Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „V.“, išsiskyręs, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. 2024 m. gruodžio 14 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 05.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslai nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusių konfliktų su N. J. metu, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į galvą, kaklą, krūtinę ir šonus, pilvą, nugarą, sėdmenis, klubus, rankas ir kojas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai tiesiogiai nuo smūgių ir dėl jų griūnant bei atsitrenkiant į kitus daiktus, padarydamas galvoje ir kakle trisdešimt trauminių poveikių, krūtinės ląstoje, pilve ir nugaroje padarydamas keturiasdešimt šešis trauminius poveikius, galūnėse padarydamas devyniasdešimt penkis trauminius poveikius, tai yra padarė kūno sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvoje, veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, klubų srityje, kairiame sėdmenyje, rankose, kojose, odos nubrozdinimais galvoje, veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, kojose, muštinėmis žaizdomis galvoje, veide, dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis galvoje, veide, 11-o danties vainiko nuskilimu, šonkaulių lūžiais dešinėje vidurio raktikaulio linijoje II-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dešinėje priekinėje pažasties linijoje VII-XI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir krūtinplėvės pažeidimu, kairėje vidurio raktikaulio linijoje III-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairėje priekinėje pažasties linijoje VII-X-o su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, dešinės mentės skeveldriniu lūžimu su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimu krūtinplėvės ertmėse abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešiniųjų kaktinės ir momeninės skilčių. Nuo minėtų sužalojimų sukelto ūminio nukraujavimo, nukentėjusioji įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu, L. G., itin žiauriai sumušdamas N. J., tyčia suduodamas nenustatytą skaičių smūgių, padarė jai daugybinius sužalojimus, ir taip, sukeldamas nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą bei kančias, ją nužudė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. G. nurodė, kad kaltu prisipažįsta, gailisi, su civiliniais ieškiniais sutinka, nes turi pareigą atlyginti žalą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o dabar pripažįsta, tyrėja jį iškvietė, parodė nuotraukas, vertėjas išvertė apie tai, kas įvyko, tada pripažino. Kaltinamasis paaiškino, kad N. J. pažinojo 6 – 7 metus. Ji turėjo šeimą. Kai N. būdavo pas jį, jai skambindavo, kaltinamasis klausdavo jos, kodėl neatsiliepia į skambučius, sakydavo, kad atvažiuotų kas nors iš jos artimųjų, o ji sakė: „čia mano reikalas“ ir išjungdavo telefoną. Kaltinamasis paaiškino, jog nuo gruodžio 5 d. žuvusioji būdavo (duomenys neskelbtini), tai ateidavo, tai išeidavo iš kaltinamojo namų. Paskutines kelias dienas iki mirties ji nakvojo pas kaltinamąjį. Gruodžio 13 d. kaltinamasis grįžo į namus išgėręs, namuose gėrė degtinę (tą dieną viso buvo išgėręs apie 700 g. degtinės ir kažkiek alaus). Vėlai vakare, kai jau buvo tamsu, atėjo N. J.. Ji buvo išgėrusi ir dar kartu su kaltinamuoju išgėrė. N. niekuo nesiskundė, jokių išorinių jos sužalojimo požymių kaltinamasis nematė, galimai po akimi jai buvo senas įbrėžimas. Kaltinamasis nurodė, kad supyko ant N. dėl pinigų, kurių ji nuolat prašydavo ir iš jo imdavo, todėl pradėjo jai sudavinėti smūgius. Tuo metu jie buvo kambaryje, N. buvo prie radiatoriaus, iš tos pusės, kur yra langas, sėdėjo ant sofos, o kaltinamasis buvo arčiau durų, taip pat sėdėjo ant tos pačios sofos. Nuo kaltinamojo smūgių N. prigulė ant sofos. Kai sudavinėjo smūgius, jis stovėjo, o žuvusioji – sėdėjo. Kaltinamasis nurodė, kad mušė žuvusiąją plaštakų šonais (bet ne kumščiais) per veidą, kojas, rankas. Kiek smūgių sudavė – nepamena, bet buvo ne vienas smūgis. Kaltinamasis matė, kad nuo jo smūgių ant N. veido buvo sužalojimų, bet buvo ne mėlynės, o veidas buvo kaip apdraskytas. Kaip į smūgius reagavo N., ar priešinosi, ar ką nors sakė, ar kraujavo – nepamena. Kai sudavinėjo smūgius, N. niekur nebuvo išėjusi, tik jis buvo išėjęs į tualetą, bet grįžęs daugiau jos nemušė. Grįžęs iš tualeto ar virtuvės, kaltinamasis matė, kad N. gulėjo ant lovos, prie radiatoriaus. Jis pamatė, kad N. jam neatsako, nekvėpuoja, jis pradėjo ją žadinti, nes išsigando, kad ji neatsiliepia, pagalvojo apie blogiausią ir paskambino pagalbos telefonu 112. Iškvietęs pagalbą, darė dirbtinį kvėpavimą, bandė ją kažkaip judinti, nemanė, kad ji jau nebegyva.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 14 d. L. G. parodė, kad jis N. J. nežudė, paaiškino, jog 2024 m. gruodžio 14 d., apie trečią valandą nakties, į jo namus atėjo pažįstama N. J., kuri buvo neblaivi, sumuštu veidu. Ant jos kūno kraujo nematė. N. J. pasakė, kad blogai jaučiasi ir jai reikia pagulėti. N. atsigulė ant jo lovos. Jis žiūrėjo televizorių, o N. miegojo. Po kažkiek laiko pastebėjo, kad ji nejuda. Patikrino jos kūną. Jis buvo šaltas, suprato, kad N. yra negyva. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad jo namuose mirė moteris (t. 2, b. l. 185-186). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 23 d. L. G. parodė, kad jis kaltės nepripažįsta, N. J. nežudė, aplinkybių neprisimena (t. 2, b. l. 193-194).

Nukentėjusysis G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį yra vieną kartą matęs nukentėjusiojo uošvienės bute, esančiame (duomenys neskelbtini). N. J. buvo nukentėjusiojo žmona, su ja kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą žmoną gyvą matė 2024 m. gruodžio pradžioje. N. J. turėjo problemų dėl alkoholio, kai ji išgerdavo, ją traukdavo į (duomenys neskelbtini). Kai ji išvykdavo, dažniausiai telefono nekeldavo. Ji išėjo 2024 m. gruodžio 6 d., nukentėjusysis bandė jai skambinti, bet ji neatsiliepė. Iki žinios apie žmonos mirtį, jai skambino beveik kiekvieną dieną, bet ji neatsiliepdavo. Telefonas būdavo įjungtas, vadinasi, ji telefoną pakraudavo. Apie N. J. dingimą nukentėjusysis policijai nepranešė, nes tokie dingimai buvo ne pirmą kartą. Tai nebuvo vienintelis kartas, kai ji taip ilgai namo negrįžo. Būdavo, kad ji negerdavo, bet, kai „užsikabina“, prasidėdavo problemos, iš pradžių išvažiuodavo trumpam, o po to jos išvažiavimo tarpai būdavo ilgesni, 2-3 dienos. Apie tai, kad žmona važiuoja pas L. G., nukentėjusysis nežinojo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis palaiko prašymą priteisti jam 2 210 Eur turtinės žalos, čia yra laidojimo išlaidos. Šios sumos prašo pagal jo sumokėtus, byloje esančius čekius. Ką gavo iš valstybės, tas buvo minusuota, 2 210 Eur – yra tiek, nukentėjusysis pats sumokėjo. Laidojimo namai iš karto minusavo valstybinės išmokos dydį iš bendros sumos, o čia yra likutis. Neturtinės žalos prašo 50 000 Eur, nes su žmona išgyveno (duomenys neskelbtini) metų, kartu augino dukrą. Nukentėjusysis paaiškino, kad jo ir N. J. santykiai paskutiniu metu buvo įtempti, tai buvo dėl alkoholio, bet ji, kai susivokdavo, tai negerdavo. Buvo minčių ir skirtis su žmona, bet, kai ji nustodavo gerti, tai ji buvo normalus žmogus, santykiai būdavo normalūs.

