Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai R. Š., jos atstovei advokatei Marinai Gušauskienei ir advokato padėjėjai Sofiai Khatsernovai (viename posėdyje),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje (ištaisius rašymo apsirikimą), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

3. Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir paaiškino, kad dėl 2018 m. birželio 18 d. epizodo buvo konfliktas. Įtarė, kad 2017 m., dar negimus vaikui, R. Š. kažkada buvo neištikima, buvo radęs jos rašytas SMS žinutes. Tai iššaukė ir 2018 m. įvykį, kai 2018 m. norėjo paimti telefoną ir patikrinti. Tą dieną atvykęs daktaras, nes vaikas sirgo, paaiškino, kad reikia vaistų nupirkti, paimti kraują ir išvyko. R. Š. nurodė, kad buvo neva konfliktas dėl chemijos. Ta chemija visą laiką stovėjo ant skalbimo mašinos vonioje, kurią tik vyresnėlis galėtų pasiekti, o ne mažasis. Jis paėmė ją už rankos, kad pasižiūrėtų, o ji išsprūdo ir pradėjo visaip keiktis, visokiais žodžiais kalbėti. Pasak kaltinamojo, jau anksčiau R. Š. po konfliktų yra sakiusi, kad „D., tu nepyk, aš esu toks žmogus, kad jeigu mane užjudina, galiu visokiais žodžiais išvadinti. Nors to nenoriu pasakyti, bet taip išvadinu ir man nuslūgsta“. Šitą jis žinojo, kai ji šnekėdavo, net putos lūpų kampučiuose pasirodydavo. Tuo metu mažasis sūnus buvo svetainėje ant sofos, jis atsisėdo šalia jo. R. Š. atėjusi pradėjo „staugti“, rėkti, kad vaikas kentės nuo jos trečio sugyventinio. Pasakė jai, gal „tu nesveika, kaip gali šnekėti taip ant savo vaiko“. Įvyko apsižodžiavimas. Jis paėmė jos telefoną ir pasakė, kad pasižiūrės jos susirašinėjimus. R. Š. pradėjo daužytis, o jis bandė ją atstumti, nes vaikas visą laiką buvo ant rankų. Ji atėjusi sako „atiduok telefoną“ ir daužosi, o jis atsako „pasitrauk, pažiūrim telefoną“ ir vis atstumdavo ją. Atsimena, jam nuėjus su vaiku į virtuvę, R. atėjo su raktų ryšuliu ir pradėjo daužyti. Pasakė, kad baigtų, nes pataikys į vaiką, jo telefone yra įjungtas diktofonas, viską pateiks kaip įrodymą. Parodė, kad kišenėje yra telefonas, o R. Š. priėjusi padėjo galvą ir pasakė, kad bus „p..da“, pradėjo spiegti „žmonės gelbėkit, dabar tave sužlugdysiu“. Pasak kaltinamojo, ją vis atstumdavo, pasakė jai, kad pasižiūrės ir atiduos telefoną, o R. vis trankė su raktais ir pataikė vaikui, jam. Atstūmė ją į spinteles ir ji išbėgo. Atvažiavo policininkai, atvažiavo jos tėvas. Policininkai matė, kad jo antakis buvo išplėštas, veidas ištinęs. Pareigūnai atliko visų apklausą, vienas policininkas sakė, kad yra abipusis konfliktas. Papasakojo pareigūnams, kad ir anksčiau R. Š. yra jį primušusi prie vaiko, kai jam išvykus su sūnumi iš namų, rado jo telefone žinutes su drauge, su kuria bendrauja 15 m. Grįžus pamatė stovinčią R. su lagaminu ant kelio. Ji atidariusi automobilio duris, pradėjo daužyti su telefonu. Po šio įvykio jam buvo plyšusi ausis. Policijai tą buvo papasakojęs, policininkas pasakė, kad mato, jog nukentėję yra tiek vienas, tiek kitas ir pareiškimą gali rašyti abu. Tą kartą abu parašė, kad neturi pretenzijų. Po kelių dienų gavo kvietimą į policiją apklausai, tyrėjai viską papasakojo. Sakė, kad nesiskųs, jog moteris sumušė. Tuo viskas ir užsibaigė. Praėjus 2018 m. birželio 18 d. konfliktui, žinojo, kad R. gyvena pas mamą, tai atveždavo produktų, prašydavo susitaikyti. Berods, buvo penktadienis, atvykus prie R. mamos namų, sutiko ją ir paprašė pasikalbėti. Išvažiavo abu jos automobiliu, paprašė, kad ji liktų. Tie santykiai buvo visapusiški, dar M. vedė kartu į rugsėjo 1-ąją. Santykiai buvo pašliję spalio mėn. pabaigoje, kai ji sakė, kad M. yra pavargęs. Liepė pasižiūrėti, kad K. nelįstų prie kažkokių piešinėlių. Pasakė R., kad galima sudėti kažkur tuos piešinėlius, o ji pradėjo jį vadinti debilu. Atsakė jai, kad nežada konfliktuoti, o ji liepė vyresniam sūnui rengtis. M. pradėjo verkti, sakė, kad nenori. Pasakė R., kad atsiprašytų, kaip pati jį mokė, bet ji neklausė ir išėjo, vėliau grįžo su M.. Nuo to laiko, spalio mėn. pabaigos iki vasario 5 d. R. Š. miegodavo atskirai. Apie susitaikymus į kalbas nėjo, jis atsiprašė jos.

Dėl 2019 m. vasario 5 d. epizodo kaltinamasis parodė, kad vasario 5 d. prasidėjo vaikui sloga. Ji nemokėjo ištraukti vaikui nosies. Paprašė R. Š., kad padėtų, bet ji nieko neatsakė, pradėjo indus plauti. Jai baigus plauti indus, jis vėl paprašė padėti, bet R. Š. praėjo pro jį, nuėjo pasišnekėti su M.. Vėl apsižodžiavo, kad jo brolis narkomanas ir t. t. Ji visą laiką „ištraukdavo“, kad brolis nusižudė, mama mirus. Taip ir išsirutuliojo tas konfliktas. Jis nuėjo į virtuvę su mažuoju ant rankų. Girdėjo, kaip R. su M. pradėjo rengtis ir dar atėjusi į virtuvę, pradėjo kažką mosikuoti ranka, kažką rodyti. Jis tiesiog paėmęs jai už rankos, paklausė, kodėl ji taip šneka, kas jis jai toks, kad taip apie jį, apie tėvus šnekėtų. O R. vėl pradėjo rėkti „dabar tave sužlugdysiu, iškviesiu policiją“. Rankos jai nesuko, tiesiog suėmė ir laikė ranką, norėdamas sudrausminti. Reikėtų R. Š. paklausti, kodėl tas sužalojimas nustatytas, neva tai jo padarytas sužalojimas. R. Š. rodė policininkams, kaip lenkė jos ranką, tai gal tuo metu ir susižalojo. Negali pasakyti, ar prieš įvykį kitur ji galėjo susižaloti.

Teismui pagarsinus dalį kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 45), apie tai, kad „2018 m. birželio 18 d. tarp manęs ir R. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Aš kviečiau R., kad nueitų į vonią, nes norėjau parodyti, kur padėjau buitinę chemiją, dėl kurios dieną prieš tai tarp mūsų vyko žodinis konfliktas. Paėmiau už rankos ir norėjau nuvesti į vonią. R. eiti atsisakė, pasakė, kad 3 kartus galiu jai pasakyti įžeidžiančius žodžius, po trečio karto turėsiu išeiti iš namų. Pasakiau „va, bus pirmas kartas – sutrė“, <...> aš pradėjau aiškinti R., kad taip negalima, aš R. sakiau, kad jos vaiką prižiūrėjau ir niekad nebūčiau pasielgęs, ji kažką man atsakė ir tada aš ją pavadinau necenzūriniais žodžiais. R. man pasakė, kad nuo jos ir jos sugyventinio šis vaikas kentės. Pasakiau R., kad ji „suka“, sugriebiau už kaklo ir paguldžiau ant grindų svetainėje“, kaltinamasis parodė, kad taip buvo, nes R. Š. tuo metu daužėsi. Šiandien teisme taip nenurodė, nes negali prisiminti visų įvykių, kas buvo prieš du metus. Teismui pagarsinus dalį parodymų apie tai, kad „R. puolė atiminėti telefoną, aš jai liepiau pasitraukti ir nusiraminti. Aš nuėjau į virtuvę, laikiau ant rankų sūnų, R. prieidavo prie jo, daužė rankomis, vėliau paėmė raktus ir daužė raktų ryšuliu, koja spardė ir juokėsi, grasindama <...> pataikė sūnui į galvą, vaikas suklykė, pasakiau R., kad apsiramintų, nes pataikė vaikui ir ranka sudaviau R. į veidą“, kaltinamasis parodė, kad ją tuo metu atstūmė. Ar sudavė, ar atstūmė, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Į klausimą, ar sudavė R., kaltinamasis parodė, kad ją atstūmė. Kaltinamojo teigimu, vienam žmogui atstūmimas gali prilygti ir sudavimui. Negali pasakyti, į kurią veido pusę. Neskaičiavo visų atstūmimų, nežiūrėjo į kurias kūno vietas atstūmė ją, nesitaikė. Stengėsi apsiginti, kad jo ir vaiko neužkabintų. Skaitė specialisto išvadą, nenorėtų teigti, kad sužalojimai atsirado nuo jo veiksmų.

