Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Sigitui Gedvilui, Auksanui Čiupailai, Anton Kviatkovski, Silvai Mardosaitei, Eleonorai Adai Unčiurienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės ir nuteistųjų O. B. (O. B. ) ir S. T. (S. T. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos taikant dalinį jų sudėjimo būdą ir galutinė subendrinta bausmė O. B. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

O. B. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 10,102 g metamfetamino) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 11.967 g metamfetamino) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos taikant dalinį jų sudėjimo būdą, ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. M. iš kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 2010 m. žiemos – vasaros laikotarpiu neteisėto disponavimo 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo metamfetaminas) išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant jų apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus ir galutinė subendrinta bausmė S. T. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. T. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, nuteista laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydimosi įstaigose, nesilankyti kavinėse, baruose, diskotekose, bei uždraudžiant bendrauti su V. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir Vi. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone.

V. S. (V. S. ) pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-02-09 epizodo) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, 3 dalies 3 punktą, laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydimosi įstaigose, nesilankyti kavinėse, diskotekose, sporto klubuose, bei uždraudžiant bendrauti su O. B. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. S. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir E. P. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos taikant jų apėmimo būdą ir galutinė subendrinta bausmė A. Š. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydimosi įstaigose, nesilankyti kavinėse, diskotekose, sporto klubuose bei uždrausti bendrauti su O. B. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. S. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir E. P. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

A. Š. iš kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. , O. B. ir V. M. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad S. T. , bendrininkaudamas su O. B. , 2010 m. rudens–2011 m. sausio mėnesio pradžios laikotarpiu, neteisėtai pardavė 48,323 gramus bendros masės baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,102 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o O. B. ir V. M. , veikdami bendrininkų grupe, tikslu platinti, neteisėtai įgijo 48,323 gramus bendros masės baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,102 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino. O. B. pasiėmus šią medžiagą iš sutartos su S. T. vietos – Riešės žirgyno hipodromo, esančio Žirgų g. 12, Riešės k., Vilniaus r., ir, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabenus į Vilniaus miestą bei perdavus V. M. , šis, laikydamas šią psichotropinę medžiagą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei veikdamas bendru su O. B. susitarimu, ją platino: bendrininkaudamas su E. M. , 2011-01-03, apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), skolon jai pardavė 47,382 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 9,834 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei 2011-01-10,15.49 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, J. S. , kuriai Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-25 nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, imituojančius veiksmus, už 30 Lt pardavė 0,941 gramą baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,268 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

E. M. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrininkaudama su V. M. , 2011-01-03, apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš pastarojo skolon įsigijo 47,382 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 9,834 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą automobiliu BMW 524, v/n (duomenys neskelbtini) E. M. gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur dalį - 4,511 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,122 gramai psichotropinės medžiagos - metamfetamino, veltui perduodama išplatino savo seseriai E. G. , kuri už psichotropinės medžiagos įgijimą patraukta baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje Nr. 57-l-0006-11, o likusią dalį miltelių, aukščiau minėtu automobiliu, E. M. gabeno Vilniaus miestu iki Vilniaus rajono, kol, 2011-01-03, 17.15 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Keturiasdešimt totorių k., automobilio BMW 524, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 38,199 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,707 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino, bei 2011-01-03, 17.30 val., Vilniaus rajono PK patalpose, esančiose H. Manto 4, Vilniuje, daiktų paėmimo laikinai saugoti metu, pas E. M. rado ir paėmė 4,672 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,005 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

V. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje, prie „Malibu“ klubo, esančio Žirmūnų g. 106A, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 70,908 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 11,967 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė. Bendrininkaudamas su kaltinamuoju V. S. , dalį - 2,674 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,527 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai perdavė V. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, dalį – 0,630 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,109 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2011-02-09 gabeno su savimi Vilniaus miestu iki prekybos centro „Mada“, esančio Viršuliškių 40, Vilniuje, iki 11.50 val. kartu su V. S. buvo sulaikytas, o likusią dalį - 67,604 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 11,331 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 15.15 val. ši medžiaga buvo surasta ir paimta kratos metu.

V. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrininkaudamas su V. M. , 2011 m. sausio pabaigoje-vasario pradžioje, turėdamas tikslą parduoti, buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, iš V. M. neteisėtai įgijo 2,674 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,527 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė ir 2011-02-09 gabeno su savimi Vilniaus miestu iki prekybos centro „Mada“, esančio Viršuliškių 40, Vilniuje, iki 11.50 val., kartu su V. M. buvo sulaikytas.

S. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad bendrininkaudamas su O. B. , 2011-02-09, apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai skolon pardavė 215,099 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 49,52 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o O. B. , S. T. vairuojamame automobilyje BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) įgijo tikslu platinti 215,099 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 49,52 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą, O. B. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį - 1,249 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,321 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, padalinęs į dvi dozes po 0,543 ir 0,706 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo atitinkamai 0,176 ir 0,145 gramai metamfetamino, 2011-02-09, apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išplatino: vieną dozę – 0,176 gramus metamfetamino už 30 Lt pardavė kaltinamajam A. Š. , o kitą dozę – 0,145 gramus metamfetamino, davė, kad A. Š. perduotų E. P. . Likusią dalį – 213, 85 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 49,199 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė iki 2011-02-09, 17.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. Š. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011-02-09, apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš O. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 30 Lt įgijo 0,543 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,176 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei O. B. prašymu pasikėsino padėti jam platinti, t. y. neteisėtai perduoti E. P. , 0,706 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,145 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - išėjus iš minėto buto, 15.10 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

S. T. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikotarpyje nuo 2008 m. vasaros iki 2011 m. balandžio 4d. 16.40 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, juodos spalvos striukėje, laikė narkotinę medžiagą - 5,147 gramų kanapių dervos, iki ji buvo rasta ir paimta kratos metu policijos pareigūnų.

