Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-215-498/2017

Teisėjas Dainius Ročys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64157-2015-4

2017 m. balandžio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 punktu, 2 punktu, jai paskirti įpareigojimai: nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu V. K. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė bausmė paskirta - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 6 dalies 1 punktu, paskirta įpareigojimai: nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios E. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš M. K., 500 Eur (penki šimtai eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Eur (penkis šimtai eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo E. Č. naudai.

Nukentėjusiosios T. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš V. K., 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo T. V., naudai.

Nukentėjusiosios T. V. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios E. Č. naudai priteista iš M. K., 400 Eur (keturi šimtai eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiosios T. V. naudai priteista iš V. K. 400 Eur (keturi šimtai eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl M. K. apeliacinio skundo.

Kolegija susipažinusi su nuteistosios M. K. skundo argumentais, ir patikrinusi nuosprendį dalyje dėl M. K. nuteisimo konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. K. kaltės.Byloje nustatyta, kad M. K. 2015 m. lapkričio 20 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini)-to ir (duomenys neskelbtini)-to namų, stebint pašaliniam asmeniui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: garsiai necenzūriniais žodžiais plūdo E. Č., sakydama jai „užmušiu“ bei ranka sudavė du smūgius į galvą, taip sukeldama E. Č. kairio momens sumušimą, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014).Nuteistoji M. K. neigia padariusi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir prašo ją išteisinti, nes ji nesužalojo E. Č.. Tokią nuteistosios poziciją, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir M. K. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skunde M. K. nurodo, kad nukentėjusiosios E. Č. ir T. V. ją apkalbėjo, nes jau ne pirmi metai konfliktuoja su jų šeima. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs šiuos skundo teiginius, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje iš esmės sutampa, netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji E. Č. nedviprasmiškai nurodė, kad lyginant kelio provėžas, staiga pajuto kaip jai kažkas griebė už kastuvo, pamatė M. K., kuri rusiškai šaukė „užmušiu“ ir trenkė jai į skruostą. Su ja tuo metu lyginusi kelio vėžes T. V. patvirtino tokius E. Č. parodymus. T. V. parodė, kad E. Č. dirbo prie savo sklypo, o ji kiek toliau, kai išgirdo keiksmažodžius ir duslius smūgius. Pakėlusi galvą pamatė M. K., o E. Č. tuo metu susmuko ant žemės. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad E. Č. negrasino M. K. kastuvu. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistoji E. Č. užsipuolė viešoje vietoje, nepagrįstai, dėl menkavertės priežasties, susiformavusi subjektyvią nuomonę, neva ji matė, kad nukentėjusioji bando nukirsti elektros kabelį, tiekiantį elektrą į jų namą. Liudytoja apklausta greitosios pagalbos slaugos specialistė D. Z. parodė, kad atvykusi į įvykio vietą rado dvi moteris, pirmoji moteris (E. Č.) įlipo į greitosios pagalbos automobilį, ją nutarė vežti į skubios pagalbos skyrių, konflikto nematė, tačiau girdėjo triukšmą, kuris ją trikdė, ji pasijuto nasaugiai. Panašiai parodė ir greitosios pagalbos vairuotojas V. V., kuris girdėjo triukšmą, matė kad vyko konfliktas, kuris jį sutrikdė. Tai kad nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. kovo 4 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kuriose nukentėjusiajai konstatuota, kairio momens sumušimas, muštinė žaizda kairiojo žando gleivinėje, padaryti kietais butkais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai 2015 m. lapkričio 20 d. apie 16.40 val. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nepagrįstai motyvavo, kad liudytojos O. S. parodymai nevertinti kaip nešališki ir neteisingai, vien todėl, kad ji palaiko gerus santykius su K. šeima. Liudytoja O. S. buvo įvykio vietoje po įvykio, tačiau nukentėjusiajai padaryto sužalojimo aplinkybių nematė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino O. S. parodymus, nes K. šeimos su liudytoja santykiai yra draugiški, todėl abejojama O. S. duotų parodymų objektyvumu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos, siekiant pašalinti M. K. ir jos gynėjo keliamas abejones dėl byloje esančio įrašo autentiškumo, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo peržiūrės byloje esantis vaizdo įrašas (1 t. b .l. 35) ir nuteistųjų gynėjo pateiktas USB laikmenoje esantis vaizdo įrašas, pasitelkiant informatikos specialisto paaiškinimus dėl šių įrašų. Ištyrus vaizdo įrašą esantį byloje, konstatuojama, kad vaizdo įrašas pertrauktas, neinformatyvus, nustatyti jame esančių asmenų nėra galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas, analogiškai kaip ir pirmos instancijos teismas, konstatuoja, kad toks vaizdo įrašas byloje yra, tačiau negali būti vertinamas tiesioginiu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad M. K. 2015 m. lapkričio 20 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini)-jo ir (duomenys neskelbtini)-jo namų, stebint pašaliniam asmeniui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: garsiai necenzūriniais žodžiais plūdo E. Č., sakydama jai „užmušiu“ bei ranka sudavė du smūgius į galvą, taip sukeldama E. Č. kairio momens sumušimą, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl V. K. apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija susipažinusi su nuteistojo V. K. skundo argumentais, ir patikrinusi nuosprendį dalyje dėl V. K. nuteisimo konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. K. kaltės.Byloje nustatyta, kad V. K. 2015 m. lapkričio 20 d., apie 16.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini)-jo ir (duomenys neskelbtini)-jo namų, stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: apspjovė T. V. veidą, prispaudė ją prie tvoros, dešine ranka suėmęs už T. V. kairės plaštakos nykščio, jį užlaužė, sukeldamas nukentėjusiajai T. V. kairės plaštakos I piršto I falangos bazės lūžį, dalinį I piršto metakarpofalanginio sąnario šoninių raiščių plyšimą, kas sukėlė T. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.Dėl šių veikų V. K. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, nukentėjusiajam padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuojama, kad V. K. padaryta veika tinkamai kvalifikuota, kaip ideali dviejų nuskalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios E. Č. ir T. V. specialiai surežisavo viešosios tvarkos pažeidimą, smurtavimą ir sužalojimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tokią nuteistojo poziciją laiko gynybine versija, nes ji prieštarauja surinktiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad nukentėjusiosios T. V. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš T. V. parodymų matyti, kad būnant su E. Č., po to kai ją sužalojo M. K., T. V. pamatė prie jos einantį V. K., kuris nieko nesakęs jai spjovė į veidą, rankomis suėmęs už pečių, pilvu pradėjo spausti prie tvoros. T. V. priešinosi V. K., kadangi jis ją dusino, nuteistąjį stūmė rankomis. Jis buvo ją už rankos paėmęs, stipriai užlenkė ir išlaužė pirštą. Panašiai parodė ir E. Č., kad V. K., spjovė T. V. į veidą, pradėjo spausti pilvu ar rankomis prie tvoros ir užlaužė ranką. T. V. pradėjo klykti. Daktarė liepė T. V. greitai lipti į greitosios pagalbos automobilį, pasakė kad V. vešis į kartu. Liudytoja D. Z., greitosios pagalbos specialistė, parodė, kad girdėjo triukšmą, kad jautė grėsmę. Greitosios pagalbos vairuotojas – paramedikas V. V. parodė, kad jis girdėjo triukšmą, kuris jį trikdė, buvo atidaręs automobilio duris, matė T. V. ir V. K. susistumdymą, konkrečių smūgių nematė, nes buvo automobilyje, tačiau juos drausmino, po ko konfliktas baigėsi. Nors V. K. skunde nurodo, kad jo veiksmai buvo tik gynybiniai, kad T. V. jį puolė, tačiau tokia nuteistojo versija, teisėjų kolegijos neįtikino, kaip ir neįtikino nuteistojo teiginys, kad T. V. jį provokavo šaukdama „suduok man“. Tokios nuteistojo versijos nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Dėl liudytojos O. S. parodymų, kuriais V. K. prašo vadovautis, teisėju kolegija pažymi, kad šioje nutartyje jau pasisakė, kodėl jais nesivadovauja. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde abejoja teismo medicinos specialistų išvadomis, specialistės paaiškinimais ir teigia, kad T. V. pati galėjo susilaužyti pirštą, plėšdama nuo jo kaklo auksinę grandinėlę arba piršto sąnario lūžis galėjo būti padarytas vėliau, neaiškiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais medicininiais dokumentais dėl T. V. sužalojimo, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti 2015 m. lapkričio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje T. V. konstatuota kairės plaštakos I-mo piršto I-os falangos bazės lūžis, dalinis I-o piršto metakarpofalanginio sąnario šoninių raiščių plyšimas, padaryti galimai užlaužiant kairės rankos nykštį į išorę, tikėtina tiriamosios nurodytu laiku. Konstatuoti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Siekiant pašalinti abejones, kodėl pirminės rentgenogramos metu buvo nepastebėtas piršo lūžis, pirmos instancijos teisme buvo iškviesta ir apklausta medicinos ekspertė M. K., kuri parodė, kad nukentėjusios T. V. nykštys galimai buvo užlaužtas, viršijant fiziologinę ribą, nes į vidų lenkiant toks sužalojimas būtų neįmanomas. Ekspertė aiškiai nurodė, kad dėl kaulų smulkumo, lūžio iš karto galėjo nesimatyti, jis galėjo būti pastebėtas tik po trijų dienų. Ekspertė paaiškino, kad tokia situacija dažnai pasitaiko, esant pirštų lūžiams, būna, kad net po savaitės ar po mėnesio pasimato lūžis, kai susiformuoja kaulinis randas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja specialistės išvada ir jos duotais parodymais, kurie patvirtino, kad nukentėjusiajai T. V. piršto lūžis buvo padarytas 2015 m. lapkričio 20 d. V. K. panaudojus smurtą. Taigi, baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad V. K. 2015 m. lapkričio 20 d., apie 16.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini)-jo ir (duomenys neskelbtini)-jo namų, stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: apspjovė T. V. veidą, prispaudė ją prie tvoros, dešine ranka suėmęs už T. V. kairės plaštakos nykščio, jį užlaužė, sukeldamas nukentėjusiajai T. V. kairės plaštakos I piršto I falangos bazės lūžį, dalinį I piršto metakarpofalanginio sąnario šoninių raiščių plyšimą, kas sukėlė T. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Skundžiamu nuosprendžiu tenkintas nukentėjusiosios E. Č. civilinis ieškinys ir jos naudai priteista iš M. K., 500 Eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde M. K. nesutinka su priteista turtine ir neturtine žala. Skunde nurodoma, kad byloje pateikti netinkami turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai. Žala yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad nukentėjusioji E. Č. pateikė į bylą išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie yra pagrįsti ir tinkamai įrodantys nukentėjusiosios patirtas išlaidas. Nuteistoji teigia, kad medikamentai nebuvo paskirti gydytojo ir juose nurodytos datos, kai nukentėjusioji jau turėjo nejausti skausmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Tikrąjį žalos dydį nustato faktines aplinkybes nustatantis teismas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ne tik nuteistosios kaltę, bet ir civilinių ieškinių pagrįstumą, atsižvelgė ir įvertino į bylą pateiktus nukentėjusiosios medicininius dokumentus, specialisto išvadas ir jo duotus parodymus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad E. Č. patyrė galvos sumušimą ir esant priežastiniams ryšiui tarp neteisėtų M. K. veiksmų ir nukentėjusiosios sužalojimo, apylinkės teismas teisingai įvertino pirkimo kvituose nurodytas išlaidas. Todėl konstatuojama, kad priteista atlyginti turtinė žala nukentėjusiosios naudai, yra pagrįsta ir protinga. Pirmos instancijos teismas priteisė 500 eurų neturtinės žalos E. Č. naudai iš M. K. ir 1000 Eurų neturtinės žalos T. V. naudai iš V. K.. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-170-699/2016).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priteisdamas E. Č. naudai 500 eurų vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Įvertino tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, be abejonės, patyrė dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajai priteista 500 eurų dydžio neturtinė žala iš esmės atitinka teismų praktiką dėl priteistinų sumų neturtinei žalai atlyginti nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014).Teisėjų kolegija, pažymi, kad priešingai nei nuteistasis V. K. nurodo apeliaciniame skunde, 1000 eurų neturtinė žala, priteista nukentėjusiosios T. V. naudai atitinka teismų praktiką. Pirmos instancijos teismas priteisdamas 1000 eurų nukentėjusiosios naudai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 1000 Eurų neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai.Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai išsprendė civilinių ieškinius ir skirdamas bei individualizuodamas bausmes atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo.