Nukentėjusioji J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį L. G. yra mačiusi vieną kartą pas močiutę namuose, (duomenys neskelbtini). Asmeniškai jo nepažįsta. N. J. buvo nukentėjusiosios mama. Kiek nukentėjusiajai yra žinoma, N. J. pažinojo kaltinamąjį, girdėjo porą kartų juos kalbant telefonu. Be to, kai žuvusioji būdavo pas nukentėjusiosios močiutę, kol ji buvo gyva ir gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis ateidavo padėti, tai jie bendraudavo, palaikydavo ryšį. Nukentėjusioji nurodė, kad iki N. J. mirties, ji gyveno kartu su ja, (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą gyvą ją matė 2024 m. gruodžio pradžioje (5 ar 6 dieną). Tuomet N. J. buvo sveika. Apie mamos mirtį nukentėjusioji sužinojo, kai gruodžio 14 d. jai paskambino policija. Tą laiko tarpą, kai N. J. nebuvo, ji galimai (duomenys neskelbtini) buvo. Mama dingdavo 2-3 kartus per metus, tai buvo įprasta jos neieškoti, ji kažkur išvažiuodavo, užgerdavo, nukentėjusioji jai skambindavo, ji kartais atsiliepdavo, kartais ne, ji sakydavo, kad ji (duomenys neskelbtini) pas drauges, kartais išvis nieko nesakydavo. Ir šį kartą, kai ji kažkur išvažiavo, jie pagalvojo, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji kelis kartus skambino N. J., ji vieną kartą arba netyčia atsiliepė, arba specialiai ir nukentėjusioji girdėjo tik šurmulį. Nukentėjusioji paaiškino, kad prašo 50 000 Eur moralinės žalos atlyginimo, nes žuvusioji buvo jos mama, santykiai buvo labai geri, kol ji negerdavo. Alkoholizmo problemos prasidėjo gal prieš 5 metus. N. J. bandė gydytis, kelis kartus gydėsi (duomenys neskelbtini), vaikščiojo į anoniminius susirinkimus, kažkiek laiko tai padėdavo, bet tai buvo tik koks pusmetis, vieną kartą buvo 8-9 mėnesiai, kad išvis ji nevartojo alkoholio.

Nukentėjusysis P. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, 5-6 kartus yra matęs pas nukentėjusiojo mamą, kol ši buvo gyva. Pas ją jis nuolat būdavo, padėdavo. N. J. buvo nukentėjusiojo sesuo. Kokie jos ryšiai buvo su kaltinamuoju, nukentėjusysis nežino. 2024 m. gruodžio 5 ar 6 dieną pas nukentėjusįjį į namus buvo atvažiavusi N. J., atvežė mamos mirties liudijimą. Ji buvo blaivi, matomų sužalojimų ant jos nebuvo. Jie pasėdėjo, išgėrė kavos, N. J. išgėrė vieną butelį alaus. Vėliau ji pasakė, kad važiuos namo, važiuos į stotį. Nukentėjusiajam pasiteiravus, kodėl į stotį, ši atsakė, kad važiuos traukiniu. Po 2 ar 3 dienų nukentėjusiajam paskambino G. J., paklausė, kur N., nukentėjusysis atsakė, kad nežino, paaiškino, jog ji sakė, kad važiuos namo. Po to nukentėjusysis, taip pat jo sutuoktinė pradėjo skambinti N. J., jos ieškoti, bet ji nekėlė telefono. Nukentėjusysis paaiškino, kad apie sesers išėjimus iš namų ir apie jos problemas su alkoholiu jam buvo žinoma. Paskutinius keletą metų ji turėjo problemų su alkoholiu, nukentėjusysis apie tai su ja bendravo, sakė, kad reikia apsiraminti su tuo reikalu. Nukentėjusysis nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, paaiškino, jog jie su N. kartu augo, nukentėjusiojo brolis, mama mirė, todėl sesuo buvo vienintelis jam likęs artimas žmogus. Visada bendravo su seserimi, ji dažnai atvažiuodavo pas nukentėjusįjį į svečius.

Liudytoja S. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena netoliese, yra kelis kartus su juo vartojusi alkoholį. Liudytoja paaiškino, kad kaltinamasis išgėręs nebuvo agresyvus, jis nėra impulsyvus, būdavo „užpsichuoja“ kartais, nueina nuo stalo, po to vėl nurimsta, paburba ir vėl pareina prie stalo. Smurtaujančio jo liudytoja nėra mačiusi. Liudytoja nurodė, kad N. J. pažinojo, anksčiau tame pačiame name gyveno šešerius metus. Su ja bendraudavo, kartais išgerdavo. Paskutinį kartą matė N. gyvą maždaug prieš mėnesį iki mirties. Ji norėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), negražiai atrodė, buvo su mėlynėmis, liudytojai sakė, kad jai yra epilepsija. N. J. turėjo priklausomybę alkoholiui. Liudytoja nežino žuvusiosios šeimyninės padėties, kokie ryšiai buvo su sutuoktiniu. (duomenys neskelbtini) buvo N. J. mamos butas, po mamos mirties ji būdavo mamos bute. Žuvusioji pabūdavo (duomenys neskelbtini), pagerdavo kažkiek laiko ir grįždavo namo. Ji su kaltinamuoju gražiai bendravo, jie uogavo kartu. N. J. mirties aplinkybės liudytojai nėra žinomos.

Liudytoja R. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. N. J. pažinojo, buvo su ja draugiškuose santykiuose, pas liudytoją ji ateidavo viena, nieko apie save, nei apie vyrą nepasakojo. J. J., G. J., P. M. nepažįsta. Prieš mirtį žuvusiąją liudytoja matė rugsėjo mėnesį. Ji prašydavo pinigų, sakė, kad valgyti neturi. Liudytoja nurodė, kad yra mačiusi ant N. kūno mėlynę prie peties, paklausė apie tai, bet žuvusioji nesakė, iš kur mėlynė. N. su L. matydavo vaikščiojant, nežino, kas juos siejo. Liudytoja nurodė, kad nežino, kaip jis elgdavosi išgėręs, su juo nevartodavo alkoholio. Liudytoja teigė, kad yra girdėjusi gandų iš kaimynų, kad kaltinamasis vartodavo smurtą. Liudytoja paaiškino, kad nieko apie N. J. mirties aplinkybes nežino.

Liudytoja D. M. teisiamajame posėdyje nurodė, jog kaltinamąjį yra mačiusi vieną kartą, prieš 3-4 metus, jis buvo užėjęs pas N. J. mamą, mama tada pasakė, kad tai kaimynas, kuris kartais nueina į parduotuvę. N. J. yra liudytojos mirusio vyro sesuo, su ja gerai sutardavo. J. J., G. J., P. M. pažįsta, su jais ryšius palaiko. Paskutinį kartą su N. liudytoja matėsi 2024 m. liepos 12 d., per liudytojos dukros vestuves. Liudytoja nurodė, kad N. ir jos vyro santykiai buvo geri.

