Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

dalyvaujant asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. R., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. R. pagal laidavimą be užstato perduotas sutuoktinei R. R. 1 metams.

Iš V. R. priteista nukentėjusiosios D. Z. naudai 350 Eur neturtinės žalos ir 110 Eur proceso išlaidų, taip pat 479,27 Eur valstybei už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2016 m. birželio 19 d., apie 21 val., nukentėjusiosios namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia, prišokęs prie D. Z., ją pastūmė, dėl ko ši krito atbula ir susimušė kairiąją galvos pusę. Nukentėjusiajai dėl to buvo padaryta galvos smegenų trauma, lengva forma, poodinė hematoma kairio smilkinio srityje bei kraujosruva kairės akies vokuose – paakyje bei kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje, kas sukėlė D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą.Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. R. apeliaciniame skunde prašo 2017 m. balandžio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti - pripažinti, kad nukentėjusiajai D. Z. padaryta 200 Eur neturtinė žala, kuri yra atlyginta ir iš apelianto nepriteisti 479,27 Eur valstybės naudai, už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusiajai D. Z. padaryta 500 Eur neturtinė žala ir įvertinęs, kad yra atlyginta 150 Eur, iš jo priteisė dar 350 Eur. Anot apelianto, jo veiksmais nukentėjusiajai pasekmės nekilo, nes ji po įvykio išvyko į užsienį. Be to, pateikti medicininiai dokumentai liudija, kad kai kurie susirgimai nėra susiję su įvykiu. Nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo atsižvelgta ir į aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (baudžiamoji byla Nr. 1A-27-606/2017), ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Apelianto įsitikinimu neturtinės žalos atlyginimui pakanka 200 Eur, kuriuos jis jau yra atlyginęs (teisminio nagrinėjimo metu atlyginio 150 Eur, o prie apeliacinio skundo pridėtas kvitas, kad atlygino dar 50 Eur). Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu iš jo priteisti išlaidas susijusias su nukentėjusiajai teikta valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismui, pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, buvo pateikta teismui išėjus priimti nuosprendį, todėl apeliantas negalėjo jos ginčyti. Be to, pateikta pažyma neinformatyvi ir nedetalizuota. Apelianto įsitikinimu BPK 106 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, dėl advokato dalyvavimo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje V. R. ir jo gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė V. R. apeliacinį skundą tenkinti.Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. R. apeliacinis skundas atmetamas. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama V. R. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu bei suma priteista valstybei už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegijai, įvertinusiai byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusioji nustatytų V. R. nusikalstamų veiksmų pasėkoje patyrė neturtinę žalą, tad ji turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Byloje nustatyta, kad V. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padaryta galvos smegenų trauma, lengva forma, poodinė hematoma kairio smilkinio srityje bei kraujosruva kairės akies vokuose – paakyje bei kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje, kas sukėlė D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Nukentėjusios atžvilgiu buvo smurtaujama anūkų akivaizdoje. Dėl patirto sužalojimo ji jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur. Šių argumentų pagrindu sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka aukščiau įvardytus įstatyme numatytus kriterijus ir neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Apeliaciniame skunde V. R. nesutinka ir su teismo sprendimu iš jo išieškoti valstybės naudai išlaidas susijusias su nukentėjusiajai teikta valstybės garantuojama teisine pagalba bei kad pažyma apie išlaidas buvo pateikta teismui išėjus priimti nuosprendį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. liepos 18 d. sprendimu nukentėjusiajai buvo paskirtas advokatas R. Lilas. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje esantys duomenys rodo, kad po kiekvieno teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme buvo gautos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 24, 35, 36, 63, 85), tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jų V. R. ir jo gynėjas neginčijo. Pasibaigus paskutiniam teismo posėdžiui buvo pateikta dar viena pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikimo nukentėjusiajai (b. l. 101). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepagrįstai V. R. apeliaciniame skunde tvirtina, kad iš jo negalima priteisti jo ginčijamų išlaidų, nes pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo duomenis iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad jas sudaro skundo privataus kaltinimo tvarka parengimas (13,5 val.) ir atstovavimas teismo posėdyje (24,5 val.). Įvertinus byloje esamus duomenis, teismo posėdžių skaičių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti išlaidų buvimu ir jų dydžiu, nes kaip jau buvo minėta pažymos apie išlaidas buvo pateikiamos po kiekvieno teisiamojo posėdžio. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad V. R. neturi pakankamai lėšų atlyginti proceso išlaidas dėl nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Tokių duomenų teismui nepateikė ir prie apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai valstybės išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažino proceso išlaidomis ir priteisė jas iš V. R..Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. R. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad V. R. buvo paskirta gynėja advokatė M. Vietaitė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 59,87 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, jog išlaidos už V. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškomos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl V. R. apeliacinis skundas atmetamas.