Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji M. K. pagal pareikštą kaltinimą kaltės nepripažino, iš jos parodymų matyti, kad su Č. konfliktai vyksta pastoviai. Tą dieną apie pusę penkių išėjo sutikti vyrą. Apklausos pradžioje teigė, kad rankoje turėjo telefoną. Išėjusi pamatė Č. prie savo namo tvoros, kad ji su kastuvu duoda per elektros kabelį, kuriuo teka srovė į jos namus. Sakė: ,,bjaurybe ką čia veiki“. O Č. šoko su tuo kastuvu ant jos. Bandė atimti tą kastuvą, numetė, Č. nesudavė, pradėjo verkti, paskambino vyrui, kad greičiau namo važiuotų, vyrui sakė: „vėl kasinėja aplink“. Č. sakė: ,,sudeginsiu tavo namus ir tu čia negyvensi“. T. V. išlėkė iš savo sklypo ir pradėjo rėkti: ,,o dabar tu iš mūsų gausi, o dabar tai mes tave pasodinsim“, rėkė abi. Tada ji nuėjo į kitą gatvę, pamatė S.. Su S. eidamos pamatė, kad Č. sėdi ant taburetės, o V. šaukė, rėkė: ,,pasodinsim, kiek gali mums nervus gadinti“. Tuo momentu atvažiavo greitoji, Č. įlipo į greitosios pagalbos mašiną. Netrukus vyras atvažiavo iš paskos greitosios automobiliui. Ji su O. S. prie greitosios stovėjo. Vyras priėjo ir paklausė V. „kas čia atsitiko“. T. V. vyrą puolė, sugriebė stipriai, rėkė: ,,duok man duok, suduok man“. Kai jis ją atstūmė, ji nulėkė prie greitosios ir sakė ,,mane muša, mane žudo“. Vairuotojas uždarė duris pasakęs, kad „aš ne policininkas“. T. V. nuėjo namo. Vyras pamatė, kad sudraskyta jo maikė, nėra grandinėlės, kryžiuko. Paskui grandinėlę rado užkritusią už maikės, kryžiuko nerado. Paskui policija atvažiavo, duomenis surašė. Greitoji, pastovėjusi 10-15 min., išvažiavo, policininkas padėjo surasti kryžiuką. Bedraskydama marškinius ir grandinėlę V. pati tą pirštą ir susižalojo. Vyras ją tik atitraukė nuo savęs, net nestūmė. Neigia, kad įraše užfiksuota ji, nes neturi tokio palto.

Kaltinamasis V. K. pagal pareikštą kaltinimą kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad tą dieną 16 valandą baigęs darbą nuvažiavo pas stomatologę. Sėdint kėdėje žmona paskambino, verkdama prašė, kad greičiau namo važiuotų, dėl ko nesakė. Stomatologei baigus taisyti dantį nuvažiavo namo, prie namų pamatė greitąją, tamsu buvo, po 17-os valandos. Išlipęs iš automobilio pradėjo eiti, praeinant pro V., stovėjusią prie greitosios, link O. su žmona, V. griebė jį šaukdama rusiškai ,,duok man, duok man“ už marškinių ir pradėjo plėšyti. Jis ją savęs stūmė ištiestomis rankomis, o ne pilvu, o ji rėkė ,,gelbėkit, užmušinėja“. A. V. nespjovė. Greitosios vairuotojas pasakė, kad „mes ne policija“ ir užtrenkė duris. V. staiga pabėgo. Pamatė, kad nėra grandinėlės, palaidinė suplėšyta, krūtinė buvo nagais apdraskyta. Grandinėlę už maikės rado, beieškant kryžiaus atvažiavo policija. Vėliau kryžių rado ant žemės. V. su greitąja išvažiavo, nes lydėjo Č.. V. patyrė piršto sužalojimą gal nuo grandinėlės plėšimo, nes iš karto namo nubėgo. Žmona jam tuo momentu nieko nepasakojo.

