Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniaus r. Maišiagalos sen., Gudelių k., (duomenys neskelbtini), dirbantis Nacionaliniame vėžio institute, išsiskyręs, neteistas,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. 2016-03-27, apie 17.00 val., būdamas savo namuose, esančiuose Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine J. R. metu, J. R. pakilus į namo antrą aukštą ir kraunantis daiktus vaikų kambaryje, jis atėjęs į kambarį bei paėmęs jai abejomis rankomis už kaklo suspaudė, po to sugriebęs J. R. už plaukų ją tampė. Dėl šių jo veiksmų J. R. neteko viršugalvio užpakalinės srities plaukų, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo T. R. kaltė, kad jis 2016-03-27, apie 17.00 val., būdamas savo namuose, esančiuose Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., Ulonų g. 9, konflikto su savo sutuoktine J. R. metu, J. R. pakilus į namo antrą aukštą ir kraunantis daiktus vaikų kambaryje, atėjęs į kambarį bei paėmęs jai abejomis rankomis už kaklo, suspaudė, po to sugriebęs J. R. už plaukų, ją tampė. Dėl šių jo veiksmų J. R. neteko viršugalvio užpakalinės srities plaukų, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina, jo paties prisipažinimas 2017-02-02 vykusio posėdžio metu, kad jis paėmė nukentėjusiajai už kaklo ir patempė už plaukų, nukentėjusiosios J. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusios parodymų patikrinimų vietoje protokole užfiksuoti duomenys, bei mažamečių Urtės T. R. ir Unės T. R. parydymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei T. R. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui –sutuoktinei J. R.. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

K. T. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis esmines kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino. 2017-03-03 posėdžio metu ir 2017-04-05 posėdžio metu tardamas paskutinį žodį teigė, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakomybe lengvinančią aplinkybę, jog T. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors T. R. teigė, jog tą dieną T. R. buvo neblaivus, taip pat nurodė, kad T. R. kasdien vartodavo alkoholį. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nepilnametės dukros taip pat nurodė, jog tėtis vartodavo alkoholį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo įtempti. Todėl nesant neginčytinų duomenų, jog alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas

neprižįsta neblaivumo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Kitų T. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. R. administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų

neturi (t. 1, b. l. 135), neteistas (t. 1, b. l. 134), dirbantis Nacionaliniame vėžio institute, akušeriu – ginekologu, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 142), psichiatrinio gydymo įstaigoje negydytas (t 1., b. l. 140), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 138). Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes ir pasekmes.

Posėdžio metu prokurorė, kaltinamasis bei jo gynėjas prašė T. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina ir tai, kad net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar galima tą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu. Be to, teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra dviejų laiduotojų, T. V. ir Z. R., prašymai atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti juos laiduotojais (t. 1, b. l. 119, t. 2, b. l. 31).

Posėdžio metu apklaustas laiduotojas T. V. paaiškino, kad T. R. yra jo draugas, jie pažįstami apie 15 metų. T. R. apibūdino, kaip pavyzdingą tėtį, pareigingą darbuotoją. Teigė, kad T. neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, kadangi kasdien vairuoja mašiną, o to negalėtų daryti jei kas dieną gertų. Nurodė, kad jis pats yra buvęs policijos pareigūnas, dabar išėjęs į pensiją, jo atžvelgiu buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neįrodžius jo kaltės. Teigė, kad iš darbo policijoje į pensiją jis išėjo savo noru, jo nuo pareigų nenušalino. T. V. teismo posėdžio metu išreiškė abejonę, kuris iš sutuoktinių, T. R. ar J. R., kaltas dėl kilusio konflikto, teigė, kad netiki, kad T. galėjo J. tampyti už plaukų. Taip pat nurodė, kad tai jo nuopelnas yra, jog T.teisme pripažino savo kaltę, nes jis su juo kiekvieną vakarą kalbėdavosi. Iš byloje pateikto 2015-03-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad T. V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už veikų numatytų LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., 24 str. 5 d., 226 str. 1 d. padarymą. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. V. kaltę. Nors teismo posėdžio metu T. V. nurodė, kad jo atžvelgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet nutrauktas neįrodžius jo kaltės, tačiau teismas pažymi, kad T. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas,

nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę, kas leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos vis dėlto buvo padarytos, tik nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, dėl ko ir

buvo nutrauktas minėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, teismas pažymi, kad T. V. teismo posėdžio metu išreikšta abejonė, dėl to kuris iš sutuoktinių, T. R. ar J. R., kaltas dėl kilusio konflikto, manymas, kad T. R. negalėjo smurtauti prieš savo sutuoktinę, taip pat teiginys, kad būtent jo (T. V.) nuopelnas yra, jog T. teisme pripažino savo kaltę, leidžia daryti išvadą, kad pats T. V. abejoja T. R. kaltumu, todėl negalės jam daryti teigiamos įtakos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nemano, kad T. V. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoju, nemano, kad jis turi galimybę daryti teigiamą įtaką T. R..