O. B. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą, t.y. 2008 m. vasarą, Vilniaus m., Apkasų gatvėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo R. K. „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006-01-25 Vilniaus VPK, kurį nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2011-02-09 17.10 val., kol šis vairuotojo pažymėjimas policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas kratos metu.

O. B. , V. M. ir S. T. taip pat buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad organizuotos grupės nariams O. B. ir V. M. , Vilniaus mieste, 2010 m. vasarą susitarus kontrabandos būdu nugabenti psichotropinę medžiagą-metamfetaminą į Norvegiją ir ten ją parduoti bei tęsiant daromą nusikalstamą veiką dėl psichotropinės medžiagos platinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, S. T. , žinodamas, kad psichotropinė medžiaga bus gabenama į Norvegijos Karalystę ir ten platinama, 2010 m. vasarą, Vilniaus rajone į Riešės žirgyno hipodromą, esantį Žirgų 12, Riešės k., Vilniaus r., neteisėtai gabeno 200 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis - 43 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kuriuos paliko su O. B. sutartoje slėptuvėje Žirgų 12, Riešės k., Vilniaus r. ir tokiu būdu ten šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė. Tą pačią dieną informavęs O. B. , jog psichotropinė medžiaga yra sutartoje vietoje, O. B. Riešės žirgyno hipodromo, esančio Žirgų 12, Riešės k., Vilniaus r., paėmus 200 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis - 43 g psichotropinės medžiagos- metamfetamino, S. T. perdavė šią psichotropinę medžiagą dėl tolimesnio platinimo bei gabenimo kontrabandos būdu O. B. ir V. M. , kurią O. B. ir V. M. neteisėtai įgiję iš Riešės k., Vilniaus r., nugabeno pas V. M. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir padalino į dalis. 80 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 17,2 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino O. B. kartu su V. M. iki 2010-08-09 gabeno, laikė ir pardavė Vilniaus mieste kitiems asmenims. Įgyvendindami nusikalstamą sumanymą dėl psichotropinės medžiagos gabenimo kontrabanda į Norvegiją ir jos platinimo Norvegijos Karalystėje, O. B. ir V. M. 2010-08-09 10.00 val. tarptautinio susisiekimo maršruto „Vilnius-Ryga“ autobusu Setra 315GT-HD, valst. Nr. AC0830, iš Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų 22, Vilniuje, į Rygos autobusų stotį, esančią Pragas iela 1, Ryga, Latvija, 2010-08-09 12.50 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kirsdami buvusį Saločių (Lietuvos Respublika) - Grenctalės (Latvijos Respublika) pasienio kontrolės postą, besiribojantį Škilipamūšio k., Pasvalio rajone, neturėdami leidimo, O. B. kuprinėje neteisėtai gabeno 120 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 25,8 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, sufasuotų į šampūno buteliukus, šią psichotropinę medžiagą, turėdami tikslą parduoti, gabeno per Latvijos Respublikos teritoriją, po ko 2010-08-09 17.30 val. iš Latvijos Respublikos Rygos uosto, esančio 3a Eksportą iela, Ryga, Latvija, keltu „Romantika“ O. B. kuprinėje į Švedijos karalystę, į Stokholmo-Frihamneno uostą, esantį Frihamnen, Frihamnsgatan 21-23, Tallink Terminal, Stokholme, 2010-08-10 09.30 val., neturėdami leidimo, neteisėtai nugabeno 120 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 25,8 g psichotropinės medžiagos- metamfetamino, kuriuos 2010-08-10 O. B. kuprinėje traukiniu iš Švedijos Karalystės, neturėdami leidimo, nugabeno į Norvegijos Karalystę ir laikotarpyje nuo 2010-08-10 iki 2011-08-12, Oslo mieste, Norvegijos Karalystėje, perdavė ir tokiu būdu išplatino ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

V. M. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, būtent: jis, 2010 m. žiemą - pavasarį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su V. S. susitarė pastarajam pastoviai pardavinėti psichotropinę medžiagą, kad V. S. galėtų ją toliau platinti. Vykdydamas šį susitarimą, V. M. nuo 2010 m. žiemos - pavasario iki 2010 m. vasaros pastoviai, kiekvieną savaitę parduodamas bendrininkui V. S. po 10 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos-metamfetamino namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie butų Nr. 54 ir Nr. 56, iš viso išplatino ne mažiau kaip 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos- metamfetamino, kurią V. S. , turėdamas tikslą parduoti, gabeno į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten laikė ir pardavė nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste.

A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno) psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, turėdamas tikslą vartoti psichotropinę medžiagą, laikotarpyje nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. vasario mėn., Vilniaus m. Apkasų ir Minties gatvėje per 10 kartų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš O. B. įsigijo ne mažiau kaip 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g metamfetamino, kuriuos gabeno ir laikė, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bei suvartojo Vilniaus mieste. Be to jis, turėdamas vieningą sumanymą vartoti psichotropinę medžiagą, 2010 m. vasaros pabaigoje–2010 m. rudenį „Tauragnų“ autobusų ir troleibusų stotelėje, esančioje Kalvarijų g., Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, per 4 kartus iš V. M. įgijo ne mažiau kaip 4 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,86 g metamfetamino, kuriuos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė bei suvartojo Vilniaus mieste. Be to jis, turėdamas vieningą sumanymą vartoti psichotropinę medžiagą, 2010 m. „Tauragnų“ autobusų ir troleibusų stotelėje, esančioje Kalvarijų g., Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, per 2 kartus iš V. S. įgijo ne mažiau kaip 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,43 g metamfetamino, kurį, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė bei suvartojo Vilniaus mieste.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies l punktu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 45 parų arešto bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Be to, specialisto išvados suabsoliutinimas šios baudžiamosios bylos kontekste, apeliantės nuomone, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kurios teismą įpareigoja išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, bei 2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pateiktos „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ teiginiui, jog specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai - pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Prokurorė pažymi, kad visi įrodymai, gauti BPK 20 straipsnio 1 dalies tvarka, yra vienodai svarbūs ir neturi pranašumo vieni prieš kitus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau minėtoje apžvalgoje yra pasisakęs, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, bylą šiuo atveju tikrina paduotų apeliacinių skundų ribose, todėl iš esmės apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria O. B. pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, V. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 11,967 g metamfetamino), kadangi dėl šios dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas dėl nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. pareikštų kaltinimų priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, paremtą byloje esančių duomenų teisingu įvertinimu. Byloje esantys šiuos nuteistuosius kaltinantys duomenys nuosprendyje yra įvertinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, teismo išvados padarytos atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir byloje nustatytus faktus, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2009, 2K-350/2009, 2K-500/2010, 2K-425/2011 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-671/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, pritaria apygardos teismo išvadai, jog šie byloje surinkti įrodymai nėra pakankami nuteistųjų O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. kaltei pagal visus jiems pareikštus kaltinimus pagrįsti.

BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai – tai neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas. Be to, šių nusikalstamų veikų sudėčių, o taip pat ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos kontrabandos sudėties objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kurios turi atitikti du kriterijus. Tai medicininis kriterijus, kuris reiškia, jog narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinis kriterijus, kuris reiškia, jog šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos paminėtų nusikaltimų dalyku, o tai lemia specifinį šio dalyko įrodinėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ Nr. 37 teismams išaiškinta, kad nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes ir kt., be kitų įrodymų, reikia specialių žinių, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi turėti specialisto išvadą arba ekspertizės aktą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog vadovaujantis teismų praktika, be kitų įrodymų, specialisto išvada ar ekspertizės aktas yra privalomi nustatant ne tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, pavadinimą ar savybes, bet ir jų kiekį (kasacinė nutartis Nr. 2K-671/2010). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju dalis nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , V. S. , E. M. ir A. Š. inkriminuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtos ir specialių žinių pagrindu ištirtos. Dėl neteisėto disponavimo šiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paminėti asmenys skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu yra pagrįstai nuteisti. Tuo tarpu kita dalis šiems nuteistiesiems inkriminuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo rastos ir specialistų ištirtos. Apeliaciniame skunde prokurorė nepagrįstai teigia, jog apygardos teismas, nustatydamas medžiagų, kuriomis disponavo nuteistieji, rūšį, savybes, pavadinimą ir kiekį, turėjo vadovautis vien nuteistųjų parodymais, specialisto išvadomis dėl pas nuteistuosius kratų metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų paskaičiavimais, darytais remiantis mažiausia specialistų nustatyta pas nuteistuosius paimtų ir ištirtų psichotropinių medžiagų koncentracija. Juolab, kad, kaip matyti iš nuteistųjų O. B. , V. M. ir S. T. parodymų, nuteistiesiems kaltinime inkriminuojamos psichotropinės medžiagos buvo įgytos ne per vieną, o per kelis kartus, taigi, nėra pagrindo teigti, jog tai buvo medžiagos, analogiškos rastoms pas nuteistuosius kratų metu. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, visi nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jiems inkriminuojamas psichotropines medžiagas įvardino kaip amfetaminą, kai tuo tarpu pas nuteistuosius buvo rasti ir paimti milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji V. M. , E. M. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog amfetaminu jie vadina visus amfetamino grupės narkotikus, nes jie visi yra panašūs, ir nežino, kuo, pavyzdžiui, amfetaminas skiriasi nuo metamfetamino (t. 10, b.l. 87-88, t. 11, b.l. 151, t. 13, b.l. 77-78). Nuteistasis O. B. viso ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, jog iš S. T. įsigydavo amfetaminą, ir tik paskutinės apklausos metu nurodė, kad iš tiesų jis disponavo metamfetaminu, kurį ankstesnių apklausų metu įvardino kaip amfetaminą, nes šios medžiagos yra panašios. Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme O. B. patvirtinęs, kad pats ne kartą yra vartojęs narkotikus, todėl juos pažįsta ir skiria amfetamino ir metamfetamino poveikį, ėmė kategoriškai teigti, kad iš S. T. gautuose paketuose buvo amfetaminas. (t. 17, b.l. 20-24). Taigi, vertinti pirmiau aptartus nuteistųjų parodymus kaip objektyvius duomenis, neginčijamai patvirtinančius, kad pastarieji disponavo būtent jiems inkriminuota psichotropine medžiaga – metamfetaminu, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Bylos duomenimis, nuteistieji O. B. ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jie neteisėtai, tikslu platinti, disponavo ir labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – hašišo, tačiau tuo pačiu nurodė, jog šis buvo tokios prastos kokybės, kad niekas jo nepirko. Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis V. S. , kurį pastarieji jų turima medžiaga vaišino. Nors kratos, atliktos S. T. namuose, metu buvo rasta 5,147 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tačiau byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ši medžiaga yra tapati tai, kuria disponavo O. B. ir V. M. . S. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad O. B. narkotinės medžiagos – kanapių dervos jis niekada neperdavė. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokurorė, jau pirmosios apklausos metu jis parodė, kad jo namuose rasta narkotinė medžiaga – kanapių derva buvo palikta pas jį besisvečiavusių draugų iš Rusijos, jis šią medžiagą padėjo į savo striukę, ir ten visą laiką laikė (t. 8, b.l. 123-124). Vėlesnės apklausos metu S. T. nurodė, kad jis iki kratos atlikimo apie namuose esančią kanapių dervą nieko nežinojo, apie tai sužinojo tik kratos metu, tačiau tuo pačiu patvirtino, jog šią narkotinę medžiagą pas jį galėjo palikti tik svečiai iš Rusijos (t. 8, b.l. 133). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu S. T. taip pat parodė, kad jo namuose rastą kanapių dervą 2008 metais paliko draugai iš Rusijos. Jiems išvykus jis rado šią medžiagą, suvyniojo, padėjo į striukės kišenę ir pamiršo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė tokiais pačiais aplinkybes, tačiau dėl to, kad blogai kalba lietuviškai, galėjo ne visiškai tiksliai paaiškinti (t. 17, b.l. 30-32). Nors nuteistasis O. B. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, jog S. T. jam perdavė 170 g hašišo, tačiau taip pat nenurodė, kad jam būtų žinoma, jog dalis šios medžiagos būtų likusi pas S. T. . Pažymėtina ir tai, kad O. B. aiškino, jog hašišą iš S. T. gavo kartu su metamfetaminu 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., kai į Riešę paimti iš slėptuvės amfetamino važiavo kartu su V. M. . Tuo tarpu V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad tą ar kurį nors kitą kartą būtų matęs, jog iš Riešėje esančios slėptuvės O. B. kartu su milteliais būtų atsinešęs ir hašišą. Jis parodė, jog apskritai nežino, iš kur O. B. gavo hašišą, pastarasis jam paaiškino tik tiek, kad kažkas davė jį parduoti (t. 10, b.l. 50-52, t. 17, b.l. 24-26). Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, apygardos teismas neturėjo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad S. T. perdavė O. B. 170 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o jo namuose rasta narkotinė medžiaga yra likutis nuo šio perduoto labai didelio kanapių dervos kiekio. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie medžiagų, kuriomis nuteistieji disponavo, rūšį, pavadinimą, savybes ir kiekį, byloje nėra, todėl pagrįsta apygardos teismo išvada, jog ši dalis kaltinimų nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pagrįsta prielaidomis, nesant objektyvių įrodymų dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų dalyko. Prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šios teismo išvados nepaneigia. Apeliantės išvardintus įrodymus, t.y. nuteistųjų parodymus apie narkotikų įgijimo, gabenimo, laikymo, fasavimo, svėrimo, platinimo aplinkybes, disponavimo šiomis medžiagomis vietas ir bendrininkų veiksmus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat duomenis, užfiksuotus atliekant asmenų parodymą atpažinti pagal fotonuotraukas, kuomet nuteistieji, o taip pat liudytojai vieni kitus atpažino kaip asmenis, pardavusius ar įgijusius narkotikus, bei kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją užfiksuotus nuteistųjų pokalbius, apygardos teismas teisingai įvertino kaip suponuojančius išvadą apie tarp nuteistųjų buvusius nusikalstamus ryšius bei jų pobūdį, ir pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų tikslą, t.y. kad pastarieji byloje surinktais įrodymais nustatyta psichotropine medžiaga – metamfetaminu disponavo turėdami tikslą šią medžiagą platinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 21 straipsnio ir BK 22 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui taip pat reikalinga nustatyti visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius konkrečios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje išnaudojus visas priemones ir nenustačius nusikalstamų veikų dalyko, svarstyti dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių parengtinę nusikalstamą veiką, taikymo apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai S. T. , O. B. , V. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, V. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. žiemos – vasaros laikotarpiu neteisėto disponavimo 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo metamfetaminas) ir A. Š. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat teismas pagrįstai O. B. , V. M. ir S. T. iš kaltinimo pašalino šiems nuteistiesiems inkriminuotą neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, padarytą tęstine veika: S. T. inkriminuotą 2010 m. gegužės – birželio laikotarpiu neteisėtą 500 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 107,5 g psichotropinės medžiagos metamfetamino gabenimą, laikymą ir perdavimą, o O. B. ir V. M. šios medžiagos neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą turint tikslą ją platinti bei jos pardavimą; S. T. inkriminuotą 2010-08-23 – 2011 m. žiemos vidurio laikotarpiu neteisėtą labai didelio kiekio – 170 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo) ir per keturis kartus 1801,677 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 387,648 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino gabenimą, laikymą ir perdavimą, o O. B. ir V. M. šios medžiagos neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą turint tikslą jas platinti bei jų išplatinimą kitiems asmenims parduodant ar juos vaišinant. Taip pat apygardos teismas pagrįstai O. B. , V. M. , E. M. , V. S. ir A. Š. iš kaltinimo pašalino jiems inkriminuotą neteisėtą disponavimą, tame tarpe ir dideliu kiekiu, psichotropinėmis medžiagomis, padarytą tęstine veika: O. B. inkriminuotą 2011-12-16 neteisėtą 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino perdavimą V. S. ir 2010 m. spalio – 2011 m. vasario mėnesio laikotarpiu neteisėtą, ne mažiau kaip 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino pardavimą A. Š. ; V. M. inkriminuotą – 2010 m. rudens – 2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu neteisėtą 150 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - ne mažiau kaip 32,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimą E. M. , 2010 m. vasaros – 2011 m. vasario pradžios laikotarpiu neteisėtą 197,326 g (200 g – 2,674 g) baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 42,473 g (43 g-0,527 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino perdavimą V. S. , 2010 m. vasaros pabaigos - 2010 m. rudens laikotarpiu neteisėtą ne mažiau kaip 4 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,86 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimą A. Š. ; nuteistajai E. M. inkriminuotą 2010 m. rudens – 2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu neteisėtą 150 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - ne mažiau kaip 32,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, jos gabenimą, laikymą ir pardavimą nenustatytiems asmenims; nuteistajam V. S. inkriminuotą 2010 m. vasaros – 2011 m. vasario pradžios laikotarpiu neteisėtą 197,326 g (200 g – 2,674 g) baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 42,473 g (43 g-0,527 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą, turint tikslą ją parduoti bei neteisėtą jos pardavimą nenustatytiems asmenims, 2011-12-16 neteisėtą 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą, gabenimą ir pardavimą nenustatytiems asmenims, 2010 m. žiemos – pavasario - vasaros laikotarpiu neteisėtą, ne mažiau kaip 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - metamfetamino įgijimą iš V. M. , turint tikslą parduoti, jos gabenimą, laikymą ir pardavimą nenustatytiems asmenims, 2010 metais, neteisėtą, ne mažiau, kaip 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,43 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimą A. Š. .

Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo išvada, jog nebuvo padarytas tęstinis nusikaltimas. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios) (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-588/2010, 2K-109/2012 ir kt.). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K–605/2007, 2K-717/2007, 2K-7-96/2012). Šioje baudžiamojoje byloje surinktais faktiniais duomenimis tokios aplinkybės nenustatytos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patvirtinusi kaip pagrįstas apygardos teismo išvadas dėl nuteistiesiems pareikštų, tačiau nepasitvirtinusių kaltinimų, plačiau pasisako tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintos kaip padarytos tęstine veika ir už kurias kaltininkai skundžiamu nuosprendžiu yra nuteisti, t.y. dėl S. T. ir O. B. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš nuteistojo O. B. parodymų, 2011 m. sausio mėnesio pradžioje buvo susidariusi jo skola S. T. , todėl pastarasis, jam paprašius duoti narkotikų į skolą, tai padaryti atsisakė. Dėl tos pačios priežasties kartu su O. B. toliau prekiauti narkotikais atsisakė ir nuteistasis V. M. . Taigi, nuteistųjų S. T. , O. B. ir V. M. veikla, susijusi su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, buvo nutraukta. Tik po kurio laiko S. T. vėl pasiūlė O. B. narkotikų, o pastarasis, apgalvojęs jo pasiūlymą, apsisprendė juos įsigyti ir platinti vienas, be V. M. , tokiu būdu norėdamas užsidirbti pinigų ir sugrąžinti skolą S. T. . Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, jog nuteistųjų O. B. ir S. T. nusikalstamus veiksmus neteisėtai disponuojant 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2010 m. rudens – 2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu ir neteisėtai disponuojant 49,52 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2011-02-09 siejo jų vieninga išankstinė tyčia, nebuvo ir nėra jokio pagrindo, todėl apygardos teismas pagrįstai juos įvertino kaip atskiras nusikalstamas veikas.