Iš nukentėjusios E. Č. parodymų matyti, kad 2015-11-20 jiems baigė vesti internetą, lijo, mašinos išvažinėjo, kelias buvo sudarkytas, todėl po 18 valandos ji su V. išėjo kelio sutvarkyti, nes buvo vėžės išvažinėtos. Tvarkant vėžes ant kelio K. ją užpuolė iš nugaros, jai stovint mobiliu trankė per galvą. Tuo metu ji paprastą kastuvą turėjo, gal ir su rankena, neprisimena. Lyginant tas vėžes staiga pajuto kaip jai kažkas griebė už kastuvo, pamatė M. K., kuri rėkė, trenkė jai į skruostą. Jai pradėjo svaigti galva, pasidarė negera, pradėjo smukti. Tada, jai bekrentant, K. sudavė per galvą. Galva svaigo, kraujas tekėjo į burną, buvo silpna. Sušuko: „T., mane muša!”. T. V. priėjo iš karto. Jai nukritus, K. dar telefonu trenkė per galvą. V. iškvietė greitąją pagalbą. Po 15 minučių M. K. atėjo su drauge S. ir toliau vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Paskui atvažiavo K., spjovė V., pradėjo spausti pilvu ar rankomis prie tvoros ir išlaužė ranką. V. pradėjo klykti. Daktarė liepė V. greitai lipti į mašiną, pasakė kad V. vešis. K. K. pradėjo V. stumti, greitosios vairuotojas per dureles pradėjo šaukti: ,,baikit, reikia kviesti policiją“. Nurodė, kad jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra dėl pirktų vaistų ir gydymo. Gydė žandą vaistais, daug vaistų reikėjo galvos, kaklo gydymui, patyrė stresą, paskyrė apsilankymus pas psichoterapeutą. Važinėjo pas daktarus, į vaistines, pas advokatą, pas psichoterapeutą.

Iš nukentėjusios T. V. parodymų matyti, kad Teo įmonė lapkričio 20 dieną užbaigė darbus ir išvažiavo, o ji su E. Č. temstant nuėjo sutvarkyti apgadinto kelio. E. Č. dirbo prie savo sklypo, o ji - toliau, 5-7 metrų atstumu, kur buvo iškastas šulinukas. Bedirbant išgirdo keiksmažodžius ir du duslius smūgius. Pakėlė galvą ir pamatė M. K., kuri keikėsi rusiškais žodžiais, grasino užmušti, o Č. smuko ant žemės. Tai pamačiusi, po sekundės sušuko: ,,M., ką tu darai, tu vėl girta“. Tada M. atsitraukė nuo Č., M. veidas buvo persikreipęs ir M. jai sakė: ,,tu nieko nematei“, kišdama telefoną. Ji priėjo prie Č., pakėlė iš purvo, privedė prie jos (Č.) tvoros ir iškvietė greitąją, nes ji alpo, žiaukčiojo. Atnešusi kėdę, Č. pasodino. Netrukus atėjo M. su savo drauge S., abi su ja pasikoliojo. M. Č. dar sakė: ,,moki gražiai vaidinti, kad miršti“. Po 10 minučių atvažiavusi greitoji sustojo prie Č.. Tarpas nuo greitosios iki tvoros buvo gal metras. Ji stovėjo tarpduryje greitosios. Matė, kaip gydytoja pildė dokumentus, uždėjo stabilizatorių Č. ant kaklo. Netrukus priėjo V. K. ir nieko nesakęs priėjo ir spjovė jai į veidą, su rankomis suėmęs už pečių ir su pilvu pradėjo spausti prie tvoros. Ji sušuko: „nebandyk nieko padaryti“, bijodama kad jis gali suduoti, pradėjo gintis. Ji priešinosi K., kadangi jis ją dusino, jį stūmė rankomis. Jis buvo ją už rankos paėmęs, stipriai užlenkė ir išlaužė pirštą. Ji klykė: „gelbėkit“. K., darydamas tuos veiksmus, keikė. Ji K. nesuplėšė marškinėlių, jam grandinėlės netraukė, tik jį nuo savęs stūmė. K.o veiksmai nutrūko, kai jis jai išlaužė pirštą, ji pradėjo šauktis pagalbos. Jis pats nuo jos pasitraukė. Greitosios vairuotojas pasakė, kad iškvies policiją. Tada ji priėjo prie greitosios ir pasakė, kad turbūt išlaužė jai pirštą, nes skaudėjo ranką. Ją apžiūrėjusi gydytoja pasakė, kad ir ją veža į medicinos įstaigą. Ji nuėjusi užrakino namus. Prieš nueidama dar matė, kaip atvyko policija. K jau buvo nulėkę prie policininkų, aiškino, kad juos užpuolė. Grįžusi įsėdo į greitosios pagalbos mašiną ir išvažiavo. Jai buvo išlaužtas pirštas, prarado darbingumą, buvo sutrikdytas gyvenimo gerbuvis, negalėjo pilnavertiškai gyventi, daugiau kaip mėnesį nešiojo įtvarą. Skaudėjo tris dienas.

