Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2) 2016 m. gegužės 24 d. apie 15.30 val. dviems iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių iš mobiliojo ryšio telefono paskambinus R. T. S. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius vienam banko darbuotoju, kitam prokuroru, bei melagingai nurodžius, kad apyvartoje yra daug netikrų eurų ir kad reikia šiuos eurus patikrinti, jog reikia surašyti paaiškinimą, bei kad pinigus atvyks patikrinti banko darbuotojas, tuo tarpu nenustatytam asmeniui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus Ž. R. ir davus nurodymus dėl pinigų paėmimo, Ž. R. vykdant šio asmens nurodymus ir perdavus telefoną Z. G., jam nenustatytas organizuotos grupės narys nurodė iš R. T. S. sužinotą adresą, bei davė kitus nurodymus dėl pinigų paėmimo. Netrukus Z. G. ir Ž. R., vykdydami šiuos nurodymus, apie 15.40 val. nurodė D. P. savo vairuojamu automobiliu nuvežti juos adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvežus D. P. ir Ž. R. liko laukti automobilyje. Tuo tarpu nukentėjusioji R. T. S., būdama apgauta, perdavė į jos namus atvykusiam Z. G. 145 EUR, kuriuos jis po to perdavė Ž. R., kuris pinigus padalino organizuotos grupės nariams, tokiu būdu jie apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą už 145 EUR.

3) 2016 m. birželio 8 d. apie 10.50 val. vienam iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių iš mobiliojo ryšio telefono paskambinus E. K. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius prokuroru, melagingai nurodžius, kad sugautas sukčius, kuris padirbinėja pinigus pensininkams, jog reikia surašyti paaiškinimą, bei kad pinigus atvyks patikrinti jų darbuotojas, tuo tarpu nenustatytam asmeniui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus Ž. R. ir davus nurodymus dėl pinigų paėmimo, Ž. R. vykdant šio asmens nurodymus ir perdavus telefoną Z. G., jam nenustatytas organizuotos grupės narys nurodė iš E. K. sužinotą jos adresą, bei davė kitus nurodymus dėl pinigų paėmimo. Netrukus Z. G. ir Ž. R., vykdydami šiuos telefonu duotus nurodymus, apie 11 val. nurodė D. P. savo vairuojamu automobiliu nuvežti juos adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvežus, D. P. ir Ž. R. liko laukti automobilyje. Tuo tarpu nukentėjusioji E. K., būdama apgauta, perdavė į jos namus atvykusiam Z. G. 3 820 EUR. Netrukus supratusi, kad yra apgauta, E. K. siekė išlaikyti savo pinigus, tačiau Z. G. rankomis sudavė jai vieną smūgį į galvą, po ko pastaroji nugriuvo ant grindų. Taip atėmęs iš nukentėjusiosios galimybę priešintis, pagrobė E. K. priklausančius 3 820 EUR ir iš buto pasišalino. Dėl Z. G. pavartoto smurto E. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiu, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, kairio žandinio sinuso lūžiu, kairės akies kraujosruva, kairės ir dešinės akies apatinio voko kraujosruvomis, kairės rankos III-o delnakaulio lūžiu, kairio stipinkaulio lūžiu. Z. G. išėjęs iš E. K. buto iš jos pagrobtus 3 820 EUR perdavė Ž. R., kuris juos padalino organizuotos grupės nariams. Tokiu būdu Z. G. peržengdamas susitarimo ribas ir veikdamas vykdytojo ekscesu, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė, o Ž. R. ir D. P. apgaulės būdu užvaldė E. K. priklausančius 3 820 EUR.

Be to, Z. G. padarė tris nusikalstamas veikas, pasisavindamas valstybės tarnautojo vardą:

1) 2016 m. gegužės 24 d. apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įgydamas S. K. turtą – 200 EUR, pastarajai prisistatė tariamo policijos pareigūno vardu, ir paprašė pateikti patikrinimui jos turimus galimai netikrus pinigus. Tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus;

2) 2016 m. gegužės 24 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įgydamas R. T. S. turtą – 145 EUR, pastarajai prisistatė tariamo policijos pareigūno vardu, ir paprašė pateikti patikrinimui jos turimus galimai netikrus pinigus. Tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus;

3) 2016 m. birželio 8 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaulės būdu įgyti E. K. turtą – 3 820 eurų, pastarajai prisistatė tariamo policijos pareigūno vardu, ir paprašė pateikti patikrinimui jos turimus galimai netikrus pinigus. Tokiu būdu pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus.

Be to, Z. G. tyčia laikė žinomai netikrus dokumentus ir vieną iš jų panaudojo, t. y. jis nuo įgijimo dienos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijęs pagamintus žinomai netikrus dokumentus – policijos pareigūno tarnybinius pažymėjimus: Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. S. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. S. vardu, laikė juos su savimi iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., 10.11 val., kuomet šiuos dokumentus pateikė policijos pareigūnui A. G. prie baudžiamosios bylos Nr. 01-1-26882-16, Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 13, bei vieną iš šių žinomai netiktų dokumentų panaudojo 2016 m. gegužės 24 d. apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), parodydamas tariamų einamų pareigų patvirtinimui S. K. ir 2016 m. birželio 8 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini), parodydamas tariamų einamų pareigų patvirtinimui E. K..

