- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-446-654/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14674-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- T. R.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Svetlana Pronina
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aleno Piesliako, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
T. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. R., gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nebendrauti su nukentėjusiąja, neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.
J. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jai priteista iš T. R. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
T. R. nuteistas dėl to, kad 2016 m. kovo 27 d., apie 17.00 val., būdamas savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine J. R. metu, J. R. pakilus į namo antrą aukštą ir kraunantis daiktus vaikų kambaryje, jis atėjęs į kambarį bei paėmęs jai abejomis rankomis už kaklo suspaudė, po to sugriebęs J. R. už plaukų ją tampė. Dėl šių jo veiksmų J. R. neteko viršugalvio užpakalinės srities plaukų, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo panaikinti 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu atiduodant T. R. pagal laidavimą bei sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį.Apeliantas mano, kad apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti priimamas ir bausmė paskiriama tik tada, kai nėra pagrindų ar sąlygų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vilniaus rajono apylinkės teismo paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę jis laiko per griežtu nubaudimu. Apylinkės teismas neatsižvelgė, kad šioje baudžiamojoje byloje yra visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis yra jauno amžiaus, perspektyvus, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių, atsiprašė nukentėjusiosios, yra pagrindo manyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, gerai charakterizuojamas darbe, aktyviais veiksmais padėjo teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino neturtinę žalą.Teismas netinkamai vertino laiduotojų T. V. ar Z. R. prašymus atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo motyvas dėl laiduotojų subjektyvios nuomonės apie minėtą įvykį, kuri buvo pagrindas netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįstas. Baudžiamojoje byloje yra pateikti apelianto ir laiduotojų T. V. ir Z. R. prašymai perduoti T. R. laiduotojų atsakomybei pagal laidavimą, charakteristikos, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad šie asmenys yra verti pasitikėjimo bei daro nuteistajam teigiamą įtaką. Pagal teismų praktiką pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. T. V. ir Z. R. yra verti teismo pasitikėjimo, kadangi praeityje nėra teisti, nėra bausti administracine tvarka, abu turintys aukštuosius išsilavinimus. Teismas neatsižvelgė ir į prokuroro poziciją šioje byloje, kai netgi prokuroras ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu prašė atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad nuteistasis savo prisipažinimu tik siekia išvengti atsakomybės, kadangi sąžiningai neatskleidžia visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybes. Nors visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priteisė nukentėjusiajai J. R. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą, įskaitęs sumokėtus 200 eurų ir papildomai priteisė 500 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi teismų praktika, kurioje priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo ar tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1500 eurų. Mano, kad neturtinės žalos dydis yra per didelis, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiosios patirtais dvasiniais išgyvenimais. Apylinkės teismas neįvertino, kad nukentėjusioji J. R., teikdama teismui civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų dydžio neturtinės žalos, jo nepagrindė jokiais įrodymais. Nukentėjusioji dėl šio įvykio nekvietė policijos pareigūnų į medikus nesikreipė, po įvykio buvo darbinga, teismo proceso metu nurodė, kad įvykio metu jokio skausmo nepatyrė, nepatyrė jokios turtinės žalos. Nukentėjusiosios neva patirti dvasiniai išgyvenimai yra paremti vien tik žodžiais ir jos lakia fantazija. J. R. akivaizdžiai siekia materialinės naudos turėdama tikslą pasipelnyti. Be to, teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, kai priteisiamos sumos yra iki 300 eurų.
Nukentėjusiosios atsiliepimas į apeliacinio skundo argumentus
Atsiliepimu į nuteistojo T. R. atstovo apeliacinį skundą nukentėjusioji J. R. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš nuteistojo T. R. nukentėjusiosios naudai 600 eurų advokato išlaidoms padengti už teisinę konsultaciją, atsiliepimo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai ir atsakingai apsvarstė galimybę atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles visapusiškai, išsamiai ir nešališkai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tuo pagrindu pagrįstai konstatavo, kad atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų nėra. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Tuo tarpu T. R. yra suaugęs, subrendęs vyras, įgijęs mediko išsilavinimą, turintis šeimą, pastovų atsakingą darbą, dėl to akivaizdu, kad pastarojo asmenybė, gebėjimas kontroliuoti ir suprasti savo veiksmus bei socialiniai įgūdžiai yra pilnai susiformavę. Laidavimo instituto taikymas T. R. net ir esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatos sąlygoms nebūtų efektyvus ir tikslingas, atitinkantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtį ir esmę.Pažymi, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo kai analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtines žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajai dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, moralinį stresą ir pažeminimą, kas akivaizdžiai pablogina gyvenimo kokybę. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas įvertino, kad kaltinamasis sužalojo J. R. mažamečių dukrų akivaizdoje, tyčiniais veiksmais, be jokios priežasties ir dingsties. Nors nuteistasis prašo neturtinę žalą vertinti 200 eurų suma, pagal formuluojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 1500 eurų. Taigi teismas įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstai nusprendė, kad 200 eurų suma šiuo atveju yra nepakankama atlyginti patirtą neturtinę žalą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas, taip pat prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo.