Dėl prašomų priteisti proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinis procesas vyko pagal nuteistųjų M. K. ir V. K. apeliacinius skundus. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas T. T. pateikė teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti po 400 eurų už E. Č. ir T. V. atstovavimą apygardos teisme ir atsikirtimų į apeliacinius skundus surašymą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, Nr. 2K-21-942/2016). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010). Pažymėtina, kad šiuo atveju, byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, todėl nukentėjusiųjų išlaidos advokatui pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų, kurie buvo atmesti. Kita vertus, matyti, kad už nukentėjusiųjų atstovavimą pirmos instancijos teisme advokato išlaidoms atlyginti buvo priteista po 400 eurų iš abiejų nukentėjusiųjų. Apeliacinės instancijos teisme advokatas dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose ir parengė atsiliepimus į apeliacinius skundus. Sprendžiant dėl advokato atstovavimo išlaidų, atsižvelgiama į tai, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, į apeliacinių skundų ir atsiliepimų apimtį, į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme palyginti su procesu pirmos instancijos teisme vyko trumpiau. Įvertinus paminėta aplinkybes ir teisėjų kolegija sprendžia, kad advokato atstovavimo išlaidos mažintinos. Iš nuteistosios M. K. priteistina 250 eurų už advokato atstovavimą nukentėjusiosios E. Č. interesams, iš V. K. priteistina 250 eurų už advokato atstovavimą T. V. interesams. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų M. K. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš M. K. 250 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiosios E. Č. naudai advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš V. K. 250 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiosios T. V. naudai advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.