Teismo posėdyje Z. G. savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Žalą žadėjo atlyginti. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, bet nurodė, kad pareigūnai norėjo girdėti šiuos parodymus, nes rinko informaciją apie H. S.. Jis taip sakė, nes norėjo būti paleistas į laisvę. Parodė, kad Ž. R. pažįsta seniai, su juo kartu atlikinėjo bausmę 1999 m. Su D. P. susipažino prieš pusmetį iki įvykio, jis vairavo taksi. H. S. pažinojo ir jis ir Ž. R., nes visi trys vienu metu atlikinėjo bausmę Vilniaus pataisos namuose 2003-2004 metais. Ž. R. ir H. S. yra draugai, jie atliko bausmę viename būryje. Jis (Z. G.) 1-2 dienas iki įvykio nupirko telefono kortelę, naują telefoną ir davė numerį į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, pagal ten buvusio pažįstamo prašymą. To asmens nepažinojo, bet žinojo, kad jam paskambins ir galės užsidirbti pinigų apgaulės būdu. Jam paskambinęs žmogus prisistatė kaip H., bet tai buvo ne H. S.. Jis paklausė, ar galės (Z. G.) nuvykti į Širvintas, ir paimti pinigų, kai reikės, pasakė, kad paskambins į perduotą telefono numerį. D. P. pažinojo mažiau, paprašė, kad jis atvažiuotų su savo mašina, o Ž. R. pažino geriau, todėl paprašė jo, kad nuvežtų jį iki Širvintų. Ž. R. mašina buvo su vokiškais numeriais, miestelis yra nedidelis, todėl, kad neišsiskirtų paprašė D. P. atvažiuoti ir pavežioti po Širvintas. Ž. R. nuvežė jį iki Širvintų, o D. P. pats atvažiavo iki Širvintų. Jiems pasakė, kad sumokės už tai, kad jie pavežios jį po miestą. Dėl užmokesčio nebuvo susitarę, bet būtų davęs tiek, kiek būtų paprašę. Iš pradžių Ž. R. nesakė, dėl ko važiuoja į Širvintas, vėliau pasakė, kad eis paimti pinigų, kokių – neaiškino. H. S. kalbėjo su juo ir su Ž. R.. Jei jis (Z. G.) išlipdavo iš mašinos tvarkyti reikalų, telefoną palikdavo mašinoje, tada į skambutį atsiliepdavo Ž. R.. Nežino, ką jis sakydavo Ž. R., bet Ž. R. sakydavo, kad „lauk, paskambins dar kartą, reikės nueiti“. Jam (Z. G.) H. S. pasakydavo adresą, vardą, pavardę, pasakydavo, kad duos tiek ir tiek pinigų, kurie yra, neva, suklastoti. Adresą pasakydavo kitas asmuo, ne H. S.. Iš kur žinodavo adresą – nežino. Tuo telefonu skambindavo keli asmenys. Jis žinojo, kad pinigai yra geri ir kad tai yra apgaulė. Nukentėjusioms prisistatydavo policijos pareigūnu, pasakydavo vardą, pavardę. Prisistatydavo pareigūnu, kad nukentėjusiosios patikėtų, kad čia pareigūnas ir duotų pinigus. Turėjo dokumentus, panašius į pareigūnų pažymėjimus. Juos parodydavo, bet niekas į juos nežiūrėdavo. Nepamena koks asmuo prieš mėnesį iki Širvintų epizodo davė jam 3 netikrus pažymėjimus. Jis 3 kartus prisistatė pareigūnu. Paėmęs pinigus eidavo pas Ž. R. ir D. P., jiems pasakydavo, kad turi pinigų, bet iš karto jiems nesakė, iš kur gavo. Apie tai papasakojo, kai tą pačią dieną nuėjo dar pas vieną moterį. Jiems pasakė, kad tai sukčiavimas, kad pinigai gauti apgaulės būdu. Jiems pasakė, kad skambino iš (duomenys neskelbtini), prašė nueiti paimti pinigus. Jie žinojo, kad antrą kartą važiuoja paimti pinigų pagal skambutį iš (duomenys neskelbtini)ir neprieštaravo. Jie nieko nedarė, tik laukė mašinoje. Su D. P. pirmą kartą darė tokį nusikaltimą. Gautus pinigus pasidalino, davė už kurą D. P. (jam davė mažiau), Ž. R. davė daugiau, dar reikėjo pervesti pinigus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, į nurodytą sąskaitą. Pinigus dalinosi, kai išvažinėjo iš Širvintų. Ž. R. paskaičiuodavo pinigus, jam geriau sekasi su matematika. Jis visus pinigus, pasiimtus iš nukentėjusiosios, paduodavo Ž. R.. Kažkokia dalis už degalus tekdavo D. P., dalis Ž. R., dalis jam ir dalis į (duomenys neskelbtini). Savo dalį laikydavo pas Ž. R., nes bijojo, kad gali pragerti. Davė Ž. R. pinigų ir už tai, kad jis nupirko jam telefoną. D. P. iš pradžių nežinojo, kad veža į nusikaltimo vietą, bet vėliau jam pasakė, kad eis pas kažkokią močiutę, kuri duos pinigų, kad čia apgaulės būdu. Apie tai pasakė Širvintose, kol laukė skambučio po pirmo epizodo, kai buvo Širvintose. Tuo metu visi trys buvo mašinoje. Kada tiksliai pasakė - neprisimena. Jam pasakė, kad niekuo nerizikuoji, kad nereikės privažiuoti net iki tos vietos, kad jo reikės palaukti. D. P. matė, kad Ž. R. paduodavo voką. S. K. atveju Ž. R. sakė dėl ko važiuoja į Širvintas, nuvažiavus pasakė, kad jam sumokės už kurą, bus pinigų, kuriuos pasidalins. Apie tai Ž. R. pasakė atvažiavus gal, kai grįžo iš buto. Buvo vienas telefonas, atsiliepdavo tai jis, tai Ž. R.. Iš pradžių nukentėjusiajai paskambino žmogus (kas toks, nežino) iš pataisos namų ir jai pasakė, kad atvyks pareigūnas. Tada atvyko jis, prisistatė pareigūnu ir parodė pažymėjimą. Pasakė, kad reikia apžiūrėti jos pinigus. Su savimi turėjo navigaciją, kuria, neva, tikrino, ar pinigai yra tikri. Vėliau pasakė, kad eina į mašiną patikrinti pinigų tikrumo. Jis nuėjo iki tos vietos, kur mašinoje laukė Ž. R. ir D. P.. Analogiškai buvo ir antro buto Širvintose atveju. Pinigus pasidalino, D. P. davė mažiau. Kiek paėmė iš S. K., nepamena, mano, kad buvo mažiau, nei 200 EUR. Trečiuoju atveju – birželio mėnesį Vilniuje, jie važinėjosi po Vilnių visi trys kartu, jis mano, kad kiti žinojo, jog jis eis paimti pinigų, nes su jais jau prieš tai du kartus taip darė. Jiems sakė, kad parodo pažymėjimą, tada jį įleidžia į butą. Tuomet jis naudojosi nauju telefonu ir kortele. Dėl kiekvieno karto būdavo kitas telefono numeris. E. K. jis pastūmė, nes ji nenorėjo atiduoti pinigų. Ten buvo daugiau nei 3 000 EUR. Kai atėjo į butą, pinigai jau buvo padėti ant lovos, lyg tai, voke. Nukentėjusioji nenorėjo jo išleisti su pinigais iki mašinos, tuomet ją vieną kartą pastūmė ir išėjo. Neprisimena, kaip pastūmė, gal delnu už galvos, į veido sritį. Nežiūrėjo, kaip ji nukrito. Gal ji krisdama susižalojo. Kumščiu netrenkė. E. K. pastūmė savo iniciatyva, norėdamas išsaugoti pinigus. Prieš Širvintų epizodą jam skambino tikrai ne H. S.. Ž. R. to asmens negalėjo pažinti. Iš balso buvo panašus į H. S., bet yra įsitikinęs, kad ne jis. Kaip buvo atrenkamos močiutės, nežino. Jis vykdydavo telefonu gautus nurodymus iš pataisos namų. Kai paskambindavo, paklausdavo, ar tokią dieną galėsi nuvažiuoti. Jam skambindavo tik tada, kai jau buvo galima eiti. Susitarimas buvo užeiti, apgauti, paimti pinigus ir išeiti. Ikiteisminio tyrimo 2016 m. gegužės 26 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. apklausų metu kaltinamasis davė iš esmės analogiškus parodymus, išskyrus tai, kad parodė, jog į Širvintas važiavo tik su Ž. R. ir tvirtino, kad jis nieko nežino apie jo nusikalstamus veiksmus, t. y. neigė bendrininkavimo aplinkybę (t. 1, b. l. 78-80, 167-168). 2016 m. rugpjūčio 26 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu Z. G. patvirtino 2016 m. rugpjūčio 25 d. tyrėjui duotus parodymus ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 20 d. išėjęs į laisvę iš Kybartų pataisos namų susitiko gerą draugą Ž. R.. Susitikimo metu Ž. R. pasakė, kad jam reikia žmogaus, kuris eis pas žmones paimti pinigus taip vadinamų „kojų“ ir paklausė ar jis (Z. G.) norėtų tai daryti. Kadangi niekur nedirbo ir reikėjo pinigų sutiko. Ž. R. papasakojo, kaip viskas vyksta, pasakė, jog jis dirba kartu su R. Š. ir H.. Su R. Š. susipažino išėjęs iš Kybartų per Ž. R.. Žino, kad jis sėdėjo Marijampolės pataisos namuose. H., dar jį vadina H. arba „(duomenys neskelbtini)“ sėdi (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Ž. paaiškino, kad pats su R. Š. dirba, kaip vairuotojai, t. y. veža“ kojas“ pas nukentėjusiuosius, tuomet iš „kojų“ paima pinigines lėšas, padalina dalimis, o likusią sumą perduoda į (duomenys neskelbtini) pataisos namus H.. Pinigai nuo gautos sumos buvo dalinami tokiomis proporcijomis - 40 proc. jam, 20 proc. vairuotojams, o likęs procentas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Nukentėjusiesiems skambindavo H. su kitu kalinčiu asmeniu, mano, kad H. porininkas sėdintis šalia skambindavo nukentėjusiajam, o tuo pat metu H. skambindavo Ž. R. ir sakydavo kokia situacija, duodavo nurodymus, sakydavo nurodydavo adresą, kuriuo reikia nuvažiuoti paimti pinigus. H., jo žiniomis, sėdi kažkokioje drausminėje zonoje, šios grupės visiems nukentėjusiesiems sakydavo vienodą istoriją, susijusią su padirbtais pinigais. Aišku tai priklausydavo nuo žmogaus, kaip pasisuka pokalbis, bet skambinantieji nukentėjusiajam pasakydavo, kad jis vienokiu ar kitokiu būdu galėjo gauti netikras (padirbtas) pinigines lėšas, kad neva yra sulaikyta grupė asmenų, kurie galimai padirbinėjo pinigus, todėl pas nukentėjusysis turi atvykti policijos pareigūnas patikrinti pinigus. Jei žmogus patikėdavo, H. iš karto liepdavo Ž. R. važiuoti nurodyti adresu. Ž. iš vakaro pasakydavo, kad tarkim rytoj dirbsime, jis paimdavo jį (Z. G.) iš namų, dažniausiai išvažiuodavo anksti iš ryto ir laukdavo nurodymų. Dažnai būdavo, kad Ž. R. jį pasiimdavo pas save į namus ((duomenys neskelbtini)), kad jis (Z. G.) neprisigertų ir galėtų iš ryto „dirbti“. Važiuojant daryti nusikaltimą savo kasdien naudojamus mobiliojo ryšio telefonus, išjungdavo arba dažniausiai iš viso palikdavo namuose. Tai dienai turėdavo nusipirkę „lėva“ mobiliojo ryšio telefoną ir SIM kortelę. Visuomet pirkdavo „Labas“ SIM korteles. Po nusikaltimo padarymo telefoną ir SIM kortelę išmesdavo. Pirkdavo naujus ir naudotus, iš lombardų, pačius pigiausius. H. išsiųsdavo SMS žinutę nurodydami numerį, kurį nupirko, kad jis žinotų į kurį skambinti. Tekste telefono numeris buvo užšifruojamas. Kadangi nukentėjusiesiems sakydavo, kad ateis policijos pareigūnas, buvo paruošti ir atspausdinti policijos pareigūno pažymėjimai. Pats tokius turi tris. Juos kažkur Kaune pas savo pažįstamus pagamino R. Š. ir perdavė Ž. R.. Ž. R. padirbtus policijos pareigūno pažymėjimus ir dar kažkokius neva kratos protokolus perdavė jam. Protokolų buvo didelis pluoštas lapų. Kam buvo reikalingi protokolai nepasakė, tik liepė laikyti pas save ir panaudoti esant reikalui. Visus šiuo dokumentus jam perdavė kažkur 2016 m. gegužės mėnesį. Pažymėjimai buvo R. S. ir V. S. vardu, su „sufotošopintomis“ pareigūno nuotraukomis. Ant dviejų pažymėjimų buvo įklijuotas jo veidas. 2016 m. birželio 8 d. apie 8 val. su Ž. R. vairuojamu automobiliu išvažiavo iš jo namų (duomenys neskelbtini) H. nurodymu į Vilnių. Iš vakaro paskambino savo pažįstamam taksistui D.. Jis žinojo, kad jie daro tokius nusikaltimus ir sutiko juos vežioti, nes už tai jam sumokėdavo. Jis yra juos su Ž. R. vežiojęs po Širvintų miestą daryti sukčiavimus, dėl to yra atliekami dar tu tyrimai. Su D. susitiko „Neste“ degalinėje esančioje atvažiuojant nuo Molėtų. Ten paliko Ž. R. automobilį, nes nenorėjo atkreipti dėmesio su vokiškais numeriais, ir persėdo į D. taksi automobilį Mersedes. Jie važinėjo po Vilnių kol sulaukė skambučio iš H.. H. skambino į „levą“ telefoną, kurį buvo nusipirkę tik tam nusikaltimui daryti, Jam atrodo, kad Ž. R. iš vakaro nupirko. H. pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę Vilniuje ir paklausė už kiek laiko galėtume būti. Jie pasakė, kad galime būti už 10 minučių. Taip pat telefonu paklausė kokiu vardu išduotas pažymėjimas, jie nurodė vieną iš pavardžių. D. į savo navigaciją suvedė adresą nurodytą įtarime (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į vietą. D. nuvežė prie namo, parodė kuris yra, tada apsisuko ir nuvažiavo į kitą kiemą, kur sustojo. Ž. R. su D. liko sėdėti automobilyje, o jis paėmė tą „levą“ mobiliojo ryšio telefoną ir kalbėjo su H.. Kol ėjo link buto H. sakė ką daryti – nuėjus prisistatyti pareigūnu ir paėmus pinigus pabėgti. Su H. pokalbis tęsėsi visą laiką. Namo 3 ar 4 aukšte, priėjęs prie durų laukė kol H. telefonu pasakys, kada gali skambinti, neilgai trukus telefonu gavo nurodymą, kad gali skambinti. Duris atidarė senyvo amžiaus moteriškė, maždaug 70 metų amžiaus, ji jau žinojo kas turi ateiti. Jis užėjo į vidų ir uždarė duris. Stovėdamas tarpduryje prisistatė policijos pareigūnu, parodė pažymėjimą. Moteris pažiūrėjo į pažymėjimą, perskaitė kas parašyta ir pakvietė užeiti į vidų. Kartu su ja nuėjo iki miegamojo kambario. Ant spintelės prie lovos buvo padėtas laidinis telefonas, ragelis buvo padėtas šalia. Jis žinojo, kad skambinantys iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų nenutrūkstamai ir intensyviai kalba telefonu, nurodo nepadėti telefono ragelio. Moteris pasakė, kad su juo nori pakalbėti kolega, tada jis paėmė ragelį ir kalbėjo. Telefonu kalbėjo jau ne H., o kitas asmuo. Jis tik imitavo, kad jam nori kažką pasakyti. Trumpai atrodo, pasakė greičiau ir viskas. Baigęs imituotą pokalbį jis paprašė moters pateikti pinigus patikrinimui. Moteris padavė voką ar du vokus su pinigais, išėmęs pinigus juos išdėliojo ant lovos ir su savimi turėtu juodos spalvos pinigų tikrinimo aparatu, kuris šviečia neonine šviesa pradėjau tikrinti pinigus. Tuo aparatu reikia tik perbraukti per kupiūrą ir viskas. Moteris tuo metu sėdėjo ant lovos. Patikrinęs dalį pinigų pasakė, kad jam reikia nueiti į tarnybinį automobilį ir padaryti kupiūrų kopijas. Moteris atsistojo ir paėmė jam už rankos sakydama, kad neišsineštų pinigų. Tuomet jis viena ranka pastūmė moterį. Nuo to ji pargriuvo ir veidu ar galva trenkėsi į spintelę ant kurios buvo telefonas. Jis nežiūrėjo, nes tuo metu surinko visus pinigus ir pabėgo iš buto. Buvo labai susijaudinęs ir negirdėjo ar moteris šaukėsi pagalbos. Bėgdamas pinigus susikišo į kelnių kišenę. Nubėgo į taksi automobilį, kur laukė Ž. R. su D. ir visi išvažiavo. Iš tos moters paėmė apie 3 000 eurų. Pinigus padavė Ž. R., jis atskaičiavęs dalį perdavė jam ir likusius pasiėmė sau, kur turėjo nuvežti pinigus nežino (t. 4, b. l. 41-52). 2017 m. rugpjūčio 25 d. apklausos metu Z. G. nurodė analogiškas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patvirtino, kad 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje Širvintose paimti pinigus iš dviejų skirtingų moterų ir 2016 m. birželio pradžioje Vilniuje kartu su juo važiavo Ž. R. ir D. P.. Jie žinojo, ką važiuoja daryti. Žinojo, kad jis (Z. G.) turės prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti pinigus. Automobilyje jie kalbėjo kas ką turi daryti, aptarinėjo savo veiksmus. D. P. mašinoje buvo navigacija ir jis galėdavo pasakyti kiek laiko reikės važiuoti iki nurodyto adreso. Šią informaciją jis perduodavo vyriškiui, kuris skambindavo iš pataisos namų. D. P. vairavo, o Ž. R. bendravo telefonu. Jis žinojo, ką jie daro. Jis padalindavo iš nukentėjusiųjų paimtus pinigus (t. 4, b. l. 101-102). 2017 m. spalio 20 d. apklausos metu Z. G. patvirtino iki tol pas tyrėją ir teisme duotus parodymus. Pakartotinai patvirtino, jog Ž. R. gerai žinojo kur ir ką jie važiuoja daryti. H. S. pirma skambindavo Ž. R., po to Ž. R. susirasdavo jį ir pasakydavo, kur važiuoti ir ką daryti. Jis sutikdavo, nes jam reikėjo pinigų. Ž. R. davė suklastotus policijos pareigūno pažymėjimus. D. P. taip pat suprato, kur ir ko jie važiuoja, nes ir anksčiau dalyvavo tokiuose nusikaltimuose. Už nuvežimą sumokėdavo Ž. R., nes jis iš nukentėjusiųjų paimtus pinigus perduodavo jam, o jis padalindavo (t. 4, b. l. 118-120).