Apeliantė nepagrįstai ginčija apygardos teismo sprendimą iš kaltinimo S. T. pašalinti metamfetamino gabenimą į Riešės žirgyną. Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį taikomi ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškų kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/200. 2K-493/2009 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais, t.y. nuteistųjų O. B. , V. M. ir iš dalies S. T. parodymais, taip pat nuteistosios E. M. , liudytojos J. S. parodymais, duomenimis, užfiksuotais asmens parodymo atpažinti pagal jų nuotrauką, kratos, asmens kratos, daiktų apžiūros protokoluose, elektorinių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, kaupimo protokoluose bei jų prieduose, ir specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis S. T. 2010 m. rudens – 2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu pardavė nuteistajam O. B. 48,323 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o nuteistieji O. B. ir V. M. , O. B. pasiėmus šią medžiagą iš sutartos su S. T. vietos – Riešės žirgyno hipodromo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabenus į Vilniaus miestą ir perdavus V. M. , šią psichotropinę medžiagą neteisėtai, turėdami tikslą ją platinti, įgijo, laikė ir platino. Tačiau byloje surinktais įrodymais visiškai nenustatyta, kas, kada ir kokiu būdu šią psichotropinę medžiagą atgabeno į Riešės žirgyno hipodromą ir padėjo į S. T. ir O. B. sutartą vietą. Nuteistasis S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pats psichotropinių medžiagų į Riešę nevežė, tik pranešė telefonu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu Paška, kad O. B. reikia psichotropinės medžiagos, o kas ir kada ją atvežė į Riešės hipodromą ir kas iš ten pasiėmė, jis nežino (t. 17, b.l. 30-32). Nuteistasis O. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad su S. T. dėl psichotropinių medžiagų jis susitiko degalinėje, šių medžiagų perdavimo metu Riešėje su S. T. nekontaktavo ir nematė, kaip šios medžiagos buvo dedamos į slėptuvę (t. 17, b.l. 20-24). Kitų duomenų, patvirtinančių minėtos psichotropinės medžiagos gabenimo į Riešės žirgyno hipodromą ir laikymo ten esančioje slėptuvėje aplinkybes, byloje nėra, todėl apygardos teismas pagrįstai šias aplinkybes, kaip nepasitvirtinusias, S. T. iš kaltinimo pašalino. Kitus S. T. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotus narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo atvejus teismas iš kaltinimo pagrįstai pašalino kitu pagrindu, t.y. nenustačius nusikalstamos veikos dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl šių nuteistojo veiksmų nepasisako.

Nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, iš kaltinimo O. B. , S. T. ir V. M. pašalindamas jiems inkriminuotą aplinkybę, jog pastarieji nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bendrininkavimo formas reglamentuoja BK 25 straipsnis. Pagal šią baudžiamojo įstatymo normą organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Šias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Nustatant organizuotos grupės buvimą taip pat atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2008, 2K-93/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir apygardos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, nepatvirtina, jog nuteistieji S. T. , O. B. ir V. M. veikė organizuota grupe. Visų pirma, byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šie nuteistieji būtų iš anksto susitarę dėl ilgalaikės bendros nusikalstamos veikos, bendrai planavę jos įgyvendinimo mechanizmą, aiškiai pasiskirstę užduotimis, numatę priemones, padedančias išvengti atsakomybės ar pan. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šių nuteistųjų nusikalstamo veikimo schema buvo pakankamai primityvi. Nuteistasis O. B. , susitaręs su V. M. prekiauti narkotikais, esant poreikiui, kreipdavosi į S. T. , kurį žinojo kaip asmenį, galintį juos parduoti, ir tardavosi su pastaruoju dėl narkotikų įgijimo bei apmokėjimo už juos sąlygų. Pinigus narkotikams įgyti rinkdavo O. B. ir V. M. , tuo tarpu S. T. O. B. apie pinigų rinkimo aplinkybes nieko neaiškino, tiesiog atsiskaitydavo tokiomis sąlygomis, kokios būdavo aptartos prieš narkotikų pirkimą. Be to, kaip matyti iš nuteistųjų S. T. , O. B. ir V. M. parodymų, S. T. ir V. M. vienas kito iš viso nepažinojo ir niekada nekontaktavo. Nuteistasis S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nesidomėjo, kokie buvo tolesni O. B. veiksmai su įgytais narkotikais, jų tarpusavyje nederino, taip pat jam nebuvo žinoma, ar O. B. veikė vienas, ar su kitais asmenimis. Nors šie S. T. parodymai prieštarauja O. B. parodymams, kad jis informuodavo S. T. , jog įgytus narkotikus jis platins su V. M. , tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant jų bendrininkavimo formą, nes akivaizdu, kad pastarųjų santykiai apsiribojo vien tik narkotikų pardavimu-pirkimu, kur O. B. interesas buvo, kad S. T. jam parduotų reikiamą jų kiekį, o S. T. – kad O. B. jam laiku ir pagal sutartas sąlygas už perduotą prekę atsiskaitytų, o tai iš esmės atitinka paprastos bendrininkų grupės, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje, požymius. Apeliantė teisingai pažymi, kad nuteistieji O. B. ir V. M. turėjo bendrą tikslą ir jų vaidmuo įgyjant narkotikus nebuvo visiškai toks pats – O. B. susisiekdavo su S. T. ir susitardavo su juo dėl narkotikų įgijimo sąlygų, laiko ir vietos bei iš slėptuvės paimdavo ten paliktas medžiagas, tuo tarpu V. M. parūpindavo transporto priemonę nuvykti iki slėptuvės, tačiau vien toks vaidmenų pasiskirstymas pagal nuteistųjų galimybes – O. B. pažinojo S. T. , o V. M. turėjo draugų, kurie pagelbėdavo suteikdami transporto paslaugas, nepatvirtina aukštesnio jų bendrų veiksmų organizuotumo lygio. Prokurorė teigia, jog didesnį nuteistųjų bendrininkavimo organizuotumą patvirtina tai, kad konspiracijos sumetimais ryšys tarp visų trijų bendrininkų buvo palaikomas per O. B. , dėl tos pačios priežasties V. M. žinojo tik apytikrę slėptuvės Riešėje vietą, tačiau toks prokurorės aiškinimas neatitinka faktinių bylos duomenų. Nors ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus O. B. nurodė, jog taip jie bendravo dėl konspiracijos, tačiau tuo pačiu patvirtino, jog tokį sprendimą buvo priėmęs jis pats, o iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdus ir tokio jo sprendimo motyvas – iš bylos duomenų matyti, kad V. M. jau turėjo patirties platinant narkotikus, taip pat savo klientus bei piniginių lėšų, tuo tarpu O. B. nei pinigų, nei praktinės patirties neturėjo, taigi, suvedęs V. M. su S. T. , pats O. B. šioje grandinėje galėjo likti nereikalingas, kas rodo, jog iš tiesų nuteistųjų nusikalstami tarpusavio ryšiai nepasižymėjo tvirtumu. Tai, be kita ko patvirtina ir ta aplinkybė, jog O. B. laiku neatsiskaičius už įsigytus narkotikus, S. T. , šiam vėl paprašius, atsisakė perduoti dar vieną jų partiją, o V. M. atsisakė toliau su O. B. prekiauti narkotikais. Nors, kaip matyti iš nuteistojo O. B. parodymų, taip pat užfiksuotų jo ir S. T. pokalbių telefonu, pastarieji, bendraudami telefonu, naudojo tam tikras frazes, vengdami tiesiogiai įvardinti narkotikus („pirtis paruošta“ ir pan.), tačiau, kaip rodo teismų praktikos pavyzdžiai, tokiu būdu bendrauja praktiškai visi su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susiję asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie šiomis medžiagomis disponuoja tik savo reikmėms, ar jas platina, nuo jų vykdomos veiklos mąsto, sudėtingumo ar organizuotumo. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog iš nusikaltimo schemos pašalinus bent vieną jo dalyvį, nusikalstamo sumanymo realizavimas būtų apsunkintas bet kokios bendrininkų grupės, tiek paprastos, tiek organizuotos, atveju, tačiau tam, kad konstatuoti organizuotos grupės buvimą, reikalingi ir kiti, pirmiau aptarti, tik šiai bendrininkavimo formai būdingi požymiai, kurie šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais faktiniais duomenimis nebuvo nustatyti.

Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija ir nuteistojo A. Š. nusikalstamų veiksmų teisinį vertinimą. Kaip jau minėta, nuteistasis A. Š. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2011-02-09, apie 14.00 val., turėdamas tikslą perduoti psichotropinę medžiagą E. P. ir tokiu būdu šią medžiagą išplatinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrininko O. B. įgijo 1,249 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,321 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos, turėdamas tikslą perduoti E. P. , laikė prie savęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol išeinant iš minėto buvo policijos pareigūnai 2011-02-09 15.10 val. šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė A. Š. asmens kratos metu. Apygardos teismas šiuos A. Š. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad dalį inkriminuojamos psichotropinės medžiagos, t.y. nedidelį kiekį – 0,176 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įvykio metu A. Š. neteisėtai įgijo savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o likusią dalį – 0,145 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, nuteistojo O. B. prašymu, pasikėsino padėti jam neteisėtai platinti, t.y. pakeliui einant perduoti liudytojui E. P. , tačiau šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes vos išėjęs iš O. B. buto, laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokurorė neginčija nuosprendžio dalies, kuria apygardos teismas pripažino, jog dalį inkriminuojamos psichotropinės medžiagos, t.y. 0,176 g metamfetamino, 2011-02-09 A. Š. įgijo savo reikmėms, tačiau nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu dėl pasikėsinimo padėti O. B. platinti 0,145 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Prokurorė nurodo, kad nors A. Š. psichotropinės medžiagos – metamfetamino dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, E. P. neperdavė, tačiau jis pilnai ir betarpiškai realizavo kitus alternatyvius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, t.y. iš O. B. , turėdamas tikslą perduoti E. P. , įgijo ir prie savęs laikė 0,145 g amfetamino, todėl jo veiksmai turi būti vertinami kaip bendravykdytojo ir kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš nuteistojo A. Š. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, pastarasis 2011-02-09 pas O. B. į butą ėjo norėdamas nusipirkti amfetamino savo vartojimui. O. B. bute už 30 Lt įsigijo savo reikmėms 1 gramą metamfetamino, tačiau prieš jam išeinant iš O. B. buto, pastarasis tiesiog prie durų padavė jam vieną paketėlį psichotropinės medžiagos ir paprašė ją pakeliui perduoti kaimynui E. P. , pravarde „Kipišas“. Jis sutiko eidamas į namus pakeliui paduoti paketėlį E. P. , tačiau su pastaruoju susitikti nespėjo, nes vos išėjęs į laiptinę, buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 17, b. l. 29). Tokius nuteistojo A. Š. parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis O. B. , kuris parodė, kad 2011-02-09 pas jį į namus atėjo A. Š. pirkti amfetamino. Pastarasis narkotikais neprekiavo, tik pirkdavo iš jo savo reikmėms. Prieš tai dėl narkotikų įgijimo jam skambino E. P. , kurio pravardė „Kipišas“. Su pastaruoju susitarė, kad jis lauks prie kiosko. Atėjusiam A. Š. jis davė 1 g psichotropinės medžiagos, o 1 g paprašė perduoti „Kipišui“, pinigus iš kurio turėjo pasiimti vėliau (t. 17, b. l. 20-24). Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį turėjo iš O. B. gauti 1 g amfetamino už 30 Lt. Su O. B. susitarė, kad lauks jo prie kiosko. Taip pat telefonu pastarasis pasakė, kad narkotikus prie kiosko jam perduos A. Š. , tačiau jis jo taip ir nesulaukė (t. 17, b. l. 32). Šiuos nuteistųjų A. Š. ir O. B. bei liudytojo E. P. parodymus patvirtina duomenys, užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole bei prieduose prie jo (t. 3, b.l. 134-138, 160-163, 164-165, 168-169). Iš nuteistojo A. Š. asmens kratos protokolo ir specialisto išvados Nr. Nr. 140-(901)-Is1-1884 matyti, kad 2011-02-09 pas nuteistąjį A. Š. buvo rasti du maišeliai, iš kurių viename buvo 0,543 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,176 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o kitame – 0,706 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,145 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (t. 13, b.l. 2-4, 19-35). Taigi, aptartų faktinių duomenų visetas patvirtina, kad įvykio dieną nuteistasis A. Š. pas O. B. į butą atėjo turėdamas tikslą įsigyti metamfetamino savo vartojimui ir šį savo tikslą realizavo, už 30 Lt įsigydamas vieną dozę metamfetamino. Tuo tarpu antrasis paketėlis su psichotropine medžiaga – metamfetaminu A. Š. buvo perduotas jam jau išeinant iš O. B. buto, kuomet pastarasis paprašė, o A. Š. sutiko dar vieną dozę psichotropinės medžiagos eidamas namo pakeliui perduoti netoliese laukiančiam E. P. . Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų A. Š. veiksmų su jam inkriminuota psichotropine medžiaga pobūdį, jų trukmę bei šio nuteistojo veikimo tikslą, o taip pat byloje esančius duomenis, jog A. Š. narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekuomet neplatino, jomis disponavo tik savo reikmėms, konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad pirmiau aptartais veiksmais nuteistasis A. Š. realizavo BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas dvi alternatyviais nusikalstamas veikas – neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai įvertino nustatytų A. Š. nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad pastarasis veikė kaip padėjėjas, siekdamas palengvinti O. B. daromą nusikalstamą veiką, t.y. psichotropinių medžiagų platinimą E. P. . Kadangi metamfetaminas, A. Š. sulaikius policijos pareigūnams, E. P. perduotas nebuvo, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Š. nusikalstama veika, padedant O. B. platinti metamfetaminą E. P. , nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir teisingai A. Š. veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. pagrįsta ir teisėta.

Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos nuteistajam O. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, V. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 10,102 g metamfetamino) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 11,967 g metamfetamino), V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei A. Š. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl šios nuosprendžio dalies plačiau nepasisako.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems O. B. , S. T. , E. M. ir A. Š. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios, ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija prokurorė bei nuteistieji O. B. ir S. T. .