Liudytoja N. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra vieną kartą mačiusi kaltinamąjį pas vyro mamą, kai ji buvo gyva. Jis buvo ten, padėdavo liudytojos vyro mamai virtuvėje ar į parduotuvę nueiti. N. J. buvo liudytojos vyro sesuo, J. J., G. J. pažįsta, P. M. yra liudytojo vyras. Santykiai su N. buvo geri, mažai bendraudavo paskutiniu metu, visi savo reikalų turėjo. P. M. daugiau bendraudavo su N., jų santykiai buvo geri. P. M. dažnai jai skambindavo, važiuodavo pas ją. Ji turėjo problemų su alkoholiu. Paskutinį kartą žuvusiąją gyvą liudytoja matė 2024 m. gruodžio 6 d. N. J. buvo atvykusi, normaliai atrodė, buvo blaivi, jokių sužalojimų nesimatė, nesiskundė, viskas buvo gerai. Pabuvusi pas juos, N. J. pasakė, kad važiuoja namo. Vėliau P. M. bandė susisiekti su ja, bet ji nekėlė ragelio. Skambino jos vyras G. J., irgi klausė, kur ji. Liudytoja nurodė, kad, kai N. būdavo pas savo mamą, ji bendraudavo su L. G., ar su juo ji bendravo ir po mamos mirties, liudytoja nežino.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. I. parodė, kad ji kartu su nepilnamete dukra G. I., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja nuėjo miegoti 2024 m. gruodžio 13 d., apie 23 val., o dukra G. tuo metu buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių. 2024 m. gruodžio 14 d., apie 8 val., pas jas atėjo pareigūnai pasiteirauti, ar ką nors jos girdėjo nuo vakar vakaro iki šiandien ryto. Jai dukra papasakojo, kad, būdama savo kambaryje, apie 23.40 val. (tikslaus laiko pasakyti negalėjo), iš viršaus esančio buto, galimai buto Nr. (duomenys neskelbtini), išgirdo įdomesnį triukšmo garsą, fone girdėjo garsiai kalbanti vyrą, kiek tiksliai balsų ar žmonių bute galėjo būti, atsakyti negalėjo, tik girdėjo vyrišką balsą, ar buvo moterų, pasakyti negalėjo. Iš minėto buto dažnai girdi, kad ten garsiai kalba žmonės, tačiau jos tų kaimynų nėra mačiusios, kas gyvena minėtame bute, atsakyti negali ((t. 1. b. l. 158-161), parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad joje padarytos išvados, jog: 1) N. J. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis galvoje, veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, klubų srityje, kairiame sėdmenyje, rankose, kojose, odos nubrozdinimais galvoje, veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, kojose, muštinėmis žaizdomis galvoje, veide, dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis galvoje, veide, 11-o danties vainiko nuskilimu, šonkaulių lūžiais dešinėje vidurio raktikaulio linijoje II-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dešinėje priekinėje pažasties linijoje VII-XI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir krūtinplėvės pažeidimu, kairėje vidurio raktikaulio linijoje III-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairėje priekinėje pažasties linijoje VII-X-o su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, dešinės mentės skeveldriniu lūžimu su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo patekėjimu į krūtinplėvės ertmes abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešiniųjų kaktinės ir momeninės skilčių. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu. 2) Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2024 m. gruodžio 16 d., 11.10 val., rodo, kad nuo N. J. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone galėjo praeiti 1 – 3 paros laiko. 3) N. J. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos galvoje, veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, pilve, klubų srityje, kairiame sėdmenyje, rankose, kojose, odos nubrozdinimai galvoje, veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, kojose, muštinės žaizdos galvoje, veide, dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių kraujosruvos galvoje, veide, 11-o danties vainiko nuskilimu, šonkaulių lūžiai dešinėje vidurio raktikaulio linijoje II-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dešinėje priekinėje pažasties linijoje VII-XI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir krūtinplėvės pažeidimu, kairėje vidurio raktikaulio linijoje III-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairėje priekinėje pažasties linijoje VII-X-o su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, dešinės mentės skeveldrinis lūžis su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimas krūtinplėvės ertmėse abipus, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešiniųjų kaktinės ir momeninės skilčių. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke bei smilkinyje ir pilvo vidurio linijoje iškart žemiau kryžkaulio kardinės ataugos padarytos 1 – 3 parų laikotarpyje iki mirties; kiti sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.15 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4) N. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 4,10‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. 5) N. J. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis galvoje, veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, klubų srityje, kairiame sėdmenyje, rankose, kojose, odos nubrozdinimais galvoje, veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, kojose, muštinėmis žaizdomis galvoje, veide, dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis galvoje, veide, 11-o danties vainiko nuskilimu, šonkaulių lūžiais dešinėje vidurio raktikaulio linijoje II-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dešinėje priekinėje pažasties linijoje VII-XI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir krūtinplėvės pažeidimu, kairėje vidurio raktikaulio linijoje III-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairėje priekinėje pažasties linijoje VII-X-o su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, dešinės mentės skeveldriniu lūžimu su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimu krūtinplėvės ertmėse abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešiniųjų kaktinės ir momeninės skilčių. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu. 7) N. J. lavone konstatuoti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar vienkartiniam griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus daiktu ar paviršius. 8) N. J. lavono dilbiuose, riešuose ir plaštakose nustatytos poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir muštinė žaizda galėjo būti padaryti ir savigynos metu prisidengiant nuo smūgių. 9) Neatmetama galimybė, kad N. J. po jos lavone konstatuotų sužalojimų padarymo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz,., judėti, gintis, šaukti), kol dėl nukraujavimo neprarado sąmonės. 10) Neatmetama galimybė, kad N. J. po jos lavone konstatuotų sužalojimų padarymo galėjo gyventi, labiausiai tikėtina, iki keleto valandų. Poodinės kraujosruvos nugaroje, pilve, klubų ir sėdmenų srityse, rankose, kojose, odos nubrozdinimai kakle, rankose, kojose įtakos gyvenimo trukmei neturėjo. 11) Atsižvelgiant į N. J. nustatytų sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, užpuoliko ir nukentėjusiosios padėtys ir tarpusavio išsidėstymas įvykio metu galėjo būti įvairios. 12) N. J. lavono galvoje ir kakle konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trisdešimt trimis trauminiais poveikiais, krūtinės ląstoje, pilve ir nugaroje konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiasdešimt septyniais trauminiais poveikiais, galūnėse konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniasdešimt penkiais trauminiais poveikiais. 13) N. J. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. 14) N. J. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Individualios žalojusio daikto (daiktų) savybės sužalojimuose neužsifiksavo. 15) N. J. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke bei smilkinyje ir pilve padarytos 1 – 3 parų laikotarpyje iki mirties, kiti sužalojimai padaryti keleto valandų laikotarpyje iki mirties. 16) Tyrimui pateiktuose N. J. drabužiuose pažeidimų nėra (t. 1, b. l. 78-85).

