- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-539-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04416-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
G. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. S. G. V. naudai priteista 1 687 eurų turtinei žalai ir 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 117,77 eurų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. S. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 20 d. apie 15.30 val. prie pastato, esančio Žirnių g. 10, Vilniuje, konflikto metu priėjęs prie G. V., du kartus kumščiu trenkė G. V. į veidą. G. V. nuo smūgių parkritus, G. S. apie septynis kartus kojomis sudavė G. V. į įvairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmais G. S. G. V. padarė poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nugaroje ir juosmenyje, penkiolikto danties panirimą, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kairės pusės XI-o šonkaulio lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį.
2.1. Nurodo, jog teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai iš jo priteisė 1 687 eurų dydžio turtinę žalą. G. V. teismui pateikė čekį, iš kurio matyti, jog panoraminės dantų rentgeno nuotraukos atlikimas kainavo 15,70 eurų, taigi ši ieškinio dalis yra pagrįsta ir jos neginčija.
2.2. Pagrįstu teismas laikė ir G. V. reikalavimą atlyginti išlaidas, patirtas dėl vaistų ir papildų, kuriuos, pasak nukentėjusiojo, reikėjo pirkti ir vartoti dėl jam padaryto sužalojimo. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka, kadangi nukentėjusysis ne tik, kad nenurodė, kokius vaistus ar papildus pirko ir vartojo, bet ir neišsaugojo pirkimo čekių. Suma, t. y., 200 eurų kuriuos priteisė teismas už vaistų ir papildų pirkimą yra nepagrįsta, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti ir šią ieškinio dalį yra neteisingas.
2.3. Spęsdamas G. V. reikalavimą atlyginti danties šalinimo, implantacijos ir protezavimo išlaidas, teismas pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu G. V. parodė, kad šių išlaidų dar nepatyrė, nes danties nešalino, neprotezavo ir neimplantavo, tačiau jos bus patirtos ateityje. Su tokia pozicija nesutinka, kadangi nėra aišku ar tikrai buvo atliktos šios procedūros, galbūt bus pasirinkta kita gydymo taktika, galbūt neprireiks danties šalinimo ir implantacijos ir bus atliktas tik danties protezavimas. Nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos gydymo kaštams. Turtinė žala turi būti atlyginta, kai ji gali būti tiksliai apskaičiuojama, o ne deklaruojama, įsivaizduojama ir dar nepatirta. Jei už gydymą, vis dėl to, nukentėjusysis sumokės mažiau, tuomet jo atlyginta žalos suma būtų sumokėta nepagrįstai.
2.4. Po įvykio jis neteko darbo, todėl jo turtinė padėtis yra labai sunki, vienas išlaiko savo mažametį sūnų, pajamos yra menkos. Yra beviltiškoje situacijoje, jei teismo sprendimas liks nepakeistas neįsivaizduoja kaip turėtų sumokėti tokio dydžio priteistą sumą, kuri visiškai nėra pagrįsta.
2.5. Teismas nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Sutinka, kad G. V. patyrė neturinę žalą, tačiau prašo atsižvelgti į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Nors teismas nuosprendyje ir deklaravo, jog atsižvelgia į kaltininko interesus, tačiau priėmė neprotingą sprendimą. Pinigine kompensacija už neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti atsiradusias negatyvias pasekmes. 2 000 eurų dydžio suma jam yra bausmė, kadangi bedarbiui ši suma yra labai didelė. Taigi, teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į nuketėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, kitas aplinkybes, bet ir į jo paties turtinę ir šeimyninę situaciją.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo G. S. apeliacinį skundą nuketėjusysis G. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Nurodo, jog priteisdamas neturtinę žalą, teismas ją žymiai sumažino. Nuosprendyje aiškiai nurodoma, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
3.2. Apeliantas ginčija būsimų danties šalinimo ir protezavimo išlaidų priteisimą remdamasis prielaidomis, kad galbūt nereikės danties šalinimo ir implantacijos ir bus atliktas tik danties protezavimas. Su tokiomis apelianto prielaidomis nesutinka, nes, kaip matyti iš Kardiolitos klinikos gydymo plano, danties šalinimas ir implantacija palies tik 15 sulaužytą dantį, o tiltinis protezavimas palies ne tik sulūžusį 15 dantį, bet ir sveikus 14 ir 16 dantis. Būsimos žalos atlyginimo priteisimas neprieštarauja teismų praktikai, pagal kurią teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą.
3.3. Apeliantas ginčija sprendimo teisingumą dėl 200 eurų priteisimo už žalą patirtą dėl vaistų ir papildų pirkimo gydymui. Mano, kad šioje civilinio ieškinio dalyje teismas priėmė teisingą sprendimą, pabrėždamas, kad 200 eurų suma, patirta dėl vaistų ir papildų pirkimo, atsižvelgiant į jam padarytus sužalojimus yra adekvati.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Rytis Ivanauskas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
4.1. Nurodo, kad nuteistojo G. S. apeliacinis skundas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai vertino nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis.
4.2. Nuteistasis G. S. nurodo, kad dėl vaistų vartojimo ir papildų naudojimo nukentėjusysis neįrodė kokius papildus bei vaistus vartojo, nepateikė įsigijimo čekių, taip pat nepateikė įsigijimo čekių, dėl danties šalinimo, implantacijos ir protezavimo išlaidų, kurios bus ateityje.