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, paskirdamas nuteistajam O. B. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į tai, kad šie nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo O. B. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, faktiškai jis buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius. Be to, praeityje O. B. ne kartą teistas už savanaudiškus nusikaltimus (teistumai išnykę) (t. 15, b.l. 80-84), baustas administracine tvarka, nemokėjo už administracinius nusižengimus paskirtų baudų (t. 15, b.l. 89-93), niekur nedirbo (t. 15, b.l. 73, 74), kas neigiamai jį charakterizuoja, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis O. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegijos manymu, teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistajam pagrįstai skyrė šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes. Tokios O. B. paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Nuteistasis O. B. ir prokurorė apeliaciniuose skunduose teigia, kad yra visos sąlygos O. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatyta mažiausia bausmė. Prokurorė apeliaciniame skunde papildomai nurodo, jog yra pagrindas šio nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai konstatuojama, jog egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad tais atvejais, kai BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – padarytos turtinės žalos atlyginimo – tenkinimas objektyviai nėra galimas dėl to, kad inkriminuojama nusikalstama veika tokia žala nebuvo padaryta, šios sąlygos nebuvimas negali būti kliūtimi BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, jei byloje nustatytos visos kitos šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytos sąlygos. Nepaisant to, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad skirti nuteistajam O. B. švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nėra pagrindo, nes nėra nustatyta tam būtinų sąlygų visuma. Bylos duomenimis, nuteistasis O. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus ir išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo veiksmų, tačiau tai atitinka tik vieną iš BK 62 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui šias nusikalstamas veikas išaiškinti. Tuo tarpu byloje nėra tokių duomenų, kad O. B. savo noru būtų atvykęs ir pranešęs apie padarytas nusikalstamas veikas. Priešingai, pastarasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų vykdomos operacijos metu su įkalčiais – atlikus jo namuose kratą, buvo rastas didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatyta jokių išimtinių nuteistojo O. B. padarytus nusikaltimus ar jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą išvadai, kad baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas šiam nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad O. B. davė išsamius ir nuoširdžius parodymus apie savo bei bendrininkų nusikalstamus veiksmus, tuo padėdamas byloje nustatyti objektyvią tiesą, taip pat jo pažadas ateityje nenusikalsti, yra svarbios, jos rodo kritišką pastarojo požiūrį į padarytus nusikaltimus, todėl skirdamas nuteistajam bausmes apygardos teismas jas įvertino, tačiau vien šios aplinkybės, įvertinus visas kitas pirmiau aptartas nuteistojo O. B. padarytas nusikalstamas veikas, jo vaidmenį šių veikų padaryme, taip pat jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nėra pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas nuteistųjų E. M. ir A. Š. atžvilgiu. BK 62 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir yra viena ar kelios šios dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirdamas nuteistajai E. M. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, atsižvelgė į tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), taip pat į tai, kad E. M. praeityje neteista, išsituokusi, turi tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas auga su tėvu, o kitus du augina ji pati (t. 11, b.l. 144, 146, 160-161, 162-163, 164) ir dėl įstatyme numatytos bausmės nebus kam jų prižiūrėti, kad yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, aktyviai padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą ji padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nuteistajam A. Š. teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kad A. Š. padarytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistojo A. Š. vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką buvo antraeilis, nulemtas atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad praeityje A. Š. buvo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, teistumo neturi, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, po nusikalstamų veikų padarymo įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 13, b.l. 112-113, 114, 117-118, t. 16, b.l. 187), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šias veikas bei jose dalyvavusius asmenis.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokurorė neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad E. M. viena išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, taip pat teismo nustatytos nuteistųjų E. M. ir A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pastarieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistieji E. M. ir A. Š. savo parodymais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis. Be to, apeliantės nuomone, net ir nustačius šias aplinkybes, nuteistųjų prisipažinimas, nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką turi būti vertinami kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dėl to šių nuteistųjų atžvilgiu BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas negalimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Visų pirma, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta ne viena, bet kelios iš esmės savarankiškos alternatyvios kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, kritišką jos vertinimą. Būtent tai yra svarbiausia, sprendžiant klausimą dėl šių aplinkybių pripažinimo, kaip atsakomybę lengvinančių, todėl vien tai, kad nuteistieji E. M. ir A. Š. buvo sulaikyti su įkalčiais, t.y. su psichotropinėmis medžiagomis, o ikiteisminio tyrimo institucijoms jau buvo žinoma apie E. M. nusikalstamus ryšius su nuteistuoju V. M. , įvertinus tai, jog iš karto po sulaikymo šie nuteistieji davė išsamius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų nuteistųjų jiems žinomus nusikalstamus veiksmus, tokiu būdu palengvindami ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti kliūtimi pripažinti, jog pastarieji padėjo išaiškinti inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte numatytų sąlygų (kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis; veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką) buvimo A. Š. atžvilgiu teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė, todėl su šiomis aplinkybėmis susijusių argumentų nekartoja. Tuo pačiu teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai konstatavo, jog yra visos sąlygos spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo E. M. ir A. Š. , ir pritaikydamas jų atžvilgiu atitinkamai BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto nuostatas, bei už padarytas nusikalstamas veikas paskirdamas švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą, E. M. nustatant maksimalų dviejų metų šios bausmės terminą, o A. Š. – vienerių metų terminą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam S. T. , atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tris nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. T. praeityje neteistas, vedęs, tačiau baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvusioje darbovietėje, kurioje dirbo iki 2010 m. vasario 22 d., charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b.l. 141, 142, t. 8, b.l. 143, 146-149, t. 16, 51-52). Be to, teismas įvertino tai, kad nėra S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. T. už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu atitinkamai artima ir atitinkanti sankcijoje nustatytam šių bausmių vidurkiui, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – griežčiausia šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta arešto bausmė, savo dydžiu atitinkanti BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos. Dar kartą atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog jis turi šeimą ir anksčiau dirbo, kurios tinkamai įvertintos apygardos teismo nuosprendyje, ir tuo pagrindu švelninti paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo. S. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis, darydamas nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, nenaudojo smurto, kad jis negalėjo susirasti darbo, o dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali iširti nuteistojo šeima, nėra bausmės švelninimo pagrindas. Nors nuteistasis teigia, jog teismas, skirdamas jam bausmes neatsižvelgė ir į kitas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau kokios tai aplinkybės, savo apeliaciniame skunde nenurodė. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. nepagrįstai teigia, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pvz., kaltininko duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, jo elgesį po įvykio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-471/2009, 2K-94/2010, 2K-327/2010 ir kt.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis S. T. ikiteisminio tyrimo metu pripažino tik pas jį namuose rastos kanapių dervos laikymo faktą. Tuo tarpu kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe dideliu jų kiekiu, pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, priremtas byloje surinktų įrodymų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad nuteistasis S. T. dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. Vien nuteistojo formalus pareiškimas, kad jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų kreipiantis į teismą paskutiniu žodžiu, taip pat apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad duodamas parodymus jis nevertė kaltės kitiems nuteistiesiems, tokiu būdu siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, nėra pakankamos konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu prašo už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtas bausmes švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau toks apelianto prašymas taip pat nepagrįstas. Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui teismas turi nustatyti tokias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kurių visuma sudarytų pagrindą išvadai, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tai, kad nuteistasis S. T. yra vedęs ir anksčiau turėjo darbą, kuriame buvo teigiamai charakterizuojamas, o policijos pareigūnams sulaikius O. B. didelis kiekis psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintas kitiems asmenims, nėra išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, tuo tarpu kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti šią baudžiamojo įstatymo nuostatą, byloje nėra.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, keisti jį dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų O. B. ir S. T. apeliacinius skundus atmesti.