Teisiamajame posėdyje specialistė I. D. nurodė, kad ji patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). N. J. mirė nuo kūno sumušimo, kuris ir pasireiškė visais išvadoje nurodytais sužalojimais, tai yra, poodinėmis kraujosruvomis galvoje, veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, klubų srityje, kairiame sėdmenyje, rankose, kojose, odos nubrozdinimais galvoje, muštinėmis žaizdomis galvoje, veide, dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis galvoje, veide, 11-o danties vainiko nuskilimu, šonkaulių lūžiais dešinėje vidurio raktikaulio, dešinėje priekinėje pažasties linijoje, kairėje vidurio raktikaulio linijoje kairėje priekinėje pažasties linijoje su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, dešinės mentės skeveldriniu lūžimu su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo patekėjimu į krūtinplėvės ertmes abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešiniųjų kaktinės ir momeninės skilčių. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu. Poodinės kraujosruvos taip pat yra kraujo išsiliejimas į poodžio sritį, tai taip pat yra kraujavimas, bet muštinės žaizdos galvoje yra tie sužalojimai, kurie kraujuoja labiausiai, taip pat kaulų lūžiai, krūtinės sužeidimas yra kraujavimą sukeliantys sužalojimai, kurie ir sukėlė tą komplikaciją, nukraujavimą, bet su kūno sumušimu yra susiję visi nurodyti sužalojimai. 15 išvados punkte yra nurodyti trys sužalojimai, kurie buvo padaryti seniau, tai yra, 1-3 paros iki mirties, jie priežastinio ryšio su tirtu kūno sumušimu neturėjo. Išvados 12 punkte yra išvardinti visi sužalojimai, jie visi yra įvardinti kūno sumušimu, jie sukėlė tam tikrą kraujavimą, dėl ko ištiko mirtis. Mirties priežastis buvo sumušimų visuma. Buvo ne tik vidinis, bet ir išorinis kraujavimas, muštinės žaizdos galvoje sukėlė kraujavimą, kraujo išsiliejimas buvo ir krūtinėje. Minėti sužalojimai gali būti padaryti pačiam žmogui griūnant, atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus, tačiau tokie sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Mirusiosios kraujyje rasta 4,10 % etilo alkoholio. Tokios alkoholio koncentracijos poveikis žmogui yra labai individualus, todėl negalima objektyviai pasisakyti, kaip konkrečiu atveju galėjo jaustis mirusioji. Tai yra sunkus girtumo laipsnis, apsinuodijimas etilo alkoholiu. Neatmetama galimybė, kad asmuo galėjo būti šiek tiek sutrikusios koordinacijos, sutrikusios sąmonės, prastai jaustis, tačiau asmuo galėjo ir neturėti kažkokių ypatingų kitokių pojūčių, jutimo, suvokimo sutrikimu. Objektyviai pasisakyti, ar toks etilo alkoholio kiekis kraujyje turėjo įtakos skausmui, nėra galimybės. Skausmo malšinimo poveikis alkoholiu yra individualus kiekvienam asmeniui, bet neatmetama galimybės, kad skausmo jutimo pojūtis galėjo būti sumažėjęs. Specialistė nurodė, kad trauminių poveikių skaičius yra tapatinamas su suduotų smūgių skaičiumi, suduotas smūgis kumščiu ar kažkokiu daiktu būtent ir yra trauminis poveikis. Neatmetama galimybių, kad galėjo būti suduota ne mažiau nei 33 smūgių kietu buku daiktu į galvos ir kaklo sritį. 15 punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 3 trauminiais poveikiais. Šis trauminių poveikių skaičius yra įskaičiuotas į 12 punkte esančių trauminių poveikių skaičių.

Teisiamajame posėdyje specialistas O. P. nurodė, kad jis yra teismo medicinos ekspertas, įtrauktas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, ekspertu dirbantis nuo 2014 metų. Specialistas nurodė, kad jis yra susipažinęs su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė specialistė I. D., ir paaiškino, kad negalima nustatyti, kiek smūgių buvo suduota N. J., nes nustatyti išoriniai kūno sužalojimai nėra kažkuo specifiški, kad būtų galima pasakyti, jog tai būtent tiktai smūgio sudavimo metu padaryti kūno sužalojimai. Pasakyti tikslaus smūgių sudavimo skaičiaus negalima. Specialistas nurodė, kad trauminių poveikių skaičiaus negalima prilyginti smūgių skaičiui, taip pat negalima nustatyti, kurie trauminiai poveikiai padaryti nuo smūgių sudavimo, kurie nuo griuvimo ar atsitrenkimo į ką nors. Specialistas paaiškino, kad negali išskirti, kurie konkretūs kūno sužalojimai galėjo lemti N. J. mirtį. Tokio konkretaus vieno ar kelių sužalojimų, kurie būtų jau mirtini, nenustatyta, jos mirtį lėmė visų sužalojimų visuma. Pasakyti, kuris būtent, ar vidinis nukraujavimas, ar išorinis nukraujavimas iš žaizdų buvo lemiamas, išskirti negalima, todėl komentuojamą specialisto išvadą pateikusi specialistė apjungė viską į vieną visumą ir nustatė, jog visų sužalojimų visuma galėjo lemti žuvusiosios mirtį. Specialistas paaiškino, kad esant nustatytai 4,10 promilės etilo alkoholio koncentracijai, toks alkoholio kiekis veikia žmogaus koordinaciją, ji turėjo būti sutrikusi, asmuo turėjo būti sulėtintų judesių, sulėtinto mąstymo, mieguistas, sunkiai pastovintis ant kojų. Toks alkoholio kiekis turėtų mažinti skausmo pojūtį, bet neįmanoma to pamatuoti, nes skausmas vertinamas kiekvienam labai subjektyviai.