Iš liudytojos D. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 84-85) matyti, kad ji neprisimena dėl ko kilo tas triukšmas, ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Jei rėkė, šaukė tai gal konfliktas buvo. Ar buvo toks triukšmas, kad keltų pavojų, tai gal ir buvo. Ji dirbo su ligoniais, o už durų triukšmas buvo, policija atvažiavo, riksmai buvo. Triukšmo apibūdinti negali, nepamena. Apšvietimas greitosios automobilyje yra. Kai moterys buvo jų automobilyje, lauke dar klyksmai buvo. Nepamena ar kažką drausmino. Ar vairuotojas ką nors sakė, nepamena. Jų pareigų atlikimui tai atsiliepė psichologiškai.

Liudytoja O. S. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, kurie yra jos sodo kaimynai. Santykiai kaip ir su visais kaimynais. Su visais bendrauja, žino dėl ko pakviesta. Lapkričio 20 dieną apie 16 valandą grįžo iš darbo. Po 16 valandos K. atėjo pas juos prie vartų ir prašė, kad jie išklausytų, prašė pagalbos. K. buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad reikia pagalbos, sakė, kad kasinėja prie jos tvoros, kad jie ateitų pažiūrėti kas ten vyko, konkrečiau nieko nepaaiškino. Vyras turėjo kojos traumą, tai atėjo ji. Tada ji su K. atėjo į Serbentų gatvę ir prie Č. tvoros pamatė, kad sėdi Č. ir stovi V.. V. atėjo jas pasitikti ir pradėjo šaukti, kad ,,dabar tave pasodinsim, dabar tau bus blogai“. Paskui neužilgo toj pačioj gatvelėj atvažiavo greitoji. Č. įlipo į greitosios pagalbos mašiną. Jos pasiliko prie mašinos ir paklausė, kas Č. atsitiko. Pasakė, kad Č. blogai. Matė kaip Č. pati įlipo į greitosios pagalbos mašiną. Jos abi dar pastovėjo, norėjo sužinoti medikų atsakymą, kas Č. atsitiko. Po to atvažiavo K. vyras K. Jis priėjo ir sako: „kas čia atsitiko“. V. pradėjo šaukti, rėkti: ,,ko tu čia eini“. K. sako: ,,ką tu čia darai, ko šūkauji“. V. jį vienu pagriebimu griebė už gerklės, suplėšė maikutę ir nutraukė storą grandinėlę, tuo pačiu rėkė: ,,suduok man“, bet K. atsitraukė, ją atstūmė, tačiau už rankos jai sugriebęs nebuvo. Veiksmas vyko per žingsnį nuo tvoros. Prie tvoros jie nebuvo prisilietę. Gal ir buvo kokią sekundę ji buvo nusisukus. V., pribėgusi prie vairuotojo, sakė: ,,mane muša“. Vairuotojas uždarė duris. K. pradėjo skambinti policijai, kad Komisarovui nutraukė grandinėlę, suplėšė marškinius. Neužilgo atvažiavo policija. V. tuo momentu grįžo iš savo namų. Policija V. sakė ateiti papasakoti kas čia vyko, tačiau V. atsisakė, nurodė, kad ,,ne mes iškvietėm, ne aš aiškinsiu“. V. greitosios medikė apibintavo ranką ir V. nuėjo vėl namo. Išvažiavus greitajai, apie 17 valandą, surado grandinėlę, kryželį.

Č. buvo apsirengusi su raudona striuke, V. buvo ilgu juodu paltu, ant galvos gaubtuvo nebuvo, o paltas ar su gaubtuvu, nepamena.

Liudytojas V. V. parodė, kad dirbo Girionių pastotėje, gavo iškvietimą. Po pietų atvyko netoli Girionių, į sodus. Buvo ruduo, popietinis metas, lynojo, prietema, bet ne tamsu. Gatvėje rado sėdinčią moteriškę. Paskui dar vieną rado. Z. atlikinėjo apžiūrą, tuo metu įvyko konfliktas. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jie išvyko. Konfliktą girdėjo, buvo triukšmas, tuomet jis prasidarė automobilio duris, pamatė, kad vyriškis su moteriške buvo susikabinę. Ar kas kam smogė, nematė. Moteris iš karto atėjo pas juos į automobilį. Kai Z. baigė apžiūrėti pirmąją, sakė antrajai: ,,palaukit apžiūrėsiu ir jus“. Jie išvažiavo kai atvyko pareigūnai. Jis nestebėjo kaip jie stumdėsi. Automobilis buvo uždarytas, tik triukšmą išgirdęs atsidarė duris pažiūrėti, kas vyksta. Jie buvo prie greitosios durų, šone, gal metras, du, buvo šalia automobilio dešinės pusės durelių. Moteriškė skundėsi dėl rankos. Jis juos drausmino, nes Z. ir jam buvo nejauku, nemalonu girdėt triukšmą, sakė: „baikit čia“, po jo įsikišimo konfliktas baigėsi.