Kaltinamasis D. P. teisme savo kaltės nepripažino. Parodė, kad kitų kaltinamųjų gerai nepažįsta, Ž. žinojo tik pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Su Z. susipažino autobusų stotyje. Kuriuo metų laiku susipažino, neprisiminė (2016 m. ruduo, žiema). Būdami abu lenkai rado bendrą kalbą. Z. G. pasakė, kad dirba taksi vairuotoju, paskolino pinigų. Jis paprašė telefono numerio. Po kurio laiko paskambino Z., paklausė, ar jis galėtų atvažiuoti į Širvintas. Paklausė, kodėl jam ten važiuoti, pasakė, kad jis yra Širvintose. Pasakė, kad sumokės. Jis sutiko padėti. Kai atvažiavo, Z. buvo kartu su „(duomenys neskelbtini)“, jie atsisėdo į jo (D. P.) mašiną, pasakė, kad reikės „čia kažkur pavažiuoti“. Pasakydavo, kad važiuosime pasivažinėti. Po kelių minučių paskambino Z. ar Ž., ir jam pasakė adresą, kuriuo važiuoti, pasakė, kur sustoti. Z. išėjo ir po kelių minučių grįžo atgal. Po kelių minučių buvo antras skambutis, ir jie nuvažiavo kitu adresu. Jam buvo nesvarbu, kur važiuoja, jis dirbo. Tuo metu galvojo, kad gal kas yra skolingas ar pan. Eidavo Z., o Ž. būdavo mašinoje. Ar grįžęs Z. ką nors perduodavo Ž. R. nematė, nes yra įpratęs žiūrėti į kelią, o ne į tai, kas darosi mašinoje. Kai jiems paskambindavo, jis negirdėdavo jokio pokalbio, nes dažniausiai išeidavo iš mašinos. Labiausiai prisimena vieną įvykį Karoliniškėse. Jo paprašė nuvežti į Karoliniškes ir atgal. Jis paprašė už tai 20 EUR. Nuvažiavus nurodytu adresu Z. nuėjo, o paskui atlėkė, įšoko į mašiną ir pasakė „važiuojam iš čia“. Paklausus kas atsitiko, jis pasakė, kad tai ne jo reikalas, „vežk mane“. Jo telefonu naudojosi vieną kartą Ž., jis paprašė leisti paskambinti žmonai. Jis (D. P.) nežinojo, kad bus daroma nusikalstama veika, tik Karoliniškėse pradėjo įtarti, kad čia kažkas negerai, bet po to skambučio iš Z. G. nebesulaukė. Z. G. mašinoje nesakė, ką ketina daryti. Z. G. ir Ž. R. tarpusavyje jo mašinoje nesikalbėdavo. Jis neturėjo jokio įtarimo, jei būtų žinojęs, kad daroma nusikalstama veika, nebūtų jų vežęs. Po paskutinio atvejo jam davė 20 EUR, kas davė, neprisimena. Pinigai prie jo nebuvo dalinami. Vieną kartą matė, kaip Z. G. perdavė Ž. voką. Kas jame buvo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. savo kaltės nepripažino. Davė iš esmės analogiškus parodymus, t. y., kad vežiojo Z. G. ir Ž. R. po Vilnių ir Širvintas. Sutiko juos pavežioti, nes tuo metu nebuvo užsiėmęs. Už važinėjimą Širvintose jie žadėjo sumokėti 50 EUR, bet sumokėjo tik 20 EUR. Telefonu visą laiką kalbėjo „(duomenys neskelbtini)“, jis rodė, kur važiuoti, kur sustoti. Po kažkiek laiko jam paskambino Z. G. ir pasiūlė susitikti Vilniuje stoties rajone. Atvykus „(duomenys neskelbtini)“ nurodė važiuoti prie Karoliniškių rajone esančio prekybos centro. Ten iš automobilio išlipo Z. G. ir neilgai trukus parbėgęs liepė važiuoti. Už pavežimą jam sumokėjo apie 10 EUR (t. 5, b. l. 84, 88-89, 105-106, 113).