Iš 2024 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog apžiūros objektas dviejų kambarių butas Nr. (duomenys neskelbtini). Durys metalinės, rakinamos telefonspyne. Apžiūros metu, laiptinės durys paremtos pagaliu kad neužsirakintų. Iš kairės pusės nuo durų, pritvirtintas spynos mygtukų pultas. Iš kairės pusės nuo mygtukų pulto, ant durų metalinio paviršiaus, yra vienas, apie 1,5 cm, raudonos spalvos sutepimas. Nuo sutepimo paimta nuoplova biologiniam tyrimui. Namo laiptinėje ant laiptų, sienų, turėklų, grindų, raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nėra. (duomenys neskelbtini) aukšte, iš dešinės pusės yra durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu durų užraktai be išorinių apgadinimų. Buto koridoriuje iš dešinės pusės, prie pat įeinamų į butą durų, prie sienos, stovi suolas, po kuriuo sustatyta avalynė. Ant suolo stovi du dulkių siurbliai. Ant sienos, virš suolo apie 20 cm aukštyje, matosi raudonos spalvos sutepimai, nuo kurių paimta nuoplova. Koridoriaus pradžioje iš dešinės pusės yra durys į kambarį Nr. 1. Durys į kambarį Nr. 1 medinės, apžiūros metu atidarytos. Ant durų varčios iš koridoriaus pusės, apie 15 cm nuo durų rankenos iš kairės pusės, yra apie 18 cm ilgio ir 2 cm pločio raudonos spalvos sutepimas, kuris panašus į kraują. Nuo sutepimo paimta nuoplova, kuri supakuota į popierinį voką. Pro duris, patenkama į kambarį Nr. 1. Kambaryje prie durų, iš dešinės pusės, ant grindų stovi vienas šalia kito, rudos spalvos su baltu kailiuku viduje viena pora batų. Apžiūrėjus batus vizualiai, ant jų raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nėra. Batai supakuoti, paimti. Kambaryje nuo durų iš dešinės pusės, prie sienos, stovi spintelė ant kurios stovi kaktusas vazone. Šalia stovi sekcija, kurioje stovi televizorius. Nuo durų iš kairės pusės, stovi dviejų durų spinta, šalia kurios stovi iškleista sofa – lova. Ant sofos patalynės nėra. Užtiestas tik užtiesalas. Ant sofos guli moteriškos lyties lavonas. Ant sienos, virš sofos, pritvirtintas kilimas. Sofos gale iš lango pusės yra pritvirtintas radiatorius. Nuo radiatoriaus į buto virtuvės pusę, yra radiatoriaus vamzdis. Ant vamzdžio yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo vamzdžio paimta nuoplova biologiniam tyrimui. Ant sienos, už vamzdžio, yra raudonos spalvos tiškalai, kurie panašūs į kraują. Nuo tiškalų paimta nuoplova. Priešais sofą stovi staliukas. Šalia staliuko, prie lango stovi fotelis. Ant fotelio guli pilkos spalvos su baltos spalvos kailiuku striukė. Apžiūrėjus vizualiai, ant striukės raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nėra. Striukė supakuota, paimta. Ant staliuko stovi tuščia stiklinė ir guli tuščias plastikinis butelis, ant kurio etiketės užrašas „RASA JUICY“ 1,5 l. Stiklinė ir butelis „RASA JUICY“ 1,5 l supakuoti, paimti. Ant stalo guli mobilaus ryšio telefonas „SAMSUNG“ kuris supakuotas, paimtas. Šalia telefono, ant stalo, stovi juodos spalvos moteriška rankinė. Rankinėje yra raktai nuo durų užrakto, servetėlės ir rudos spalvos piniginė. Piniginėje yra PC nuolaidų kortelės, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) J. N. vardu, dvi SEB banko Mylimiausios kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Piniginėje yra smulkios euro centų monetos. Juodos spalvos moteriška rankinė su visais išvardintais daiktais supakuota, paimta. Šalia rankinės guli Greitosios medicinos pagalbos kvietimo (toliau – ir GMP) kortelė ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. N. vardu. Asmens tapatybės kortelė ir GMP kortelės paimtos. Kambaryje ant grindų patiestas raudonos spalvos kilimas. Kambaryje Nr. 1 baldai nesulaužyti, daiktai neišvartyti, neišmėtyti. Koridoriaus gale iš kairės pusės, pro duris patenkama į kambarį Nr. 2, kuriame gyvena įtariamojo motina. Kambaryje Nr. 2 stovi sekcija, stalai, sofa, spintelės, šaldytuvas, foteliai. Kambaryje bendra tvarka nepažeista, ant grindų, sienų, baldų, daiktų, raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nėra. Koridoriaus gale tiesiai yra durys į vonios kambarį ir iš dešinės durys į tualeto kambarį. Tualeto kambaryje, ant grindų šalia klozeto, yra trys nedidelės raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Nuo dėmių paimta nuoplova. Vonios kambaryje, iš dešinės pusės pritvirtintas praustuvas, tiesiai stovi vonia, iš dešinės pusės stovi siaura aukšta spintelė. Už spintelės nugaros, rastas užkištas žalios spalvos rankšluostis, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės. Rankšluostis supakuotas, paimtas. Vonioje raudonos spalvos skysčių ar dėmių nėra. Šalia tualeto durų, pro praėjimą, patenkama į virtuvę. Virtuvėje iš dešinės pusės, prie sienos stovi šaldytuvas ir spintelės. Prie lango stovi staliukas su suolu, ant kurių ir šalia jų prikrauta įvairių daiktų. Nuo praėjimo iš kairės pusės, stovi dvi spintelės, praustuvas ir dujinė viryklė. Virtuvėje bendra tvarka nepažeista, ant grindų, sienų, baldų, raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nėra. Virtuvėje šiukšlių dėžės ir tuščių butelių nuo alkoholio nėra (t. 1, b. l. 19-48).

