Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.2.4.9.3.2; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

2025 m. balandžio 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) š apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Prienų rajono savivaldybė, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. J., J. J., M. Ž., E. M., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., A. Č., A. V., M. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teises į poilsio namelį (7,93 m x 12,19 m dydžio su 42,7 m. kv. terasa, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 m. kv.), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Poilsio namelis), pagal įgyjamąją senatį.

1.1. Pareiškime nurodoma, kad jam su kitais bendraturčiais M. Ž., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., E. M., J. J., A. J., A. Č., A. V., M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,0045 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Šiame žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Žemės sklypo dalyje, kuri priskirta naudotis pareiškėjui, stovi pareiškėjui priklausantis Poilsio namelis, kuris pastatytas 2009 metais, bei valdomas ir naudojamas daugiau nei 10 metų, tačiau nėra registruotas nekilnojamojo turto registre.

1.2. Nuo pat Poilsio namelio pastatymo jokių pretenzijų iki šios dienos dėl minėto statinio valdymo, naudojimo ir disponavimo iš trečiųjų asmenų nebuvo gauta. 2004 m. į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), O. R. (kuri ir šiuo metu yra žemės sklypo bendraturtė) buvo atkurtos nuosavybės teisės. Vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui jokių pretenzijų dėl sklype stovinčio statinio O. R. nesulaukė. Poilsio namelio statyba yra sena, jis buvo pastatytas 2009 m., dėl ko nėra išlikę jokių statybos dokumentų. Pareiškėjas Poilsio namelį valdo daugiau nei 10 metų, sąžiningai ir teisėtai, valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas. Siekiant pripažinti pareiškėjui nuosavybės teisę bei atlikti pastato teisinę registraciją jis kreipėsi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, nes tam yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, o kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų nėra galimybės.

2. Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. M. patikslintą pareiškimą, kuriuo nesutiko su pateiktu pareiškimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus, Poilsio namelis yra pastatytas miškų ūkio paskirties žemės sklype. Poilsio namelio pastatymo metu (2009 m.), remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, statyti statinius miško žemėje buvo galima tik nustatytais atvejais ir tik teisės aktų nustatyta tvarka pavertus miško žemę kitomis naudmenomis. Toks pat reguliavimas iš esmės nustatytas ir dabar galiojančiame Miškų įstatyme. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Poilsio namelis buvo pastatytas jo statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kad statyba buvo teisėta.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo V. M. patikslintą pareiškimą, kuriuo nesutiko su pateiktu pareiškimu ir prašė jį atmesti. Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Poilsio namelis pastatytas teisėtai, bei pakartotojo Prienų rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytus argumentus.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti. Žemės sklypas, kuriame stovi pareiškėjo Poilsio namelis, yra Nemuno kilpų regioniniame parke. Dalis žemės sklypo patenka į konservacinio funkcinio prioriteto zoną – Ošvenčios hidrografinį draustinį, išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kita sklypo dalis yra rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje, (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pareiškėjas nenurodė, kurioje tiksliai funkcinio prioriteto zonoje yra ginčo objektas. Suinteresuotas asmuo atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 186 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ 5.3 punktą, 2009 m. galiojusioje Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos patvirtinimo“ 5.3 ir 24 punktus, Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 straipsnius, Miškų įstatymo 11 straipsnį, teigia, kad pareiškėjui nepateikus jokių ginčo statinio (Poilsio namelio) statybą 2009 m. pagrindžiančių (t. y. leidžiančių pagal to laikotarpio reikalavimus) dokumentų, ginčo statinys žemės sklype laikytinas neteisėtos statybos rezultatu, todėl negali būti įgytas nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas pirmiausia turi įrodyti, kad jo statyba buvo teisėta.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Inspekcijos vyriausioji specialistė gauto skundo pagrindu 2022 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav. ir 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-336. 2022 m. vasario 25 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento sklype pastatytas „Poilsio namelis 1, statytojo V. M. teigimu, pastatytas 2008 m., jo išmatavimai 7,93 m x 12,19 m, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 m²), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m, su terasa, kurios užstatytas plotas 42,7 m², medinis. Pagal statybos metu galiojusio STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ – buvo priskiriamas II gr. nesudėtingų statinių kategorijai. Patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, todėl buvo privalomas supaprastintas statinio projektas ir rašytinis pritarimas statinio projektui. Statytojas šių dokumentų nepateikė“. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą, už savavališką naujo II grupės nesudėtingojo statinio kategorijos poilsio namelio statybą Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje pareiškėjui 2022 m. kovo 1 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220301-00042. Taip pat pareiškėjui 2022 m. kovo 1 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220301-00048 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220301-00050, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 1 d. nugriauti Poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę. Tenkinus 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. prašymus pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. SDPN-20-220913-00110 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ nurodymo įvykdymo terminą pratęstas iki 2022 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, kuriuo teismo prašo pratęsti pareiškėjui nurodymo įvykdymo terminą 2 metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, administracinė byla Nr. eI3-1019-422/2023.

5.2. Inspekcijos atsiliepimu pateikiami rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Poilsio namelis, dėl kurio pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, pastatytas neteisėtai – savavališkai, t. y. byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, kurie yra galiojantys, nenuginčyti ir nepaneigti kitais rašytiniais įrodymais, patvirtina, kad Poilsio namelis negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ir valdymo teisės objektu. Pareiškėjas jam surašytų savavališkos statybos akto, nurodymo nevykdyti darbų ir nurodymo neginčijo, su jais sutiko, jie nėra panaikinti ir yra galiojantys, be to, siekdamas juos įvykdyti kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pareiškėjas nagrinėjamu bylos atveju nuosavybės teises į poilsio namelį galėtų įgyti tik kitu savarankišku nuosavybės teisės įgijimo būdu – administracine tvarka, vykdydamas Inspekcijos surašytą nurodymą – įteisindamas savavališką statybą teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisų įgijimas į savavališkai pastatytą pastatą – Poilsio namelį – negali būti sprendžiamas byloje dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, turi būti įgyvendinamos statybų procesą ir savavališkos statybos įteisinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

6. Suinteresuoti asmenys A. J., J. J., M. Ž., E. M., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., A. Č., A. V., M. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo sutiko su pareiškimu. Suinteresuoti asmenys patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad bendrai jiems priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sav. Šiame sklype pareiškėjui priklauso Poilsio namelis, kuris buvo pastatytas ne vėliau kaip 2009 metais, o jį valdo ir naudoja nepertraukiamai pareiškėjas. Papildomai nurodė, kad yra inicijuojamas žemės paskirties keitimas, padalinant žemės sklypą į du miškų ūkio žemės paskirties sklypus, o tos dalies kurioje stovi Poilsio namelis paskirtį bus siekiama pakeisti į rekreacinio naudojimo žemės sklypą, todėl nemato kliūčių pareiškimo tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. M. pareiškimo netenkino.

