Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-1058/2019 priteistų civilinių ieškinių padalinimo lygiomis dalimis tarp nuteistųjų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-1058/2019 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Ž. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2016 m. gegužės 25 d. 10.20 val. iki 2016 m. gegužės 27 d. 9.25 val. (dvi paros) ir nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. 20.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. 15.21 val. (dvi paros), taip pat suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Minėtu nuosprendžiu E. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant solidariai iš nuteistųjų Z. G., Ž. R. ir D. P. 3 820 turtinę žalą ir 400 EUR neturtinės žalos dalį. S. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš Z. G., Ž. R. ir D. P. 200 EUR turtinę žalą. R. T. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš Z. G., Ž. R. ir D. P. 145 EUR turtinę žalą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi nuteistojo Ž. R. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo Ž. R. prašymas pakeisti solidarią prievolę daline. Prašyme nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendį iš jo yra išieškoma 4 200 EUR suma, 3 820 EUR teismas nutarė išieškoti iš jo solidariai kartu su kitais nuteistaisiais. Šiuo metu jis atlieka jam nuosprendžiu skirtą bausmę ir sumokėti priteistą 4 220 EUR sumą neturi iš ko, todėl prašo panaikinti solidarų išieškojimą, priteistą 3 820 EUR sumą padalinant į tris dalis, kad kiekvienas nuteistasis turėtų sumokėti jam skirtą sumą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas netenkintinas.

Baudžiamosiose bylose spręsdamas klausimus, susijusius su civiliniu ieškiniu teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Bendrininkaujant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas solidariai priteisiamas iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 6 dalimi, bendraskoliai yra solidariai įpareigoti iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė. Tai reiškia, kad vieno iš solidariai atsakingų skolininkų prievolės (jos dalies) įvykdymas (skolos sumokėjimas) atleidžia kitą solidariai atsakingą asmenį nuo šios prievolės (jos dalies) įvykdymo kreditoriui. Kol nesumokėta visa skola, kiekvienas skolininkas privalo ją mokėti, tačiau visa sumokėta (išieškota) suma negali būti didesnė nei visa reikalaujama įvykdyti prievolė (išieškoma suma). CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu skolininko pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios skolininkų atsakomybės esmė ta, kad vykdant sprendimą nėra svarbu, iš kurio skolininko išieškoma skola. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusių asmenų interesų veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą.

Nagrinėdamas bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nustatė, jog E. K. padaryta 3 820 EUR turtinė žala ir 400 EUR neturtinės žalos dalis, taip pat S. K. padaryta 200 EUR turtinė žala bei R. T. S. padaryta 145 EUR turtinė žala atsirado dėl bendrų tyčinių nuteistųjų Ž. R., Z. G. ir D. P. veiksmų, apie ką, sprendžiant dėl prievolės solidarumo, priteistinos žalos dydžio bei analizuojant kiekvieno iš nuteistųjų indėlį į bendrai padarytas nusikalstamas veikas, išsamiai yra pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-1058/2019. Solidarioji pareiga nuteistiesiems atlyginti aukščiau nurodytą padarytą žalą atsiranda įstatymo pagrindu, todėl solidarumas negali būti panaikinamas. Tokiu atveju būtų pakeista įsiteisėjusio nuosprendžio esmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo Ž. R. prašymas dėl prievolės rūšies pakeitimo netenkintinas.

Nuteistajam išaiškintina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. R. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.