Iš 2024 m. gruodžio 14 d. lavono apžiūros protokolo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog apžiūros objektas N. J. lavonas, adresu (duomenys neskelbtini). Lavonas rastas gulintis ant sofos – lovos, buto kambaryje. Lavonas guli išilgai sienos, galvūgalyje yra keto radiatorius su kraujo užteškimais ir analogiškais užteškimais radiatoriaus projekcijoje, sienoje. Lavonas aprengtas juodos spalvos megztiniu, rusva liemenėle, mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, pilkos puskojinėmis, rusvos spalvos apatiniais. Ant dešinės rankos 4 piršto yra geltonos spalvos žiedas. Lavono plaukai, megztinio nugarinis paviršius ir liemenėlė permirkę krauju. Lavono radimo vietoje, galvos projekcijoje baldai yra permirkę krauju. Lavono veide, kaktos dešinėje plaukų augimo linijos lygyje yra 1,4 cm žaizda, nelygiais kraštais ir audinių tilteliais galuose. Analogiška žaizda yra kairės akies viršutiniame voko trečdalyje 1,1 cm ilgio, 1,7 cm ilgio, pakaušio kairėje 10 cm kairiau vidurinės linijos, 10 cm išorinio pakauškaulio gumburo, 3,9 cm, 3 cm aukščiau išorinio pakauškaulio gumburo, 8 cm kairiau vidurinės linijos. Pakaušyje esančios žaizdos yra išilginės krypties kūno ašies atžvilgiu ir yra išsidėsčiusios vienoje menamoje linijoje. Dešinės akies viršutiniame voke yra 1,5 x 6 tamsiai violetine poodinė kraujosruva, analogiška poodinė kraujosruva: 3 x 4,6 kairės akies vokuose; 7x5 kairiojo skruosto centrinėje dalyje 3x6, kairės ausies kaušelio ir užausio srityje 2x5 smakro kairiojo kampo projekcijoje 8x8, dešinio skruostikaulio lanko projekcijoje 10x12, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje 12x6, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 4x2, kairioje klubikaulio sparno projekcijoje 8x5, kairiojo šlaunikaulio gumburio projekcijoje. Viršutinės lūpos gleivinėje dantų projekcijose stebimos 3 skersos krypties žaizdos, siekiančios raumeninį sluoksnį. Analogiškos žaizdos apatinės lūpos gleivinėje 34 ir 32 dantų projekcijose. Veido audiniai skruostikaulio kūno projekcijose ženkliai patinę, iš žaizdų aktyviai sunkėsi kraujas. Lavono apžiūros metu 09.00 aplinkos temperatūra 21 laipsnis, lavono paviršiaus temperatūra 21 laipsnis, tiesiojoje žarnoje 32 laipsniai Celsijaus, 09.45 val. 31,7 laipsnis. Lavoninis raumenų sustingimas stiprus visose raumenų grupėse. Lavondėmių stadija 3, intensyvumas menkas, lokalizacija nugara (t. 1, b. l. 49-58).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 12 d. specialisto išvados nustatyta, jog joje yra nurodyta, kad: 1) ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5, su nuoplovomis nuo raudonos spalvos tiškalų, rastų ant sienos kambaryje Nr. 1 šalia radiatoriaus, raudonos spalvos dėmių, rastų koridoriuje ant sienos virš suolo, ir raudonos spalvos dėmių, rastų ant grindų tualete, padarytomis apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su N. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų N. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-24. 2) Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo raudonos spalvos dėmių, rastų ant kambario Nr. 1 radiatoriaus viršutinio vamzdžio lovos galvūgalyje, padaryta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant tampono Nr. 1 rastas žmogaus kraujas. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant tampono Nr. 1, gauto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su N. J. genotipu. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant tampono Nr. 1, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su N. J. ir L. G. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Mėginyje Nr. 1 gautas tyrimo rezultatas yra 4×10²⁰ kartų labiau tikėtinas darant prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro N. J. ir L. G. genotipų sudėtinis alelių rinkinys, nei darant alternatyvią prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro N. J. ir vieno nežinomo asmens genotipų sudėtinis alelių rinkinys. 3) Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės, rastos ant kambario Nr. 1 durų varčios iš koridoriaus pusės, padaryta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant tampono Nr. 3 rastas žmogaus kraujas. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant tampono Nr. 3, gauto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su N. J. genotipu. Ant tampono Nr. 3 rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami žmogaus biologiniai pėdsakai nepriklauso L. G.. 4) Ant tirti pateiktos stiklinės, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 6, Nr. 7), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant stiklinės mėginiuose Nr. 6, Nr. 7, gautų mišrių DNR profilių alelių rinkinys sutampa su N. J. ir L. G. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23. 5) Ant tirti pateikto butelio, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant butelio mėginyje Nr. 8, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su N. J. ir L. G. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 9×10-20. 6) Ant tirti pateikto rankšluosčio, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 19), kurio genotipas sutampa su N. J. genotipu. 7) Ant tirti pateiktos striukės, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 20), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant striukės mėginyje Nr. 20 rastas žmogaus kraujas. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant striukės mėginyje Nr. 20, gauto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su N. J. genotipu. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant striukės mėginyje Nr. 20, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su N. J. ir L. G. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Mėg. Nr. 20 gautas tyrimo rezultatas yra 4×10²⁰ kartų labiau tikėtinas darant prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro N. J. ir L. G. genotipų sudėtinis alelių rinkinys, nei darant alternatyvią prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro N. J. ir vieno nežinomo asmens genotipų sudėtinis alelių rinkinys. 7) Ant tirti pateikto dešiniojo bato iš batų poros, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 21), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant dešiniojo bato mėginyje Nr. 21 rastas žmogaus kraujas. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant dešiniojo bato mėginyje Nr. 21, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su N. J. ir L. G. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Mėginyje Nr. 21 gautas tyrimo rezultatas yra 3×10²² kartų labiau tikėtinas darant prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro N. J. ir L. G. genotipų sudėtinis alelių rinkinys, nei darant alternatyvią prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro N. J. ir vieno nežinomo asmens genotipų sudėtinis alelių rinkinys. 8) Ant tirti pateikto kairiojo bato iš batų poros, paimtos apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 22), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 9) Ant tirti pateikto megztinio, paimto iš L. G. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 14), kurio genotipas sutampa su N. J. genotipu. 10) Ant tirti pateiktų poros puskojinių, marškinėlių ir trumpikių, paimtų iš L. G. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolą, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 16), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant puskojinių mėginiuose Nr. 9, Nr. 10, marškinėlių mėginyje Nr. 11 ir trumpikių mėginyje Nr. 16 rastas žmogaus kraujas. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant puskojinių mėginiuose Nr. 9, Nr. 10, marškinėlių mėginyje Nr. 11 ir trumpikių mėginyje Nr. 16, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su L. G. ir N. J. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-17. 10) Ant tirti pateiktų kelnių, paimtų iš L. G. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolą, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 12), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant kelnių mėginyje Nr. 12 rastas žmogaus kraujas. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant kelnių mėginyje Nr. 12, gauto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su N. J. genotipu. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant kelnių mėginyje Nr. 12, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su L. G. ir N. J. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-17. 11) Ant tirti pateikto diržo, paimto iš L. G. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolą, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant diržo mėginyje Nr. 13, gauto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su L. G. genotipu. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant diržo mėginyje Nr. 13, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su L. G. ir N. J. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-15. 12) Ant tirti pateiktos striukės, paimtos iš L. G. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolą, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 15), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant striukės mėginyje Nr. 15 rastas žmogaus kraujas. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant striukės mėginyje Nr. 15, gauto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su L. G. genotipu. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant striukės mėginyje Nr. 15, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su L. G. ir N. J. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-17. 13) Ant tirti pateikto dešiniojo bato iš batų poros, paimtos pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolą, žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 17), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant dešiniojo bato mėginyje Nr. 17, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su L. G. ir N. J. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Mėginyje Nr. 17 gautas tyrimo rezultatas yra 1×10¹⁹ kartų labiau tikėtinas darant prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro L. G. ir N. J. genotipų sudėtinis alelių rinkinys, nei darant alternatyvią prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro L. G. ir vieno nežinomo asmens genotipų sudėtinis alelių rinkinys. 14) Ant tirti pateikto kairiojo bato iš batų poros, paimtos pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolą, žmogaus kraujo nerasta, rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 18), tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant kairiojo bato mėginyje Nr. 18, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinyje yra L. G. ir N. J. genotipus sudarantis alelių rinkinys. Mėginyje Nr. 18 gautas tyrimo rezultatas yra 1×10²⁰ kartų labiau tikėtinas darant prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro L. G., N. J. ir vieno nežinomo asmens genotipų sudėtinis alelių rinkinys, nei darant alternatyvią prielaidą, kad nustatytą mišrų DNR profilį sudaro L. G. ir dviejų nežinomų asmenų genotipų sudėtinis alelių rinkinys. 15) Ant tirti pateiktų N. J. rankų nagų nuokarpų rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 23, Nr. 24), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau nėra galimybės atsakyti, kurio asmens yra ant N. J. rankų nagų nuokarpų mėginiuose Nr. 23, Nr. 24 rastas žmogaus kraujas. Iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant N. J. rankų nagų nuokarpų mėginiuose Nr. 23, Nr. 24, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su N. J. ir L. G. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sudarytų tokį patį alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 9×10-21 (t. 1, b. l. 101-115).

Iš 2024 m. gruodžio 16 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną „Poco C65“, paimtą iš L. G., šio telefono kontaktų skyriuje yra du telefono numeriai – „(duomenys neskelbtini)“ (įrašyta kirilica) ir telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris sutampa su žemiau esančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Patekus į naujausių skambučių istoriją, matoma, jog su telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“ buvo kontaktuota nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 13 d. 2024 m. gruodžio 13 d. 10.21, 10.22 val. buvo užfiksuoti išeinantys skambučiai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 10.27 val. užfiksuotas įeinantis skambutis (5 min. 10 sek. trukmės) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užfiksuotas išeinantis skambutis 14.46 val. (5 min. 44 sek. trukmės) į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 14 d., 5.02 val., užfiksuotas išeinantis skambutis Bendrajam pagalbos centrui, numeriu 112, pokalbio trukmė 3 min. 38 sek. (t. 2, b. l. 28-39).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. gruodžio 14 d., 05.08 val., gautas pranešėjo (pasivadinusio L.) pranešimas apie tai, kad pas jį 3 val. nakties į namus atėjusi N. J. yra negyva (t. 1, b. l. 7-8).

Iš skambučio Bendrosios pagalbos centrui garso įrašo bei jo vertimo nustatyta, kad pranešėjas, prisistatęs L. G., nurodė, kad pas jį trečią valandą nakties į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo sumušta pažįstama moteris N. J., kuri nesikelia, nejuda, yra mirusi (t. 1, b. l. 150-152).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini), pagal iššvietimą atvyko 2024 m. gruodžio 14 d., 05.17 val., 05.19 val. atliktas objektyvus N. J. būklės vertinimas, nustatyti neabejotini mirties požymiai, mirties konstatavimo laikas nurodytas 05.16 val. (t. 1, b. l. 17-18).

Iš alkotesterio išrašo nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 14 d., 05.52 val., L. G. nustatytas 1,38 promilės neblaivumas (t. 2, b. l. 197).

Iš 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, gauti iš UAB „M.“ prekybos centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose 2024 m. gruodžio 13 d. 15.44 val. – 15.56 val. užfiksuotas L. G., parduotuvėje be kitų produktų perkantis du butelius degtinės (t. 2, b. l. 82-95).

Iš 2025 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, gautas iš prekybos centro „I.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame 2024 m. gruodžio 10 d. 14.53 val. – 14.55 val. užfiksuota N. J., perkanti degtinės butelį (t. 2, b. l. 96-105).

Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo

BK 129 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-231-511/2022). Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-235-222/2016, 2K-316-1073/2018). Nužudymas kankinant atitinka tokius atvejus, kai nukentėjusiajam prieš mirtį sukeliamos fizinės kančios jį mušant, deginant, marinant badu, sušaldant ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Taigi, jeigu kaltininkas ir neturėjo specialaus tikslo nukentėjusįjį nužudyti jį kankindamas arba itin žiauriai, bet suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus neišvengiamai ar galimai tokiu būdu atimta ir sąmoningai pasirinko tokį gyvybės atėmimo būdą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Kaltinamasis L. G. teisme savo kaltę dėl N. J. nužudymo pripažino, nurodė, kad jokių sužalojimų ant pas jį įvykio naktį atėjusios N. J. nematė (išskyrus seną įbrėžimą po akimi), paaiškino, kad supyko ant N. dėl pinigų, todėl pradėjo jai sudavinėti smūgius, mušė plaštakų šonais per veidą, kojas, rankas. Kiek smūgių sudavė – nepamena, bet buvo ne vienas smūgis. Kai sudavinėjo smūgius, N. niekur nebuvo išėjusi, tik jis buvo išėjęs į tualetą, bet grįžęs daugiau jos nemušė. Kaltinamasis matė, kad N. gulėjo ant lovos, prie radiatoriaus, pastebėjo, kad N. jam neatsako, nekvėpuoja, pagalvojo apie blogiausią ir paskambino pagalbos telefonu 112. Iš bylos duomenų matyti, kad tiesioginių nusikaltimo liudytojų nėra, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. N. J. kūnas buvo rastas ir mirtis konstatuota kaltinamojo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie jos mirtį bendruoju pagalbos telefonu pranešė pats kaltinamasis. Jokių asmenų, išskyrus jį patį ir kitame kambaryje buvusią kaltinamojo motiną, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nerado. Įvykio vietoje apžiūrėjus N. J. kūną, nustatyta, kad kūno radimo vietoje, galvos projekcijoje baldai buvo permirkę krauju, žuvusiosios plaukai, megztinio nugarinis paviršius, liemenėlė taip pat permirkę krauju, iš žaizdų galvos srityje aktyviai sunkėsi kraujas. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 12 d. specialisto išvados matyti, kad N. J. kraujo buvo rasta ant buto koridoriaus sienos, kambario, kuriame buvo rastas kūnas, sienos, tualeto grindų, rankšluosčio, paimto vonioje, apžiūrint įvykio vietą, taip pat ant tirti pateikto iš L. G. paimto megztinio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad N. J. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis galvoje, veide, krūtinės ląstoje, nugaroje, klubų srityje, kairiame sėdmenyje, rankose, kojose, odos nubrozdinimais galvoje, veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, kojose, muštinėmis žaizdomis galvoje, veide, dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis galvoje, veide, 11-o danties vainiko nuskilimu, šonkaulių lūžiais dešinėje vidurio raktikaulio linijoje II-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, dešinėje priekinėje pažasties linijoje VII-XI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva ir krūtinplėvės pažeidimu, kairėje vidurio raktikaulio linijoje III-VI-o su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairėje priekinėje pažasties linijoje VII-X-o su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, dešinės mentės skeveldriniu lūžimu su aplinkine analogiška minkštųjų audinių kraujosruva, kraujo išsiliejimu krūtinplėvės ertmėse abipus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešiniųjų kaktinės ir momeninės skilčių. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu. Kelios valandos iki mirties N. J. galvoje ir kakle konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trisdešimčia trauminių poveikių, krūtinės ląstoje, pilve ir nugaroje konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiasdešimt šešiais trauminiais poveikiais, galūnėse konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniasdešimt penkiais trauminiais poveikiais. Specialistas O. P. teisme paaiškino, kad negalima nurodyti konkretaus smūgių, suduotų N. J., skaičiaus, trauminių poveikių skaičius negali būti prilygintas smūgių skaičiui, taip pat nėra galimybės nustatyti, kurie trauminiai poveikiai padaryti nuo smūgių sudavimo, o kurie nuo griuvimo ar atsitrenkimo į ką nors. Specialistas paaiškino, kad nenustatyta vieno ar kelių konkrečių sužalojimų, kurie būtų mirtini ir galėjo lemti žuvusiosios mirtį, jos mirtį lėmė sužalojimų visuma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad L. G. nužudė N. J..

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kelios valandos iki mirties N. J. patyrė net 171 trauminį poveikį. Kaltinamasis pats nurodė, kad atėjus N. J., jokių sužalojimų ant jos nepastebėjo, pripažino, jog sudavė jai smūgius į galvos sritį, rankas, kojas. Dėl patirtų sužalojimų visumos N. J. įvykio vietoje mirė. Svarbu ir tai, kad be kitų daugybinių galvos, rankų, kojų, pilvo, nugaros sužalojimų, ji patyrė ir itin skausmingus šonkaulių lūžius, dešinės mentės skeveldrinį lūžį, krūtinplėvės pažeidimą. Kaltinamojo teigimu, žuvusioji pas jį atėjo apie 3 valandą ryto, tuo tarpu į Bendrąjį pagalbos centrą jis paskambino tik 5.08 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad N. J. galėjo mirti per kelias valandas po patirtų sužalojimų. Bylos duomenys patvirtina, kad N. J. kraujas buvo rastas įvairiose buto vietose (kambaryje, koridoriuje, tualete), kas leidžia spręsti, jog smurtas prieš ją buvo naudojamas gan ilgą laiko tarpą. Todėl akivaizdu, jog per šį laiką ji patyrė skausmą ir dideles fizines kančias. Teisėjų kolegija, įvertinusi N. J. padarytą itin didelį sužalojimų kiekį, jų pobūdį, lokalizaciją, sprendžia, kad L. G. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, kad dėl jo veiksmų N. J. patiria dideles fizines kančias, numatė, jog, taip ją kankindamas, gali atimti jai gyvybę, sąmoningai leido veikos rezultatui – žuvusiosios mirčiai, atsirasti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis bei atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad L. G. tyčia itin žiauriai nužudė N. J., tuo padarydamas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikaltimą.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pirminio, kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo, pažymi, kad, atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išanalizuoti N. J. patirti sužalojimai ir jų mechanizmas, bei specialisto O. P. (turinčio žymiai ilgesnę ekspertinio darbo patirtį nei išvadą surašiusi specialistė I. D.) paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių galimybių nustatyti tikslaus N. J. suduotų smūgių skaičiaus. Nepaisant to, byloje nustatyta, kad įvykio metu ji patyrė ne mažiau kaip 171 trauminį poveikį. Todėl kaltinimas yra tikslintinas, nurodant, kad dėl kaltinamojo panaudoto smurto N. J. patyrė ne mažiau kaip 171 trauminį poveikį, atsiradusį dėl nenustatyto kiekio smūgių skaičiaus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismas įspėjo kaltinamąjį ir jo gynėją apie galimą nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą ir, atsižvelgdamas į tai, sudarė galimybę pasiruošti gynybai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą numatyta laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