4.3. Nuteistasis buvo kaltinamas fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo atžvilgiu, savo veiksmais jis padarė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė rimtus sužalojimus ir pagal jų pobūdį nėra abejonės, kad vaistai buvo vartojami ir buvo teikiamas pagerintas maitinimas, o 200 eurų išlaidų dydis yra atitinkantis protingumo kriterijus. Teismas nurodė ir konkrečius CK straipsnius (CK 6.283, 6.249 ir kt.), kuriais remiantis pripažino, kad nors nukentėjusysis dar nepatyrė išlaidų, susijusių su dantų taisymu, tačiau šios išlaidos bus patirtos ateityje. Pagal CK nuostatas, už žalą, padarytą fiziniu asmens sužalojimu - nukentėjusiajam asmeniui turi būti ši žala atlyginta pagal visiško žalos atlyginimo principą, kas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia gražinti į jo pradinę padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Nukentėjusysis G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pagal “Kardiolitos“ klinikos gydymo planą danties šalinimas ir implantacija palies ne tik 15 sulaužytą dantį, tačiau tiltinis protezavimas palies ir 14, 16 dantis. Prokuroras pritaria ir kitiems nukentėjusiojo G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama G. S. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė, apeliantas prašo sumažinti iš jo nukentėjusiojo naudai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius.
6. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusiojo nurodomos ir teismo priteistos 200 eurų dydžio išlaidos už nukentėjusiojo pirktus vaistus ir papildus nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl negali būti priteisiamos. Nukentėjusysis realai patirtų išlaidų faktą ir dydį turėjo įrodyti leistinais įrodymais – sąskaitomis, prekių įsigijimo kvitais, mokėjimo nurodymais ar kitais faktinius mokėjimus patvirtinančiais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidomis pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo nurodyta 200 eurų dydžio suma vaistų ir papildų pirkimui yra adekvati patirtiems sužalojimams.
7. Pagal įstatymą, nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nukentėjusysis nei civiliniame ieškinyje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, nedetalizavo kokie vaistai ar bent kokio poveikio (skausmui malšinti, kraujosruvoms ar kt.) buvo perkami, taip pat kokius maisto papildus vartojo, ar vaistai buvo paskirti gydytojo. Taigi, jokios net faktinės informacijos, kuri pagrįstų reikalavimą dalyje dėl 200 eurų turtinės žalos, nukentėjusysis nenurodė. Todėl darytina išvada, jog šioje dalyje turtinės žalos dydis nėra įrodytas, todėl priteistas nepagrįstai.
8. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nukentėjusiojo naudai priteisė ir turtinę žalą, kuri šiuo metu realiai dar nėra patirta, t. y. būsimas išlaidas už danties pašalinimą ir implantaciją. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
9. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi nei įstatymas nei teismų praktika nedraudžia nukentėjusiajam asmeniui priteisti būsimas išlaidas, tačiau priteisiant būsimos turtinės žalos atlyginimą, žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad būsimos ateityje išlaidos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, yra realios.
10. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, t. y. penkiolikto danties išnirimą, patvirtina byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 29-31). Siekiant, nukentėjusįjį grąžinti į padėtį, kurioje jis buvo iki patirtų sužalojimų, būtina imtis gydymo, kurio planą jau yra sudariusi „Kardiolitos“ klinika. Iš „Kardiolitos“ klinikos pateikto gydymo plano matyti, kad penkiolikto danties šalinimas ir implantacija kainuos 1 472 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo patirta žala kurios pašalinimas yra būtinas, vertintina kaip realiai atsiradusi (dėl penkiolikto danties šalinimo ir implantacijos), yra įrodyta ir pagrįsta, išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, o danties gydymo paslaugos nukentėjusiajam yra būtinos, todėl nurodytos išlaidos pagrįstai priteistos iš nuteistojo G. S. Nors, apelianto manymu, nurodytas gydymas gali būti nereikalingas, o priteistina išlaidų sumą mažesnė nei ta, kurią sumokės nukentėjusysis, tačiau byloje esantys įrodymai, „Kardiolitos“ klinikos išvada ir gydymo planas, patvirtina, jog nurodytas gydymas yra būtinas, o atsižvelgiant į tai, jog mokėtina suma apskaičiuota šios srities specialistų, abejoti šių išlaidų būtinumu ar dydžiu nėra pagrindo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintas pagrįstai.
11. Apeliantas taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, jog 2 000 eurų suma, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, tai jog išlaiko nepilnametį sūnų, neturi darbo, jam prilygsta bausmei, todėl prašo ją sumažinti.
12. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
13. Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, (asmens sveikata yra viena iš labiausiai saugomų vertybių), sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nukentėjusysis dėl neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl padarytų sužalojimų ji turėjo kreiptis į medikus, buvo nedarbingas, dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus. Teismas taip pat atsižvelgė nuteistojo turtinę padėtį, nurodydamas, jog G. S. vienas išlaiko nepilnametį sūnų, nors yra darbingo amžiaus, tačiau pagrindines pajamas šiuo metu gauna iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi, teismas atsižvelgė į visas įstatyme nurodomas aplinkybes, bei taip pat į tas aplinkybes, kurios apelianto nurodomos ir jo apeliaciniame skunde, ir nuteistojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies.
14. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-105-222/2019). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, į šią praktiką atsižvelgė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas tinkamai įvertino visas būtinas aplinkybes, atsižvelgė į nuteistojo turtinę ir socialinę padėtį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas aplinkybes. Nors apeliantas nurodo, jog tokia suma jam prilygsta bausmei, tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis yra darbingo amžiaus, taigi turi galimybę gauti didesnes, nei šiuo metu gaunamas, pajamas. Turtinė nuteistojo padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaip jau minėta, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgiama į aplinkybių, turinčių reikšmės žalos dydžio nustatymui, visumą, kas, nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Keisti nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nurodytais motyvais pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. S. (G. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu iš G. S. nukentėjusiojo G. V. naudai priteistą sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1487 eurų (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.