Kaltinamasis Ž. R. teisme parodė, kad Z. pažįsta nuo 1998 m. iš įkalinimo įstaigos. D. P. nepažįsta, jį matė mašinoje, kai buvo Širvintose ir Vilniuje. 2016 m. gegužės mėn. Nedirbo nei jis nei Z. G.. Gyveno iš „chalturkių“, o iš kokių lėšų gyveno Z., nežino, bet pinigų jis turėdavo. Su juo bendravo Z.. Dėl Širvintų epizodų. Z. paprašė nuvežti į Širvintas, neklausinėjo, ko jis ten važiuoja. Jis pasakė, kad sumokės už kurą. Gali būti, kad 2016 m. Gegužės 23 d. Z. G. pas jį nakvojo, nes tarp jų kaimų 12 kilometrų atstumas. Jis jo neprižiūrėdavo. Z. G. padėdavo jam dirbti, dažnai girtuokliaudavo, todėl parsivežė pas save į namus, kad negertų. Jam kažkas paskambino, paskui jis paprašė nuvežti į Širvintas, pasakė, kad sumokės už kurą. Jis nuvežė, neklausė, kodėl jam reikia važiuoti į Širvintas. Į Širvintas nuvažiavo ryte. Jis sakė, kad ten kažkas turi atvažiuoti. Atvažiavo D. P., tada jie atsisėdo į D. P. mašiną, o savo mašiną paliko turgaus kieme. Įsėjo taip sau, kad nereikėtų sėdėti vienam mašinoje. Koks buvo kelionės į Širvintas tikslas, nežino. Z. nurodė, kur važiuoti. Paskui kažkas paskambino Z., jam daug kartų kažkas skambinėjo. Z. skambinėjo ir prieš tai, kai įsėdo į D. P. mašiną, ir po to. Skambinėjo į jo Z. telefoną. Jie važinėjo po Širvintas, kokiu tikslu – nežino, jam nebuvo įdomūs Z. G. reikalai. Važinėdami kalbėjosi, bet ne apie nusikaltimą. Kai Z. būdavo išlipęs parūkyti, į skambučius jo telefone atsiliepdavo jis (Ž. R.), atsiliepus jam pasakydavo „duok šeimininkui“. Kas skambino ir ką kalbėjo nežino. Kai nuvyko Z. G. nurodytu adresu, jis pasakė „palaukit, tuoj ateisiu“. Kai jis atėjo, pasakė „viskas, važiuojam“ ir jie važiavo. Jis neklausinėjo, kur jis buvo, nes buvo neįdomu. Grįžęs Z. G. nieko nesakė, jis nematė, kad Z. G. ką nors būtų atsinešęs. Jis buvo daug kartų išlipęs iš mašinos (parūkyti ar pašnekėti), o išėjęs, jis labai greitai nuėjo atėjo. Kol laukė Z., kalbėjosi su D. P.. Jis sakė, kad su Z. susipažino Vilniuje, stotyje, kad jis (duomenys neskelbtini). Z. davė už kelionę 20 EUR. Ar davė D. P., nežino. Z. G. rankose pinigų nematė. Z. G. jam buvo padavęs po Vilniaus kelis šimtus eurų, kad jis jų nepragertų, bet tuos pinigus atsiėmė po kelių dienų. Širvintose Z. G. prašė jam nupirkti naują telefoną už 30 EUR, kodėl jam reikalingas naujas telefonas, neklausė. Telefoną nupirko iš savo pinigų. Pinigus už telefoną atidavė namuose, kai grįžo pas jį iš Širvintų. Būtent naujuoju telefonu Z. G. ir naudojosi. Kitokio telefono pas jį nematė. Tuo metu nesuprato, kad vyko kažkas neteisėta. H. S. žino, bet abejoja, kad Z. G. ir H. S. galėtų bendrauti, nežino, ar jie pažįstami. Mano, kad Z. G. jį apkalba. Jis Z. G. telefonu nesinaudojo, kai buvo Širvintose. Dėl Vilniaus epizodo. Jo Z. paprašė nuvežti į Vilnių. Kodėl, neklausė. Nuvežė į degalinę. Jis paskambino D. P.. D. P. atvažiavo prie degalinės. Visi įlipo į D. P. mašiną, kur važiavo – nežino, nes nepažįsta Vilniaus. Adresą pasakė Z.. Iš kur jis žinojo adresą, nežino. Jis pastoviai kalbėjo telefonu. Kadangi nenorėjo laukti savo mašinoje, važinėjau kartu su D. P. ir Z. G.. Z. davė adresą D. P.. Nuvažiavo tuo adresu. Z. kažkur nuėjo. Paskui atbėgo po 5-10 minučių, pasakė, kad „važiuojam“. Jo neklausė, kas įvyko. Jam kažkas paskambino, jis tuo metu turėjo rankose vokelį, davė jam jį palaikyti. Po pokalbio vokelį jam grąžino. Kas buvo vokelyje, nežino, nežiūrėjo. Pas Z. G. nėra matęs jokių pažymėjimų. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. R. savo kaltę neigė. 2016 m. gegužės 26 d. apklausos metu parodė, kad Z. G. paprašytas gegužės 24 d. nuvežė jį į Širvintas, Z. G. su kažkuo kalbėjosi telefonu, po to jie apie 9.30 val. išsiskyrė. Kur ir kokiu reikalu nuėjo Z., nežino. Jie buvo sutarę, kad 17 val. susitiks Paširvinčio kaime autobusų stotelėje. Nuo 9.30 val. iki 17 val. su niekuo Širvintose nebuvo susitikęs. Buvo prie upės, išsimaudė. Ką Z. veikė nuo 9.30 val. iki 17 val., kai jį paėmė Paširvinčio kaime, nežino. Jis apie tai nieko nekalbėjo. Ar važiuojant į Š. Z. turėjo pinigų, nežino. To nematė ir jam apie pinigus nieko nekalbėjo. Už jo vežimą Z. sumokėjo 20 EUR (t. 1, b. l. 119-120). 2016 m. gegužės 27 d. apklausos metu parodė, kad pažįsta H. S., su juo beveik kasdien bendrauja telefonu (t. 1, b. l. 122-123). 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir 2017 m. spalio 20 d. apklausų pas tyrėją metu Ž. R. parodymus duoti atsisakė (t. 4, b. l. 130, 136).

