Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui, nuteistajam Ž. R., jo gynėjai advokatei Ž. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (S. K. epizodas) – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;

- BK 182 straipsnio 2 dalį (R. T. S. epizodas) – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;

- BK 182 straipsnio 2 dalį (E. K. epizodas) – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis Ž. R. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, skirta galutinė 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2016 m. gegužės 25 d. 10.20 val. iki 2016 m. gegužės 27 d. 9.25 val. (dvi paros) ir nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. 20.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. 15.21 val. (dvi paros), taip pat suėmime nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo Ž. R. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Ž. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki jo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, sulaikius – panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu E. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant solidariai iš Z. G., Ž. R. ir D. P. 3 820 EUR (trys tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt eurų) turtinę žalą ir 400 EUR (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos dalį. Kitą 600 EUR (šeši šimtai eurų) neturtinės žalos dalį nuspręsta priteisti iš Z. G.. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

S. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš Z. G., Ž. R. ir D. P. 200 EUR (du šimtai eurų) turtinę žalą.

R. T. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš Z. G., Ž. R. ir D. P. 145 EUR (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai) turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti Z. G. (Z. G.) bei D. P. (D. P.), tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Ž. R. veikdamas su D. P. – padėjėjo vaidmenyse, Z. G. – vykdytojo vaidmenyje, organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą. Jis, turėdamas vieningą tikslą su kitais organizuotos grupės nariais apgaule įgyti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantiems bausmę nenustatytiems asmenims subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, padarė šias nusikalstamas veikas:

1.1. 2016 m. gegužės 24 d. apie 13.50 val. vienam iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių iš mobiliojo ryšio telefono paskambinus S. K. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu, melagingai nurodžius, kad pensininkams yra išmokamos pensijos netikrais pinigais ir kad šiuos pinigus reikia patikrinti, bei kad pas ją atvyks policijos pareigūnas, kuriam reikės perduoti patikrinimui pinigus, kitam nenustatytam asmeniui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus Ž. R. ir davus nurodymus dėl pinigų paėmimo, Ž. R. vykdant šio asmens nurodymus ir perdavus telefoną Z. G., jam nenustatytas organizuotos grupės narys nurodė iš S. K. sužinotą jos adresą, bei davė kitus nurodymus dėl pinigų paėmimo. Netrukus Z. G. ir Ž. R., vykdydami šiuos telefonu duotus nurodymus, apie 14.15 val. nurodė D. P. savo vairuojamu automobiliu nuvežti juos adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvežus D. P. ir Ž. R. liko laukti automobilyje. Tuo tarpu apgauta nukentėjusioji S. K. perdavė į jos namus atvykusiam Z. G. 200 EUR, kuriuos jis paėmė ir po to perdavė Ž. R., kuris pinigus padalino organizuotos grupės nariams, tokiu būdu jie apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą už 200 EUR.

Šiais savo veiksmais Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

1.2. 2016 m. gegužės 24 d. apie 15.30 val. dviems iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių iš mobiliojo ryšio telefono paskambinus R. T. S. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius vienam banko darbuotoju, kitam prokuroru, bei melagingai nurodžius, kad apyvartoje yra daug netikrų eurų ir kad reikia šiuos eurus patikrinti, jog reikia surašyti paaiškinimą, bei kad pinigus atvyks patikrinti banko darbuotojas, tuo tarpu nenustatytam asmeniui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus Ž. R. ir davus nurodymus dėl pinigų paėmimo, Ž. R. vykdant šio asmens nurodymus ir perdavus telefoną Z. G., jam nenustatytas organizuotos grupės narys nurodė iš R. T. S. sužinotą adresą, bei davė kitus nurodymus dėl pinigų paėmimo. Netrukus Z. G. ir Ž. R., vykdydami šiuos nurodymus, apie 15.40 val. nurodė D. P. savo vairuojamu automobiliu nuvežti juos adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvežus D. P. ir Ž. R. liko laukti automobilyje. Tuo tarpu nukentėjusioji R. T. S., būdama apgauta, perdavė į jos namus atvykusiam Z. G. 145 EUR, kuriuos jis po to perdavė Ž. R., kuris pinigus padalino organizuotos grupės nariams, tokiu būdu jie apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą už 145 EUR.

Šiais savo veiksmais Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

1.3. 2016 m. birželio 8 d. apie 10.50 val. vienam iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių iš mobiliojo ryšio telefono paskambinus E. K. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius prokuroru, melagingai nurodžius, kad sugautas sukčius, kuris padirbinėja pinigus pensininkams, jog reikia surašyti paaiškinimą, bei kad pinigus atvyks patikrinti jų darbuotojas, tuo tarpu nenustatytam asmeniui iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinus Ž. R. ir davus nurodymus dėl pinigų paėmimo, Ž. R. vykdant šio asmens nurodymus ir perdavus telefoną Z. G., jam nenustatytas organizuotos grupės narys nurodė iš E. K. sužinotą jos adresą, bei davė kitus nurodymus dėl pinigų paėmimo. Netrukus Z. G. ir Ž. R., vykdydami šiuos telefonu duotus nurodymus, apie 11 val. nurodė D. P. savo vairuojamu automobiliu nuvežti juos adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvežus, D. P. ir Ž. R. liko laukti automobilyje. Tuo tarpu nukentėjusioji E. K., būdama apgauta, perdavė į jos namus atvykusiam Z. G. 3 820 EUR. Netrukus supratusi, kad yra apgauta, E. K. siekė išlaikyti savo pinigus, tačiau Z. G. rankomis sudavė jai vieną smūgį į galvą, po ko pastaroji nugriuvo ant grindų. Taip atėmęs iš nukentėjusiosios galimybę priešintis, pagrobė E. K. priklausančius 3 820 EUR ir iš buto pasišalino. Dėl Z. G. pavartoto smurto E. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės akiduobės šoninės sienelės lūžiu, kairio skruostikaulio lanko lūžiu, kairio žandinio sinuso lūžiu, kairės akies kraujosruva, kairės ir dešinės akies apatinio voko kraujosruvomis, kairės rankos III-o delnakaulio lūžiu, kairio stipinkaulio lūžiu. Z. G. išėjęs iš E. K. buto iš jos pagrobtus 3 820 EUR perdavė Ž. R., kuris juos padalino organizuotos grupės nariams. Tokiu būdu Z. G. peržengdamas susitarimo ribas ir veikdamas vykdytojo ekscesu, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė, o Ž. R. ir D. P. apgaulės būdu užvaldė E. K. priklausančius 3 820 EUR.

Šiais savo veiksmais Ž. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų duomenų visumą, kaltinamųjų (nuteistųjų) Z. G., Ž. R., D. P., nukentėjusiųjų E. K., S. K., T. S., liudytojų G. K., V. B., R. Š., A. S., H. S., R. Č. parodymus, tarnybinius pranešimus bei telefonų numerių išklotines, kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nagrinėjamojoje byloje įvertinęs kaltinamųjų (nuteistųjų) Z. G., Ž. R., D. P. funkcijų bei vaidmenų pasiskirstymą, bendrininkų susibūrimo tikslą ir susitarimą dėl nusikalstamų veikų darymo, veiksmų suderintumą, nenustatytų bendrininkų (esančių pataisos namuose) funkcijų bei vaidmenų pasidalijimą, nusikaltimų kiekį ir sunkumą darė išvadą, jog bendrininkų grupė, kurioje dalyvavo kaltinamieji, taip pat ir Ž. R., atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius ir konstatavo, jog Ž. R., veikdamas organizuota grupe kartu su Z. G., D. P. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančiais asmenimis, vykdydami pastarųjų sugalvotą nusikalstamos veikos planą apgaule įgyti svetimą turtą bei pasiskirstę vaidmenimis, 2016 m. gegužės 24 d. apgaule užvaldė nukentėjusiųjų S. K. ir R. T. S. turtą, atitinkamai 200 EUR ir 145 EUR, todėl konstatavo, jog šiuose epizoduose kaltinamųjų veiksmai, taip pat ir Ž. R., atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

2.1. Taip pat pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 8 d epizode (nukentėjusios E. K. atžvilgiu) nustatęs, jog bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamų veikų padarymo buvo pakankamai konkretus (nueiti pas nukentėjusiąsias, jas apgauti prisistačius pareigūnu, paimti pinigus ir išeiti), įvertinęs aplinkybę, jog fizine jėga paėmęs E. K. pinigus – 3 820 EUR, kaltinamasis Z. G. peržengė susitarimo ribas, darė išvadą, jog šiame epizode Z. G. veiksmai vertintini kaip vykdytojo ekscesas ir kvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kaip plėšimas dalyvaujant organizuotoje grupėje, o Ž. R. bei D. P. veiksmai kvalifikuotini pagal išankstinį susitarimą – dalyvaujant organizuotoje grupėje apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, t. y. BK 182 straipsnio 2 dalį.

2.2. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į Kasacinio teismo formuojamą praktiką bei išaiškinimus, kad organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais, todėl nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką, konstatavo, jog kaltinamajame akte papildomas kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis laikytinas pertekliniu, todėl šalintinas, kaltinime paliekant faktinę aplinkybę, kad D. P. ir Ž. R. atliko padėjėjų vaidmenis. Taip pat pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino faktinės aplinkybės, kad Ž. R. ir D. P. automobilyje likdavo tikslu stebėti aplinką, kadangi jų nepatvirtino nė vienas iš kaltinamųjų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis Ž. R. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde teigia, jog jis nėra padaręs jokių nusikaltimų, nes su nukentėjusiaisiais nebendravo ir jų nematė. Jo bendravimas su žmogumi bei aplinkybė, jog jis (Ž. R.) paskolino Z. G. pinigų įsigyti telefoną – nėra nusikaltimas. Skunde taip pat keliama abejonė dėl paskirtos bausmės teisingumo. Prašo jo skundą išnagrinėti atidžiai, kadangi, pasak apelianto, šioje byloje nėra teisingumo.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis Ž. R. ir jo gynėja advokatė Ž. T. prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog vis tik Ž. R. yra kaltas, alternatyviai prašo skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pateikė Ž. R. charakterizuojančius duomenis, patvirtinančius, jog jis yra vedęs, trijų vaikų tėvas, globoja savo motiną, kuri yra našlė ir turinti antros grupės neįgalumą. Prokuroras prašė nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Nuteistasis Ž. R. apeliaciniame skunde iš esmės jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių nepateikė, o savo kaltę dėl visų nusikaltimų padarymo neigė nurodydamas, kad jis su nukentėjusiaisiais nebendravo ir jų nematė, kalbėjimasis telefonu su asmeniu ir pinigų skolinimas kitam nuteistajam Z. G. įsigyti telefoną nėra nusikaltimai, o Z. G. parodymai nepatikimi. Tokią poziciją jis palaikė ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, tokius nuteistojo Ž. R. skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma, priešingai nei vertina apeliantas, patvirtina, kad Ž. R., veikdamas padėjėjo vaidmenyje organizuotoje grupėje su kitais nuteistaisiais Z. G. ir D. P. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, atliko veiksmus, sudarančius sukčiavimo nusikaltimų sudėtį, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas kaltu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas Ž. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertindamas įrodymų atsietai. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tiek kaltę įrodančius, tiek teisinančius įrodymus, juos palygino tarpusavyje ir priėmė motyvuotą apkaltinamąjį nuosprendį. Tai, kad teismo padarytos išvados neatitinka apelianto subjektyvių lūkesčių, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

8. Nuteistojo nuomone apkaltinamasis teismo nuosprendis grindžiamas vien tik kito nuteistojo Z. G. parodymais, kuris kaltę pripažino ir davė prieš apeliantą neteisingus parodymus, norėdamas būti paleistas į laisvę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo Z. G. parodymus, duotus viso proceso metu, neturi pagrindo šio nuteistojo parodymais nesivadovauti, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis Ž. R.. Kaltinamojo (nuteistojo) Z. G. parodymų teisingumas buvo patikrintas, jo nurodytas aplinkybes apylinkės teismas palygino su iš kitų šaltinių gauta informacija ir dėl bylai reikšmingų aplinkybių padarė pagrįstas išvadas. Teismas vadovavosi tik tais kaltinamojo Z. G. parodymais, kuriuos patvirtino kiti byloje ištirti įrodymai, rėmėsi tik tais parodymais, kurie nekėlė abejonių dėl jų patikimumo ir tikrumo. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, siekdamas paneigti ar patvirtinti kaltinamųjų kaltę ir jų keliamas versijas, teisme apklausė Z. G. apklausą atlikusą tyrėją R. Č.. Liudytoja R. Č. teisme paliudijo, kad Z. G. parodymus davė savanoriškai ir savarankiškai, niekam neverčiant, jis viską pasakojo nuosekliai, protokolą perskaitė, su juo sutiko, po juo pasirašė; į apklausą pašaliniai asmenys nesikišo. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, byloje nenustatytas pagrindas Z. G. apkalbėti Ž. R., bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie Z. G. galimai daromą spaudimą duoti atitinkamus parodymus, tokių aplinkybių nenurodė ir jis pats, todėl vertintina, jog apylinkės teismas nepažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimų ir apelianto teises į teisingą procesą.

9. Nors nuteistojo Z. G. parodymai pirmų dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu (2016-05-26 ir 2016-05-27) buvo ir ne visiškai nuoseklūs, jis tvirtino, kad į Širvintas važiavo tik su Ž. R., kuris nieko nežinojo apie jo (Z. G.) nusikalstamus ketinimus, o tokius Z. G. parodymus pirmos apklausos metu tvirtino ir Ž. R., kuris taip pat neužsiminė apie D. P., taip siekiant išvengti D. P. ir Ž. R. atsakomybės, tačiau vėlesnių apklausų metu nuteistasis Z. G. tokius parodymus paneigė.

10. Z. G. 2016-08-25, 2017-08-25 ir 2017-10-20 apklausų pas tyrėją metu patvirtino, kad pas nukentėjusiąsias į (duomenys neskelbtini) bei vėliau į (duomenys neskelbtini) jis vyko kartu su Ž. R. bei D. P.. Nurodė, kad jie (t.y. Ž. R. ir D. P.) abu žinojo apie daromus nusikaltimus, automobilyje visi aptarė savo veiksmus. D. P. sutiko juos vežioti, nes už tai sumokėdavo, jo automobilyje buvo navigacija, todėl jis galėjo pasakyti atstumą ir nuvykimo laiką iki reikiamo adreso. Ž. R. įvardijo kaip asmenį, kurio siūlymu jis tapo „kojomis“, t. y. sutiko nueiti ir apgaule paimti iš žmonių pinigus, per jį (Ž. R.) Z. G. sužinodavo, kada bus vykdomos nusikalstamos veikos. Taip pat šiose apklausose Z. G. nurodė, jog būtent Ž. R. pasiūlė jam daryti nusikalstamas veikas, teigdamas, kad jis pats yra tokių asmenų vairuotojas, kad iš vakaro pasiėmė jį (Z. G.) pas save į namus, nupirko naują telefoną nusikalstamai veikai daryti. Tokius parodymus Z. G. 2016-08-26 patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 4, b.l. 48-52). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais Z. G. parodymais, kadangi apklausiant pastarąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo jo advokatė ir jis patvirtino iki tol duotus parodymus. Paskutinės Z. G. apklausos metu (2017-10-20) taip pat dalyvavo advokatė, Z. G. nurodė, kad palaiko tyrimo metu ir teisme duotus parodymus (t. 4, b. l. 118-119).

11. Atsižvelgiant į aptartus Z. G. parodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu Z. G. duoti parodymai (2016-08-25, 2017-08-25, 2017-08-26 ir 2017-10-20) atitinka tarpusavyje bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes šiuose parodymuose, taip pat, kaip ir teisme, Z. G. nurodė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pripažino, kad 2016-05-24 apgaulės būdu pasisavino savo ir kitų naudai iš S. K. ir R. T. S. pinigus, bei 2016-06-08 užvaldė E. K. pinigus, kuriuos siekdamas išlaikyti panaudojo fizinį smurtą. Jis (Z. G.) gi patvirtino, kad, gavęs nurodymus iš pataisos namuose esančių nenustatytų asmenų per Ž. R. ir tiesiogiai, sužinodavo kur eiti ir pagal susitarimą prisistatęs nukentėjusioms pareigūnu bei pasakęs, kad reikia patikrinti pinigus, juos išsinešdavo. Pinigai buvo dalinami visiems nuteistiesiems bei pervedami į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, pinigus Z. G. perduodavo Ž. R., kuris pinigus ir paskaičiuodavo. Taip pat nurodė, jog tuo pat metu, kaip ir jiems, nukentėjusiosioms skambindavo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esantys asmenys ir pasakodavo sukurtą istoriją apie padirbtus pinigus, kuriuos ateis patikrinti kitas asmuo, t. y. jis – Z. G.. Tokius parodymus Z. G. patvirtino ir įvykio vietos apžiūros metu. Z. G. parodymai, susiję su patekimu į nukentėjusiųjų būstus, joms nurodytomis atvykimo priežastimis, prisistatymas pareigūnu, pinigų paėmimu bei smurto prieš nukentėjusiąją E. K. vartojimu, atitinka ir nukentėjusiųjų E. K., S. K., T. S. parodymus, jų pateiktuose protokoluose-pareiškimuose nurodytas aplinkybes, taip pat liudytojų G. K. bei K. V. parodymus, V. B. apklausos protokolą. Nukentėjusiosios S. K., R. T. S. ir E. K. atpažino Z. G. kaip asmenį, paėmusį jų pinigus.

12. Taigi nors nuteistasis Ž. R. teisme kategoriškai neigė kaltę bei tvirtino nesupratęs, kad jo atlikti veiksmai buvo pagalba sukčiaujant organizuotoje grupėje, tokios pozicijos jis laikėsi ir pateiktu apeliaciniu skundu, tačiau šie Ž. R. parodymai ir argumentai paneigti ne tik virš aptartais Z. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei jo nurodytomis aplinkybėmis teisme, tačiau iš dalies ir nuteistojo D. P. parodymais.

13. Nors D. P. taip pat kaltės nepripažino, tačiau jis patvirtino, kad matė kažkurį iš kitų dviejų kaltinamųjų kalbantį telefonu, tačiau neprisiminė kurį, apie kitus kaltinamuosius D. P. kalbėjo daugiskaita, nurodydamas, kad „jie“ išlipdavo iš mašinos, kai paskambindavo, kas liudija, jog tiek Z. G., tiek Ž. R. buvo aktualūs skambučiai iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė, kad telefonu kalbėjo išimtinai Ž. R. ir būtent jis nurodydavo, kur važiuoti. Be to, pažymėtina ir tai, kad ir pats Ž. R., apklausiamas teisme bei parodymus davęs tik įrodymų tyrimo pabaigoje, pripažino, jog vis tik kartu su juo pas nukentėjusiąsias vyko ne tik Z. G., bet ir D. P., kad buvo keičiamos mašinos, kad jis atsiliepdavo telefonu, kad su D. P. jis laukdavo Z. G., kad jam buvo perduoti iš nukentėjusiųjų paimti pinigai. Tokios faktinės aplinkybės ir D. P. parodymai paneigia Ž. R. nurodytas aplinkybes ir patvirtina, kad Ž. R. veikė kartu su Z. G. ir D. P. bei patvirtina Z. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad Ž. R. neabejotinai buvo žinoma apie daromus nusikaltimus ir, kad būtent jam pirmam paskambindavo asmuo, Z. G. prisistatęs „H.“, duodavo nurodymus ir tik po to Z. G. asmeniškai bendraudavo su pataisos namuose esančiais nenustatytais asmenimis.

14. Virš aptarti proceso dalyvių parodymai, pirmosios instancijos teismo aprašomojoje dalyje detaliai įvertinti duomenys gauti iš pataisos namų (T. 1, b.l. 175), UAB „BitėLietuva“ (T.2, b.l. 124;T.3, b.l.44), telefonų išklotinės bei tarnybiniai pranešimai dėl telefoninių numerių išklotinių (T. 2, b. l. 103, 108, 115, 119-122, 138-143, 144, 148-150, b. l. 152, 160-161, 164, 166, 168, 170, 177, 193, t. 3, b. l. 3-13, 16, 31-42, 50, 57, 59-60, 64, 81-82, 93) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, detaliai aptarta teismų praktika, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą (kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja), teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Ž. R., padėjėjo vaidmenyje, apgaule įgyjant nukentėjusiųjų pinigus veikė dalyvaudamas su kitais nuteistaisiais ir nenustatytais asmenimis organizuotoje grupėje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius Ž. R. bendrininkavimo organizuotoje grupėje požymius: atitinkamą dalyvių skaičių, susitarimą daryti kelis nusikaltimus, organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą, aprašė, kaip veikose dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų.

15. Pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors Ž. R. neigia tyčios buvimą savo veiksmuose, tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015). Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia spręsti, kad Ž. R. suprato savo veiksmų neteisėtumą, ir tai, kad veikose dalyvauja atlikdamas tam tikras užduotis ir vaidmenis kartu su kitais bendrininkais, t. y. veikia organizuotoje grupėje.

16. Byloje nustatyta, kad viskam vadovavo ir kaltinamųjų veiksmus koordinavo nenustatyti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys, o Ž. R., Z. G. ir D. P. vykdė jų nurodymus, prieš apgaule įgyjant svetimą turtą nė vienas iš kaltinamųjų nežinojo, kokiu adresu reikės vykti, nes pataisos namuose esantys asmenys surasdavo nukentėjusiųjų telefonų numerius, adresus, nenutraukdami palaikomo ryšio telefonu tiek su nukentėjusiomis, tiek su kaltinamaisiais, nurodydavo jiems adresą, kuriuo vykti. Tiesiogiai nusikalstamas veikas darė Z. G., tuo tarpu Ž. R. ir D. P. sudarė sąlygas Z. G. veiksmams. Ž. R., priešingai nei teigiama skunde, pirko veikos priemonę (mobilųjį telefoną), gautus nurodymus iš pataisos namų perduodavo Z. G., iš vakaro jį atsiveždavo pas save, kad galėtų šį kontroliuoti, veždavo iki susitikimo su D. P., kur kartu persėdo į pastarojo mašiną. Z. G. apgaulės būdu įgytus pinigus perduodant Ž. R., šis pinigus dalino organizuotos grupės nariams. Tokios nustatytos aplinkybės ir konkrečiai Ž. R. veiksmai, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jis aktyviai prisidėjo prie daromų nusikaltimų ir atliko padėjėjo vaidmenį, jo veiksmai buvo reikšmingi. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad Ž. R., būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai turintis supratimą apie pinigus, anksčiau ne kartą teistas (taip pat ir už pasikėsinimą sukčiauti) ir kuris nedirbo bei neturėjo legalių pragyvenimo šaltinių, turėjo suvokti, kad surasdamas asmenį, einantį pas nukentėjusias sukčiavimo būdu paimti pinigus, veždamas Z. G. į nusikaltimų vietas, pirkdamas nusikaltimo priemonę – telefoną, pranešdamas iš įkalinimo įstaigos sužinotus nukentėjusiųjų adresus, padalindamas sukčiavimo būdu gautus pinigus kitiems organizuotos grupės nariams, neabejotinai suprato, jog tai atlieka dėl nusikalstamų tikslų, suvokė, jog vykdo bendrus organizuotus sukčiavimus, ir to norėjo.

17. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam Ž. R. paskirta bausme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. R. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, pavojingumą visuomenei, jos padarymo motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, esant neišnykusiam teistumui pagal Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo Ž. R. paskirta laisvės atėmimo bausme. Nors, kaip liudija apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenis, kad Ž. R. yra vedęs, yra trijų vaikų tėvas, globoja savo motiną ir ketina pradėti dirbti, tačiau tai nepateisina apelianto nusikalstamo elgesio ir nepašalina jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką bei nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tokią išvadą lemia tai, kad nuteistasis, žinodamas, jog turi pareigą išlaikyti vaikus, globoti motiną niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Žinodamas, jog galimybę rūpintis vaikais bei šeima jis gali prarasti, neteisėtų veiksmų neatsisakė. Tai rodo nuteistojo abejingumą savo šeimos ir artimųjų atžvilgiu ir neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Be to, pastebėtina, kad Ž. R. anksčiau Lietuvoje teistas šešis kartus, taip pat ir už pasikėsinimą sukčiauti, du kartus teistas ir užsienyje už nusikaltimus nuosavybei, eilę kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Ž. R. nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, o jo padarytos veikos yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta Ž. R. už padarytus nusikaltimus paskyrus tik realiai atliekant griežtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo Ž. R. veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytų nusikaltimų padarymo įrodyta visiškai ir bausmė nuteistajam skirta įvertinus visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl Ž. R. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.