2015-11-23 – 2016-01-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3186/15(02) E. Č. konstatuotas kairio momens sumušimas, muštinė žaizda kairio žando gleivinėje, padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 27-28).

2016-03-04 – 2016-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto papildoma išvada Nr. pG612/2016(02) E. Č. konstatuota kairio momens sumušimas, muštinė žaizda kairio žando gleivinėje, padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 52-53).

2015-11-23 – 2015-12-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3187/15(02) T. V. konstatuota kairės plaštakos I-mo piršto I-os falangos bazės lūžis, dalinis I-o piršto metakarpofalanginio sąnario šoninių raiščių plyšimas, padaryti galimai užlaužiant kairės rankos nykštį į išorę, tikėtina tiriamosios nurodytu laiku. Konstatuoti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 65).

Iš teismo medicinos ekspertės M. K. parodymų matyti, kad nukentėjusios T. V. nykštys galimai buvo užlaužtas, viršijant fiziologinę ribą, nes į vidų lenkiant toks sužalojimas būtų neįmanomas. Dėl kaulų smulkumo lūžio iš karto galėjo nesimatyti, jis galėjo būti pastebėtas tik po trijų dienų.

Video medžiagos apžiūros protokolu, atlikus vaizdo įrašo peržiūrą, praėjus keletui minučių nuo įrašo pradžios, užfiksuota, kad už tvoros gatvėje stovi moteris, apsirengusi rausvos spalvos striuke su gobtuvu, apsiavusi pilkos spalvos kelnėmis, baltos spalvos sportiniais batais, rankoje laiko kastuvą. Prie šios moters prieina kita moteris su striuke, su gobtuvu, rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną. Ji atima kastuvą iš pirmos moters, trenkia du kartus į dešinę koją, po to ranka suduoda smūgį į veido sritį. Tai padariusi rodo savo mobilaus ryšio telefoną. Asmenų, esančių įraše, veidų nesimato (b. l. 36).

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje neįvardinti šio nusikaltimo padarymo motyvai, bet teismų praktikoje laikoma, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamosios M. K. ir nukentėjusiosios E. Č. kilo dėl asmeninių priežasčių, dėl iš anksčiau besitęsiančių konfliktų, ko neneigė ir pati kaltinamoji, kad konfliktai su Č. vyksta pastoviai.