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad jai paskambino asmuo, prisistatė, kad prokuroras, pasakė, kad sugavo laiškanešį, kuris apgaudinėja senus žmones. Pasakė, kad ateis jų žmogus, prisistatys, parodys pažymėjimą ir kvies apklausai. Ji jais patikėjo. Buvo du skambučiai – iš pradžių paskambino ir pasakė, kad ateis žmogus. Po to, paskambino dar kartą, pasakė, kad nedėtų ragelio ir atidarytų duris, tada paskambino į duris, ir ten stovėjo Z. G. ir kažką kalbėjo telefonu. Negirdėjo, ką jie kalbėjo. Jis parodė pažymėjimą. Kas buvo parašyta ant pažymėjimo, neprisimena. Nuotraukos ant pažymėjimo nebuvo. Buvo vardas, pavardė, dar kažkas. Pažymėjimas buvo nedidelis. Tai buvo Z. G., jis buvo apsirengęs tamsiai. Su juo nuėjo į miegamąjį. Jis pasakė, kad reikia patikrinti pinigus, nes apgaudinėja. Ji padavė jam pinigus, jis juos pavartė, pažiūrėjo, paskui norėjo juos pasiimti, tai pamačiusi, ji bandė atimti pinigus, bet jis jai trenkė į veidą ir ji nugriuvo nugara į spintą. Negalėjo atsikelti. Jis trenkė ir pabėgo. Jai sudavė kumščiu, į dešinės akies paakį. Buvo prakirsta po dešine akimi ir kairės pusės žandas. Po kritimo lūžo ranka dviejose vietose, kažkas buvo klubui, negalėjo vaikščioti. Ji gulėjo ligoninėje 2 mėn. su trupučiu. Jautėsi blogai, kad taip apsikvailino. Jos 3 885 EUR civilinį ieškinį sudaro pagrobti pinigai ir 1 000 EUR neturtinės žalos. Pirko vaistus – apie 35 EUR, bet čekių neturi. Civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. davė analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodžiusi, kad po įvykio ji buvo ne tik sužalota, bet patyrė didžiulį skausmą, išgąstį, juto didžiulį nerimą, naktimis praktiškai nemiegojo (t. 2, b. l. 57-60, 83-84). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir E. K. 2016 m. birželio 8 d. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 22-23).

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad jai paskambino telefonu, prisistatė, kad yra pareigūnas iš policijos. Priėjusi prie durų, pamatė, kad stovi žmogus, jis pasakė, kad yra iš policijos, rodė pažymėjimą, bet jos regėjimas yra labai prastas, todėl neperskaitė, kas ten parašyta. Įsileido. Jis pasakė, kad pinigai padirbinėjami, kad reikia patikrinti. Pasiėmė tuos pinigus, pavartė, pažiūrėjo ir pasakė, kad patikrins mašinoje. Tada pasiėmė pinigus ir išėjo. Kai išėjo, suprato, kad tai sukčius, ir iš karto paskambino policijai. Civilinį ieškinį dėl 200 EUR palaiko, tai yra suma, kurią iš jos paėmė. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. davė analogiškus parodymus, papildomai buvo nurodžiusi, kad perdavė dvi kupiūras po 50 EUR, dvi kupiūras po 20 EUR, kitos kupiūros po 5 EUR (t. 1, b. l. 62-64).

Nukentėjusioji R. T. S. teismo posėdyje nebuvo apklausta, kadangi negalėjo atvykti dėl itin blogos sveikatos būklės. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2016 m. gegužės 24 d. apie 15 val., į laidinį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė banko darbuotoju R. K.. Jis sakė, kad apyvartoje yra daug padirbtų pinigų. Klausė ar ji turi pinigų banko sąskaitoje, o ji atsakė, kad sąskaitoje neturi pinigų, pinigus ima iš bankomato. Ji jam pasakė, kad kažkiek pinigų turi namuose. Pokalbio metu vyras pasakė, kad ragelį perduoda prokurorui. Perėmęs ragelį vyras, kuris pasivadino prokuroru liepė jai rašyti paaiškinimą. Ji paėmė popieriaus lapą, viską rašė. Jis paminėjo, kad pas ją ateis kitas darbuotojas sutikrinti jos turimus pinigus. Besikalbant telefonu (pokalbis nuo pat pradžios nebuvo nutrauktas) pasigirdo skambutis į duris. Į butą užėjo vyras apie 40-45 metų amžiaus, dėvintis languotus marškinėlius, apie 180 cm ūgio, kalbėjo lietuviškai. Ji jam iš karto padavė savo turėtus pinigus. Pokalbis telefonu visą laiką vyko. Išdėliojęs pinigus ant lovos, tas vyras kažkokiu aparatu juos tikrino. Jis minėjo, kad juos reikia patikrinti tikslesniu aparatu, kuris yra automobilyje, surinko visus pinigus ir išėjo. Ji jau baigė rašyti diktuojamą jai paaiškinimą. Po vyro išėjimo, pokalbis telefonu kurį laiką vyko, o paskui tas vyras jį nutraukė padėdamas ragelį. Maždaug po valandos pas ją atėjo pusseserė. Ji viską jai papasakojo. Ji jai pasakė, kad sukčiai apgavo. Iš jos buvo pavogti 145 eurai (t. 1, b. l. 151-153). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. T. S. 2016 m. gegužės 24 d. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 14-15).