4. Nukentėjusioji R. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl 2018 m. birželio 18 d. įvykio papasakos šiek tiek plačiau. Didžiausia problema, kad D. M. mėgsta rėkti necenzūriniais žodžiais, žeminti prie aplinkinių, vaikų, viešoje vietoje. Viskas prasidėjo dieną prieš šį įvykį, kadangi sukarščiavo vaikas ir reikėjo termometro, o persikrausčius į tą butą, daiktai dar buvo neiškrauti, pilnai nesudėti. 2018 m. birželio 17 d. D. M. pradėjo ant jos rėkti vaikų akivaizdoje, išvadino „sutre“, „kas ji per motina, vaikas sukarščiavo, reikia termometro, o jo nėra“. Tą dieną viskas tuo ir pasibaigė. 2018 m. birželio 18 d. D. M. išvyko į darbą, vaikas karščiavo, buvo virš 39 laipsnių, todėl iškvietė „mokamą“ daktarą į namus. Daktarui „išeidinėjant“, grįžo D. M. ir jam reikėjo sumokėti. Paprašė, kad D. M. nueitų iki bankomato. Daktaras liepė nuvežti vaiką į Santariškes, važiuoti į priimamąjį. Nuo to ir viskas prasidėjo, kad D. M. turbūt buvo be nuotaikos, gal pavargęs po darbo. Pasakė D., kad nusileis iki garaže esančios mašinos, kadangi reikėjo sutvarkyti mašiną, nes nebuvo vaiko kėdutės. D. M. pradėjo kalbėti necenzūriškai, visaip vadinti. Pasakius jam, kad kai vaikas serga su juo nekonfliktuos ir daugiau nepakęs, kad šitie dalykai vyktų, D. M. pradėjo tempti ją už plaukų į vonią, norėdamas parodyti, kad chemija, kurią jis atnešė, yra padėta ant skalbimo mašinos. Prie tualeto ji išsisuko ir nuėjo į vaiko kambarį. D. M. atėjo iš paskos, nes turbūt norėjo įrodyti savo pranašumą. Tada nuėjusi į svetainę pasakė jam, kad leidžiasi apačion paimti daiktų, o D. M. pradėjo rėkti ant jos, minėti „jobarius“. Priėjusi prie jo pasakė gražiai, kad jei tris kartus ją pažemins, apšauks ir visaip išvadins, tai ji išeis su vaikais arba jis. D. M. sėdėjo ant sofos svetainėje ir stvėrė už gerklės, parsivertė ant žemės ir smaugė. Tuo metu vienas vaikas buvo lauke, o kitas namie. D. M. prismaugė ją taip, kad pradėjo trūkti oro ir tikrai buvo be proto išsigandusi. Bandydama gintis, jam braukė per veidą, bandė pataikyti į akis, kad būtų atsitraukimas nuo jos. Kai šitas dalykas įvyko, ji pabandė pasiimti savo telefoną, kuris iš jos eilinį sykį buvo atimtas D.. Tuo metu ji niekam neskambino, bet nežino kaip, susirinko E. numeris. E. pasakojo, kad išgirdusi tiek jos, tiek vaiko rėkimą ir prašymą gelbėti, nes ne vieną kartą rėkė ir prašė, kad kas nors gelbėtų, kadangi buvo trankoma į sieną, laužiamos rankos, trenkiama per veidą, E. paskambinusi draugei A. pasakė situaciją. A. paskambino policijai. Toliau telefono taip ir neatgavo, prašė D. M. atiduoti, bet neatidavė. D. M. kelis kartus užlaužė ranką, jos manymu – kairę, bet jau nepamena smulkių detalių, nes tai įvyko prieš du metus, tai nenorėtų suklysti. Nukentėjusios teigimu, gali papasakoti vietas, kur įvyko viskas, bet smulkių detalių papasakoti negali. Gali pasakyti, kad į sieną, laužė ranką, kurioj vietoj trenkė į veidą, prieš tai dar D. M. pataikė į kaktusą su vazonėliu virtuvėje, tada trenkė antrą kartą ir pataikė į veidą. Tuomet ji pagriebusi raktų ryšulį pasakė jam, kad jeigu jis prieis prie jos dar žingsnį, trenks jam su raktais. O tuo metu D. M. stovėjo prie šaldytuvo su vaiku rankose. To pačio įvykio metu, daugelį kartų, kai D. M. mušė, vaikas buvo jo rankose, buvo momentų, kai vaikas buvo ir padėtas. Čia nebuvo 10 minučių epizodas, viskas truko ilgai, nes po to ji išėjo į lauką, bijodama ir nenorėdama, kad vyresnis sūnus pamatytų, kas vyksta. Lauke vaikui pasakė, kad tuoj ateis ir nuėjo pas draugę E., kad ji padėtų, nes D. M. vaiko nedavė, neleido išsinešti iš namų. Suprato, kad jeigu ten bus ir toliau, tikrai nebus kitaip, tačiau E. namuose nebuvo. Įsisodinusi vaiką į mašiną, iš pradžių nuvažiavo pas savo mamą, bet mamos namuose nebuvo. Tada nuvežė vaiką draugei A., kadangi ji šalia mamos namų turi grožio saloną. Apie policiją ji (R. Š.) tuo metu nieko nežinojo ir A. pasakė, kad grįžtų namo, nes atvažiavo policija. Grįžus namo, išsikvietė tėtį ir policininkas jiems paaiškino, kad vyras gali mušti moteris, tai normalu. Pareigūnas pasakojo, kad pats buvo tėvystės atostogose ir būnant su vaikais galima „nudurnėti“, todėl jeigu moteris prisidirbo, vyras ją mušti gali. Kitas policininkas, pasivedęs į šoną, patarė susirasti advokatę ir kreiptis į ekspertus, todėl ji kreipėsi tik kitą dieną. Nukentėjusios teigimu, kai mušė, jautė skausmą. Kai tempė už plaukų, ji suklykė. Įvykio metu vyras buvo blaivus. Dėl įvykio vyras labai stengėsi atsiprašyti ir norėjo taikytis. Dvi draugės girdėjo, kaip D. M. tiesiogiai prie jų atsiprašė ir pripažino faktą, kad prieš ją pakėlė ranką. Iš pradžių ji nesutiko taikytis, po šio įvykio virš 3 mėn. gyveno pas mamą.

5. Liudytoja J. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios mama, gali papasakoti, ką matė. Dukra ištisai gyveno baimėje ir įtampoje. Pavyzdžiui, D. M. rašydavo R., kad ją labai myli ir pasikars. Tą kartą, prieš porą metų, 2019 m. žiemą, dukra paskambino verkdama, kad ji (J. B.) atvažiuotų pasiimti anūkų. Nuvykusi rado sėdintį policininką, D. M. ir verkiančią dukrą. Paklausė policininko, ar šį kartą išveš jį. Tuomet jos atžvilgiu pasipylė grubios D. M. replikos, kad yra niekam tikusi motina, neišauklėjo vaiko, necenzūriniai žodžiai ir t. t. Įsikišęs policininkas nuramino D. M.. Priėjusi dukra paprašė, kad išvežtų vaikus. Matė, kad dukra laikė ranką prie savęs, tačiau kaip laikė, nepamena. Dukra labai verkė, prašė greičiau išvežti vaikus, vaikai buvo aprengti. Dukra visą laiką stengėsi, kad vaikai nieko nematytų ir negirdėtų, kad tik nesužalotų vaikų. Tą kartą su D. M. atskirai nekalbėjo apie situaciją, nes išvažiavo.

6. Specialistas Jūris Plenta apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. Š. 2019 m. vasario 12 d. atvyko su užduotimi atlikti objektų tyrimą. Tokiais atvejais apžiūri pacientą, įvertina visus sužalojimus, kuriuos turi, juos aprašo bei prašo pateikti medicininius dokumentus. Visą tai įvertinę nustato sužalojimą. Užduotyje būna pateiktos aplinkybės, pagal kurias surašo išvadą. Duodamas išvadą įvertina laikotarpį, kada buvo patirta trauma ir kada ją tiria. Pirmiausiai vertino VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininius dokumentus, kuriuose nustatyta kairės plaštakos antro delninio piršto sąnario ir savojo piršto sąnario raiščių plyšimai. Jis buvo nustatytas atlikus kairės rankos plaštakos echoskopiją ir konstatuota antro piršto pamatinės sąjungos pirštakaulio sąnario šalutinio raiščio plyšimas 2/3 storio. Plyšimai buvo nustatyti iš abiejų pusių. Šiuo atveju buvo užsakęs iš „Nothway“ centro medicininius dokumentus, nes buvo įdomu pažiūrėti, kaip gyja sužalojimas. Sužalojimą įvertino nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Kalbant apie Specialisto išvados 5 punktą, specialisto teigimu, yra užlenkimas ir užlenkiant yra įtempiami raiščiai, todėl plyšta. Jeigu nukentėjusioji būtų nugriuvusi visa kūno mase ant šaligatvio, ant kūno būtų buvę nubrozdinimai. Jeigu ji būtų su pirštinėmis, tai tada galėtų toks sužalojimas atsirasti. Šias aplinkybes jis įvertino ir išvadoje parašyta, kad nėra būdingas, bet kategoriškai neatmetama. Vadovaujasi traumatologijos literatūra. Tiriamoje dalyje yra sužalojimai. Nurodyta, kad sužalojimų atsiradimas nėra būdingas griūnant. Tiriamojoje dalyje aprašo sužalojimą, jo matmenis, jų lokalizaciją ir iš to daro išvadas. Tokių aplinkybių, kad buvo žiema, žmogus galėjo mūvėti pirštines, dėvėti kepurę, neturi. Nesutinka, kad gali būti šališkas. Jeigu būtų buvę nubrozdinimai, galėtų daryti prielaidą, kad piršto sužalojimas galėjo atsirasti ir griūnant. Nugriuvimo nebuvimą apibūdina tai, kad nėra kitų sužalojimų. Jie to nerašo, o konstatuoja faktą, kad tai nėra būdinga nugriuvimui. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas pačiai susižalojant. Tiriamojoje dalyje nenurodo požymių, o aprašo sužalojimus, medicininius dokumentus, jų duomenis, bet jokių vertinimų neatlieka. Specialisto teigimu, „tyčia“ yra ne jo kompetencija. Specialistai atsako į klausimus. Jeigu klausime būtų parašyta, kokiais kriterijais remiantis, kodėl daroma tokia išvada, tada specialistai aiškintų. R. Š. nustatytas sužalojimas atsirado nuo to, kad buvo judesys. Buvo piršto užlenkimas. Jeigu asmuo laikytų raktų ryšulį rankoje, piršto nebūtų atlenkus, pirštas nebūtų laisvas. Pirštas turėjo būti laisvas. Papildomas judesys turi būti krentant ir užlaužiant pirštą. Vieno kritimo metu užlaužiamas pirštas. Būtent turi būti užlaužimas. Tam, kad įvyktų užlaužimas reikia papildamos jėgos, ta papildoma jėga susidaro griūnant. Neatmeta galimybės, kad ta jėga gali atsirasti griūnant.

7. Liudytoja E. R.-G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Anksčiau vaikai kartu ėjo į darželį, dabar kokius metus nebebendrauja. 2018 m. birželio mėn. vakare gavo skambutį iš R. Š.. Iki tol dažnai bendravo dažnai su nukentėjusiąja. Kilo įtarimas, nes niekas nekalbėjo, buvo įvairiausi garsai, kažkoks triukšmas. Dabar nelabai atsimena, kaip ten viskas buvo iš tikrųjų. Niekas nekalbėjo, girdėjosi pašaliniai garsai, triukšmas, buvo tarsi kažkoks stumdymasis. Girdėjo, kad buvo du žmonės, gal dar daugiau. Išgirdusi triukšmą, išsigando, nes iš R. Š. girdėjo, kad pas juos vyksta konfliktai. R. Š. pasakodavo, kad bijodavo, nes pas juos nuolatos buvo konfliktai, kad ją buvo užgavę. Tą kartą buvo neramu, todėl pasiskambino A. ir paklausė, ką daryti, gal reikia iškviesti policiją. Tuo viskas ir pasibaigė. Skambino R. Š. kelis kartus, bet ji padėjo ragelį, atmetė. Tada skambino D. M., bet jis irgi atmetė skambutį, gal jo telefonas buvo išjungtas. Todėl kilo įtarimai. Gyvena tame pačiame name, kaip R. Š., tačiau pas ją nenuėjo, nes tuo metu ji (E. R.-G.) nebuvo namuose. Vėliau, kai grįžo namo, atrodo, kad R. Š. tą pačią dieną buvo atėjusi pas ją ir sakė, jog buvo smurtas namuose. R. Š. buvo apsiverkusi ir atrodo, kad buvo kažkur įbrėžta, tačiau kurioje vietoje, neprisimena. Pasak liudytojos, policiją iškvietė, nes ne tai, kad triukšmas buvo neįprastas, bet neįprastai, kai paskambina ir niekas nekalba, girdisi pašaliniai garsai. Nebuvo tyla kitame ragelio gale ar kažkas toli kalbėtų. Teismui pagarsinus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 38) apie tai, kad „klykė vaikas, šaukė R., prašė pagalbos“ liudytoja parodė, kad užsimiršo, nes praėjo daug laiko. Mano, kad R. Š. šaukėsi pagalbos. Atrodo, kad girdėjo pagalbos šauksmą. Teismui pagarsinus dalį parodymų apie tai, kad „kitą dieną susitikau su R., ant veido, prie akies pas ją matėsi nubrozdinimas, ant kaklo matėsi įspaudas, lyg tai ant rankos buvo nubrozdinimas“ liudytoja parodė, kad atrodo, jog R. Š. buvo atėjusi tą pačią dieną vakare. Per telefoną girdėjosi, kad tarpusavyje vyksta kažkoks, girdėjosi balsai. Negali įvardinti, kad būtent R. Š. ir D. M. balsai girdėjosi, bet girdėjosi vyriškas ir moteriškas. Jie nesišnabždėjo, girdėjosi, lyg ir kažkas sakė „atiduok“.

