūkanas, 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 3 076,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 310,56 Eur (du tūkstančius tris šimtus dešimt eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.“.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai ,,BW Trade“, juridinio asmens kodas 305596557, iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 945,38 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė