Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo Ž. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo netaikyti nuteistajam Ž. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (3 veikos) galutine trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2019 m. rugpjūčio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 4 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų.

3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino nuteistojo Ž. R. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo Ž. R. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis, kuriam nustatyta vidutinė ar aukšta nusikalstamo elgesio rizika, laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam Ž. R. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 86 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl, norint taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, neturi nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokėsi, įgijo kelias specialybes, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti akivaizdžios jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.

11. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis linkęs neigti ir menkinti savo nusikalstamą elgesį, pasiduoda kitų asmenų įtakai, pasižymi žema saviverte, kurios didinimas, didesnis savikritiškumas savo elgesiui mažintų nusikalstamo elgesio riziką. Ž. R. kalba apie ateities planus, tačiau trūksta konkretumo jų siekime, ypač dėl pastovaus, ilgalaikio darbo. Pagal turimus duomenis apie priteistus ieškinius bei kitus finansinius įsipareigojimus, iš Ž. R. priteista 4 823,06 eurai, kurių savanoriškai nuteistasis nedengia, o iš gaunamo darbo užmokesčio ir kitų gaunamų pajamų atlyginta tik nedidelė įsiskolinimo suma – 35,83 eurai. Nuteistasis nurodė, kad savanoriškai skolos nepadengė, nes nedirbo ir neturėjo pajamų, tačiau jis taip pat yra nurodęs, kad pataisos namuose dirba ir netgi finansiškai padeda šeimai, po atliktos bausmės taip pat bus įdarbintas ir turės galimybę dirbti. Taigi, ta aplinkybė, kad nuteistasis nesiekia kiek aktyviau mažinti savo nusikalstamų veikų pasekmes ir dengti priteistus įsiskolinimus, taip pat kelia abejonių dėl padarytos akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš nustatytų 86 nusikalstamo elgesio rizikos balų, 45 rizikos balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis, dinaminiai – kintamieji sudaro 41 balą, ir pastaruosius nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Išlieka keturi nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija (nekintantis), gyvenimo būdas, draugų įtaka, savivertės problemos ir mąstymo lankstumas (kintantys).

12. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmę Ž. R. atlieka nebe pirmą kartą. Jis anksčiau teistas 8 kartus, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis, pirmą kartą nuteistas 15 metų, teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, vyrauja turtinio pobūdžio veikos. Ž. R. paskutinį kartą nuteistas už tris sukčiavimus, kuriuos padarė bendrininkų grupėje, kaltės dėl šių nusikaltimų nepripažino. Be to paskutinį nusikaltimą jis padarė neužilgo po paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Jo nusikalstamos veikos periodiškos, būdingas modelis, veikos pagal pavojingumą visuomenei sunkėjo. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, yra duomenų, kad jis ne kartą teistas ir kitose šalyse, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuriam pasibaigus, jis ir vėl nusikalto. Tiek ankstesni teistumai, tiek ir padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

13. Kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo skundo teiginys dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, kadangi šis teisės principais taikomas išimtinai tik įrodymų vertinimo, sprendžiant asmens kaltės ar nekaltumo klausimą, stadijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo sprendimus dėl nepakankamai akivaizdžios nuteistojo pažangos, kuri leistų priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, Socialinio tyrimo išvados duomenimis grindė ne tik teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau ir Komisija savo nutarime. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, tokio pagrindo nėra ir aukštesniajam teismui. Tai leidžia konstatuoti, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog nuteistasis Ž. R. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo panaikinimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo Ž. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.