L. G. tyčia padarė vieną labai sunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) kito žmogaus gyvybei. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę visiškai pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, dėl savo poelgio išreiškė nuoširdų gailestį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. L. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindama kaltinamojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, praeityje teistas už BK 236 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, skirtos baudos sumokėtos, teistumas išnykęs, du kartus baustas administracine tvarka už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus (baudos sumokėtos) (t. 3, b. l. 99-115). Įvertinusi reikšmingus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis, L. G. buvo laikinai sulaikytas 2024 m. gruodžio 14 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, iki 2025 m. kovo 14 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, iki 2025 m. gegužės 14 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, iki 2025 m. birželio 14 d., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, iki 2025 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi suėmimas pakeistas kita kardomąja priemone – intensyvia priežiūra. L. G. iš suėmimo paleistas 2025 m. liepos 9 d. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. liepos 9 d.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas N. J. sutuoktinis G. J. prašo priteisti 2 210 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, žuvusiosios duktė J. J. ir brolis P. M. prašo priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 210 Eur turtinės žalos atlyginimo. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Iš nukentėjusiojo G. J. parodymų teisme, taip pat byloje pateiktų UAB „R.“ kvitų matyti, kad G. I. už N. J. laidojimo paslaugas sumokėjo 2 210 Eur (t. 1, b. l. 177). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos, laikytinos būtinomis ir protingumo kriterijus atitinkančiomis laidojimo išlaidomis. Todėl šis G. J. reikalavimas yra tenkintinas visiškai ir jam iš kaltinamojo yra priteistina 2 210 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl civilinių ieškovų reikalavimų priteisti jų nurodytų dydžio neturtinę žalą, pažymi, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021, 2K-7-41-1073/2024). CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), elgesys su nukentėjusiuoju, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus gyvybei, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „<...> absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydžio neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl netikėtos, smurtinės N. J. mirties jos duktė J. J., sutuoktinis G. J., brolis P. M. patyrė neturtinę žalą (dvasinę skriaudą) – stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes ją sunaikinus gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus nukentėjusiojo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį ir kt. Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-788/2016, 2K-7-130-1073/2021).

Nukentėjusieji G. J., J. J. gyveno kartu su mirusiąja N. J.. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad nukentėjusiuosius ir N. J. siejo glaudūs santykiai, jų emocinis ryšys buvo artimas. Nukentėjusysis P. M. taip pat nurodė, kad jis nuolat bendravo su žuvusiąja, ji buvo vienintelis jam likęs artimas žmogus. Nukentėjusieji pripažino, kad mirusioji turėjo alkoholio vartojimo problemą, bet nuoširdžiai papasakojo apie artimą tarpusavio ryšį su N. J.. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad jos mirtis jiems yra didelė trauma, o nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl N. J. mirties neigiamai paveikė visą jų tolesnį gyvenimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įvertinusi aukščiau paminėtas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos pasekmes, taip pat tai, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniu labai sunkiu nusikaltimu, kurio pasekmė – nukentėjusiųjų mamos, sutuoktinės, sesers mirtis. Nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų pasekmės, netekus tokio artimo žmogaus, bus jaučiamos ilgą laiką, o šiuos išgyvenimus sustiprina ir tai, kad N. J. mirtis buvo smurtinė, ji nužudyta itin žiauriai. Teisėjų kolegija, nustatydama priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertina ir vyresnį kaltinamojo amžių, aplinkybę, kad jo turtinė padėtis nėra gera (jis dirba, tačiau jokio turto neturi).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsdami neturtinės žalos dydžio klausimus teismai turi atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką gyvybės atėmimo bylose. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų nuo 2017 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nužudymų bylose matyti, kad paskutiniu metu vienam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 2 000 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-71-197/2017, 1A-307-177/2017, 1A-102-518/2020, 1A-77-626/2022, 1A-52-307/2022, 1A-273-870/2023, 1A-41-627/2023, 1A-130-1020/2023, 1A-138-627/2023 ir kitos). Nužudytųjų sutuoktiniams, pilnamečiams vaikams priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 7 000 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-373-307/2019, 1A-397-616/2019, 1A-104-307/2020, 1A-112-449/2020, 1A-156-487/2020, 1A-190-453/2020, 1A-147-1076/2021, 1A-77-626/2022; Nr. 1A-134-658/2022, 1A-41-627/2023 ir kitos). Nužudytųjų pilnamečiams seserims ir broliams priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 2 000 Eur iki 29 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, 2K-292-489/2015, 2K-179-699/2016, 2K-267-942/2017, 2K-167-719/2018; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-190-453/2020; 1A-197-626/2021, 1A-244-1020/2021, 1A-138-627/2023). Iš šių teismų praktikos pavyzdžių matyti, kad nužudymų bylose nužudytųjų sutuoktiniams, pilnamečiams vaikams priteisiama didesnė neturtinė žala nei nužudytųjų pilnamečiams broliams ir seserims. Taigi, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką nužudymo bylose, tačiau taip pat įvertinus kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, jo galimybes realiai atlyginti priteistą žalą, nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (kiekvienam po 50 000 Eur) nebūtų teisingas ir protingas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, iš žalą padariusio kaltinamojo L. G. nukentėjusiesiems J. J., G. J. priteisiant po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam P. M. priteisiant 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos dydis bus teisingas ir atitiks nukentėjusiųjų interesus bei protingumo ir teisingumo principus, o tuo pačiu neproporcingai neapsunkins ir kaltinamojo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) L. G. kelnės su diržu, puskojinių pora, trumpikės, striukė, megztinis, marškinėliai, batų pora, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2025 m. kovo 27 d. nutarimu perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116-118), L. G. mobilaus ryšio telefonas ,,Poco“, IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40-41), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkui L. G. arba jo įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šie daiktai sunaikintini teisės aktuose nustatyta tvarka;

2) įvykio vietos apžiūros protokolu paimta juodos spalvos moteriška rankinė su joje esančiais daiktais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40-41), N. J. striukė, pirštinių pora, batų pora, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. kovo 27 d. nutarimu perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116-118), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiesiems J. J., G. J.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šie daiktai sunaikintini teisės aktuose nustatyta tvarka;

3) penki tamponai, stiklinė, butelis, rankšluostis, L. G. seilių DNR lyginamasis pavyzdys, N. J. liemenėlė, kelnaitės, kojinių pora, kelnės, megztinis ir N. J. kraujo DNR lyginamasis pavyzdys bei plaukų pavyzdžiai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. kovo 27 d. nutarimu perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116-118), mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A23“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40-41), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 27 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam baudžiamojoje byloje, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 1 000,02 Eur už L. G. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje teismas nustatė pagrindą, dėl ko gynėjas, nagrinėjant šią bylą teisme, kaltinamajam būtinas – jis buvo suimtas bei nemokėjo kalbos, kuria vyksta procesas. Kadangi antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, priteisiama nukentėjusiųjų patirta žala, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų bei nepagrįstai apsunkintų jo padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nepriteisiamos.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės

Kaltinamajam Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi suėmimas pakeistas kita kardomąja priemone – intensyvia priežiūra. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteisti vienuolikai metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti L. G. suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. liepos 9 d.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. G. 2 210 Eur turtinę žalą ir 15 000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. G. 5 000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. G. 15 000 Eur neturtinės žalos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) L. G. kelnes su diržu, puskojinių porą, trumpikes, striukę, megztinį, marškinėlius, batų porą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2025 m. kovo 27 d. nutarimu perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), L. G. mobilaus ryšio telefoną ,,Poco“ IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui L. G. arba jo įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiuos daiktus sunaikinti teisės aktuose nustatyta tvarka;

2) įvykio vietos apžiūros protokolu paimtą juodą moterišką rankinę su joje esančiais daiktais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), N. J. striukę, pirštinių porą, batų porą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. kovo 27 d. nutarimu perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiesiems J. J., G. J.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiuos daiktus sunaikinti teisės aktuose nustatyta tvarka;

3) penkis tamponus, stiklinę, butelį, rankšluostį, L. G. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį, N. J. liemenėlę, kelnaites, kojinių porą, kelnes, megztinį, N. J. kraujo DNR lyginamąjį pavyzdį bei plaukų pavyzdį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. kovo 27 d. nutarimu perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A23“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. M. 2025 m. gegužės 23 d. nutarimu perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 1 000,02 Eur iš L. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.