Liudytoja G. K. parodė, kad tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), su V. B. nuomojo butą pas E. K.. Jų kambario durys yra priešais E. K., durys buvo uždarytos, Kažkas paskambino į buto duris, girdėjo, kad kalba vyras. Paskui išgirdo riksmus, daužymą. Jos su V. B. išbėgo iš buto kviesti policijos, kaimynų. Kai grįžo, pamatė E. K. sėdinčią ar gulinčią, jai bėgo kraujas iš nosies. Kaimynas įbėgo pirmas, ją pakėlė, ji sėdėjo prie savo lovos. Tada atėjo tas vyras. Kiek pamena, jai buvo lūžusi ranka, ilgai negrįžo namo iš ligoninės. Kiek žino, pinigus atėmė. Kokia suma, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. davė analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad E. K. sakė, jog tas vyras buvo atėjęs tikrinti pinigų (t. 2, b. l. 87-89).

Liudytoja V. B. teismo posėdyje nebuvo apklausta, ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, kaip ir G. K. (t. 2, b. l. 90-92).

Liudytojas K. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad būnant namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, išgirdo skambutį į duris, stovėjo dvi apsiverkusios merginos, jos prašė padėti. Jų bute, esančiame 4 aukšte, pamatė gulinčią kruviną močiutę, jai padėjo atsikelti ir iškvietė pareigūnus. Močiutė gulėjo ant grindų, ją pakėlė ant lovos. Merginos pasakojo, kas atsitiko. Jos sakė, kad kažkas pradėjo daužytis, skambinti. Pas nukentėjusiąja jis pakilo liftu. Laiptinėje ir lifte nieko nesutiko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad ant moters veido buvo kraujosruva. Jis padėjo ją kelti, tačiau moteris prašė atsargiau ir iš lėto keliant sakė, kad jai skauda kūną. Žino, kad moteris turi neįgalumą, visuomet ją matydavo vaikščiojant su ramentais. Moterį pakėlė ir pasodino ant lovos. Merginoms liepė kviesti greitąją pagalbą. Senyvo amžiaus moteris sakė, kad pas ją į namus atėjo asmuo prisistatęs policijos pareigūnu, parodė pažymėjimą. Pareigūnas jos paklausė kaip ji gauna pensiją, jai atsakius, kad pensiją atneša į namus, tai pareigūnas pasakė pateikti pinigus patikrinimui, nes jie galimai gali būti padirbti. Moteriai padavus pinigus, asmuo prisistatęs pareigūnu, paėmė pinigus ir pabėgo iš buto. Kaip moteris atsirado ant grindų, ar ją mušė ir kaip, nepasakojo. Kiek pagrobė pinigų, jam nesakė. Ilgai būti negalėjo, nes namuose paliko savo 2 metų vaiką, todėl išėjo, o su ja liko merginos. Pats kol buvo namuose, negirdėjo, kad kas laiptinėje keltų triukšmą, laiptinės durų trenksmo negirdėjo. Asmens išbėgančio nematė (t. 2, b. l. 95-98).

Liudytojas R. Š. parodė, kad D. P. nepažįsta, su Ž. R. pažįstami daug metų, o Z. G. yra matęs pas Ž. R. keletą kartų. Jis buvo įkalinimo įstaigoje su Ž. R., tai buvo gal 2003 m., 2016 m. buvo laisvėje. Jis neperdavė jokių dokumentų Z. G., nėra girdėjęs apie veikas, kuriomis jis yra kaltinamas. H. S. pažįsta iš įkalinimo įstaigos. Yra girdėjęs, kad H. S. prisidėjęs prie telefoninių sukčiavimų iš įkalinimo įstaigos, apie tai minėjo pareigūnai, kai buvo pareikšti įtarimai, bet jokių konkrečių faktų, nežino. Ž. R. nėra pasakojęs, kad kada nors kažką panašaus būtų daręs.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pažįsta H. S.. 2015 m. gegužės 24 d. buvo įkalinimo įstaigoje. Jam žinoma apie telefoninius sukčiavimus, vykdomus iš įkalinimo įstaigos, iš televizijos, laikraščių. Yra už tai teistas, tačiau 2016 m. gegužės mėn. iš įkalinimo įstaigos pensininkams, prisistatydamas policijos pareigūnu neskambino. Nuo 2012-2014 m. yra įdiegta ryšio blokavimo sistema, tame būryje, kur jis buvo, ši sistema veikė labai stipriai. 2016 m. gegužės mėnesį H. S. atlikinėjo bausmę tuose pačiuose namuose kaip ir jis, bet apie jo ketinimus įvykdyti tokią nusikalstamą veiką negirdėjo.

Liudytojas H. S. parodė, kad seniai pažįsta Ž. R., R. Š.. Yra buvęs su jais įkalinimo įstaigoje. 2016 m. gegužės mėnesį su jais nebuvo. A. S. taip pat pažįsta, 2016 m. gegužės mėnesį su juo buvo vienoje įkalinimo įstaigoje. Teko su Ž. R. bendrauti telefonu būnant įkalinimo įstaigoje. Su Ž. R. telefonu bendrauja nuo 2009 m. D. P. nepažįsta. Nėra davęs Ž. R. nurodymų atlikti nuskalstamas veikas. Jam nežinoma apie tai, kad asmuo, prisistatęs H. S. davė nurodymus Ž. R. nurodymus kažkur eiti. Tai Z. fantazija. Z. G. nepažinojo, buvo tik šiais metais susitikęs Kybartų pataisos namuose. Būdamas įkalinimo įstaigoje pinigų iš Ž. R. nėra gavęs. S. K. nepažįsta. Apie telefoninius sukčiavimus iš įkalinimo įstaigos yra girdėjęs per žinias. Būdamas įkalinimo vietoje apie tai nieko negirdėjo, jam tai neįdomu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė analogiškus parodymus (t. 5, b. l. 65-67, 76-78).

Liudytoja R. Č. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja, atlikusi 2018 m. sausio 17 d. Z. G. apklausą. Jis davė savanoriškus parodymus, pasakojo nuosekliai, protokolą perskaitė, su juo sutiko, po juo pasirašė. Apklausoje be jos niekas daugiau iš pareigūnų nedalyvavo, nebent galėjo dalyvauti tie, kurie tuo metu sėdėjo kabinete. Kabinete buvęs pareigūnas į šią apklausą nesikišo. Z. G. parodymai buvo duoti savarankiškai, niekam neverčiant. Jis tvirtino anksčiau duotus parodymus, kurie buvo nuoseklūs, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 24 d. 14.49 val. gautas pranešimas, jog prieš 20 min. pas pareiškėją atėjo asmuo, prisistatęs R. K. iš policijos. Paėmė iš jos 200 EUR. Jam išėjus moteris suprato, kad tai sukčius. Galimai važinėja Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55-57).

2016 m. gegužės 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. K. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį vyriškį (Z. G.), kuris 2016 m. gegužės 24 d. apie 14.15 val. buvo atėjęs paimti pinigų, prisistatė policijos pareigūnu (t. 1, b. l. 70-72).

2016 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – S. K. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas apžiūrėtas namo kambarys, kuriame buvo perduoti pinigai (t. 1, b. l. 58-60).

2016 m. gegužės 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip Z. G. kad H. nurodymu, iš (duomenys neskelbtini) gyvenančios moteriškės sukčiavimo būdu pagrobė 200 EUR (t. 1, b. l. 81-82).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 24 d. 17.07 val. gautas pranešimas, jog prieš 1 val. į laidinį telefoną paskambino prokuroru prisistatęs asmuo ir perspėjo, kad ateis vyras patikrinti jos pinigų. Bekalbant į duris pasibeldė kitas vyras ir iš jos paėmė 140 EUR, žadėdamas juos patikrinti, bet negrįžo (t. 1, b. l. 147149).