7.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui V. M. kartu su kitais bendraturčiais M. Ž., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., E. M., J. J., A. J., A. Č., A. V., M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,0045 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą pareiškėjas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2012 m. birželio 12 d. Žemės sklypo naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai. Šiame žemės sklype yra nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Žemės sklypo dalyje, kuri priskirta pareiškėjui naudojimosi tvarkos pagal naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių planą, stovi pareiškėjui priklausantis poilsio namelis (7,93 m x 12,19 m dydžio su 42,7 m. kv. terasa, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 m. kv.), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m). Namelis buvo pastatytas 2009 m., poilsio namelis yra pareiškėjo valdomas ir naudojamas daugiau nei 10 metų, tačiau jis nėra registruotas VĮ „Registrų centras“, kadangi pareiškėjas neturi jokių dokumentų, reikalingų statiniui įregistruoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus.

7.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą ginčo sklype ir 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-336, kuriame buvo nustatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento sklype pastatytas pareiškėjo Poilsio namelis. 2022 m. kovo 1 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220301-00042 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas). Savavališkos statybos aktu konstatuota, jog „saugomojoje teritorijoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), Nemuno kilpų regioninio parko teritorijos pastatytas II grupės nesudėtingas poilsio paskirties pastatas – poilsio namelis neturint statybos metu galiojusių teisės aktų nuostatomis privalomo statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui, šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis – leidimo statyti, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 p., 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 p., 27 straipsnį 22 d.“. Inspekcija 2022 m. kovo 1 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220301-00048. 2022-03-01 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220301-00050, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 1 d. „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti savavališkai (neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytą II grupės nesudėtingąjį statinį – poilsio namelį (7,93 m x 12,19 m dydžio su 42,7 m. kv. terasa, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 m. kv.), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m), dėl kurio statybos 2022-03-01 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220301-00042, ir sutvarkyti statybvietę“.

7.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas V. M. nurodo, kad nuo pat poilsio namelio pastatymo jokių pretenzijų iki šios dienos dėl minėto statinio valdymo, naudojimo ir disponavimo iš trečiųjų asmenų nebuvo, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad kompetentingų institucijų per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Antra vertus, Inspekcijos surašyti aktai, kuriais yra konstatuotas savavališkos statybos namelio faktas leidžia daryti priešingą išvadą, kad namelio statyba yra neteisėta, nes Inspekcijos aktai yra nenuginčyti, jų įvykdymo terminas jau yra suėjęs.

7.4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad statinys (Poilsio namelis) buvo pastatytas jo statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Inspekcijos pateikti rašytiniai įrodymai (patikrinimo aktas, savavališkos statybos aktas, nurodymas nevykdyti darbų, nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius) neginčijamai patvirtina, kad Poilsio namelis, dėl kurio pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, pastatytas neteisėtai – savavališkai, t. y. byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, kurie yra galiojantys, nenuginčyti ir nepaneigti kitais rašytiniais įrodymais, patvirtina, kad Poilsio namelis negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ir valdymo teisės objektu. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Byloje pasisakė suinteresuotieji asmenys, kurie sutinka su pareiškimu ir prašo jį patenkinti. Nurodė aplinkybes dėl įgyjamosios senaties sąlygų buvimo, išskyrus teisėtumo sąlygos buvimą, tačiau teismas suinteresuotųjų asmenų pasisakymus vertina kritiškai, nes dalis jų būdami ginčo sklypo savininkais bei kita dalis turintys glaudų ryšį su pareiškėju, turi bendrą interesą kaip ir pareiškėjas.

7.5. Žemės sklypas, kuriame stovi pareiškėjo ginčo namelis, yra Nemuno kilpų regioniniame parke. Dalis Žemės sklypo patenka į konservacinio funkcinio prioriteto zoną - Ošvenčios hidrografinį draustinį, išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kita sklypo dalis yra rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje, kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pareiškėjas nenurodė, kurioje tiksliai funkcinio prioriteto zonoje yra ginčo objektas.

7.6. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nustatyta, kad Žemės sklypas, kuriame stovi minėtas poilsio namelis, yra miškų ūkio paskirties. Pagal 2009 m. metu galiojusią Miškų įstatymo redakciją miško žemė galėjo būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus (11 straipsnis 1 dalis). Dabartinėje Miškų įstatymo 11 straipsnio redakcijoje pateikiamas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, vienas iš kurių - teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti (11 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į buvusį statybos metu teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjui nepateikus jokių ginčo statinio (Poilsio namelio) statybą 2009 m. pagrindžiančių (t. y. leidžiančių pagal to laikotarpio reikalavimus) dokumentų, ginčo statinys žemės sklype laikytinas neteisėtos statybos rezultatu, todėl negali būti įgytas nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas pirmiausia turėjo įrodyti, kad jo statyba buvo teisėta, kad statyba atitiko tuo metu galiojusį teismo aukščiau jau aptartą teisinį reglamentavimą, buvimas žemės sklype kitų statinių nereiškia, kad statant ginčo namelį galima nepaisyti įstatymų nustatytos tvarkos.

7.7. Pareiškėjas ir atstovas teigė, kad savivaldybė ir kitos institucijos suderino statybos dokumentus, tačiau savivaldybė ir kitos institucijos jokių suderinimų neatlikusios, visos planuose, geodeziniame plane užfiksuotos aplinkybės, negali būti aiškinamos kitaip kaip atitinkamo dokumento tinkamas parengimas. Šiuo atveju pateiktas geodezinis planas su suderinimu Nemuno kilpų parko direkcijos reiškia, kad planas atitinka parko direkcijos turimus duomenis, plane nėra patvirtinta jame esančių statinių teisėta statyba ar panašios aplinkybės, kuriomis vadovaujasi pareiškėjas.