Nors teismo posėdžio metu laiduotoja Z. R. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš karto, kai jai paskambino sūnus, kuris buvo labai susijaudinęs, ir pasakė, kad šeimoje įvyko konfliktas, tačiau nurodė, kad sūnus jai nesakė, jog naudojo prieš Jolitą smurtą, ir smaugė ją rankomis, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad T. R. nėra visiškai atviras su savo motina. Z. R. teismo posėdžio metu, taip pat išdėstė nuomonę, jog jos sūnų J. R. galimai išprovokavo, teigė, kad netiki, jog sūnus galėjo mušti savo sutuoktinę, netiki, kad galėjo tampyti ją už plaukų. Nors Z. R. formaliai atitinka BK 40 str. keliamus reikalavimus laiduotojui, tačiau teismas, vertindamas aplinkybes, jog teismo posėdžio metu Z. R. bandė teisinti savo sūnų, abejojo jo kalte, teigė, kad sūnus labiau gailisi dėl viso savo gyvenimo, o ne būtent dėl įvykusio įvykio, nemano, kad Z. R. darys teigiamą įtaką T. R. bei galės užtikrinti, jog kaltinimasis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, kad klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstinas ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visų bylos aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe, visumoje. T. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai J. R., ankščiau neteistas, taigi T. R. atitinka formalias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Tačiau net ir esant visoms šioms išvardintoms sąlygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas pažymi, jog nors kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltę pripažino, teigė, kad gailisi, tačiau tokį jo prisipažinimą teismas laiko daugiau formaliu, paneigiančiu bet kokios atgailos dėl padaryto nusikaltimo buvimą. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiam asmeniui ir pan. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Nors kaltinamasis kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pripažino, teigdamas, teigdamas , kad paėmė nukentėjusiajai už kaklo ir patempė už plaukų ( tomas 1, b.l. 181) bei 2017-03-03 posėdžio metu 2017-04-05 posėdžio metu tardamas paskutinį žodį teigė, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ir šios aplinkybės teismui sudarė pakankama pagrindą pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau tuo pačiu teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad prisipažinimu T. R. tik siekia išvengti atsakomybės, kadangi jis sąžiningai neatskleidė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teigė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, neigė, kad buvo neblaivus, nurodė, jog neatsimena, ar konfliktą matė mažametės dukterys. Teismas kritiškai vertina, jo nurodomą aplinkybę, jog neprisimena. Todėl turi pakankamą pagrindą manyti, jog T. R. nėra įtin savikritiškas savo padarytų veiksmų atžvilgiu. Nors dėl smurto artimoje aplinkoje ankščiau J. R. niekur nesikreipė, o T. R. teigia, kad prieš J. R. smurtavo pirmą kartą, nurodo, kad tai vienkartinis atvejis, tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi iš J. R. paaiškinimų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nepilnamečių liudytojų U. T. R. ir U. T. R. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei byloje pateiktos 2014-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2230/14(01) kopijos ( tomas 1,

b.l. 20-21) matyti, kad T. R. galimai smurtavo ir anksčiau, matyti, kad konfliktai namuose vykdavo nuolat, buvo daužomi ir laužomi daiktai, o kartą net grasinama apipilti benzinu ir padegti. Todėl sprendžiant iš visų bylos aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, jog T. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atleisti kaltinamąjį T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.

LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato keturias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ( LR BK 55 str.). Todėl įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad yra atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajai, yra dirbantis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam T. R. už įvykdytą nusikaltimą LR BK 140 str. 2 d. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos trukmę nustatant arčiau sankcijos minimumo. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį- sutuoktinę, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuoka šiuo metu yra nutraukta, kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu nebegyvena, be to kaltinamasis dirba pamaininį darbą dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, neskirtina.

T. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. R., gyv. Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį nebendrauti su nukentėjusiąja, neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (t 1., b. l. 83-84 ) paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje, prašė iš kaltinamojo T. R. priteisti 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. (b. l. 65). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta nežymiai sutrikdant jos sveikatą. Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, moralinį stresą ir pažeminimą. Teigė, kad pablogėjo jos reputacija, teko pakeisti darbą. Jai pradėjo skaudėti širdį, iki šiol negali užmigti, bijo su vaikais važiuoti namo, jaučia didelę baimę gyvendama savo namuose, nes jie nebėra saugūs. Ji skambino į Moterų krizių centrą, bendravo su psichologe. CK 6.250 straipsnis nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį

reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo

dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, moralinį stresą ir pažeminimą, kas akivaizdžiai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ar liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis T. R. sužalojo nukentėjusiąją mažamečių dukterų akivaizdoje, tyčiniais veiksmais, be jokios priežasties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybes, turtinę padėtį, kuris šiuo metu dirba, todėl turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai 200 Eur neturtinės žalos. ( t. 2, b. l. 2). Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog 200 Eurų yra nepakankama suma atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą. Tačiau, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad ir nukentėjusiosios iš viso 10 000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajai J. R. atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina, į tai, kad turtinė žala nebuvo padaryta, nėra nustatyta jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ar liekamųjų reiškinių, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgius buvo pavartotas mažamečių vaikų akivaizdoje byloje, todėl įvertinus proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo tenkintinas iš dalies ir papildomai priteistina 500 eurų nukentėjusiajai J. R. padarytos neturtinės žalos, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2016-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš J. R. paimtas plaukų kuokštas, saugomas Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 1., b. l. 15-16), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; DVD-R diskas su filmuota nepilnamečių Urtės T. R. ir Unės T. R. apklausų medžiaga, paliktini saugoti prie bylos.

Dėl proceso išlaidų

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. R. patyrė 800 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1., b. l. 69-70, t. 2., b. l. 1) (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios turėtos 800 Eur išlaidos sumokant atstovui

advokatui už paslaugas yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. R., gyv. Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., Ulonų g. 9, įpareigojant jį nebendrauti su nukentėjusiąja, neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės J. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš T. R., likusioje dalyje atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2016-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš J. R. paimtas plaukų kuokštas, saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; DVD-R diską su filmuota nepilnamečių U. T. R. ir U. T. R. apklausų medžiaga, palikti saugoti prie bylos.

Priteisti nukentėjusiajai J. R. iš kaltinamojo T. R. 800 EUR (aštuonis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.