2016 m. gegužės 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji R. T. S. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį vyriškį (Z. G.), kuris 2016 m. gegužės 24 d. apie 15 val. buvo atėjęs paimti pinigų, prisistatė policijos pareigūnu ir paėmęs pinigus išėjo (t. 1, b. l. 158-160).

2016 m. gegužės 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip Z. G. atvyko prie (duomenys neskelbtini) namo iš kurio antroje laiptinėje esančio buto 2016 m. gegužės 24 d. apie 15 val. sukčiavimo būdu pagrobė virš 100 EUR (t. 1, b. l. 170-173).

2016 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – E. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas kambarys, kuriame buvo pagrobti pinigai (t. 2, b. l. 2-25).

2016 m. rugpjūčio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Z. G. iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, atpažino E. K., kaip asmenį iš kurios jis pagrobė pinigus (t. 4, b. l. 53-57).

2016 m. rugpjūčio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip Z. G. parodo kur galimai 2016 m. birželio 8 d. apie 9 val. Molėtų pl. Automobilių stovėjimo aikštelėje jis su Ž. R. paliko pastarojo automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir persėdo į jau laukusį taksi automobilį, ties (duomenys neskelbtini) namu nurodė vietą, kur jam išlipus iš automobilio jo laukė Ž. R. ir D. P., bei parodė butą į kurį jis įėjo. Buto duris atidariusi E. K. atpažino Z. G. (t. 4, b. l. 58-68).

2016 m. liepos 13 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2065/2016(01) konstatuota, kad E. K. padarytas kairės akiduobės šoninės sienelės lūžis, kairio skruostikaulio lanko lūžis, kairio žandinio sinuso lūžis, kairės akies kraujosruva, kraujosruva kairės akies apatiniame voke vienu smūgiu kietu buku daiktu. Kraujosruva dešinės akies apatiniame voke vienu smūgiu kietu buku daiktu, kairės rankos III-o delnikaulio lūžis vienu smūgiu kietu buku daiktu, kairio stipinkaulio lūžis, atsiradęs krentant ant ištiestos rankos ir atsitrenkiant į kietą pagrindą. Sužalojimai padaryti keliolikos valandų laikotarpyje iki patekimo į ligoninę 2016-06-08. Visi sužalojimai padaryti vienu metu. Visumoje sužalojimai dėl veido ir rankų kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke atskirai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairio stipinkaulio lūžis galėjo atsirasti griūnant pačiai, esant ištiestai kairei rankai. Kairės rankos delnikaulio lūžis galėjo atsirasti dengiantis nuo smūgio. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Visi sužalojimai, išskyrus kairio stipinkaulio lūžį, padaryti kietais bukais daiktais, kurių individualios savybės neužsifiksavo. Sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 2, b. l. 70-71).

2017 m. rugpjūčio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Z. G. iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, atpažino H. S., kaip asmenį, kuris jam skambino ir davė nurodymus (t. 4 , b. l. 107-110).

2016 m. gegužės 25 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu ir 2016 m. gegužės 26 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotas Ž. R. pateiktas apžiūrai automobilis ,,Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio dėtuvėje rastas navigatorius ,,TOMTOM“ su automobiliniu įkrovikliu (t. 1, b. l. 124-131).

2016 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1163(16) konstatuota, kad navigacijos įrenginio TOMTOM GO5000 4FL50 S/N: (duomenys neskelbtini) informacijos nuskaitymas LTEC turima įranga ir žinomais metodais nėra galimas. Todėl siekiant išgauti kuo daugiau galimai reikšmingos tyrimui informacijos buvo fotografuojamas įjungto įrenginio ekranas. Iš padarytų foto nuotraukų, matyti, kad įrenginyje yra išlikę šio įrenginio buvimo vietos, taip pat nustatytos galutinės atvykimo vietos, t. y. Širvintos, Vilnius (t. 1, b. l. 138-140).

2016 m. birželio 6 d. Vilniaus pataisos namų rašte Nr. 9-3272(04) nurodyta, kad Vilniaus pataisos namuose Z. G. atliko laisvės atėmimo bausme nuo 2001 m. kovo 9 d. iki 2001 m. birželio 28 d. H. S. laisvės atėmimo bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliko nuo 2001 m. balandžio 6 d. iki 2002 m. lapkričio 13 d., bei nuo 2003 m. gegužės 16 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. (t. 1, b. l. 175).

Iš 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 27 d. tarnybinių pranešimų bei telefonų numerių išklotinių matyti, kad: 1) nukentėjusiajai S. K. į jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų prisistatęs asmuo, skambino iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) pokalbio pradžia 2016 m. gegužės 24 d., 13.58 val. 2) nukentėjusiajai R. T. S. į jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) banko darbuotoju prisistatęs asmuo, skambino iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) pokalbio pradžia 2016 m. gegužės 24 d., 15.30 val. Telefono SIM Nr. (duomenys neskelbtini), abiem atvejai buvo įdėta į tą patį telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), skambinimo nukentėjusiosioms metu abu kartus telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie bokšto (celės), kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Z. G. priklauso telefono Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo Z. G. bendravo 2016 m. gegužės 24 d. nusikaltimų metu su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio gavo nurodymus dėl sukčiavimų (operatorius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“). Telefono numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio 2016 m. gegužės 24 d. buvo duodami nurodymai Z. G. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), buvo prisijungęs prie bokšto (celės), kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 103, 108, 115, 119-122, 138-143, 144, 148-150).

2016 m. liepos 4 d. UAB ,,Bitė Lietuva“ rašte Nr. 5040-598 nurodoma, kad bazinė stotis (duomenys neskelbtini) yra adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 124).

Iš 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. kovo 13 d., 2017 m. kovo 29 d., 2017 m. rugsėjo 8 d. tarnybinių pranešimų bei telefonų numerių išklotinių matyti, kad mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. P., o mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ numeris (duomenys neskelbtini) priklauso Z. G.. Siekiant surinkti įrodymus dėl šių asmenų prisidėjimo padarant minėtą nusikaltimą, buvo kreiptasi į telekomunikacines paslaugas teikiančias bendroves su prašymu gauti mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išklotines laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 9 d. Atlikus gautos iš telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos analizę, nustatyta, kad numeris (duomenys neskelbtini), kurio naudojosi Z. G., 2016 m. birželio 8 d. nuo 08.33 val. iki 12.33 val. nebuvo naudojamas. Nurodytu laiku šis numeris jungėsi prie bokštų (celių) esančių Vilniaus rajone ir apimančių įtariamojo Ž. R. gyvenamą vietą. Taip pat nustatyta, kad numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjo SMS žinutėmis, bei susiskambino 2016 m. birželio 7 d. vakare ir 2016 m. birželio 8 d. ryte. 2016 m. birželio 8 d. ryte 07.47 val. į numerį (duomenys neskelbtini) atėjo pirma SMS žinutė iš numerio (duomenys neskelbtini), po trumpo susirašinėjimo, numeris (duomenys neskelbtini), 08.33 val. jau jungėsi prie bokšto (celės) B467, esančio (duomenys neskelbtini), į kurio veikimo lauką patenka degalinė „NESTE“, esanti Molėtų pl. 8. Būtent šioje degalinėje Ž. R. ir Z. G. paliko savo automobilį ,,Audi“ ir persėdo į D. P. vairuojamą automobilį. Nuo 09.48 val. iki 09.53 val. numeris (duomenys neskelbtini) SMS žinutėmis ir skambučiais bendravo su numeriu (duomenys neskelbtini) (šis numeris priklauso Ž. R. žmonai J. R.). Iš to darytina išvada, kad Ž. R. pasinaudojo D. P. numeriu, kadangi savo tuo metu buvo palikęs namuose. Nuo 10.32 val. iki 12.03 val. numeris (duomenys neskelbtini) buvo išjungtas. Būtent tuo metu ir buvo padarytas tiriamas nusikaltimas, t. y. epizodas, kuriame nukentėjo E. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų duomenų yra žinoma, kad įtariamieji nusikaltimo metu naudojosi kitais telefonais, kurie buvo skirti būtent tam nusikaltimui. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant nustatyti numerius, kuriais įtariamieji naudojosi nusikaltimo metu buvo kreiptasi į telekomunikacines paslaugas teikiančias bendroves su tikslu gauti duomenų kokie judriojo ryšio telefono aparatai ir judriojo ryšio numeriai buvo prisijungę prie judriojo ryšio operatorių celių esančių įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) ir prie (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigos ((duomenys neskelbtini)) zonoje veikusių celių. Atlikus gautos iš telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių UAB „Bitė Lietuva“ UAB ,,Omnitel” ir UAB „Tele 2“ informacijos analizę, nustatyta, kad ryšys tarp abonentų iš įvykio vietos ((duomenys neskelbtini)) su abonentais (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigos ((duomenys neskelbtini)), yra tik tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentų, o būtent: numeris (duomenys neskelbtini) būdamas Alytuje ir jungdamasis per bokštą ALT04C bendravo su numeriu (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo metu 2016 m. birželio 8 d., 11.07 val. jungėsi prie bokšto VL167B esančio Vilniuje įvykio vietoje. Minėti abonentai tarpusavyje intensyviai bendravo nuo 10.01 val. iki 11.23 val. Numeris (duomenys neskelbtini) visą tą laiką jungėsi per bokštą ALT04C, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokštų esančių įvykio vietoje (VL167B (duomenys neskelbtini) ir VL262A (duomenys neskelbtini)) buvo tik nuo 11.07 iki 11.23 val. Taip pat numeris (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) ir jungdamasis per bokštą ALT04C, 10.49 val. susiskambino su nukentėjusiajai E. K. priklausančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 1943 sekundes (tai sudaro 32 minutes 38 sekundes), šis pokalbis baigėsi panašiai kaip ir bendravimas tarp numeriu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Užklausius šių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausomybę, nustatyta, kad tai (IAP) išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojai. Apibendrinant aukščiau išdėstyta, buvo nustatytą, kad įtariamieji nusikaltimo metu savo telefonais nesinaudojo, jie naudojosi telefonais su SIM kortelėmis skirtais tam nusikaltimui ir daugiau jais nesinaudojo. Numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojosi asmenys kalintys (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi Ž. R. ir Z. G. (t. 2, b. l. 152, 160-161, 164, 166, 168, 170, 177, 193, t. 3, b. l. 3-13, 16, 31-42, 50, 57, 59-60, 64, 81-82, 93).