Nors kaltinamoji M. K. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino ir nurodė kitas aplinkybes, t. y. kad ji nukentėjusiajai T. V. nesudavė, o tik bandė atimti kastuvą, kuriuo V. stengėsi nukirsti elektros kabelį, einantį į jos namų valdą, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti tokiais kaltinamosios parodymais ir netikėti nukentėjusiosios T. V. parodymais. Kaltinamoji M. K. neneigė kaltinime nurodytu laiku buvusi įvykio vietoje ir kalbėjusi su nukentėjusiąja, nurodė nukentėjusiosios atžvilgiu išsakytą nepagarbią frazę (vadinusi ją bjaurybe), tačiau nepripažino sudavusi nukentėjusiajai smūgių į veidą, galvą. T. V. patvirtino, kad tuo metu buvo įvykio vietoje, kartu su E. Č. tvarkė apgadinto kelio vėžes, bedirbant išgirdo keiksmažodžius ir du duslius smūgius, pakėlusi galvą pamatę M. K. ir ant žemės krentančią Č.. Tuomet K. atsitraukė nuo Č., kišdamasi telefoną jai nurodė, jog ji turėjo nieko nematyti. Taigi, ši logiška įvykio grandinė teismui leidžia daryti išvadą, kad tiek nukentėjusioji E. Č., tiek tiesiogiai įvykį mačiusi T. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė tas pačias aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, juolab, kad juos patvirtina kita įvykių seka, kad būtent po suduotų smūgių nukentėjusiajai E. Č. ji pasijuto blogai, buvo iškviesta greitoji, nukentėjusiajai specialisto išvadomis konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip gynybinę versiją, siekiančią išvengti atsakomybės. Vertinant liudytojos O. S. parodymus, akivaizdu, jog ši liudytoja įvykio, kurio metu buvo sužalota E. Č., nematė, M. K. į jos namus atėjo jau po įvykio, tačiau patvirtino, kad matė Č., sėdinčią ant kėdės prie savo tvoros, o šalia jos stovinčią V., o atvykus greitosios pagalbos automobiliui matė į jį įlipančią Č., todėl iš šios liudytojos parodymų darytina išvada, kad E. Č. tikrai buvo sužalota M. K.. Vertinant įrankį, kuriuo nukentėjusiajai buvo suduota į skruostą ir į galvą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai smūgiai buvo suduoti ranka, galimai rankoje laikant telefoną, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad M. K. 2015 m. lapkričio 20 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje – Kauno r., (duomenys neskelbtini) tarp 17-o ir 18-o namų, stebint pašaliniam asmeniui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, necenzūriniais žodžiais plūdo E. Č. bei ranka sudavė du smūgius į galvą, taip sukeldama E. Č. kairio momens sumušimą, muštinę žaizdą kairio žando gleivinėje, sukėlusį nukentėjusiajai E. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. pripažino buvęs nusikaltimo padarymo vietoje nusikaltimo padarymo laiku ir turėjęs fizinį kontaktą su nukentėjusiąja T. V., tačiau V. į veidą nespjovė, o ją tik nuo savęs ištiestomis rankomis nustūmė, t. y. gynėsi. Neigė nukentėjusiajai sužalojęs pirštą, nurodydamas kad pirštą susižaloti galėjo pati nukentėjusioji nuo grandinėlės plėšimo. Kaltinamojo V. K. kaltę patvirtina ir jo parodymus dėl nukentėjusiosios T. V. sužalojimo paneigia nukentėjusiosios T. V. parodymai, įvykį mačiusių liudytojų: greitosios pagalbos medikės D. Z. ir vairuotojo V. V. parodymai, juos patvirtina specialisto išvada ir parodymai, todėl nukentėjusiosios T. V. parodymais teismas netikėti neturi pagrindo.

Kaltinamojo siekimą prispausti nukentėjusiąją prie tvoros, suėmus nukentėjusiajai už plaštakos nykščio ir jį užlaužus, patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek apklaustų liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis, esant nedideliam atstumui tarp stovėjusio greitosios pagalbos automobilio ir tvoros, stengdamasis savo kūno mase (pilvu) spausti nukentėjusiąją prie tvoros, bei suimdamas nukentėjusiajai už rankos plaštakos nykščio bei jį užlauždamas, tuo sukėlė kairės plaštakos nykščio pirmo piršto lūžį, bei šoninių raiščių plyšimą. Kaltinamasis neigdamas savo kaltę dėl nykščio sužalojimo nurodė, kad nykštį nukentėjusioji galėjo pati susižaloti traukdama jam nuo kaklo grandinėlę, tačiau šią versiją paneigė teismo medicinos ekspertė M. K. nurodydama, kad nykštys galimai buvo užlaužtas, viršijant fiziologinę ribą. Ekspertės nurodytas mechanizmas atitinka nukentėjusiosios parodymus, todėl kaltinamojo versija vertinama kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės ir neatitinkanti faktinių aplinkybių. Nukentėjusioji, jai užlaužus pirštą greitosios medikei iš karto pasiskundė, iš karto buvo apžiūrėta, jai buvo pasiūlyta suteikti pagalbą, prieš atvykstant į įvykio vietą V. K. ji nebuvo sužalota, pati teikė pagalbą kaimynei, todėl nei vieno iš apklaustų kaltinamųjų bei liudytojos O. S. parodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad piršto lūžimą ir raiščių patempimą nukentėjusiajai galėjo padaryti ne kaltinamasis V. K., o kitas asmuo ar pati nukentėjusioji. Vertindamas liudytojos O. S. parodymus, teismas pažymi, kad nors šio įvykio metu ji buvo įvykio vietoje, tačiau ji palaiko gerus santykius su kaltinamaisiais, jie bičiuliaujasi, teigia, kad nukentėjusiosios rašo nepagrįstus skundus, todėl šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl parodymų nešališkumo ir teisingumo, todėl jų nevertina kaip patikimų ir patvirtinančių kaltinamojo gynybinę versiją.

Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi įžūliai, aplinkinių žmonių akivaizdoje naudoja smurtą prieš kitą asmenį nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Konstatuotina, kad abu kaltinamieji veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.