8. Liudytoja A. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, yra jų mažojo vaiko krikšto mama. Dabar nebendrauja su R. Š., o su D. M. susimato, kai atveža krikštasūnį. 2018 m. birželio mėn. dirbant paskambino E. ir pasakė, kad jai paskambino R., kažką sukalbėjo, paprašė pagalbos ir padėjo ragelį. Su E. sprendė, ką reikia daryti, ar nuvažiuoti pas R.. Ji (A. D.) negalėjo palikti darbo vietos, todėl sprendė, ar kviesti policiją. Pagalvojusi dar 5 min., paskambino R. Š., bet ji nekėlė ragelio, todėl nusprendė iškviesti policiją. Išsigando, kad kažkas gali būti atsitikę. Viską papasakojo policijai, kad paskambino draugės kaimynė, kuriai paskambinusi draugė prašė pagalbos. Pasitarė su operatore, nes nežinojo, kaip elgtis. Atrodo, kad adreso nenurodė. Gal dar kartą E. paskambino. Jie keitė namus, todėl adresų neatsiminė. Jau kai kalbėjo su E., ši pasakė, kad R. Š. yra namuose. Vėliau atvažiavo R. Š. su vyresniuoju sūnumi ir paprašė, kad jį pažiūrėtų, nes pas ją namuose yra policija. R. Š. buvo apsiverkusi, nepasakojo, kas atsitiko. Ji verkdama pasakė, kad turi grįžti namo. Kažkur R. Š. veide buvo kažkas paraudę, bet kurioje vietoje, neatsimena, gal dešinėje pusėje. Nebuvo galimybės aiškintis, kas ten atsitiko. Tada paskambino R. Š. mamai, ar ji galėtų paimti M.. Santykiai tarp R. Š. ir D. M. buvo normalūs, visko būdavo ir nesutarimų. Apie konkrečius įvykius nelabai pasakojo, bet turbūt nesutarimų būdavo dėl vaikų, buitinių dalykų, pinigų. Negali pasakyti, ar pačiai teko matyti kažkokius jų nesutarimus. Apklausos pas tyrėją metu, nurodydama apie paraudimus parodė, kad suprato, jog kažkas įvyko tarp R. Š. ir D. M., nes kai pasakė, kad namuose, jie pasipykdavo visai, todėl ir pagalvojo taip, kad susipyko. Neteko girdėti, kad D. M. R. Š. grasintų nusižudyti. Prieš 2 metus rugsėjo mėn. paskutinį kartą bendravo su R. Š., dabar nebendrauja. R. Š. turėjo padaryti krikštynų nuotraukas ir vėlavo. Išsireiškė, kad ji melagė, R. Š. neįtiko, tačiau tai su šiuo įvykiu nesusiję. Vieną kartą į mėnesį su D. M. susitinka, kai jis atveža krikšto sūnų. Pirmus kartus pati prašė, kad atvežtų krikštasūnį, o vėliau tai tapo tradicija.

9. Liudytojas P. O. (P. O.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra matęs kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, bet labai seniai. Pamena, kad buvo atvažiavę į iškvietimą dėl šeiminio smurto. Tikslaus adreso pasakyti negali, bet kažkur (duomenys neskelbtini). Pamena, kad vyras buvo sugriebęs žmonai už rankos ir buvo įdrėskimas ar kažkokia mėlynė. Neatsimena ant kurios rankos, bet atrodo, ant kairės. Liudytojo teigimu, apie įvykį niekas nepasakojo, prisiminė pagal pavardę. Pats įvykyje nedalyvavo, atvykus kaltinamojo žmona papasakojo, kad įvyko konfliktas ir jo metu jai buvo griebta už rankos, ir ji, lyg ir pritūpė. Vyras neigė, kad griebė už rankos. Regis, tuo metu 2018 m., dar neturėdavo „body“ kamerų. Pasak liudytojo, buvo matyti, kad nukentėjusioji apsiverkusi, streso būsenoje. Atrodo, kad ji dar turėjo vaiką ant rankų. Berods, buvo du vaikai bute, vienas labai mažas, o kitas vaikas – vyresnė dukra. Ką atsiminė apie įvykį, tą pasakė. Mano, kad geriau vadovautis jo pirminiais parodymais. Teismui pagarsinus dalį liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 106) apie tai, kad „2019 m. vasario 5 d. apie 19.24 val. patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu P. K. gavome pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje. Atvykus minėtu adresu, mus pasitiko nukentėjusioji R. Š., kuri paaiškino, kad 2019 m. vasario 5 d. apie 19.15 val. tarp jos ir jos sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kad D. M. svetainėje (kuri yra sujungta su virtuve) jai griebė už dešinės rankos, ir panaudodamas fizinę jėgą, ją pargriovė ant žemės. Bendravus su nukentėjusiąja, nepastebėjome, kad ji verktų, būtų susijaudinusi. Svetainėje prie stalo sėdėjo jos sugyventinis D. M., jis tuo metu buvo ramus, maitino mažametį vaiką. D. M. paaiškino, kad suėmė jai už rankos, bet, kad parvertė ant grindų, jis nieko neminėjo, pasakė, kad pati ant grindų atsisėdo, po to kai paėmė jai už rankos. Jis elgėsi ramiai, nebuvo agresyvus, buvo mandagus ir kultūringas. Elgėsi labai adekvačiai. Taip pat paaiškino, kad tarp jų tiesiog įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis paprašė nukentėjusiosios, kad ji prieitų ir padėtų jam ištraukti vaikui nosytę, kadangi vaikas, bet moteris pasakė, kad tuoj prieis, bet nepriėjo, paskui užkabino vienas kito šeimą, ji užkabino D. mirusį brolį, kuris mirė nuo narkotikų. Jis norėdamas ją sudrausminti, tiesiog paėmė jai už rankos. Nuo ko ji patyrė fizinį skausmą. Jai buvo pasiūlyta kelis kartus GMP brigada, bet nukentėjusioji atsisakė. Sakė, kad skauda, bet medikų nereikia. D. M. buvo pristatytas, bute buvo du mažamečiai vaikai“, liudytojas P. O. parodė, kad šiandien dėl laiko tarpo nurodė kitokias aplinkybes. Suklydo ir prašo vadovautis jo pirminiais parodymais. Liudytojo teigimu, nukentėjusioji minėjo, kad ją paėmė už rankos. Jei gerai pamena, ji sakė, jog buvo pritūpusi ar kažkaip ant grindų. Jam atrodo, kad jis filmavo su tarnybiniu telefonu, nes dar neturėjo „body“ kamerų. Atrodo, kad tuo metu į butą nebuvo atvykę kiti asmenys.

10. Liudytojas P. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją nelabai prisimena, net įvykį sunkiai prisimena. Atsimena, kad dirbant su P. O. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo kažkoks įvykis, pokalbis ar smurtas. Daugiau aplinkybių neprisimena. Teismui pagarsinus dalį liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 104) apie tai, kad „2019 m. vasario 5 d. apie 19.24 val. su P. O. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje. Atvykus nukentėjusioji R. Š. paaiškino, kad tarp jos ir jos sugyventinio kilo konfliktas, kad D. M. svetainėje (kuri bendrai sujungta su virtuve) griebė jai už rankos, pargriovė ją ant žemės. Bendravus su nukentėjusiąja nepastebėjom, kad ji verktų, būtų susijaudinusi. Svetainėje prie stalo sėdėjo sugyventinis, kuris paaiškino, kad suėmė už rankos, bet, kad parvertė ant grindų, nesakė. Buvo mandagus, kultūringas, nebuvo agresyvus. Taip pat paaiškino, kad tarp tiesiog įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad sugyventinis paprašė nukentėjusiosios, kad prieitų ištrauktų vaikui nosytę“, liudytojas P. K. parodė, kad kažką atsimena, kai paminėjo vaiką. Berods, ten buvo keli vaikai. Gavosi, kad vienas vaikas slogavo ir kažkuris paprašė „ištraukti“ nosytę ir kilo konfliktas. Ar žmona norėjo paimti vaiką, ar kažkas pan. Nukentėjusioji paaiškino, kad neva ją sugriebė už rankos ir pargriovė ant žemės. Pasak liudytojo, negali tiksliai visko papasakoti, tuo metu buvo daug įvykių ir nenori fantazuoti, nes tikrai neprisimena.

11. Iš 2019 m. vasario 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, liudytojo apklausa ir kartu priimtas pareiškimas, kuriame R. Š. parodė, kad 2019 m. vasario 5 d., apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas su sugyventiniu D. M., kuris griebė už kairės rankos, sukeldamas fizinį skausmą ir pargriovė ant žemės. Besiruošiant su vyriausiuoju sūnumi, sugyventinis D. M. paprašė padėti mažiausiam sūnui išvalyti nosį. Jai atsakius, kad tuos prieis, sugyventinis pradėjo konfliktuoti ir įžeidinėti necenzūriniais žodžiais mažamečių vaikų akivaizdoje. Pasakius, kad pakaks įžeidinėti ir žeminti, D. M. svetainėje griebė už kairės rankos piršto, juos užlauždamas pargriovė ant žemės (1 t., b. l. 5-9).

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. K. (R. K.) 2018 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad apie 19.40 val. patruliuojant kartu su L. J. (L. J.) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai smurtaujama, policiją kviečia draugė, kuriai paskambino draugė prieš kurią smurtauja sugyventinis. Atvykus minėtu adresu, buto duris atidarė D. M. su sūnumi K. M.. Užėjus bute pastebėjo, kad virtuvėje ant grindų gulėjo sudaužytas kaktuso vazonas, butas buvo tvarkingas, nesujauktas, daiktai neišmėtyti, daugiau žmonių bute nebuvo. D. M. paaiškino, kad sūnui pakilo temperatūra, dėl to paprašė sugyventinės R. Š. duoti pinigų nuvykti į ligoninę paimto kraujo tyrimus bei nupirkti vaistų, nes jis šiuo metu neturi pinigų. R. Š. atsakė, kad jai neįdomu, daryk ką nori. Dėl to kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą, kurio metu R. Š. apdraskė D. M. veidą, kaklą, krūtinę. D. M., besigindamas pastūmė R. Š. nuo savęs, o ji atsitrenkė į virtuvėje esančią lentyną ant kurios stovėjo kaktusas. Bendraujant su D. M., į butą atėjo apsiverkusi R. Š.. L. J. R. Š. paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl vaiko priežiūros. Konflikto metu D. M. pradėjo ją įžeidinėti, stumdyti, griebė už gerklės, paėmė jos telefoną ir neatidavė. Grumtynių metu ji savo telefonu paskambino draugei ir paprašė pagalbos. Kartu su sugyventiniais gyvena M. Š., kuris konflikto nematė, nes žaidė kieme. Greitosios medicinos pagalbos nereikėjo, į įvykio vietą buvo iškviestas NVRS skyriaus darbuotojas (1 t., b. l. 17).

13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. (A. S.) 2018 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 19.40 val. patruliuojant kartu su L. J. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai smurtavo sugyventinis. Nuvykus minėtu adresu, buvo bendrauta su R. Š. ir D. M., kurie nurodė, kad namuose tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į šeimyninį ginčą. Abu asmenys atsisakė duoti oficialius parodymus vienas prieš kitą, taip pat atsisakė rašyti oficialius pareiškimus, tačiau įteikė ranka rašytus paaiškinimus. Kadangi įvykio vietoje nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos požymiai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei negavus nukentėjusiojo asmens skundo ar pareiškimo, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo (1 t., b. l. 18).

14. Iš 2018 m. birželio 18 d. R. Š. paaiškinimo matyti, kad atsisako duoti parodymus prieš savo sugyventinį, tačiau paaiškino, kad 2018 m. birželio 18 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio D. M. įvyko šeimyninis žodinis konfliktas dėl vaiko ligos. Konflikto metu, sugyventiniui ją pastūmus, pargriuvo. Pargriuvusi nieko nepajuto. Išsigandusi, kad vyras gali smurtauti, paskambino savo draugei ir paprašė iškviesti policiją (1 t., b. l. 19).

15. Iš 2018 m. birželio 18 d. D. M. paaiškinimo matyti, kad atsisako duoti parodymus prieš savo sugyventinę, tačiau paaiškino, kad 2018 m. birželio 18 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), tarp jų įvyko žodinis šeimyninis konfliktas dėl sergančio vaiko. Konflikto metu sugyventinė nagais apdraskė veidą ir krūtinę, tačiau fizinio skausmo nepajuto, neskaudėjo (1 t., b. l. 20).