2016 m. birželio 23 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. 5040-572 nurodyta, kad adresas (duomenys neskelbtini) patenka į celių: ALT04C, ALT01DA, ALT10UB, ALT04UC, ALT10U2, ALT04U3, ALT04LC ir ALT10EB veikimo zonas (t. 3, b. l. 44).

2016 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte Nr. 8-8751 nurodyta, kad H. S., gim. (duomenys neskelbtini), bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėja nuo 2009 m. spalio 6 d.. 2016 m. birželio 21 d. apie 13.00 val. atliekant neplaninę kratą 18 būrio 6 miegamajame nuteistojo A. S., priklausančioje kuprinėje padarytoje slėptuvėje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung GT-E1200R“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,labas 4G+“ (t. 3, b. l. 70, 77).

2016 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2950)-IS1-4726 konstatuota, kad ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1-4, su nuoplovomis ir marškinėlių (tiriant pažymėta mėginiais Nr. 7, Nr. 9, Nr. 10), paimtų 2016 m. birželio 8 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 46-48).

2016 m. rugpjūčio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir šių daiktų, dokumentų 2016-08-26 apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įtariamasis Z. G. pateikė netikrus policijos pareigūno pažymėjimus, kratos protokolo orderius, prevencinio banko mokėjimo kortelės orderį (t. 4, b. l. 69-81).

2017 m. rugpjūčio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Z. G. iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, atpažino H. S., kaip asmenį, kuris jam skambino ir davė nurodymus (t. 4, b. l. 107-110).

2016 m. rugpjūčio 25 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokole ir 2016 m. gruodžio 19 d. šių daiktų apžiūros protokole užfiksuoti apžiūrėti įtariamojo Ž. R. pateikti telefonai (t. 4, b. l. 137-156).

Dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaulės suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė turto savininkių suklaidinimu pasakant tiesos neatitinkančias aplinkybes, kad jų turimi pinigai gali būti suklastoti, kad juos atvyks patikrinti pareigūnas, Z. G. prisistačius pareigūnu bei nurodžius, kad pinigus reikia patikrinti automobilyje. Nukentėjusiųjų apgaulės veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, kadangi nukentėjusiosioms dar kalbantis telefonu, neva su prokuroru, policijos pareigūnu ar banko darbuotoju, Z. G. jau ateidavo pas jas ir prašydavo duoti patikrinti pinigus. Netikėtumo faktorius, apgaulė ir nurodytas kaltinamųjų veikimo būdas, nesudarantis galimybės nukentėjusiosioms blaiviai apsvarstyti susidariusios situacijos, įtakojo pastarųjų apsisprendimą perduoti Z. G. savo pinigus „patikrinimui“.

Z. G. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai tuo tarpu kiti kaltinamieji savo kaltę neigė, tvirtino nesupratę, kad jų atlikti veiksmai buvo pagalba sukčiaujant organizuotoje grupėje. Tokius Ž. R. ir D. P. parodymus paneigia teismo ištirti įrodymai.

Z. G. pripažindamas kaltę tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pakankamai detaliai nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau nebuvo visiškai nuoseklus. Pirmųjų dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. gegužės 26 d. ir 2016 m. gegužės 27 d.) Z. G. tvirtino, kad į Širvintas važiavo tik su Ž. R., kuris nieko nežinojo apie jo nusikalstamus ketinimus, tačiau vėlesnių apklausų metu tokius parodymus paneigė, nurodydamas priešingai, kad kartu su jais vyko ir D. P., bei jie visi žinojo, kokiu būdu yra gaunami pinigai. Analogiškai ir Ž. R. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus - pirmosios apklausos metu nurodė, kad į Širvintas vyko tik su Z. G. ir taip pat neužsiminė apie D. P.. Teisme Ž. R. parodymus davė įrodymų tyrimo pabaigoje, taip juos priderindamas prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir iš esmės jau neturėdamas kitos išeities, pripažindamas nustatytas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog kartu su jais vyko D. P., kad buvo keičiamos mašinos, kad atsiliepdavo telefonu, kad su D. P. laukdavo Z. G., kad buvo perduoti pinigai. Toks kaltinamųjų parodymų keitimas rodo jų siekį išvengti D. P. ir Ž. R. atsakomybės.

Kaltinamieji veikdami organizuota grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančiais asmenimis, vykdydami pastarųjų sugalvotą nusikalstamos veikos planą apgaule įgyti svetimą turtą, bei pasiskirstę vaidmenimis 2016 m. gegužės 24 d. apgaule užvaldė S. K. ir R. T. S. turtą, atitinkamai 200 EUR ir 145 EUR. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl Z. G. pareikštų kaltinimų pagal BK 289 straipsnį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

BK 289 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą padarė neteisėtus veiksmus. Iš E. K., S. K. ir R. T. S. parodymų matyti, kad Z. G. atėjęs pas jas į namus prisistatydavo policijos pareigūnu. Z. G. taip pat neneigė, kad visoms trims nukentėjusiosioms prisistatinėjo policijos pareigūnu, taip siekdamas įgyti jų pasitikėjimą, kad jos atiduotų pinigus. Vadinasi, pareigūno vardas buvo naudojamas turint tikslą atlikti neteisėtus veiksmus – suklaidinti nukentėjusias dėl kaltinamojo teisės patekti į butą, duoti privalomo pobūdžio nurodymus ir paimti pinigus, taip apgaule juos užvaldyti. Tokie veiksmai atitinka BK 289 straipsnio sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai. Kaltinamasis pareigūnu prisistatydavo skirtingu metu, skirtingoms nukentėjusiosioms, apie kurias kiekvieną kartą atskirai pranešdavo įkalinimo įstaigoje esantys asmenys, todėl minėti Z. G. veiksmai kaip trys atskiros nusikalstamos veikos inkriminuoti pagrįstai.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.