Apeliaciniame skunde apeliantas prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos sąlygos atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl BK 40 straipsnio taikymo. Pažymėjo, kad kaltinamasis formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau nemano, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, o jo prisipažinimą laikė formaliu. T. R. nebuvo nuoširdus ir neatskleidė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Taip pat teismas įvertinęs bylos duomenis išreiškė abejonę, kad T. R. prieš šeimos narius smurtavo pirmą kartą ir darė išvadą, kad atleidus T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nebūtų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslai. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo pozicija.BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad T. R. anksčiau teistas nebuvo (t. 1, b. l. 134), taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga yra tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga nereiškia kaltinamojo pareigos pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali rodyti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015).Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad T. R. gailėjimasis nėra nuoširdus. Taip pat nuteistojo gailėjimąsi vertino ir nukentėjusioji nurodžiusi, kad ji pažįsta nuteistąjį ir negali jo atsiprašymo vertinti kaip nuoširdaus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą teisme T. R. nurodė, jog pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta visiškai, nurodė jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes ir pripažino esminius faktus, savo elgesį vertino kritiškai. Teigė, kad žmonos atsiprašyti neturėjo galimybės, nes jam buvo uždrausta bendrauti su sutuoktine ir vaikais. Atsiprašyti galėjo tik teismo posėdžių metu, nes prieš tai su žmona tiesiogiai negalėjo bendrauti (t. 1, b. l. 181-187). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis dar kartą atsiprašė nukentėjusiosios. Ikiteisminio tyrimo metu stengėsi susitarti dėl žalos atlyginimo, yra atlyginęs dalį teismo priteistos neturtinės žalos (200 eurų). Pirmosios instancijos teisme apklaustas T. V. paaiškino, kad dėl įvykio T. R. nuoširdžiai išgyveno ir labai gailėjosi, jie dažnai aptardavo įvykį (t. 2, b. l. 12-14). Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu T. R. savanoriškai pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes, tokį savo elgesį vertino kritiškai, gailėjosi taip padaręs, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Kolegija sutinka su nukentėjusiąja, kad 12 metų pažinodama nuteistąjį ji pažįstą jį geriau nei visi kiti proceso dalyviai, tačiau negali vadovautis tik jos subjektyviu situacijos įvertinimu. Gailėjimasis yra asmens vidinė būsena, kurios išorinė išraiška – atsiprašymas, gal ne visuomet atitinka nukentėjusios pusės lūkesčių, jos vertinama kaip neproporcinga patirtoms kančioms ar padarytai žalai, tačiau tuo pačiu formaliais būdais neišmatuojama. Šioje nuosprendžio dalyje išvardintos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, jog T. R. visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką. T. R. veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta. Kolegija mano, kad yra pagrindas manyti, kad T. R. nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Kaip minėta, jis anksčiau teistas nebuvo. Jis buvo baustas administracine tvarka: 2007 m. vasario 19 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. pagal ATPK 123 straipsnį, administracinės nuobaudos nebegalioja, paskirtos baudos sumokėtos laiku. Nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dieną galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 1, b. l. 135). T. R. darbovietės pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 120). Nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, dirba Nacionaliniame vėžio institute akušeriu – ginekologu. Teisėjų kolegija T. R. nusikalstamus veiksmus vertina kaip vienkartinio pobūdžio nusikaltimą, kuris dėl pasikeitusių aplinkybių – sutuoktiniai išsiskyrė, nebegyvena kartu, nesikartos. Tikimybė, kad ateityje jis darys naujas nusikalstamas veikas yra labai maža, o šis įvykis ir jo pasekmės bus pamokantys. T. R. yra jauno amžiaus, atkaklus ir darbštus, ir būtų neteisinga remiantis tik subjektyvia nuomone apie nenuoširdų atsiprašymą jį nuteisti, paskirti bausmę ir įrašyti teistumą.Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse įtvirtintą reikalavimą, susijusį su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintys galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K–86-895/2015, 2K-445/2016, 2K-52-648/2017).Teisėjų kolegija nevertina skundo argumentų dėl laiduotojų T. V. ir Z. R. tinkamumo būti laiduotojais, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka posėdžio metu T. R. tėvas M. R. apygardos teismui pateikė prašymą atleisti nuteistąjį T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą, todėl teismas vertina M. R. tinkamumą būti laiduotoju. Prašyme laiduotojas nurodė, kad yra T. R. tėvas, jam žinomos visos nuteistojo moralinės savybės, kurias pats jam diegė. Yra įsitikinęs, kad ateityje T. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Po įvykio nuteistasis gyvena kartu su laiduotoju ir jo žmona Z. R.. Šeima T. R. yra autoritetas. Laiduotojas mano, kad jo gyvenimo būdas, susikurtas šeimos modelis yra verti pasitikėjimo, dėl to jis gali daryti T. R. teigiamą įtaką (t. 2, b. l. 88). Šias aplinkybes laiduotojas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Iš pateiktų duomenų matyti, kad M. R. nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Jis yra (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos, (duomenys neskelbtini) draugijos narys. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs M. R. norą, pasiryžimą ir galimybes kontroliuoti ir daryti teigiamą poveikį savo sūnaus elgesiui, jo teigiamas asmenines ir socialines savybes mano, kad jis BK 40 straipsnio prasme yra tinkamas ir teismo pasitikėjimo vertas laiduotojas, turintis realias galimybes daryti teigiamą įtaką T. R..BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė. Šiuo nuosprendžiu jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jo padėtis švelnėja. Be to, nežiūrint teigiamai charakterizuojamos T. R. asmenybės kolegija mano, kad jo pasiryžimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų dar labiau paskatins laiduotojui skirtinas užstatas, kuris, jam padarius naują nusikalstamą veiką, būtų iš laiduotojo paimtas. Kolegija mano, kad atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir turtinę padėtį laiduotojui skirtinas 1000 eurų užstatas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Skunde apeliantas ginčija priteistos neturtinės žalos dydį. Jo nuomone, neturtinės žalos dydis yra per didelis ir nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, kai priteisiamos sumos yra iki 300 eurų.Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams.Nukentėjusioji J. R. prašė iš nuteistojo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, moralinį stresą ir pažeminimą. Teigė, kad pablogėjo jos reputacija, jai teko keisti darbą. Jaučia didelę baimę gyvendama namuose, nes nebesijaučia saugi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja nuo 150 eurų iki 1 500 eurų bei aplinkybę, kad nuteistasis yra atlyginęs dalį neturtinės žalos. Nurodė, kad 200 eurų suma, kurią atlygino T. R., nagrinėjamu atveju nėra pakankama. Konstatavo, kad J. R. civilinis ieškinys 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui ir pagrįstai jį sumažino.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad neturtinė žala nebuvo padaryta, nenustatyta duomenų dėl neigiamų sveikatos problemų ateičiai, smurtas buvo pavartotas mažamečių vaikų akivaizdoje. Skundo argumentas, kad nukentėjusioji nesikreipė į medikus ir po įvykio buvo darbinga nesuteikia pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį labiau nei yra sumažintas pirmosios instancijos teisme. Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji nesikreipė į policiją, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo šventinis laikotarpis, o nukentėjusiajai nuvykus pas savo tėvus ir susisiekus su policijos pareigūnais, jai buvo pasiūlyta pareiškimą parašyti kitą darbo dieną. Šie argumentai rodo, kad apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusioji pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji advokatui už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sumokėjo 600 eurų (t. 2, b. l. 80). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios turėtos išlaidos, advokatų paslaugoms apmokėti, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš T. R..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį, kuria T. R. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, panaikinti ir atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo tėvui M. R.. Laidavimo terminą nustatyti dviem metams. Nustatyti 1000 eurų užstatą.
Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės T. R. ir laiduotojui M. R., kad:
Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš nuteistojo T. R. nukentėjusiajai J. R. 600 eurų proceso išlaidų.