7.8. Pareiškėjo atstovas taip pat teigia, kad namelio statyba galima ir ji yra teisėta, tačiau šie teiginiai yra paneigti Inspekcijos surašytais dokumentais, kuriais konstatuota savavališka statyba ir kuriais pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos objektą, kuris iki šiol yra neįvykdytas. Poilsio namelis negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ir nuosavybės teisės valdymo objektu. Antra vertus, pareiškėjas įsigijęs dalį žemės sklypo saugomoje teritorijoje turėjo pareigą būti atidus, domėtis teisiniu reglamentavimu kas yra galima ir kas yra negalima saugomoje teritorijoje, ar galimos tokio namelio statybos, ar bus galima jas įteisinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Pareiškėjas V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) sustabdyti civilinės bylos pagal V. M. apeliacinį skundą dėl 2024 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-113-393/2024 nagrinėjimą iki bus priimti ir įsiteisės galutiniai teismų sprendimai Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2YT-105-939/2023 ir Nr. e2-2384-1208/2024; 2) atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, 2024 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-113-393/2024 panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) nusprendus neperduoti civilinės bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti 2024 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-113-393/2024 ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo V. M. pareiškimą; priteisti pareiškėjui V. M. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi sprendime pasisakyta tik dėl vienos iš aštuonių sąlygų (pasisakyta dėl Poilsio namelio teisėtumo), kurios turi būti įvertintos sprendžiant ar patenkinti pareiškimą dėl įgyjamosios senaties taikymo. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų ir nenustatė svarbių faktinių aplinkybių, ar pareiškėjas nėra Poilsio namelio savininkas, ar Poilsio namelis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, ar pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo kaip savo Poilsio namelį daugiau nei 10 metų.

8.2. Teismas nepagrįstai, netinkamai vertindamas įrodymus, pripažino, jog pareiškėjas neįrodė, kad Poilsio namelis buvo pastatytas jo statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantas teigia, kad pateikė pakankamai įrodymų teismui, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad Poilsio namelis buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Poilsio namelis yra II grupės nesudėtingas statinys, patenkantis į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Poilsio namelio statyba atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių bei STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punkto reikalavimus. V. M. Poilsio namelio statybos metu (2008 m. pabaigoje, 2009 metais), žemės sklypą, kuriame buvo statomas Poilsio namelis, valdė nuosavybės teise. Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nurodyta, kad apeliantas naudojasi sklypo dalimi pažymėta „B“ raide, plotas 4307 m², kartu su žmona.

8.3. Atsižvelgiant į STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12 punkto nuostatas, prieš statydamas Poilsio namelį pareiškėjas turėjo parengti Poilsio namelio supaprastintą projektą, tačiau atsižvelgiant į ilgą laikotarpį, projektas neišsaugotas, bet jo egzistavimą patvirtina kiti rašytiniai, netiesioginiai įrodymai:

8.3.1. 2012 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 10KAM-76571 4 lentelėje nurodyta, jog „patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, konstatuota, kad <...> Žemės sklypo planas sudarytas netinkamai. Sklypo planą derinti su saugomų teritorijų atsakingais specialistais <...>Žemės sklypo kadastro duomenų forma“. Nacionalinei žemės tarnybai, derinusiai Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo žinoma faktinė aplinkybė apie Žemės sklype, be kita ko, teisėtai pastatytą statinį – Poilsio namelį, kurio duomenų matininkas be pagrindo neįtraukė į Žemės sklypo planą. Dar daugiau, Nacionalinė žemės tarnyba pareikalavo Žemės sklypo planą suderinti su Nemuno kilpų regioninio parko atsakingais specialistais, tuo patvirtinant, be kita ko, Žemės sklype esančių statinių, įskaitant Poilsio namelio, statybos teisėtumą, t. y., be kita ko, atitikimą Nemuno kilpų regioninio parko planavimo dokumentams;

8.3.2. 2012 m. spalio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr.10KAM-98243 4 lentelėje nurodyta, jog „Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, konstatuota, kad <...> Žemės sklypo planas sudarytas tinkamai. <...> Žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai.“;

8.3.3. Žemės sklypo plane M 1:2000 yra pažymėti Žemės sklype esantys pastatai ir statiniai, įskaitant ir Poilsio namelį. Poilsio namelis Žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“. Šis planas yra suderintas su Nemuno kilpų regioninio parko direktore. Apeliantas teigia, kad būtent Nemuno kilpų regioninio parko direktorės pritarimas žemės sklypo planui reiškia, jog Nemuno kilpų regioninis parkas, kaip atsakinga institucija, pagal Statybos įstatymo bei STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas, yra suderinusi Poilsio namelio supaprastintą projektą ir jo statyba Žemės sklype atitinka teisės aktų reikalavimus.

8.3.4. Statinio geodezinė nuotrauka patvirtina, jog Poilsio namelis, esantis Žemės sklype ir šio pastato tikslios kampų koordinatės Žemės sklype, 2012 m. birželio 14 d. buvo suderinti Prienų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos tarnybos vyriausiojo specialisto J. B..

8.3.5. 2012 m. lapkričio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110.)-1072 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininko M. V. 2012 m. liepos 17 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Poilsio namelio kadastro duomenys yra nustatyti, patvirtinti minėtu sprendimu bei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, taigi Poilsio namelio kadastriniai duomenys užfiksuoti oficialiame dokumente.

8.3.6. Žemės sklypo planą M 1:2000, kuriame, be kita ko, pažymėtas ir Poilsio namelis, 2015 m. liepos 2 d. suderino ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas R. J..

8.4. Teismas, spręsdamas dėl Poilsio namelio statybos teisėtumo, nepagrįstai nevertino teisės aktuose ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintos galimybės Žemės sklype statyti rekreacinės paskirties pastatus. Teisės aktai, t. y. Saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos sprendiniai, nedraudė Poilsio namelio statybos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2015 m. vasario 18 d. Nr.186 patvirtinto Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos aiškinamojo rašto 4.3 punkte nurodyta, kad Pociūnų sportinio rekreacinio komplekso zona priskiriama rekreacinio funkcinio prioriteto zonai, kurioje yra Poilsio namelis. 2023 m. kovo 9 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T3-58 patvirtinto pakoreguoto Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžiniais, Žemės sklypas, toje dalyje, kurioje yra Poilsio namelis, patenka į intensyvaus panaudojimo rekreacinę teritoriją.

8.5. Teismas nepagrįstai neįvertino faktinės aplinkybės, jog greta Poilsio namelio yra kitų panašaus tipo pastatų, pastatytų panašiu laikotarpiu, kas patvirtina ir Poilsio namelio statybos teisėtumą.

8.6. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nesustabdė bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, kad prašo civilinę bylą sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, bet ne CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo.

