Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo Ž. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. LK-98 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. R. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 7 d., o pabaiga – 2022 m. gruodžio 4 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo 1 metai 4 mėnesiai 3 dienos.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis Ž. R. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, kurį teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad skunde išdėstytos aplinkybės nesudarė priežasties nutarimą naikinti, arba patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymėjo, kad Komisijos priimtas nutarimas yra pagrįstas, teisingas ir motyvuotas. Nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir visą teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo Ž. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikomos jam probacijos pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, šešis kartus skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, vertinamu atveju, nepakanka. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

10. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, nekyla abejonių tam tikrais teigiamais Ž. R. asmenybės pokyčiais, kurie yra išvardinti šios nutarties 9 punkte. Yra išlikusi teigiama nuostata į darbą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis po lygtinio paleidimo problemų dėl gyvenamosios vietos neturės (gauti tai patvirtinantys dokumentai), turės galimybę įsidarbinti. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas, kadangi jis jau šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus Ž. R. privalo išmokėti 6 598,98 Eur, iš jų yra padengęs tik 369,18 Eur. Sutiktina, kad nuteistasis atvykęs į pataisos namus išreiškė norą dirbti, buvo įdarbintas ir iš jo gaunamo atlyginimo yra daromi išskaitymai antstoliui, todėl negalima daryti išvados, kad nuteistasis vengia atlyginti žalą, tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad jam niekas neužkirto galimybės savo iniciatyva išieškojimą pagal vykdomuosius raštus vykdančiam antstoliui pervesti ir didesnę pinigų sumą iš savo sutaupytų lėšų bei tokiu būdu sumažinti turimų finansinių įsipareigojimų dydį, tačiau to nuteistasis nedarė. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o Ž. R. nusikalstamo elgesio istorija daugiausiai yra susijusi būtent su nusikaltimų, nukreiptų į svetimą nuosavybę darymu – šiuo metu jis atlieka bausmę už sukčiavimą (3 nusikalstamos veikos), o praeityje, be kita ko, buvo teistas už vagystes, plėšimus, pasikėsinimą sukčiauti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios išvados niekaip nepaneigia pateikta pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo jo lygtinio paleidimo atveju. Tokios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti.

11. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Marijampolės pataisos namuose buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. 2021 m. vasario 1 d. atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta sumažėjusi vidutinė rizika. 2021 m. liepos 20 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką įvertinimo metu nustatyta vidutinė rizika. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistasis turi galimybę mažinti šią riziką iki žemos, kadangi šiuo metu jo rizika atitinka vidutinę, todėl šiuo metu apylinkės teismas pagrįstai neturėjo pagrindo daryti išvadai, jog išėjęs į laisvę Ž. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam Ž. R. nėra teisinio ir faktinio pagrindo

12. Kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant Ž. R. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, kas akivaizdžiai patvirtina, kad tai nebuvo esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, jie vertinti kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo pagrįstai ir teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad jis bendrai teistas jau 8 kartus, paskutinį kartą nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (trys veikos). Apylinkės teismas nutartyje paminėjo, kad už dvi veikas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje vietoje apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už tris epizodus, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, sunkios nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumui, kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei negerbti ir pažeisti visuomenėje nusistovėjusias bendrąsias elgesio taisykles. Nėra nustatyta, kad jis sugebėtų nusistatyti vertybinius prioritetus, matyti savo elgesio pasekmes. Jis problemų sprendime pritaiko netinkamas elgesio strategijas, pasirenka situacijas, kurios veda į nusikalstamumą, nemoka valdyti savo elgesio. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad jis nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams.

13. Abejonių nuteistojo Ž. R. pažanga kelia ir tai, kad nuteistajam yra nustatyti net 6 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių vienas – teisės pažeidimų skaičius, yra statinis, t. y. toks, kurio nuteistasis jau nebegalės pakeisti. Kiti kriminogeniniai veiksniai – finansinės naudos siekimas nusikalstama veika, netinkamas gyvenimo būdas, emocinis stabilumas, mąstymo lankstumo stoka, nuostatos, yra dinaminiai. Taigi nuteistasis bausmės atlikimo metu galėjo juos įtakoti ir panaikinti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog Ž. R. iki šiol nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo; jis suprato, kad veika, kurioje dalyvavo yra nusikalstama, tačiau tai ignoravo; pasiduodavo kitų įtakai; visi nusikaltimai padaryti kartu su bendrininkais; nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis. Šios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtos srityse, apibūdinančiose nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas. Neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, teisinantis ją įvairiomis aplinkybėmis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių. Be to, sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis yra ne tik padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, bet ir sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba spręsti turimas problemas pasirenkant tam tinkamus, t. y. įstatymus atitinkančius, modelius, sąmoningai iš anksto įvertinti savo elgesį, o šiuo atveju, įvertinus aukščiau nurodytą, yra akivaizdu, jog tokios išvados daryti negalima.

14. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad Ž. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės. Aukštesnysis teismas sutinka su pagrįsta ir teisinga apylinkės teismo padaryta išvada, jog Komisijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. LK-98, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam Ž. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir motyvuotas. Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad Ž. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią Ž. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

16. Kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, kad nėra pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo Ž. R. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.