16. 2018 m. birželio 22 d. R. Š. pareiškime nurodoma, kad konfliktas prasidėjo 2018 m. birželio 17 d., kai D. M. pradėjo tempti į vonios kambarį už „uodegos“. Pavykus išsivaduoti, D. M. suėmė už rankos ir vėl tempė. Prie vonios pasakius, kad veža vaiką į ligoninę paimti kraujo, prasidėjo žodinis įžeidinėjimas, plūdimas visokiais žodžiais. Pasakė D. M., kad jeigu dar tris kartus pažemins girdint vyresniajam vaikui, tai ji arba jis turės išeiti. Žeminimas tęsėsi, plūdo visais įmanomais žodžiais. Priėjusi pasakė, kad viso šito užtenka ir tegu pasako, kuris iš jų išeina, ji su vaikais ar jis. D. M. stvėrė už rankos, pargriovė ir pradėjo smaugti. Gindamasi perbraukė jam per veidą, bijojo, kad gali pasmaugti. D. M. paleidus ją, paėmė mobilųjį ir norėjo kviestis policiją, tačiau jis atėmė telefoną ir tuo metu netyčia nuspaudė skambinti draugei. Prašant atiduoti mobilųjį telefoną, kelis kartus trenkė į sieną ir laužė rankas. Tada ji išėjo iš namų, nuėjo pas kaimynę pagalbos, bet kaimynės nebuvo. Grįžo namo, nes buvo baisu dėl vaiko, vėl prašė, kad D. M. grąžintų telefoną. D. M. iš visų jėgų trenkė į veidą, telefono negrąžino, vaiko neatidavė, laikė jį. Vėliau dar kelis kartus laužė rankas. Išsigandusi, kad gali grįžti vyresnis sūnus, išėjo į lauką ir jį nuvežė iki artimiausios draugės. Tokiu būdu bandė jį apsaugoti, grįžus namo, jau buvo policija. Psichologinį smurtą iš vyro jaučia nuolat. Žeminimas, nepagarba, daiktų pasisavinimas. Prieš metus laiko kreipėsi į policiją dėl sekiojimo ir grasinimų (1 t., b. l. 21).

17. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2071/2018 (01) matyti, kad remiantis R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros, vykusios 2018 m. birželio 20 d. 11.15 val., duomenimis, jai nustatyti veido kairės smilkininės srities kraujosruva odoje, kairės alkūnės srities paviršiniai odos nubrozdinimai, kairio dilbio, kairės plaštakos odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais); kairės akies vokų, kaklo kairės pusės, kairio peties, nugaros kairės pusės kraujosruvos odoje, kairio peties, kairio žasto, abiejų dilbio poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galimai padaryti 2018 m. birželio 18 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 25).

18. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2018 m. birželio 18 d., 19.40 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. D. pranešimas apie tai, kad pranešėjos draugei paskambinusi R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), šaukė „gelbėkit“. Kas atsitiko neaišku, nutrūko ryšys, galimai prieš moterį smurtauja sugyventinis, namie yra du vaikai (1 t., b. l. 26).

19. 2018 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjos A. D. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja apie tai, kad pranešėjos draugei paskambinusi R. Š. šaukė „gelbėkit, padėkit“ ir nutrūko ryšys. Bijo, kad R. Š. sugyventinis smurtauja, kadangi vieną kartą buvo rašytas pareiškimas (1 t., b. l. 29).

20. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2018 m. birželio 22 d., 13.37 val. buvo gautas R. Š. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog kenčia nuo sugyventinio D. M., su kuriuo turi bendrą vaiką, įžeidinėjimų, smurto (1 t., b. l. 31).

21. 2019 m. vasario 5 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodoma, kad 2019 m. vasario 5 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), namuose, D. M., mažamečių vaikų akivaizdoje sugriebė sugyventinei R. Š. už kairės rankos ir pargriovė ant žemės, tuo sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 63).

22. Iš VšĮ RVUL medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 7 d. pacientė R. Š. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl kairės plaštakos skausmo. Pacientės teigimu, 2019 m. vasario 5 d. ją sužalojo sugyventinis D. M.. Nustatyta būklė – dalinis raiščio plyšimas (1 t., b. l. 70-71).

23. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 546/2019 (01) matyti, kad remiantis R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų išrašo duomenimis, jai nustatyti kairės plaštakos II-ro delninio piršto sąnario ir savojo piršto raiščių plyšimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2019 m. vasario 5 d. ir nurodytomis aplinkybėmis, kitam asmeniui užlaužiant kairės rankos pirštus. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatytų raiščių plyšimo, nukentėjusios sveikatai sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas sužalojimams, padaromiems pačiai susižalojant, pavyzdžiui krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (1 t., b. l. 77-79).

24. Iš 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 57,76 Eur žalą dėl nukentėjusiosios R. Š. gydymo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų (1 t., b. l. 98-101).

25. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. O. 2019 m. vasario 5 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. vasario 5 d. apie 19.30 val. patruliuojant su vyr. patruliu P. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja sugyventinis, yra mažamečių vaikų. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja R. Š. paaiškino, kad kilo konfliktas su sugyventiniu D. M., kuris panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas skausmą. Dėl smurto artimoje aplinkoje D. M. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 102).

26. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 5 d., 19.24 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos R. Š. pranešimas apie tai, kad jos vyras prie vaikų užlaužė ranką ir paguldė ant žemės, grasina atimti vaikus, nori išprovokuoti konfliktą. Namuose yra du nepilnamečiai vaikai, atsisakė greitosios medicinos pagalbos (1 t., b. l. 107).

27. 2019 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjos R. Š. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja apie tai, kad vyras numetė ją ant žemės ir užlaužė ranką. Sugyventinis taip pat grasina išvešiantis vaikus, todėl prašo atvažiuoti su vaikų teisėm (1 t., b. l. 110-111).

28. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 7 d., apie 10.37 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos RVUL slaugytojos B. pranešimas, jog atvykusi R. Š. paaiškino, kad 2019 m. vasario 5 d. 19.30 val. namuose ją mušė vyras D. M.. Nustatyta diagnozė – kairės plaštakos 2-ojo piršto raiščių plyšimas, išleista gydytis į namus (1 t., b. l. 112).

29. Iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 18 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos matyti, jog M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su specialistu papasakojo, kad santykiai su mamos draugu D. geri, tačiau atsimena, kad D. panaudojo fizinį smurtą mamos atžvilgiu – sugriebė mamą už rankos ir pagriovė ant žemės. Taip pat M. Š. teigia, kad buvo išsigandęs ir verkė (1 t., b. l. 155-163).

30. Byloje esančiame vaizdo įraše „VID_20190205_214824.mp4“ matyti, kaip policijos pareigūnams užėjus į butą, jame esanti moteris nurodo įvykio aplinkybes, kad jai laužė ranką ir griovė ant žemės, skauda pirštą, ji buvo pavadinta „žiurke“. Moters teigimu, konfliktas kilo dėl to, kad reikėjo ištraukti nosį vaikui. Vyriškis, sėdintis ant kėdės, nurodo, jog išsirutuliojo konfliktas, pavadino ją „žiurke“ ir paėmęs jai suspaudė už rankos, o ji griuvo ant žemės (2 t., vokas, prisegtas prie galinio bylos viršelio).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl 2018 m. birželio 18 d. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją

31. Šioje baudžiamojoje byloje D. M. kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) tempė sugyventinę R. Š. už plaukų, griebė už rankos ir tempė, stvėrė R. Š. už kaklo, pargriovė ir smaugė, nukentėjusiajai išsilaisvinus, atėmė iš jos telefoną, užlaužė rankas, ranka trenkė į veidą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. Š. veido kairės smilkininės srities kraujosruvą odoje, kairės alkūnės srities paviršinius odos nubrozdinimus, kairio dilbio, kairės plaštakos odos nubrozdinimus, kairės akies vokų, kaklo kairės pusės, kairio peties, nugaros kairės pusės kraujosruvas odoje, kairio peties, kairio žasto, abiejų dilbių poodines kraujosruvas, visumoje vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

32. Valstybinio kaltintojo teismui su byla perduotame kaltinamajame akte nurodoma, jog pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. M. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Analogiškai ir teismas, bylos perdavimo nagrinėti stadijoje nutartyje nurodė tą patį BK straipsnį kaip ir prokuroras. Vis tik baigiamųjų kalbų metu valstybinis kaltintojas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte nurodant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą padarytas rašymo apsirikimas, nes D. M. inkriminuota 2018 m. birželio 18 d. veika turėjo būti kvalifikuota kaip lengvesnis nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

33. Teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad išties, nagrinėjamu atveju objektyviai valstybinis kaltintojas nurodydamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos straipsnį tiesiog padarė rašymo apsirikimą galutiniame įtarime, kurią pakartojo kaltinamajame akte, o teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ją pakartojo nutartyje. Vis tik bylos medžiaga rodo, kad tikroji valstybinio kaltintojo valia buvo veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ką jis ir nurodė baigiamųjų kalbų metu, kas matyti ir iš veikos faktinių aplinkybių aprašymo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs faktą, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos pradėtas 2018 m. liepos 10 d. prokuroro nutarimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1-2) prieš tai panaikinus 2018 m. birželio 21 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vėliau 2019 m. liepos 21 d. nutarimu (2 t., b. l. 14-16) aukštesniajam prokurorui panaikinus prokurorės 2018 m. rugpjūčio 7 nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas ir tos pačios dienos nutarimu sujungus du ikiteisminius tyrimus, tyrimas dėl 2018 m. birželio 18 d. veikos buvo tęsiamas būtent pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kartu tiriant ir 2019 m. vasario 5 d. veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tai, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas rodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta ir kitų techninių klaidų skiriant kardomąją priemonę ir nurodant, kad D. M. įtariamas padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2 t., b. l. 83), ar pareiškiant galutinį įtarimą D. M. jau nurodant dėl abiejų veikų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2 t., b. l. 86). Jokių motyvų ar procesinių sprendimų dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimta, o tai leidžia spręsti, kad neteisingas veikos straipsnio nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu. Pažymėtina ir tai, kad ir pačios veikos faktinės aplinkybės, kurios nurodytos kaltinime ir nuo kurių gynėsi kaltinamasis, atitinka būtent BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją, kadangi šios bylos kontekste skirtumas tarp BK 140 straipsnio 2 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikalstamų veikų susijęs tik su sveikatos sutrikdymo mastu, kuris pačiame kaltinamajame akte įvardintas kaip nežymus. Pastaroji aplinkybė tik stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad kaltinime buvo padarytas rašymo apsirikimas. Bendrame kontekste pažymėtina, kad teisės į gynybą aspektu situacija neturėjo įtakos kaltinamojo gynybai, kadangi būtent nuo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių jis ir gynėsi proceso eigoje apskritai nepripažindamas kaltės dėl konkrečios veikos. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas šią situaciją vertina kaip rašymo apsirikimą bei pasisako dėl BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo D. M. atžvilgiu.

34. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

35. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. M. kaltė, 2018 m. birželio 18 d. apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavus prieš sugyventinę R. Š. ir padarius jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

36. Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisme savo kaltės dėl 2018 m. birželio 18 d. nusikalstamos veikos nepripažino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną įvyko konfliktas dėl ankstesnių įvykių, kuomet R. Š. buvo neištikima ir tai iššaukė šį įvykį, kai jis norėjo paimti sugyventinės telefoną. Pasak kaltinamojo, R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo konfliktas dėl chemijos. Jo teigimu, chemija vonioje visą laiką stovėjo ant skalbimo mašinos, kurios mažasis sūnus negalėjo pasiekti. Jis paėmė R. Š. už rankos, kad pasižiūrėtų, o ji išsprūdo ir pradėjo visaip keiktis. Jam išėjus į svetainę pas mažąjį sūnų, atėjusi R. Š. pradėjo rėkti, „staugti“. Įvyko apsižodžiavimas, pasak kaltinamojo, priėjusi R. Š. daužėsi, sakė atiduoti telefoną, o jis vis ją atstumdavo. Kai išėjo su vaiku į virtuvę, R. Š. atėjo su raktų ryšuliu ir pradėjo daužyti. Pasakė jai, kad baigtų, nes pataikys į vaiką. Jis ją vis atstumdavo ir sakė, kad pažiūrės telefoną ir atiduos, tačiau R. vis trankė su raktais ir pataikė jam ir vaikui. Kaltinamojo teigimu, jis atstūmė ją į spinteles ir tada R. Š. išbėgo.

37. Taigi, kaltinamasis neneigia, jog tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, tačiau neigia kaltinime nurodytą fizinį smurtą ir atitinkamai dėl jo kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, kaltinamasis nutyli ar sau palankiai bando aiškinti esmines įvykio aplinkybes, parodymai neatitinka tiek paties kaltinamojo proceso metu duotų parodymų, tiek nukentėjusios, liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jo gynybine versija. Dėl šios priežasties kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

38. Pažymėtina, kad tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis D. M., teigdamas, jog nukentėjusiąją tik atstūmė, tokiu būdu siekia menkinti savo veiksmų reikšmę sukeliant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, minimizuoti savo atliktus veiksmus ar net sukelti būtinosios ginties regimybę ir atitinkamai švelninti savo teisinę padėtį.