8.7. Nors byloje ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-105-939/2024 nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos prašoma nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, yra skirtingi, faktinės aplinkybės taip pat yra skirtingos, kad pareiškėjas byloje V. M. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2384-1208/2024 (šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. e2-80-1208/2025) nėra dalyvaujančiu asmeniu, šioje byloje, be kita ko, prašoma panaikinti ne jo, o kitų asmenų deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, taip pat tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-2384-1208/2024 priimtas sprendimas neturės jokios teisinės reikšmės siekiant išspręsti civilinėje byloje pareikštą reikalavimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo bei priimant sprendimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog apskritai neegzistuoja joks teisinis ir faktinis ryšys tarp minėtų trijų civilinių bylų, kaip visumos.

8.8. Teismas nepasisakė dėl prašyme sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų, jog tam tikru būdu pasibaigus teisminiams procesams nurodytose civilinėse bylose V. M. turės galimybę efektyviai įgyvendinti savo teises bei įteisinti Poilsio namelį įstatymuose numatytos administracinės procedūros būdu. Byloje, vienintelė teisinė kliūtis Poilsio namelio įteisinimui Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka yra Žemės sklypo dalies, kurioje stovi Poilsio namelis, priskyrimas miško žemei. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad nurodytose civilinėse bylose priimtų galutinių teismų sprendimų galimos reikšmės pareiškėjo šioje byloje V. M. teisėms bei pareigoms. Apeliantas teigia, kad turėjo būti vertinama, ar nurodytose civilinėse bylose patenkinus A. J. ir M. Ž. prašymus bei jų valdomus poilsio namelius įregistravus Nekilnojamojo turto registre, V. M. turės galimybę efektyviai įgyvendinti savo teises bei įteisinti tame pačiame Žemės sklype esantį ir jo valdomą Poilsio namelį. Neatkreiptas teismo dėmesys, kad poilsio nameliai yra tame pačiame Žemės sklype, kaip ir pareiškėjo V. M. Poilsio namelis. Atitinkamai, nekilnojamojo turto (poilsio namelių) registracija Nekilnojamojo turto registre neišvengiamai sukels teisines pasekmes ir Žemės sklypo bendraturčiui V. M., kadangi atsiras teisinė galimybė pakeisti Žemės sklypo dalies, kurioje yra poilsio nameliai bei Poilsio namelis, paskirtį iš miško žemės į kitos paskirties žemę bei įteisinti Poilsio namelio statybą TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu. Šiuo atveju, siekiant pareiškėjui V. M. sudaryti galimybę įgyvendinti TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme egzistavo ir šiuo metu egzistuoja pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimti ir įsiteisės galutiniai teismų sprendimai minėtose bylose. Pirmosios instancijos teismas, nesustabdydamas bylos nagrinėjimo, neįvertino sukeliamos grėsmės pareiškėjo teisėtam lūkesčiui, saugotinam pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį, kad tam tikru būdu pasibaigus teisminiams procesams civilinėse bylose (Poilsio namelių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre atveju) jis turės galimybę efektyviai įgyvendinti savo teises bei įteisinti Poilsio namelį įstatymuose numatytos administracinės procedūros būdu. Nurodo, kad bylos sustabdydamas užtikrins pareiškėjo V. M. teisėtą lūkestį įteisinti Poilsio namelį, be kita ko, TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir įvertino byloje esančius įrodymus, visgi neprieštarauja dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus priimti ir įsitesės sprendimai Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2YT-105-939/2023 ir Nr. e2-2384-1208/2024. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas geodezinis planas su suderinimu Nemuno kilpų parko direkcijos reiškia, kad planas atitinka parko direkcijos turimus duomenis, plane nėra patvirtinta jame esančių statinių teisėta statyba ar panašios aplinkybės, kuriomis vadovaujasi pareiškėjas. Pažymėjo, kad apeliantas pateikė naują įrodymą Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorės D. K. interviu dienraščiui „Kauno dienai“, tačiau šio įrodymo netyrė pirmosios instancijos teismas.

10. Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmos instancijos teismas vertino visas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygas. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Apelianto siekiamo įgyti nuosavybės objekto statybos neteisėtumą konstatavo Inspekcija, atlikusi patikrinimą ir surašiusi savavališkos statybos aktą, kurio apeliantas nėra apskundęs, t. y. apeliantas yra pripažinęs statinio statybos neteisėtumą.

10.2. Pažymėjo, kad kai aplinkybes galima nustatyti pagal tiesioginius įrodymus, netiesioginiai įrodymai neturi jokios reikšmės. Nagrinėjamoje byloje tiesioginiai įrodymai patvirtina pareiškėjo namelio statybos neteisėtumą, tuo tarpu tas pačias aplinkybes pareiškėjas įrodinėja netiesioginiais įrodymais. Esant tiesioginių ir netiesioginių įrodymų konkurencijai (prieštaravimui), teismas pagrįstai rėmėsi tiesioginiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl visų dokumentų, susijusių su pareiškėjo Poilsio namelio statyba, t. y. tinkamai vertino įrodymus. Teisės aktų nuostatų aspektu pareiškėjui nepateikus jokių Poilsio namelio statybą 2009 m. pagrindžiančių (t. y. leidžiančių pagal to laikotarpio reikalavimus) dokumentų, ginčo statinys žemės sklype laikytinas neteisėtos statybos rezultatu, bei negali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Nesant nei nekilnojamųjų daiktų kaip valdymo teisės objektų, nei teisėto valdymo, Poilsio namelio negalima įgyti įgyjamosios senaties būdu.

10.3. Joks apelianto statybos suderinimas su atsakingomis institucijomis nevyko, kadangi poilsio paskirties statinių statyba miško žemėje buvo negalima. Kadangi 2008-2009 m. V. M. ginčo žemės sklypas nepriklausė, statybos vykdymui svetimame žemės sklype galėjo būti vykdomos tik turint sklypo savininko sutikimą. Tokio sutikimo apeliantas į bylą taip pat nepateikė. Tai, jog apeliantas nurodo pametęs statybą leidžiančius dokumentus (ginčo statinio projektą ir jo suderinimus), nesudaro pagrindą šių aplinkybių nustatyti netiesioginių įrodymų pagrindu.

10.4. 2024 m. rugpjūčio 10 d. teismas nutartimi nutarė pareiškėjo V. M. prašymą sustabdyti bylą atmesti, išdėstė atmetimo argumentus, su kuriais suinteresuotas asmuo sutinka. Teismas pagrįstai, įgyvendino savo diskrecijos teisę ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindu, kadangi Pareiškėjo nurodomos aplinkybės tėra tik labai abstrakčios prielaidos, kas galėtų kažkada įvykti. Pareiškėjo nurodomų aplinkybių negalima objektyviai vertinti nei laiko, nei fakto, nei teisės klausimais, o ir jis pats jokių tikslių pagrindimų nepateikia. Teismas negali remtis vien tik nekonkrečiomis prielaidomis. Pareiškėjo įrodinėtinų teisinių pagrindų specifiškumas reiškia, kad negali būti jokių juridinių faktų ar teisinių aplinkybių, kurios galėtų būti tapačios su Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose.

11. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Inspekcijos nuomone, teismo 2024 m. rugpjūčio 10 d. nutartis atmesti pareiškėjo prašymą sustabdyti civilinę bylą yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Nesutinkama su pareiškėjo prašymu sustabdyti bylą, kadangi dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo ir šios kategorijos bylose turi būti nustatoma įstatyme numatytų sąlygų visuma, kurių turinys yra aiškiai apibrėžtas ir teismų praktikoje, mano, kad pareiškėjo nurodytų bylų faktinės aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui. Pareiškėjo prašymo sustabdyti bylą argumentai neatitinka privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties, be to, sustabdžius bylą bus pažeisti proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Pažymėta, kad dėl šios bylos yra sustabdyta administracinė byla (teisminio proceso Nr. 3-62-3-03080-2022-1), kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

11.2. Teismas nustatęs, kad nėra įrodyta viena iš būtinųjų įgyjamosios senaties sąlygų, teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą. Tai, kad teismas išsamiai nepasisakė dėl kitų įgyjamosios senaties sąlygų buvimo ar nebuvimo nepaneigia sprendimo pagrįstumo. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad yra būtina visuma įgyjamosios senaties sąlygų, todėl nesant bent vienos iš būtinų sąlygų, kitų sąlygų buvimas negali įtakoti įgyjamosios senaties fakto nustatymą. Teismas, detaliai ištyręs visus byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog Poilsio namelis buvo pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl sprendimas atmesti pareiškimą laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apelianto argumentai nepaneigia teismo išvadų, kad pareiškėjas neįrodė, jog Poilsio namelio statyba buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų.

11.3. Byloje esantys Inspekcijos pateikti administraciniai aktai, kaip rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Poilsio namelis, dėl kurio pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, pastatytas neteisėtai – savavališkai, todėl Poilsio namelis negali būti laikomas teisėtai pastatytu nekilnojamuoju daiktu ir teisėtos valdymo teisės objektu. Pabrėžta, kad pareiškėjas nei savavališkos statybos akto, nei jam surašyto nurodymo nevykdyti darbų ir nurodymo neginčijo, su jais sutiko, jie nėra panaikinti, yra galiojantys.

11.4. Byloje nebuvo / nėra duomenų, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos tarnautojas ir valstybinio parko įgaliotas atstovas būtų davę pritarimą neva buvusiam statinio projektui, kurio, pasak pareiškėjo, jis neišsaugojo. Byloje esantis žemės sklypo planas negali būti prilyginamas statybos projektui. Tiek žemės sklypo plano rengimo ir derinimo, tiek ir poilsio namelio statybos metu galiojęs teisinis reglamentavimas patvirtina, kad žemės sklypo planas negali būti vertinamas kaip statinio projektas, tai yra visiškai skirtingi, tiek turinio, tiek ir teisine prasme, rašytiniai dokumentai, todėl apelianto argumentai, kad planas patvirtina teisėtumą, nėra pagrįsti.

11.5. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas dienraščio „Kauno diena“ publikaciją galėjo teikti pirmosios instancijos teisme, be to, ši informacija bylai nereikšminga bei jokiu būdu nepatvirtina, kad minimi statiniai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindė šios informacijos pateikimo būtinybės ir reikšmės apeliacinės instancijos teisme, todėl turi būti atsisakyta šią informaciją priimti ir į ją atsižvelgti, vertinant apeliacinio skundo argumentus.

11.6. Inspekcijos vertinimu, apeliantui byloje neįrodžius, kad poilsio namelis buvo pastatytas pagal tuo metu galiojusius statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad dėl poilsio namelio yra surašytas savavališkos statybos aktas, pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo negalėjo būti tenkinamas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo V. M. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui V. M. ir jo sutuoktinei E. M. priklauso 5267/30045 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) sav. Iš 2012 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas įgijo 4406/30045 dalis Žemės sklypo, kita dalis buvo įgyta 2008 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. Žemės sklypas priklauso ir kitiems bendraturčiams M. Ž., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., J. J., A. J., A. Č., A. V., M. S. bendrosios dalinės nuosavybės.

16. Žemės sklypo projekte pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti, kurį 2012 m. gegužės 29 d. pasirašė 2012 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties šalys, tarp kurių ir V. M., nurodyta, kad plane pažymėta raide B, kurios plotas 4307 m2, kurio kraštinės pažymėtos taškais: 8-9; 9-4; 4-5; 5-6; 6-7; 7-8, naudojasi A. J., J. J., V. M., E. M., D. Š., Ž. Š., V. P., R. P., M. Ž. ir G. Ž.. Žemės sklypo, plane pažymėta B raide, dalyje nurodyta, kad yra tik vienas pastatas, su pastaba – griuv. 2012 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties 6.2.1 – 6.2.3 punktais šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagal kurią pareiškėjas naudojasi 4406/30045 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D, kurio kraštinės pažymėtos taškais: 10-11/73,29 m; 11-12/81,93 m; 12-14/40,68 m; 14-15/25,31 m; 16-10/37,27 m.

17. Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas yra Nemuno kilpų regioniniame parke, o dalis sklypo patenka į Rekreacinio funkcinio prioriteto zoną bei kita dalis į Ošvenčios hidrografinį draustinį.

18. 2012 m. birželio mėn. parengta statinio geodezinė nuotrauka: (duomenys neskelbtini) (žemės sklype pastatų išsidėstymo schema), kuriame matyti penki statiniai, vienas iš jų yra ginčo Poilsio namelis, kurio taškų koordinatės yra: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Ši geodezinė nuotrauka 2012 m. birželio 14 d. suderinta su Prienų r. sav. administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnyba.

19. 2012 m. liepos 17 d. atliktas Žemės sklypo paženklinimas, parengtas Žemės sklypo planas, kuriame matyti penki statiniai. Poilsio namelis pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Šis planas suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriumi, taip pat 2012 m. spalio 23 d. Nemuno kilpų regiono parku. 2015 m. liepos 20 d. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, kurios buvo aprašytos 2012 m. liepos 17 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, šis Žemės sklypo planas 2015 m. liepos 2 d. suderintas su Nemuno kilpų regiono parko direkcija.

20. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą ginčo sklype ir 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-336, kuriame buvo nustatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento, buvo privalomas supaprastintas statinio projektas ir rašytinis pritarimas statinio projektui, kadangi Poilsio namelis patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, sklype pastatytas pareiškėjo Poilsio namelis, kurio išmatavimai 7,93 m x 12,19 m, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 m²), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m, su terasa, kurios užstatytas plotas 42,7 m², medinis. 2022 m. vasario 5 d. rašte Inspekcijai V. M. nurodė, kad 2008 m. Žemės sklype, kurio bendrasavininkas buvo ir yra, pasistatė mobilų namelį (ant ratų), vėliau šį mobilų namelį apkalė prijungdamas terasą ir naują bendrą stogą, ir iš jų gavosi poilsio namelis. Nemuno kilpų regiono parko direkcija 2022 m. vasario 11 d. rašte nurodė, kad poilsio namelių, statytojų teigimu pastatytų 2007-2008 m., statybos projektai su direkcija nebuvo suderinti. Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. vasario mėn. rašte Inspekcijai nurodė neturinti duomenų apie žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančių pastatų pastatymo laiką, pastatai nėra pažymėti kartografinėje medžiagoje.

21. Inspekcija 2022 m. kovo 1 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220301-00042. Savavališkos statybos aktu konstatuota, jog „žemės sklype (duomenys neskelbtini), Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje pastatytas II grupės nesudėtingas poilsio paskirties pastatas – poilsio namelis, neturint statybos metu galiojusių teisės aktų nuostatomis privalomo statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui, šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis – leidimo statyti, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnį 22 dalį“.

22. 2022 m. kovo 1 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220301-00048. Taip pat tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220301-00050 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 1 d. „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti savavališkai (neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytą II grupės nesudėtingąjį statinį – poilsio namelį (7,93 m x 12,19 m dydžio su 42,7 m. kv. terasa, užstatymo plotas 7,93 m x 15,13 m (120 m. kv.), aukštis nuo žemės paviršiaus 6,00 m), dėl kurio statybos 2022-03-01 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-220301-00042, ir sutvarkyti statybvietę“. Pareiškėjas pateikė 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. prašymus Inspekcijai dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu pratęsė pareiškėjui terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą iki 2022 m. gruodžio 1 d.

23. Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. birželio 9 d. rašte nurodė, kad Žemės sklype nėra registruotų pastatų, o yra nurodyta tik bendro pobūdžio informacija – užstatyta teritorija 0,1927 ha, todėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta išimtis dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tol, kol Žemės sklype esantys statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negalėtų būti taikoma.

24. Prienų rajono savivaldybės administracija 2022 m. birželio mėn. rašte dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2022 m. vasario 10 d. raštu Nr. (10SD-473-(14.10.104) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ atsisakė išduoti projekto rengimo reikalavimus bei nurodė reikalavimų nepateikimo priežastis (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktu, miško žemės gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti ir informavo, kad prie prašymo nepateikti dokumentai, įrodantys, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai. Bei nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad vienas iš projekto tikslų prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktui, nėra galimybės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio vienas iš tikslų paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Norint rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, statiniai, esantys Žemės sklype, turi būti registruoti Nekilnojamojo turto registre.

25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su pareiškimu, prašydamas pratęsti Inspekcijos 2022 m. kovo 1 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220301-00050 įvykdymo terminą 2 metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal kurį iškelta administracinė byla Nr. eI3-379-422/2025. Ši administracinė byla sustabdyta iki kol įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.

26. VĮ Turto bankas 2022 m. gruodžio 28 d. rašte nurodė, kad patikėjimo teise nevaldo prašyme minimo žemės sklypo ir objekto, esančio (duomenys neskelbtini) sav.

27. 2023 m. sausio 26 d. nustatyti ginčo Poilsio namelio, vieno aukšto su pastoge, kurio bendras plotas 79,99 m², su terasa, kurios plotas 45 m², kuris pastatytas 2009 metais, užstatytas plotas 122 m², plane pažymėtas 1K1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys.

28. Pareiškėjas V. M. prašė pripažinti, kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į Poilsio namelį, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino, nustatęs, kad Poilsio namelis pastatytas neteisėtai.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

29. Pareiškėjas prašo sustabdyti civilinės bylos pagal jo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo nagrinėjimą iki bus priimti ir įsiteisės galutiniai teismų sprendimai Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2YT-105-939/2024 (dabartinis Nr. e2YT-22-939/2025) ir Nr. e2-2384-1208/2024 (dabartinis Nr. e2-80-1208/2025).

30. Apelianto pagrindinis argumentas, kad minėtose bylose patenkinus A. J. ir M. Ž. prašymus bei jų valdomus poilsio namelius įregistravus Nekilnojamojo turto registre, V. M. turės galimybę įgyvendinti savo teises bei įteisinti tame pačiame Žemės sklype esantį ir jo valdomą Poilsio namelį administracinės procedūros būdu. Nekilnojamojo turto (poilsio namelių) registracija Nekilnojamojo turto registre neišvengiamai sukels teisines pasekmes ir Žemės sklypo bendraturčiui V. M., kadangi atsiras teisinė galimybė pakeisti Žemės sklypo dalies, kurioje yra poilsio nameliai bei Poilsio namelis, paskirtį iš miško žemės į kitos paskirties žemę bei įteisinti Poilsio namelio statybą TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu. Civilinę bylą prašoma stabdyti CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

31. Paminėtina, kad prašymai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos civilinės bylos, nurodytos šios nutarties 29 punkte, pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 7 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimis buvo atmesti, nenustačius CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytų bylos sustabdymo pagrindų.

32. Pažymėtina, kad CPK 162³ straipsnyje numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės.

33. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024).

34. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai jis pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas; kt.).

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-22-939/2025 pagal pareiškėjų A. J. ir M. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., A. V., M. S., V. M., E. M., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., J. J., V. A. Ž., VĮ Turto bankui, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjai A. J. ir M. Ž. patikslintame pareiškime prašo: 1) nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. J. įgijo nuosavybės teisės į 66,90 kv. m poilsio namelį 1K1ž su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., pagal įgyjamąją senatį; 2) nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad M. Ž. įgijo nuosavybės teisės į 36,35 kv. m poilsio namelį 2K1m su priestatu 1k1ž ir terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav., pagal įgyjamąją senatį. Ši civilinė byla sustabdyta Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-80-1208/2025.

37. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-80-1208/2025 pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį atsakovams Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. J., M. Ž. dėl Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo statybos užbaigimo deklaracijų Nr. 1-1, 1-2, 1-3 ir 1-4 panaikinimo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo panaikinimo ir turto natūra priteisimo, dėl Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo įpareigojimo pašalinti ieškovo, kaip statinių savininko, teisių pažeidimus, dėl A. J. ir M. Ž. deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtų statybų padarinius, tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, VĮ „Registrų centras“, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracija, J. J.. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės Prienų rajono savivaldybės reikalavimų panaikinti 2014 m. balandžio 18 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą Nr. 10SD-(14.10.7)-939, atsakovo A. J. 2013 m. balandžio 12 d. deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio 1K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. Ž. 2013 m. balandžio 12 d. deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl poilsio namelio 2K1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė. Sprendimas neįsiteisėjęs, pateikti apeliaciniai skundai.

38. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kad jis įgijo nuosavybės teises į Poilsio namelį pagal įgyjamąją senatį. Atitinkamai pareiškėjas turėjo įrodyti CK 4.68–4.71 straipsniuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų sąlygų dėl daikto įgijimo įgyjamosios senaties būdu visumą.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį ir įrodinėtinas aplinkybes, taip pat civilinių bylų Nr. e2-80-1208/2025 ir Nr. e2YT-22-939/2025 pobūdį, sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti fakultatyvaus civilinės bylos sustabdymo pagrindo, nustatyto CPK 164 straipsnio 4 punkte, kadangi: 1) visos faktinės aplinkybės, kurios reikšmingos išnagrinėti bylą gali būti nustatytos nagrinėjamoje byloje, t. y. nurodytose bylose nebus nustatyti reikšmingi faktai sprendžiant dėl įgyjamosios senaties taikymo ginčo atveju; 2) Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-80-1208/2025 V. M. nedalyvauja kaip proceso dalyvis; 3) civilinėje byloje Nr. e2YT-22-939/2025, kurioje A. J. ir M. Ž. pateikė pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, poilsio nameliai, nepaisant to, kad yra tame pačiame Žemės sklype, yra skirtingi nei nagrinėjamoje byloje, skiriasi ir faktinės aplinkybės pastatymo ir pan., kaip pavyzdžiui, Inspekcija nagrinėjamoje byloje yra surašiusi Privalomąjį nurodymą nugriauti Poilsio namelį. Pažymėtina, kad apelianto nurodyti argumentai, žr. šios nutarties 30 punktą, nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant pagrindui stabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi apelianto nurodomų palankių aplinkybių visuma turėtų įtakos tik dėl Poilsio namelio įteisinimo administracinės procedūros būdu, tačiau neturėtų teisinės reikšmės sprendžiant bylą dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo, kadangi Poilsio namelis pastatytas neteisėtai, neturint statybą leidžiančio dokumento, dėl ko bus pasisakyta toliau nutartyje.

40. Paminėtina, kad pareiškėjas neskundė Privalomojo nurodymo ir Savavališkos statybos akto. Dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (administracinė byla Nr. eI3-379-422/2025), kuri sustabdyta iki bus išnagrinėta nagrinėjama byla. Taigi apeliantas būtent ir naudojasi jam suteiktomis teisėmis, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, kad galėtų, jei būtų palankios apelianto nurodomos aplinkybės, pasinaudodamas viešojo administravimo procedūromis įteisinti Poilsio namelį, todėl nagrinėjamos bylos sustabdymas be pagrindo užtęstų bylos nagrinėjimą, kas neatitiktų operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

41. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliacinio skundo argumentų, pateiktos dienraščio „Kauno diena“ straipsnio ištraukos, kurioje pateikiama Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorės D. K. nuomonė.

42. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas nurodytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kadangi civilinėse bylose Nr. e2-80-1208/2025 ir Nr. e2YT-22-939/2025 nebus nustatytos reikšmingos aplinkybės nagrinėjamai bylai pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo

43. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime pasisakyta tik dėl vienos iš aštuonių sąlygų (pasisakyta dėl Poilsio namelio teisėtumo), kurios turi būti įvertintos sprendžiant ar patenkint pareiškimą dėl įgyjamosios senaties taikymo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė.

44. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos pakartojimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

45. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; kt.).

46. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-483-881/2019).

47. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

49. Vertindamas įrodymus, teismas privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į Poilsio namelį įgyjamosios senaties būdu.

50. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, neegzistuoja ir pagrindas nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi.

51. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad Poilsio namelis yra pareiškėjo valdomas ir naudojamas daugiau nei 10 metų, tačiau jis nėra registruotas VĮ „Registrų centras“, taip pat, kad Poilsio namelis negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ir nuosavybės teisės valdymo objektu, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Poilsio namelis pastatytas savavališkai. Taigi sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl sąlygų visumos, dėl kurių konstatuojamas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, kad nėra bent vienos sąlygos įgyti nekilnojamąjį turtą įgyjamąja senatimi, toks pareiškimas nėra tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo turėtų reikšmę, tik jei būtų nustatyta, kad Poilsio namelis pastatytas teisėtai, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta, nepaneigti Inspekcijos priimti aktai dėl savavališkos statybos ir Privalomasis nurodymas. Dėl Poilsio namelio statybos teisėtumo išsamiau bus pasisakyta toliau.

Dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi

52. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

53. Sąlygų, nurodytų šios nutarties 51 punkte, buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.68 straipsnis taikomas tik esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, t. y. daiktas turi būti įgytas sąžiningai, daikto valdymas privalo būti sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas per visą įgyjamosios senaties terminą. Jeigu asmuo daiktą įgijo neteisėtai ar nesąžiningai, tai CK 4.68–4.71 straipsniai negali būti taikomi, o kai statinys pastatytas savavališkai, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Vadinasi, kad ir kiek tęstųsi tokio daikto valdymas, jo valdytojui negalima į tą daiktą pripažinti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties (lot. usucapio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-1120/2024).

54. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Statyba, vykdoma (įvykdyta) savavališkai arba pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, vertintina kaip neteisėta, jos rezultatas – pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Jeigu statinys yra pastatytas ar statomas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tai jis negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (jo parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Kasacinio teismo konstatuota, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 33 punktas). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016, 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-701/2024).

55. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

56. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nustatyta aplinkybė, kad Inspekcija, kuri būtent atsakinga už statybos valstybinę priežiūrą, įskaitant statybų teisėtumo tikrinimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 7 straipsnis), nustatė savavališkos statybos faktą, 2022 m. kovo 1 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220301-00042, bei Privalomąjį nurodymą nugriauti Poilsio namelį ir sutvarkyti statybvietę. Privalomas nurodymas yra galiojantis, nebuvo ginčijamas, pareiškėjas tik kreipėsi dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, kadangi siekia įteisinti statinį, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais veiksmais iš esmės pripažino, kad Poilsio namelis pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Taigi oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Poilsio namelis pastatytas savavališkai, todėl jis negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ir valdymo teisės objektu, taip pat nėra ir teisėto nekilnojamojo objekto valdymo. Paneigiančių šiuos įrodymus aplinkybių byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

57. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl pareiškėjui neginčijus Privalomojo nurodymo, atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės, t. y. Poilsio namelis turi būti nugriaunamas arba įteisinta savavališka statyba, jei egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tik po to, kai buvo konstatuota neteisėta statyba. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Būtent byloje nustačius savavališkos statybos faktą ir priėmus Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas, kuris yra Poilsio namelio statytojas, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į Poilsio namelį, tą turėtų atlikti įgyvendindamas nekilnojamojo turto objekto įteisinimo procedūrą, o ne apeinant tokias procedūras, pasinaudoti įgyjamosios senaties institutu, įtraukti į civilinę apyvartą neteisėtai pastatytą statinį, kas neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų.

58. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-1120/2024). Taigi atitinkamai negali įteisinti veiksmų, susijusių su pastato pastatymu neturint tam įgaliotų institucijų pritarimo, kadangi įstatymai nustato, kad išduoti leidimus statyti pagal supaprastintą statybos projektą yra įgaliotos atitinkamos institucijos.

59. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktuose nustatyta, kad teisė statyti įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

60. Žemės sklypas, kuriame stovi Poilsio namelis, yra Nemuno kilpų regioniniame parke, dalis sklypo patenka į Ošvenčios hidrografinį draustinį, kita dalis į Rekreacinio funkcinio prioriteto zoną, kurioje yra Poilsio namelis, t. y. jis yra saugomoje teritorijoje (Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje nėra ginčo, kad Poilsio namelis yra II grupės nesudėtingasis statinys.

61. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2 punkte nustatyti statybos reikalavimai nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje: rengiamas supaprastintas statinio projektas (12.2.1 punktas), kurį patikrina: savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcijos įgaliotas atstovas – statant valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ar biosferos rezervate (12.2.1.1 punktas); nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingi raštiški valstybės tarnautojų, išvardytų 12.2.1 papunktyje, pritarimai (12.2.2 punktas).

62. Taigi, pareiškėjas prieš pradėdamas statyti Poilsio namelį turėjo parengti supaprastintą statinio projektą, kuriam buvo reikalingi Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos įgalioto atstovo raštiški pritarimai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai įtikinančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo parengtas supaprastintas statinio projektas ir kad šiam projektui raštu pritarė minėtos institucijos.

63. Apeliantas teigia, kad minėtų institucijų pritarimą patvirtina netiesioginiai įrodymai, t. y. 2012 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 10KAM-76571 4 lentelėje nurodyta informacija; 2012 m. spalio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr.10KAM-98243 4 lentelėje nurodyta informacija; Žemės sklypo planas M 1:2000, kuriame pažymėti Žemės sklype esantys pastatai ir statiniai, įskaitant ir Poilsio namelį, kuris suderintas su Nemuno kilpų regioninio parko direktore; Statinio geodezinė nuotrauka, kuri 2012 m. birželio 14 d. buvo suderinta Prienų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos tarnybos vyriausiojo specialistu; Žemės sklypo planas M 1:2000, kuriame, be kita ko, pažymėtas ir Poilsio namelis, 2015 m. liepos 2 d. suderintas Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto.

64. Pirmiausia, kaip minėta, statybos neteisėtumą patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai: patikrinimo aktas, savavališkos statybos aktas, nurodymas nevykdyti darbų, nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie nenuginčyti ir turi būti vykdomi. Antra, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad minimuose Žemės sklypo planuose, Statinio geodezinė nuotraukoje, institucijų suderinimas reiškia tik pritarimą, kad tinkamai parengtas Žemės sklypo planas ar atitinkamas dokumentas, tačiau nepatvirtina žemės sklype esančių statinių statybos teisėtumo. Apeliacinės instancijos papildomai pažymi, kad tokie įrodymai negali patvirtinti, kad buvo pritarta supaprastintam statinio projektui, kadangi supaprastinto projekto derinimo ir žemės sklypo plano derinimo procesai yra skirtingi, atsižvelgiama į skirtingas aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamų dokumentų rengimui ir derinimui. Tokius argumentus patvirtina, kad statinio projektas apibrėžiamas kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma (Statybos įstatymo, galiojusio Žemės sklypo plano regimo ir derinimo metu 2012 metais, 2 straipsnio 27 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (galiojusio Žemės sklypo plano regimo ir derinimo metu 2012 metais) 2 straipsnio 12 dalis nustatė, kad žemės sklypo planas yra pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Tokios pačios normos galiojo ir Poilsio namelio pastatymo metu.

65. Paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos faktas patvirtintas tiesioginiais įrodymais, kurie turi didesnę įrodomąją galia prieš apelianto nurodomus netiesioginius įrodymus, todėl negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių.

66. Apeliacinės instancijos teismas neneigia apelianto nurodomų argumentų, kad esant teisės aktų nustatytoms sąlygoms (pakeitus žemės sklypo dalies paskirtį ir naudojimo būdą, jei būtų išpildytos atitinkamos įstatymų sąlygos tokius veiksmus atlikti) Žemės sklypo dalyje, kurioje yra Poilsio namelis, šiuo metu galėtų būti vykdoma rekreacinės paskirties statinių statyba, tačiau tokie argumentai teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, kadangi įgyjamosios senaties institutu negali būti įteisinama neteisėta statyba, kurios faktas byloje įrodytas, o tai, kaip jau minėta, turi būti atliekama įgyvendinant nekilnojamojo turto objekto įteisinimo procedūrą. Be to, tai, kad gretimuose žemės sklypuose, kurių paskirtis miško ūkio, yra pastatų, nereiškia, kad vykdant Poilsio namelio statybą pareiškėjas galėjo nesilaikyti įstatymuose reglamentuotos statybos tvarkos, nerengti supaprastinto statinio projekto (byloje nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų nėra pateikta, tik deklaratyvūs teiginiai, kad buvo rengiamas) ir negauti tokiam projektui atitinkamų institucijų raštiško pritarimo. Be to, byloje nėra duomenų, kokiomis aplinkybėmis buvo statomi apelianto nurodomi pastatai.

67. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Poilsio namelis yra pastatytas neteisėtai, todėl negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas, be to, neegzistuoja teisėtas nekilnojamojo objekto valdymas, todėl nėra visų būtinų CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

68. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos baigties

69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl atmesdamas pareiškėjo pareiškimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.