Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Z. G.

( Z. G. ) skundą dėl 2022 m. vasario 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-181 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. vasario 3 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04/181 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skundo argumentai:

1. Komisijos nutarimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 24 d. nutarime suformuota doktrininė nuostata „sąvokos teisės aktuose turi būti vartojamos nenukrypstant nuo būdingos prasmės, o jeigu joms yra suteikiamas specifinis turinys, tai turi būti specialiai aptarta atitinkamame teisės akte“. Teistumo sąvoka naudojama išimtinai tik baudžiamojoje teisėje. Šią sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnis, o jos vartojimą laike griežtai reglamentuoja BK 97 straipsnio 6 dalis. Šiame kontekste pabrėžiamas skundžiamo nutarimo nekorektiškumas;

2. nuteistasis turi gyvenamąją vietą, turės kur dirbti. Bausmės tikslai jau realizuoti, asmuo jau yra atlikęs dalį bausmės. Tai sudaro faktinį lygtinio paleidimo pagrindą;

3. teismų praktikoje yra suformuota, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad nurodyta praktika turi būti taikoma ir jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2019-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 289 straipsnį, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 3 (metų laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 289 straipsnį, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 289 straipsnį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, BK 300 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, gautos tarpusavyje subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirti subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018-02-28 nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018-11-21, bausmės pabaiga – 2025-03-17. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnesis ir 14 dienų.

Komisija skundžiamą sutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, jog nuteistasis drausmine tvarka baustas 1 kartą. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Šiuo metu nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, nedirba, buvo atleistas už drausmės pažeidimą – pas nuteistąjį rastas mobilaus ryšio telefonas. Šiandieninė nuteistojo finansinė padėtis vertinama kaip nestabili, jokių oficialių pajamų negauna. Asmuo turi priteistų ieškinių. Nuteistojo socialiniai ryšiai vertinami kaip kintantis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Medicininiuose dokumentuose yra fiksuotas priklausomybės alkoholiui sindromas – F10.2. Yra nusikaltimų padarytų alkoholio vartojimo poveikyje. Nuteistojo nusikalstama veikla nuolatinė, prasidėjusi ankstyvame amžiuje. Teisės pažeidėjui būdinga pažeminta savivertė. Nuteistojo nusikalstama veikla labiau pasižymi impulsyvumu, yra praradęs savitvardą, ypač apsvaigimo nuo alkoholio metu. Problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, linkęs kiek minimizuoti. Anksčiau asmuo teistas 11 kartų. Visa tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, didelis teistumų skaičius, gyvenimo stilius ir draugai (kartoja tais pačias klaidas, dalyvauja veiklose, kurios skatina jo nusikalstamumą), piktnaudžiavimas alkoholiu (visi nusikaltimai susiję su alkoholio vartojimu), mąstymas ir elgesys (nuteistojo nusikalstama veikla labiau pasižymi impulsyvumu nei planavimu, yra praradęs savitvardą, ypač apsvaigimo nuo alkoholio metu). Komisija nurodė, kad neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė, t. y., 3 metai 1 mėnesis ir 14 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką.

Nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 24 d. nutarime suformuota doktrininė nuostata „sąvokos teisės aktuose turi būti vartojamos nenukrypstant nuo būdingos prasmės, o jeigu joms yra suteikiamas specifinis turinys, tai turi būti specialiai aptarta atitinkamame teisės akte“. Teistumo sąvoka naudojama išimtinai tik baudžiamojoje teisėje. Šią sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnis, o jos vartojimą laike griežtai reglamentuoja BK 97 straipsnio 6 dalis. Šiame kontekste pabrėžiamas skundžiamo nutarimo nekorektiškumas.

Teismas pažymi, jog iš nurodytų skundo teiginių nėra aišku, kaip skundžiamame nutarime netinkamai panaudota teistumo sąvoka ir kodėl skundžiamas nutarimas yra nekorektiškas.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistasis turi gyvenamąją vietą, turės kur dirbti. Bausmės tikslai jau realizuoti, asmuo jau yra atlikęs dalį bausmės. Tai sudaro faktinį lygtinio paleidimo pagrindą.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Turi būti vertinama aplinkybių visuma, kas šiuo atveju ir buvo padaryta bei priimtas pagrįstas sprendimas nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo.

Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ne tik tai, ar yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet reikia įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymusi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į asmens byloje esančius duomenis, galima daryti išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis teigia, kad teismų praktikoje yra suformuota, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad nurodyta praktika turi būti taikoma ir jo atžvilgiu.

Pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. Z. G. ( Z. G. ) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.