39. Gretinant kaltinamojo teisme duotus parodymus su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, pažymėtina, kad viso proceso metu D. M. pozicija dėl 2018 m. birželio 18 d. įvykio nebuvo nuosekli. Antai ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 18 d. apklaustas įtariamuoju D. M. duodamas parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, detalizuodamas įvykio aplinkybes parodė, kad tarp jo ir R. Š. įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Jis kvietė R., norėdamas parodyti, kur padėjo buitinę chemiją vonioje, dėl kurios dieną prieš tai tarp jų vyko žodinis konfliktas. Jis paėmė nukentėjusiąją už rankos ir norėjo nuvesti į vonią. R. Š. eiti atsisakė, pasakė, kad 3 kartus gali jai pasakyti įžeidžiančius žodžius, po trečio karto jis turės išeiti iš namų. Jis pasakė „va, bus pirmas kartas – sutrė“, <...> , pavadino ją necenzūriniais žodžiais. Pasakė R., kad ji „suka“, sugriebė už kaklo ir paguldė ant grindų svetainėje“. Teisiamojo posėdžio metu D. M., paklaustas kodėl šioje dalyje skiriasi jo parodymai nuo duotųjų teisme paaiškino, kad negali prisiminti visų įvykių, kas buvo prieš du metus. Teismui pagarsinus dalį kaltinamojo parodymų apie tai, kad „R. Š. puolė atiminėti telefoną, jis jai liepė pasitraukti ir nusiraminti. Jis nuėjo į virtuvę, laikė ant rankų sūnų, R. Š. prieidavo prie jo, daužė rankomis, vėliau paėmė raktus ir daužė raktų ryšuliu, koja spardė ir juokėsi, grasindama <...> pataikė sūnui į galvą, vaikas suklykė, tuomet jis pasakė R. Š., kad apsiramintų, nes pataikė vaikui ir ranka sudavė jai į veidą“, kaltinamasis D. M. parodė, kad iš tiesų nukentėjusiąją tuo metu tik atstūmė. Negali pasakyti, į kurią veido pusę atstūmė, neskaičiavo visų atstūmimų, nežiūrėjo į kurias kūno vietas atstūmė ją, nesitaikė. Pasak kaltinamojo, stengėsi apsiginti, kad jo ir vaiko neužkabintų. Skaitė specialisto išvadą ir nenorėtų teigti, kad sužalojimai atsirado nuo jo veiksmų.

40. Nors kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo pozicija, kad tiesiog vis atstumdavo R. Š., kaip jau minėta, laikytina gynybine, siekiant minimizuoti atliktus smurtinius veiksmus ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl 2018 m. birželio 18 d. veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jo išsakytą gynybinę versiją.

44. Pažymėtina, kad tokias policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, o kartu ir nukentėjusios parodymų patikimumą patvirtina ir liudytojos E. R.-G. teisme duoti parodymai apie tai, kad tą dieną, kai jai paskambino telefonu R. Š., niekas nekalbėjo, buvo įvairiausi garsai, kažkoks triukšmas, girdėjosi pašaliniai garsai, tarsi kažkoks stumdymasis. Išgirdusi triukšmą išsigando, nes R. Š. pasakodavo, kad bijodavo, pas juos nuolatos buvo konfliktai, kad ją buvo užgavę. Todėl pasiskambino A. ir paklausė, gal reikia iškviesti policiją. Vėliau, kai grįžo namo, atrodo, kad R. Š. tą pačią dieną buvo atėjusi pas ją ir sakė, jog buvo smurtas namuose. R. Š. buvo apsiverkusi ir atrodo, kad buvo kažkur įbrėžta, tačiau kurioje vietoje, neprisimena. Teismui pagarsinus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 38) apie tai, kad „klykė vaikas, šaukė R., prašė pagalbos“ liudytoja E. R.-G. parodė, kad užsimiršo, nes praėjo daug laiko. Mano, kad R. Š. šaukėsi pagalbos. Atrodo, girdėjo pagalbos šauksmą. Teismui pagarsinus dalį parodymų apie tai, kad „kitą dieną susitikau su R., ant veido, prie akies pas ją matėsi nubrozdinimas, ant kaklo matėsi įspaudas, lyg tai ant rankos buvo nubrozdinimas“ liudytoja parodė, kad atrodo, jog R. Š. buvo atėjusi tą pačią dieną vakare. Anot liudytojos E. R.-G., per telefoną girdėjosi, kad tarpusavyje vyksta kažkoks, girdėjosi balsai. Negali įvardinti, kad būtent R. Š. ir D. M. balsai girdėjosi, bet girdėjosi vyriškas ir moteriškas. Jie nesišnabždėjo, girdėjosi, lyg ir kažkas sakė „atiduok“. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad pastarosios liudytojos parodymai tam tikrose neesminėse detalėse dėl to, kurią dieną pamatė R. Š., skiriasi nuo jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau teismas neįžvelgia suinteresuotumo liudytojos parodymuose. Pažymėtina, kad apklausiama liudytoja E. R.-G. teisme parodė, kad jau du metus nebendrauja su nukentėjusiąja, o įvertinus, jog nuo pirmojo įvykio praėjo daugiau kaip dveji metai, teismo manymu, liudytoja galėjo neatsiminti tam tikrų įvykio detalių, juolab pati tiesiogiai įvykyje nedalyvavo. Nepaisant to, duodama parodymus teisme patvirtino, kad kai pamatė R. Š., matė, kad buvo kažkur veide įbrėžta.

45. Pirmiau minėtus liudytojos, o kartu ir nukentėjusiosios R. Š. parodymus, patvirtina ir kitos liudytojos A. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad jai paskambinusi E. pasakė, kad skambino R. Š., kažką sukalbėjo ir paprašiusi pagalbos padėjo ragelį. Jos abi sprendė ką reikia daryti. Po pokalbio ji dar pagalvojo kelias minutes, paskambino R. Š., bet ji nekėlė ragelio, todėl nusprendė iškviesti policiją. Pasak liudytojos, išsigando, kad kažkas gali būti atsitikę. Vėliau atvyko R. Š. su sūnumi ir paprašė jį pažiūrėti, nes pas ją namuose yra policija. R. Š. buvo apsiverkusi, nepasakojo, kas atsitiko. Kažkur R. Š. veide buvo kažkas paraudę, bet kurioje vietoje, neatsimena, gal dešinėje pusėje. Apklausos pas tyrėją metu, nurodydama apie paraudimus parodė, kad suprato, jog kažkas įvyko tarp R. Š. ir D. M., nes kai pasakė, kad namuose, o liudytojos teigimu, jie pasipykdavo, todėl pagalvojo, kad susipyko. Teismas taip pat nemato pagrindo nesiremti šios liudytojos parodymais, kadangi jos parodymai atitiko jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį. Be kita ko, teismas neįžvelgia liudytojos suinteresuotumo duoti palankesnius parodymus nukentėjusiajai vien dėl to, kad jos buvo draugės, juolab apklausiama teisme A. D. parodė, kad su nukentėjusiąja šiuo metu apsipykusios, nebendrauja, o su D. M. matosi kartą į mėnesį, kai atveža krikštasūnį.

46. Pagrindą nukentėjusiosios ir pastarųjų dviejų liudytojų parodymus vertinti kaip patikimus, atspindinčius realią įvykio eiga sustiprina ir 2018 m. birželio 18 d. policijos įvykio registro išraše užfiksuoti duomenys apie jos (A. D.) skambutį Bendrajam pagalbos centrui, iš kurio matyti, kaip ji nurodo, kad pranešėjos draugei paskambinusi R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), šaukė „gelbėkit“. Kas atsitiko neaišku, nutrūko ryšys, galimai prieš moterį smurtauja sugyventinis (1 t., b. l. 26), kurios pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju turinys detalizuotas kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 29).

47. Remdamasis pirmiau aptartais nukentėjusiosios R. Š. ir liudytojų A. D. bei E. R.-G. parodymais teismas atmeta kaltinamojo D. M. parodymus apie tai, kad jam pasakius, kad nukentėjusioji baigtų, nes pataikys į vaiką, kad jo telefone yra įjungtas diktofonas ir jis viską pateiks kaip įrodymą, R. Š. priėjusi padėjo galvą ir pasakė, kad bus „p..da“ tyčia pradėjo spiegti „žmonės gelbėkit, dabar tave sužlugdysiu“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad „<...> pasakė R., kad ji „suka“, sugriebė už kaklo ir paguldė ant grindų svetainėje. R. atsikėlė, pradėjo man grasinti, kad ji kentės ir vaikas kentės. Jis, žinodamas, kad R. pradės skambinėti savo draugėms, paėmė jos telefoną, R. puolė atiminėti telefoną, jis jai liepė pasitraukti ir nusiraminti. Jis nuėjo į virtuvę, laikė ant rankų sūnų K., R. prieidavo prie jos, daužė rankomis, vėliau paėmė raktus ir daužė raktų ryšuliu, koja spardė ir juokėsi, grasindama, kad jam su vaiku bus „šakės“. Jis ją vis atstumdavo, prašė nusiraminti, pasakė jai, kad ją įrašinėja ir tuo metu ji pradėjo klykti, o po to juoktis ir sakyti, kad jai bus „šakės“. <...> R. klykė, kad girdėtųsi įraše, o po to juokėsi, po ko išėjo iš buto“ (1 t., b. l. 45). Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu D. M. iš pat pradžių nurodė kitokias telefono paėmimo priežastis bei teigė, kad „2017 m., dar negimus vaikui, R. Š. kažkada buvo neištikima, buvo radęs jos rašytas SMS žinutes. Tai iššaukė ir 2018 m. įvykį, kai 2018 m. norėjo paimti telefoną ir patikrinti“. Taigi iš tokių kaltinamojo parodymų turinio, kuriuos sugretinus su jo paties ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir nukentėjusios parodymais, matyti, kad telefoną jis atėmė ne dėl to, kad norėjo patikrinti rašytas SMS žinutes, tačiau suvokdamas, kad jau buvo sugriebęs už kaklo ir paguldęs ant grindų svetainėje R. Š., pastaroji gali skambinti draugėms ir prašyti pagalbos, todėl jo versija apie tai, kad R. tyčia šaukė, nepagrįsta. Kadangi apklausiama R. Š. taip pat nurodė iš esmės analogiškai, kaip ir kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu, kad „D. M. sėdėjo ant sofos svetainėje ir stvėrė už gerklės, parsivertė ant žemės ir smaugė. D. M. prismaugė ją taip, kad pradėjo trūkti oro ir tikrai buvo be proto išsigandusi. <...> Kai šitas dalykas įvyko, ji pabandė pasiimti savo telefoną, kuris iš jos eilinį sykį buvo atimtas D.“. Teismas pripažįsta nepatikima D. M. gynybos versiją, kurioje jis teigė, kad R. tyčia, žinodama, kad susirinko draugės numeris, šaukė „gelbėkit“. Tokia išvadą leidžia daryti E. R.-G. parodymų turinys. Nors pastaroji teisiamojo posėdžio metu nurodė nelabai atsimenanti, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Liudytojos teigimu, niekas nekalbėjo, girdėjosi pašaliniai garsai, triukšmas, buvo tarsi kažkoks stumdymasis. Girdėjo, kad buvo du žmonės, gal dar daugiau. O teismui pagarsinus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 38) apie tai, kad „klykė vaikas, šaukė R., prašė pagalbos“ liudytoja parodė, kad užsimiršo, nes praėjo daug laiko. Mano, kad R. Š. šaukėsi pagalbos. Atrodo, kad girdėjo pagalbos šauksmą. Gretinant tokius liudytojus teisme duotus parodymus su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais iš kurių matyti, kad ji taip pat parodė, kad „vakare sulaukė skambučio, skambutis iš R. numerio, atsiliepė, su ja niekas nešnekėjo, bet girdėjo triukšmą, klykė vaikas, šaukė R., prašė pagalbos“. Taigi liudytoja E. R.-G. ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš pradžių niekas nešnekėjo, todėl nepagrįsta versija neva R. specialiai žinodama šaukėsi pagalbos. Be kita ko, apie tai, kad D. M. netyčia surinko E. R.-G. numerį atimtame nukentėjusiosios telefone nebuvo žinoma nei jam, nei nukentėjusiajai, kadangi abu parodė, kad tuo metu telefonas buvo pas kaltinamąjį, o nukentėjusioji jį bandė atsiimti, todėl teismas atmeta baigiamųjų kalbų metu gynėjo išsakytą poziciją apie tai, kad skambutis draugei galimai buvo suplanuotas, surežisuotas.

48. Taigi, teismas spręsdamas dėl aptariamo įvykio faktinių aplinkybių kaip esminiais remiasi ne kaltinamojo D. M., o pirmiau aptartais nukentėjusiosios R. Š. parodymais, kuriuos esminėse detalėse patvirtina kiti įrodymai, t. y. iš dalies ikiteisminio tyrimo metu duoti paties D. M. parodymai, liudytojų E. R.-G. ir A. D. parodymai, taip pat policijos pareigūno R. K. tarnybinis pranešimas ir kt.

49. Sprendžiant dėl kilusių padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Nors apklausiamas teisme kaltinamasis teigė, jog susipažino su specialisto išvada, tačiau nenorėtų teigti, jog sužalojimai atsirado nuo jo veiksmų, tačiau pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2071/2018 (01) matyti, jog remiantis R. Š. apžiūros, vykusios 2018 m. birželio 20 d. 11.15 val., duomenimis, jai nustatyti veido kairės smilkininės srities kraujosruva odoje, kairės alkūnės srities paviršiniai odos nubrozdinimai, kairio dilbio, kairės plaštakos odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais); kairės akies vokų, kaklo kairės pusės, kairio peties, nugaros kairės pusės kraujosruvos odoje, kairio peties, kairio žasto, abiejų dilbio poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), sužalojimai galimai padaryti 2018 m. birželio 18 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 25). Kitaip tariant, tokie sužalojimai atitinka BK 140 straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius. Duomenų, kad šie sužalojimai būtų padaryti kito įvykio metu byloje nėra.

50. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo D. M. tempimas sugyventinę R. Š. už plaukų, griebimas už rankos ir tempimas, stvėrimas už kaklo, pargriovimas, smaugimas, nukentėjusiajai išsilaisvinus rankų užlaužimas, trenkimas į veidą ranka, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šių veiksmų nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. veido kairės smilkininės srities kraujosruva odoje, kairės alkūnės srities paviršiniais odos nubrozdinimais, kairio dilbio, kairės plaštakos odos nubrozdinimais, kairės akies vokų, kaklo kairės pusės, kairio peties, nugaros kairės pusės kraujosruvos odoje, kairio peties, kairio žasto, abiejų dilbio poodinės kraujosruvomis.

51. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad D. M. 2018 m. birželio 18 d. apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) tempė sugyventinę R. Š. už plaukų, griebė už rankos ir tempė, stvėrė R. Š. už kaklo, pargriovė ir smaugė, nukentėjusiajai išsilaisvinus, atėmė iš jos telefoną, užlaužė rankas, ranka trenkė į veidą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. Š. veido kairės smilkininės srities kraujosruvą odoje, kairės alkūnės srities paviršinius odos nubrozdinimus, kairio dilbio, kairės plaštakos odos nubrozdinimus, kairės akies vokų, kaklo kairės pusės, kairio peties, nugaros kairės pusės kraujosruvas odoje, kairio peties, kairio žasto, abiejų dilbių poodines kraujosruvas, visumoje vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

52. Nagrinėjamu atveju, įvertinus paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusios parodymus, matyti, jog D. M., naudodamas fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti sužalojimus, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sužalos nukentėjusios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Teismas neįžvelgia nagrinėjamoje situacijoje BK 28 straipsnyje numatytų būtinosios ginties sąlygų. Pažymėtina, kad pagal pirmiau aptartus įrodymus matyti, kad konflikto iniciatorius buvo D. M., kuris pirmas pradėjo nukentėjusiajai reikšti priekaištus, tempė ją už plaukų į vonios kambarį, vėliau atėmė telefoną. Tuo tarpu ir iš paties D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklausiamas 2018 m. liepos 18 d. įtariamuoju parodė, jog po to, kai R. pasakė, kad nuo jos sugyventinių vaikas kentės, jis pasakė R., kad ji „suka“, sugriebė už kaklo ir paguldė ant grindų, be to, kai R. pataikė sūnui K. į galvą, jis pasakė jai, kad apsiramintų ir sudavė R. į veidą (1 t., b. l. 45). Taigi, jau iš tokių parodymų matyti, kad suėmimas už gerklės ir paguldymas buvo ne gynybos o puolimo veiksmas, nulemtas pykčio dėl nukentėjusiosios išsakytų žodžių apie vaiką, kaip ir sudavimas nukentėjusiajai į veidą nulemtas ne savo ar vaiko gynybos, o tam, kad apsiramintų. Esant tokioms aplinkybėms teismas kaltinamojo veiksmus vertina ne kaip gynybą, o kaip puolamuosius, kadangi nėra pagrindo spręsti, kad buvo kilusi būtinosios ginties situacija.

53. Be kita ko, nustatyta, jog kaltinamasis D. M. ir R. Š. tuo metu buvo sugyventiniai, augino bendrą vaiką, vedė bendrą ūkį, šioje dalyje dėl kaltinime inkriminuojamo kvalifikuojančio nusikalstamos veikos požymio ginčo nekilo. Abu vienas kitą įvardijo kaip sugyventinius. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

54. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo D. M. veiksmai prieš nukentėjusiąją kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2019 m. vasario 5 d. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją

55. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

56. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė, 2019 m. vasario 5 d. nukentėjusiosios R. Š. atžvilgiu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, yra taip pat visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

57. Šioje kaltinimo dalyje kaltinamasis D. M. savo kaltės taip pat nepripažino ir teigė, kad tą dieną paprašė R. Š. pagalbos padėti sūnui „ištraukti“ nosį, tačiau ji nuėjo plauti indų. Įvyko apsižodžiavimas, R. Š. pradėjo sakyti, kad jo brolis narkomanas ir t. t. Pasak kaltinamojo, R. Š. visą laiką „ištraukdavo“, kad brolis nusižudė, mama mirus. Taip išsirutuliojo konfliktas. Jis nuėjo į virtuvę su mažuoju ant rankų. Girdėjo, kaip R. su kitu sūnumi pradėjo rengtis ir dar atėjusi į virtuvę pradėjo kažką mosikuoti ranka, kažką rodyti. Kaltinamojo teigimu, jis tiesiog suėmė ir laikė ranką, norėdamas sudrausminti. Negali atsakyti, ar suėmus už rankos buvo paprastas laikymas, ar kažkoks judesys. Ranka nebuvo pasukta, neturėjo jokio tikslo. R. Š. rodė policininkams, kaip lenkė jos ranką, tai gal tuo metu ir susižalojo. Negali pasakyti, ar prieš įvykį kitur ji galėjo susižaloti.

58. Teismo vertinimu, nenuoseklią kaltinamojo D. M. poziciją, jog jis neva tiesiog suėmė ir laikė R. Š. ranką, paneigia kitų įrodymų visuma. Antai nukentėjusioji R. Š., duodama parodymus apie 2019 m. vasario 5 d. epizodą parodė, jog D. M. paprašė pagalbos mažajam vaikui „ištraukti“ nosį, o ji pasakė, kad tuoj ateis. Atėjus D. M. pasakė, kad jam pagalbos jau nebereikia ir pradėjo vartoti dviejų vaikų akivaizdoje necenzūrinius žodžius, žeminti, guiti. D. M. sakė „sutrė“, „žiurkė“, „debilė“, „dura“. Įvyko apsižodžiavimas, D. M., pamatęs, kad į jį nereaguoja, pradėjo kalbėti negražiai ant jos giminės, tėčio, mamos. Ji D. M. atsakė, kad nei vienas nesirenka giminės ir nuoširdžiai gaila, jog jo mama yra mirusi, o brolis narkomanas nusižudė. Nusisukusi eiti link vaiko, išgirdo atbėganti D.. Ji sukosi, o D. M. griebė už kairės rankos ir nuvertė ant žemės prie vyresnio vaiko kojų. Nukentėjusios teigimu, jautė skausmą, kai D. M. pasuko ranką, bet didžiausią skausmą jautė antrą dieną Pareigūnams papasakojo visą situaciją, parodė vaizdžiai kaip buvo užlaužta ranka. Jai labai pradėjo skaudėti ranką, jautė tvinkčiojimą, todėl nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur gydytojas paskyrė vaistų, padarė rentgeną.

60. Vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir gretinant su kitais įrodymais pažymėtina, kad teisme apklausti pareigūnai P. K. ir P. O. nurodė, jog ne itin gerai atsimena įvykio aplinkybes bei prašė vadovautis jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei juos pagarsinus BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, parodymus patvirtino. Teismo posėdžio metu pagarsinus policijos pareigūno P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie nagrinėjamą situaciją matyti, kad atvykus R. Š. jiems paaiškino, kad tą dieną apie 19.15 val. tarp jos ir jos sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kad D. M. svetainėje jai griebė rankos ir panaudodamas fizinę jėgą, ją pargriovė ant žemės. Iš dalies panašias aplinkybes jam nurodė ir D. M., kuris, pasak liudytojo, sakė, kad suėmė nukentėjusiajai už rankos, tačiau kad parvertė nesakė. Taigi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. taip pat nurodė, jog atvykus R. Š. paaiškino, kad tarp jos ir jos sugyventinio kilo konfliktas, kad D. M. svetainėje griebė jai už rankos, pargriovė ją ant žemės (1 t., b. l. 104). Tuo tarpu liudytojas P. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir P. K., tačiau teigė, kad D. M. svetainėje jai griebė už dešinės rankos ir panaudodamas fizinę jėgą, ją pargriovė ant žemės (1 t. b. l. 106). Taigi, P. O. parodymuose minima dešinė ranka, tuo tarpu byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai R. Š. buvo sužalota kairė ranka, todėl kaltinamojo gynyba prašo vertinti šio liudytojo parodymus kaip nepatikimus, kartu ir dėl to, kad P. O. parodymus davė neva norėdamas pakenkti kaltinamojo gynėjui dėl kitos bylos. Teismas tokius argumentus atmeta.

61. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti pirmiau paminėtų liudytojų parodymų patikimumu, kadangi nors ir lakoniškai, tačiau 2019 m. vasario 5 d. P. O. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota apie D. M. panaudotą fizinį smurtą, sukeliant skausmą nukentėjusiajai (1 t., b. l. 102). Nepaisant to, kad tarp ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų parodymų yra vienas neatitikimas, kadangi P. O. nurodė, jog atvykus R. Š. paaiškino, kad griebė už dešinės rankos, kai tuo tarpu P. K. detaliau neįvardino už kurios rankos nukentėjusiajai buvo griebta, tačiau byloje nustatyta, kad R. Š. sužalotas kairės rankos pirštas (žr. 64, 65 punktus). Būtent tokia aplinkybė užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše, kuriame matyti, kaip atvykus pareigūnams, R. Š. prie savęs laiko kairę ranką, kurią pareigūnams ir rodė, aiškindama kaip D. M. griebė už rankos. Be kita ko, bylos nagrinėjimo kontekste teismas atmeta gynybos argumentus apie tai, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti prieš kaltinamojo gynėją iš ankstesnių bylų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, duodami tuoj pat parodymus po įvykio, liudytojai nurodė tarpusavyje sutampančias aplinkybes apie tai, kad jiems atvykus R. Š. nurodė, jog D. M. jai griebė už rankos ir ją pargriovė. Pažymėtina, kad šių įrodymų analizė rodo, kad jie vieni kitiems neprieštarauja, jie esminėse detalėse atitinka nukentėjusiosios R. Š. parodymus ir juos papildo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad minimi liudytojai būtų linkę apkalbėti kaltinamąjį ar juo labiau kaltinamojo gynėją, kuriems apie D. M. gynėją, duodant parodymus nebuvo žinoma, kadangi parodymus ikiteisminio tyrimo metu jie davė 2019 m. vasario 22 d., tuo tarpu E. Dereškevičius kaltinamojo D. M. gynėju tapo 2019 m. balandžio 8 d. (1 t., b. l. 147). Liudytojai P. O. ir P. K. neturi jokių asmeninių sąsajų nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja. Jų parodymais nėra pagrindo abejoti, liudytojai prieš duodant parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, buvo įspėti už melagingų parodymų davimą, be to, įvertinus jų pareigas – policijos pareigūnai, kuriems puikiai žinoma atsakomybė. Tai, kad liudytojas P. O. nurodė ne tą nukentėjusiosios sužalotą ranką, nulėmė ne jo šališkumas ar suinteresuotumas, o tai, kad jis subjektyviai taip prisiminė situaciją, juo labiau, kad kaip jau minėta, kad ir iš tiesiogiai nufilmuoto vaizdo matyti, kad nukentėjusioji policininkams objektyviai demonstravo kairės rankos užlaužimą įrašo 1.38 minutė (CD vaizdo įrašas). Maža to, iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad D. M. taip pat nurodė, kad jo elgesį – įžeidinėjimus, nulėmė pyktis dėl nukentėjusiosios žodžių, be to, jis nurodė, kad suėmė nukentėjusiajai už rankos ir suspaudė po to, kai nukentėjusioji pasakė „...tavo brolis narkomanas, kuris nusižudė“. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, jog teismas netikėti nukentėjusios parodymais neturi pagrindo, kadangi teisme apklausiama jos mama J. B. taip pat parodė, jog tą dieną atėjusi pasiimti anūkų matė, kaip dukra laikė prie savęs ranką, tačiau kurią, įvardinti negalėjo.

62. Maža to, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad nukentėjusioji davė nuoseklius, patikimus parodymus, sustiprina ir byloje esanti Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 18 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, iš kurios matyti, jog M. Š., bendraudamas su specialistu papasakojo, kad santykiai su mamos draugu D. geri, tačiau atsimena, kad D. panaudojo fizinį smurtą mamos atžvilgiu – sugriebė mamą už rankos ir pagriovė ant žemės. Taip pat M. Š. teigia, kad buvo išsigandęs ir verkė (1 t., b. l. 155-163).

63. Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 7 d., apie 10.37 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos RVUL slaugytojos B. pranešimas, jog atvykusi R. Š. paaiškino, kad 2019 m. vasario 5 d. 19.30 val. namuose ją mušė vyras D. M.. Nustatyta diagnozė – kairės plaštakos 2-ojo piršto raiščių plyšimas, išleista gydytis į namus (1 t., b. l. 112) bei iš medicinos dokumentų išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog 2019 m. vasario 7 d. pacientė R. Š. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl kairės plaštakos skausmo. Pacientės teigimu, 2019 m. vasario 5 d. ją sužalojo sugyventinis D. M.. Nustatyta būklė – dalinis raiščio plyšimas (1 t., b. l. 70-71). Teismas atmeta gynybos išsakytą poziciją, kad tarp veikos ir padarinių nėra priežastinio ryšio. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. Š. į gydymo įstaigą kreipėsi po poros dienų, tačiau jau minėtame vaizdo įraše matyti, kad tuoj pat po įvykio, R. Š. paskambino Bendrajam pagalbos centrui, o atvykus pareigūnams ji laikė ranką šalia savęs ir nurodė sužalojimo lokalizaciją. Iš medicinos dokumentų išrašo bei daktarės pranešimo matyti, kad R. Š. į gydymo įstaigą kreipėsi dėl kairės plaštakos skausmo ir būtent ir buvo nustatytas kairės plaštakos 2-ojo piršto raiščių plyšimas, o ne kitos kūno dalies ar kitų kūno dalių sužalojimų. Pažymėtina, kad šioje dalyje taip pat atmestina gynėjo E. Dereškevičiaus baigiamųjų kalbų metu išsakyta pozicija, jog nenorėtų, kad medikai užsiiminėtų pašaliniais darbais ir įrašytų į medicininius dokumentus su mediciniais dalykais nesusijusias aplinkybes kaip „nukentėjo nuo sugyventinio“, kadangi iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ne medicinos daktarė konstatuoja aplinkybes, kas padarė sužalojimą, o būtent nurodo tai, ką pastarajai nurodė pacientė. Medikas medicinos išraše nustato būklę. Šiuo atveju matyti, kad R. Š. kreipėsi į gydymo įstaigą ir būtent R. Š. nurodė, kad ją sužalojo sugyventinis, kas atitinkamai ir buvo įforminta medicinos dokumentų išraše. Tuo tarpu medikai tik konstatavo sužalojimą.

64. Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 546/2019 (01) matyti, kad R. Š. nustatyti kairės plaštakos II-ro delninio piršto sąnario ir savojo piršto raiščių plyšimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2019 m. vasario 5 d. ir nurodytomis aplinkybėmis, kitam asmeniui užlaužiant kairės rankos pirštus. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatytų raiščių plyšimo, nukentėjusios sveikatai sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas sužalojimams, padaromiems pačiai susižalojant, pavyzdžiui krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (1 t., b. l. 77-79).

65. Teismas atmeta kaltinamojo gynybos teiginius, kad R. Š. galėjo susižaloti rodydama pareigūnams, kaip lenkė jos ranką, kadangi iš byloje esančio jau pirmiau minėto vaizdo įrašo, matyti, kaip minėtą veiksmą R. Š. pademonstruoja pareigūnams, kuri dar iki rodymo, laiko prie savęs sulenktą ranką bei nurodo, jog skauda. Kartu atmetama gynybos versija, kad R. Š. galėjo susižaloti pati nugriūnant žiemos metu, kadangi tokių aplinkybių nenurodė nei nukentėjusioji, nei atvykusiems pareigūnams nurodė kaltinamasis, o tokia niekuo nepagrįsta gynybos versija atsirado tik teisme. Specialistas J. Plenta apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jeigu nukentėjusioji būtų nugriuvusi visa kūno mase ant šaligatvio, ant kūno būtų buvę nubrozdinimai. Jeigu ji būtų su pirštinėmis, tai tada galėtų toks sužalojimas atsirasti. Šias aplinkybes jis įvertino ir išvadoje parašyta, kad nėra būdingas, bet kategoriškai neatmetama. Tiriamoje dalyje nurodyta, kad sužalojimų atsiradimas nėra būdingas griūnant. Jeigu būtų buvę nubrozdinimai, galėtų daryti prielaidą, kad piršto sužalojimas galėjo atsirasti ir griūnant. Nugriuvimo nebuvimą apibūdina tai, kad nėra kitų sužalojimų. Jie to nerašo, o konstatuoja faktą, kad tai nėra būdinga nugriuvimui. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas pačiai susižalojant. Specialisto teigimu, R. Š. nustatytas sužalojimas atsirado nuo to, kad buvo judesys. Buvo piršto užlenkimas. Nors kaltinamasis išsakė gynybinę versiją, kad tik suėmė ir laikė ranką, vis tik specialistas teisme parodė, kad pirštas turėjo būti laisvas. Papildomas judesys turi būti krentant ir užlaužiant pirštą. Būtent turi būti užlaužimas. Taigi apibendrinant konstatuotina, kad šiuo atveju esminis sužalojimas R. Š. atsirado užlaužus kairės rankos pirštus ir pargriaunant ant žemės, kas iš esmės ir inkriminuota kaltinime, kuriame nurodyta, jog D. M. užlaužė savo sugyventinei R. Š. kairės rankos pirštus ir ją pargriovė ant žemės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. Š. kairės plaštakos II-ro delninio piršto sąnario ir savojo piršto sąnario raiščių plyšimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo gynėjo samprotavimai ir teiginiai apie tai, kad specialistas išvadą grindė ne specialiomis žiniomis, o suinteresuotų asmenų parodymais, deklaratyvūs, kadangi specialistas turi didelę patirtį, įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, pačius sužalojimus nustatė net ne pats, o VŠĮ RVUL medikai, kurios pateiktus medicininius specialistas J. Plenta vertino. Tuo tarpu dėl sužalojimo mechanizmo pažymėtina, kad jis atitinka nukentėjusiosios parodymuose nurodytą įvykio eigą, ką iš esmės išvadoje patvirtino ir specialistas savo išvadoje, jo 3-4 punktuose nurodydamas, kad sužalojimai galėjo būti padaryti R. Š. nurodomomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo skirti papildomą ekspertizę, kadangi pirmiau nurodyta išvada atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus.

68. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pirmiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

IV. Dėl skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

69. Teismas, skirdamas D. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – D. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, žmogaus sveikatai. Padarytos veikos baigtos, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Veikos gana spontaniškos, nulemtos pykčio dėl asmeninių nesutarimų metu susiformavusių žodinių konfliktų, kurie peraugo į smurto panaudojimą. Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis (2 t., b. l. 92), praeityje neteistas (2 t., b. l. 90), galiojančių administracinių nuobaudų veikų padarymo neturėjo (1 t., b. l. 135), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi, matyti, jog kaltinamasis D. M. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos dar nėra susiformavusios, teismas šiuo metu dar negali daryti vienareikšmės išvados apie jo polinkį nusikalsti. Vis tik matyti, kad jo asmenybė gana konfliktiška, spontaniška. Šios veikos greičiau nulemtos staiga susiformavusio pykčio.

70. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, tuo tarpu už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį D. M. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, tokio dydžio bausmės optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

71. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė keistina griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pridedant minimalią įstatyme numatytą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos ir laisvės atėmimo bausme pakeistos bausmės dalį – 3 mėnesius (BK 63 straipsnio 4 dalis).

72. Kaltinamasis D. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 5 d., 19.30 val. iki 2019 m. vasario 6 d. 15.00 val. (1 t., b. l. 117), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas D. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

73. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. M. BK 75 straipsnio nuostatas (įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.) ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Tam neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas. Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

74. Pažymėtina, kad D. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad D. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, todėl laikytina, kad šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, šiuo metu dirbantis. Veikų padarymo metu, tiek po jų padarymo, apie priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus dėl kitų kaltinamojo galimai padarytų veikų byloje duomenų nėra, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, jo atžvilgiu nagrinėjamų bylų taip pat nėra. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

75. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog D. M. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo veikos susijusios su smurto panaudojimu šeiminiuose santykiuose, o jau antros veikos metu, abu teigė, jog vyksta skyrybų procesas, todėl manytina, jog daugiau D. M. nenusikals. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad su nukentėjusiąja turi mažametį vaiką, jo galimybes dirbti bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu, kartu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju turės didesnį neigiamą poveikį, nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. M. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. M. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

76. Kaltinamajam D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 83), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl pareikštų civilinių ieškinių ir žalos atlyginimo

77. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

78. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. atsakingas už nukentėjusios R. Š. nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusios ir civilinio ieškovo patirtą žalą.

79. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 57,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos dėl R. Š. gydymo buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų (1 t., b. l. 98-101). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad buvo gydomi kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryti nukentėjusiosios sužalojimai, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas.

80. Taip pat šioje byloje nukentėjusioji R. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos padarymo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo (3 t., b. l. 45-47). Civiliniame ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad D. M. naudojamas fizinis smurtas jos atžvilgiu, nuolatinis pažeminimas, bauginimas, nepagrįsti kaltinamojo skundai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, bandymas šantažuoti ir manipuliuoti bendru jų vaiku, ją paveikė morališkai ir psichologiškai. Dėl šių veiksmų ji nuolat gyvena baimėje, patiria stresą dėl padarytų sužalojimų, negalėjo gyventi pilnavertį gyvenimą, patyrė skausmus, stiprų emocinį sukrėtimą, kurio pasekmes jaučia ir dabar, tai trukdo visavertį gyvenimą. Šių padarinių iš karto neįmanoma pašalinti, jų liekamieji reiškiniai gali likti visą gyvenimą. Patirti išgyvenimai turi įtakos nukentėjusios visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams. Pasak nukentėjusiosios, taip D. M. pažeidė ne tik jos emocinį ir dvasinį atsparumą, bet ir pakirto pasitikėjimą savo orumu ir verte, sukėlė baisias dvasines kančias.

81. Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

82. Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajai R. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, taip pat į kilusias pasekmes. Dviem specialisto išvadomis nukentėjusiajai nustatyti kaltinamojo veiksmai padaryti sužalojimai, kurie įvertinti nežymiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusioji dėl pirmojo nusikaltimo jautė skausmą, kai kaltinamasis jai sudavė į veidą ar ją tempė už plaukų ir ji suklykė, patyrė baimės ir nesaugumo jausmą kaltinamajam ją suėmus už kaklo ir parvertus, maža to, toks kaltinamojo elgesys buvo vieno, nors ir mažamečio vaiko akivaizdoje, o tai menkina ir paties nukentėjusiojo savivertę. Dėl antrosios veikos nukentėjusioji taip pat patyrė tiek baimės ir nesaugumo pojūčius, tiek ir fizinį skausmą, jai buvo padaryti kairės plaštakos II-ro delninio piršto sąnario ir savojo piršto sąnario raiščių plyšimai, veika padaryta mažamečių akivaizdoje analogiškai menkinant ir nukentėjusiosios savivertę. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl traumos nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją, nustačius plyšimus, paleista gydytis į namus, o specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl minėto sužalojimo jos sveikata sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2014) nurodoma, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšminga aplinkybė – nukentėjusiojo nedarbingumo laikas. Teismo vertinimu, šiuo atveju nukentėjusiosios nedarbingumo laikas po BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo esmingai nebuvo paveiktas, tuo tarpu dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos padarymo nustatytas ilgesnis nedarbingumo laikas, kuris iš dalies nulėmė ir paties sveikatos sutrikdymo kvalifikavimą, tačiau ir šiuo atveju tai nebuvo esmingai ilgas laikotarpis.

83. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą, taip pat ir į santykius, susiklosčiusius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. D. M. yra gana jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba ir gauna pajamas, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą. Kita vertus tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo susiklostę itin konfliktiški santykiai, kuriuose gana aktyvią poziciją užima ir pati nukentėjusioji. Teismas byloje nenustatė provokuojančio nukentėjusiosios elgesio, tačiau iš kaltinamojo parodymų taip pat matyti, jog nukentėjusioji gana aktyvi konfliktuose. Be to, tiek iš nukentėjusiosios paaiškinimų teisme, tiek iš ieškinio turinio matyti, kad ji turi tikslą ne tik gauti neturtinės žalos atlyginimą už padarytas nusikalstamas veikas, bet kartu sukelti kaltinamajam neproporcingai dideles turtinio pobūdžio pasekmes dėl jo elgesio bendro gyvenimo metu, nesusiklosčiusių asmeninių santykių. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje gali būti priteisiamas tik tiesiogiai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimas, tuo tarpu iš ieškinio turinio matyti, kad neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia ne tik konkrečių nusikalstamų veikų aplinkybėmis, bet ir tuo, kad ji dėl kaltinamojo veiksmų neva patirdavo nuolatinį pažeminimą (pvz. pasakant, kad ji smirda, kad yra „žiurkė“, jai linkima „užsikrušti“, ir pan.), buvo bauginama, nepagrįstai skundžiama Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, buvo šantažuojama, buvo manipuliuojama bendru jų vaiku ir kt. Teismas pažymi, kad tokios jos nurodomos aplinkybės priežastiniu ryšiu nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamomis smurtinėmis nusikalstamomis veikomis, t. y. nepatenka į šių nusikalstamų veikų sudėtį. Teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė, todėl sprendžia, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atitinkamai į tai atsižvelgtina mažinant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

84. Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

85. Antai priteisiant neturtinės žalos atlyginimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017), o neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011) bei kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7 240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

86. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas dėl R. Š. priteistinos neturtinės sumos dydį dėl pirmojo nusikalstamos veikos epizodo, apžvelgia teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius įvairiose situacijose, kai padaryti tiek nežymaus pobūdžio (BK 140 straipsnis), tiek nesunkaus pobūdžio (BK 138 straipsnis) sveikatos sutrikdymai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-843/2016 – priteista 300 Eur neturtinė žala už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą – J. K. iš nugaros pusės trenkė nukentėjusiajai du kartus į nugaros sritį su raktų ryšuliu, o nukentėjusiajai T. R. atsisukus į J. K., kaltinamoji trenkė nukentėjusiajai dar vieną smūgį raktais į veido sritį, vėliau pastūmė nukentėjusiąją ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja T. R. į dešinę šlaunį ir dešinę blauzdą, tokiu būdu, mušdama nukentėjusiąją T. R., kaltinamoji sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimus plaštakose bei poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-348/2017 – priteista 500 Eur neturtinė žala už padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą – galvos smegenų traumą, lengvą formą, poodinę hematomą kairio smilkinio srityje bei kraujosruvą kairės akies vokuose – paakyje bei kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-654/2017 – priteista 200 Eur neturtinė žala už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą – kai T. R. paėmęs nukentėjusiajai abejomis rankomis už kaklo suspaudė, po to sugriebęs J. R. už plaukų ją tampė ir dėl šių jo veiksmų J. R. neteko viršugalvio užpakalinės srities plaukų; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-300/2017 – priteista 800 Eur neturtinė žala už nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. muštines žaizdas apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, viršutinio žandikaulio kairės pusės III danties vainiko lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės II danties vainiko nuskėlimą ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-649-954/2020 – priteista 100 Eur neturtinė žala už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, padarius kraujosruvą kairės plaštakos III-ame piršte; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-768/2020 – priteista 1 000 Eur neturtinė žala už nežymų sveikatos sutrikdymą sudavus medine lazda ne mažiau vieno karto A. B. į dešinę ranką ir galvą ir taip padarius muštinę dešinio smilkinio srities žaizdą; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-309/2021 – palikta apylinkės teismo priteista 300 Eur neturtinė žala už vieną kartą kumščiu sudavus į krūtinę ir taip padarius poodinę kraujosruvą krūtinės srityje; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-360/2021 – priteista 1 000 Eur neturtinė žala, už dvi veikas, kai vienos metu A. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė nukentėjusiajai kumščiu į nugarą, po to vieną kartą smogė jai galva, pataikydamas į nukentėjusiosios kaktos – viršugalvio sritį, ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, o antrame epizode, kai A. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, tyčia vieną kartą smogdamas R. A. kumščiu į nugarą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantį sužalojimą – dešinės nugaros pusės sumušimą viršutinio mentės kampo srityje su išilginės juostos formos smulkiu paviršiniu odos nubrozdinimu ir minkštųjų audinių patinimu aplinkui.

Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo R. Š. už antrąją veiką, apžvelgus teismų praktiką matyti, kad išties, didesnės neturtinės žalos sumos priteisiamos, kai padarytų sužalojimų pobūdis yra intensyvesnis, sukeliantis tam tikrų kūno dalių kaulų lūžius ar gyvybiškai svarbaus organo – galvos sumušimą. Štai Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-498/2017, kurioje buvo panašiausias sveikatos sutrikdymas R. Š. atvejui – priteista 1 000 Eur neturtinė žala už tai, kad dešine ranka suėmęs už T. V. kairės plaštakos nykščio, jį užlaužė, sukeldamas nukentėjusiajai T. V. kairės plaštakos I piršto I falangos bazės lūžį, dalinį I piršto metakarpofalanginio sąnario šoninių raiščių plyšimą; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-255/2020 – priteista 500 Eur neturtinė žala už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarius nukentėjusiajam veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ant kairio smilkinio, kairės akies apatiniame voke, nedislokuotu kairio skruostikaulio lūžimu, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairiame žaste, krūtinės kairėje priekinėje sienoje, kairio skruostikaulio ir kairės akies apatinio voko poodines kraujosruvas; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-493/2020 – priteista iš kaltinamųjų solidariai 3 000 Eur neturtinė žala už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu, dešinės akies sumušimu su poodinėmis kraujosruvomis, su dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimu, su paakinio nervo srities suspaudimu, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje rankoje; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020 – priteista 2 000 Eur neturtinės žalos už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje ir juosmenyje, penkiolikto danties panirimu, odos nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, kairės pusės XI-o šonkaulio lūžiu; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-290/2020 – priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausiai 3 kartus iššovė pistoletu į L. V. bei raktų ryšuliu sudavė mažiausiai 3 smūgius pastaram į pakaušį, taip nukentėjusiajam padarė šautinius kiaurinius šlaunų ir kairio kelio sąnario sužalojimus su kraujo susikaupimu kairio kelio sąnaryje, kairio šlaunikaulio vidinio gumburo ir kairio kelio girnelės defektus, dalinio vidinio kairio kelio girnelės raiščio plyšimą, kas komplikavosi kairio kelio sąnario potraumine gonartroze, kremzlės suminkštėjimu ir kairio kelio sąnario kontraktūra, odos nubrozdinimą pakaušyje.

87. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu bei įvertinus teismų praktikoje panašiose situacijose priteisiamas sumas, nukentėjusiajai R. Š. už abi nusikalstamas veikas nustatytinas bendras 1 200 Eur (už pirmąją veiką 400 Eur, už antrąją 800 Eur) atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. y padarytų veikų pavojingumą, intensyvumą, kilusius padarinius, kitas paminėtas aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašiose bylose ir užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

88. Kartu tenkinamas R. Š. civilinio ieškinio prašymas priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

89. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toks sprendimas priimamas atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, formuojamą teismų praktiką. Šioje nutartyje nurodoma, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

VI. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

90. Nukentėjusiosios R. Š. atstovė advokatė M. Gušauskienė baigiamųjų kalbų metu pateikė teismui raštu parengtą baigiamąją kalbą prie kurios pridėjo tris pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos nukentėjusioji advokatei 2020 m. spalio 5 d. sumokėjo 900 Eur, 2020 m. lapkričio 23 d. sumokėjo 900 Eur ir 2021 m. vasario 8 d. sumokėjo 1 200 Eur (3 t., b. l. 137-139). Pirmiausia pažymėtina, kad šie kvitai pateikti byloje pabaigus įrodymų tyrimą ir nukentėjusiosios atstovei jau pasakius baigiamąją kalbą, tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaidos turi būti pagrįstos finansiniais dokumentais, kurie turi būti pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-63-1073/2020). Antra, nei nukentėjusiosios pateiktame ieškinyje (3 t., b. l. 45-47), nei baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios advokatės sakytoje baigiamojoje kalboje motyvuoto prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo nebuvo pateikta. Trečia, tuo atveju, jeigu vis tik būtų prašoma šias išlaidas priteisti, įvertinus reikšmingą kvituose nurodomą sumą, byloje nepateikta nukentėjusiajai suteiktų paslaugų detalizacija, t. y. už kokias konkrečias paslaugas kvituose nurodomos sumos sumokėtos, atitinkamai teismas, nesant aiškiai išreikšto ir motyvuoto gynybos prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat nesant detalizacijos negali įvertinti ir prašomų priteisti sumų pagrįstumo, todėl neturi galimybės nuosprendyje pasisakyti dėl šių išlaidų priteisimo nukentėjusiajai.

91. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnyje numatytas advokato darbo apmokėjimas nenurodytas tarp BPK 103 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintų proceso išlaidų. Vis tik pažymėtina, kad BPK 106 straipsnis yra tame pačiame BPK VIII skyriuje, pavadintame „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“, todėl teismas sprendžia, kad dėl advokato darbo apmokėjimo nepasisakius nuosprendyje, vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi nukentėjusioji ir jos atstovė motyvuotą prašymą dėl advokato darbo apmokėjimo turi teisę pateikti nuosprendžio vykdymo metu.

VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

92. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su CD laikmena, kurioje yra garso ir vaizdo įrašas, prisegtą prie 2 t. galinio bylos viršelio ir medicininio dokumento išrašo kopiją palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmė pakeisti laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei paskirti D. M. galutinę subendrintą devynių mėnesių (9) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d., 19.30 val. iki 2019 m. vasario 6 d. 15.00 val., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, D. M. paskirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamojo civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 57,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai R. Š. vieną tūkstantį du šimtus eurų (1 200 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –voką su CD laikmena, prisegtą prie 2 tomo galinio bylos viršelio ir medicininio dokumento išrašo kopiją palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.