Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-80/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-04-02Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-202-927/2013Nutartis · 2013-11-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-12-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-193-840/2014Nutartis · 2014-03-06Kauno apylinkės teismas
  5. T-771-810/2014Nutartis · 2014-09-08Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-23Kauno apygardos teismas
  7. T-941-925/2015Nutartis · 2015-10-27Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-23Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-23Kauno apygardos teismas
  10. T-1037-1011/2016Nutartis · 2016-09-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  11. T-431-543/2016Nutartis · 2016-11-14Alytaus apylinkės teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-19Kauno apygardos teismas
  13. T-150-1015/2017Nutartis · 2017-02-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  14. T-142-791/2017Nutartis · 2017-04-20Alytaus apylinkės teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-06Kauno apygardos teismas
  16. T-699-1096/2019Nutartis · 2019-06-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  17. T-44-468/2024Nutartis · 2024-03-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
1A-80/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00255-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis
O. B., V. M., S. T., E. M., V. S., A. Š.
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-80/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00255-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2.; 1.1.4.4.5.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.; 1.2.23.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. , A. Š. ,

gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Sigitui Gedvilui, Auksanui Čiupailai, Anton Kviatkovski, Silvai Mardosaitei, Eleonorai Adai Unčiurienei,

vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės ir nuteistųjų O. B. (O. B. ) ir S. T. (S. T. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos taikant dalinį jų sudėjimo būdą ir galutinė subendrinta bausmė O. B. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

O. B. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 10,102 g metamfetamino) laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 11.967 g metamfetamino) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos taikant dalinį jų sudėjimo būdą, ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. M. iš kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 2010 m. žiemos – vasaros laikotarpiu neteisėto disponavimo 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo metamfetaminas) išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant jų apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus ir galutinė subendrinta bausmė S. T. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. T. iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, nuteista laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydimosi įstaigose, nesilankyti kavinėse, baruose, diskotekose, bei uždraudžiant bendrauti su V. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir Vi. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone.

V. S. (V. S. ) pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-02-09 epizodo) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija); pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, 3 dalies 3 punktą, laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydimosi įstaigose, nesilankyti kavinėse, diskotekose, sporto klubuose, bei uždraudžiant bendrauti su O. B. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. S. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir E. P. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos taikant jų apėmimo būdą ir galutinė subendrinta bausmė A. Š. paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydimosi įstaigose, nesilankyti kavinėse, diskotekose, sporto klubuose bei uždrausti bendrauti su O. B. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. S. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir E. P. , gimusiu (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

A. Š. iš kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. , O. B. ir V. M. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad S. T. , bendrininkaudamas su O. B. , 2010 m. rudens–2011 m. sausio mėnesio pradžios laikotarpiu, neteisėtai pardavė 48,323 gramus bendros masės baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,102 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o O. B. ir V. M. , veikdami bendrininkų grupe, tikslu platinti, neteisėtai įgijo 48,323 gramus bendros masės baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,102 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino. O. B. pasiėmus šią medžiagą iš sutartos su S. T. vietos – Riešės žirgyno hipodromo, esančio Žirgų g. 12, Riešės k., Vilniaus r., ir, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabenus į Vilniaus miestą bei perdavus V. M. , šis, laikydamas šią psichotropinę medžiagą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei veikdamas bendru su O. B. susitarimu, ją platino: bendrininkaudamas su E. M. , 2011-01-03, apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), skolon jai pardavė 47,382 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 9,834 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei 2011-01-10,15.49 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, J. S. , kuriai Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-25 nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, imituojančius veiksmus, už 30 Lt pardavė 0,941 gramą baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,268 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

E. M. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrininkaudama su V. M. , 2011-01-03, apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš pastarojo skolon įsigijo 47,382 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 9,834 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą automobiliu BMW 524, v/n (duomenys neskelbtini) E. M. gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur dalį - 4,511 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,122 gramai psichotropinės medžiagos - metamfetamino, veltui perduodama išplatino savo seseriai E. G. , kuri už psichotropinės medžiagos įgijimą patraukta baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje Nr. 57-l-0006-11, o likusią dalį miltelių, aukščiau minėtu automobiliu, E. M. gabeno Vilniaus miestu iki Vilniaus rajono, kol, 2011-01-03, 17.15 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Keturiasdešimt totorių k., automobilio BMW 524, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 38,199 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,707 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino, bei 2011-01-03, 17.30 val., Vilniaus rajono PK patalpose, esančiose H. Manto 4, Vilniuje, daiktų paėmimo laikinai saugoti metu, pas E. M. rado ir paėmė 4,672 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,005 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

V. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje, prie „Malibu“ klubo, esančio Žirmūnų g. 106A, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 70,908 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 11,967 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė. Bendrininkaudamas su kaltinamuoju V. S. , dalį - 2,674 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,527 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai perdavė V. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, dalį – 0,630 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,109 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2011-02-09 gabeno su savimi Vilniaus miestu iki prekybos centro „Mada“, esančio Viršuliškių 40, Vilniuje, iki 11.50 val. kartu su V. S. buvo sulaikytas, o likusią dalį - 67,604 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 11,331 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 15.15 val. ši medžiaga buvo surasta ir paimta kratos metu.

V. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad bendrininkaudamas su V. M. , 2011 m. sausio pabaigoje-vasario pradžioje, turėdamas tikslą parduoti, buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, iš V. M. neteisėtai įgijo 2,674 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,527 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė ir 2011-02-09 gabeno su savimi Vilniaus miestu iki prekybos centro „Mada“, esančio Viršuliškių 40, Vilniuje, iki 11.50 val., kartu su V. M. buvo sulaikytas.

S. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad bendrininkaudamas su O. B. , 2011-02-09, apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai skolon pardavė 215,099 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 49,52 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o O. B. , S. T. vairuojamame automobilyje BMW 528, v/n (duomenys neskelbtini) įgijo tikslu platinti 215,099 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 49,52 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą, O. B. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį - 1,249 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,321 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, padalinęs į dvi dozes po 0,543 ir 0,706 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo atitinkamai 0,176 ir 0,145 gramai metamfetamino, 2011-02-09, apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išplatino: vieną dozę – 0,176 gramus metamfetamino už 30 Lt pardavė kaltinamajam A. Š. , o kitą dozę – 0,145 gramus metamfetamino, davė, kad A. Š. perduotų E. P. . Likusią dalį – 213, 85 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 49,199 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė iki 2011-02-09, 17.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. Š. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011-02-09, apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš O. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 30 Lt įgijo 0,543 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,176 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei O. B. prašymu pasikėsino padėti jam platinti, t. y. neteisėtai perduoti E. P. , 0,706 gramus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,145 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - išėjus iš minėto buto, 15.10 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

S. T. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikotarpyje nuo 2008 m. vasaros iki 2011 m. balandžio 4d. 16.40 val., savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, juodos spalvos striukėje, laikė narkotinę medžiagą - 5,147 gramų kanapių dervos, iki ji buvo rasta ir paimta kratos metu policijos pareigūnų.

O. B. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą, t.y. 2008 m. vasarą, Vilniaus m., Apkasų gatvėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo R. K. „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006-01-25 Vilniaus VPK, kurį nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2011-02-09 17.10 val., kol šis vairuotojo pažymėjimas policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas kratos metu.

O. B. , V. M. ir S. T. taip pat buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį tuo, kad organizuotos grupės nariams O. B. ir V. M. , Vilniaus mieste, 2010 m. vasarą susitarus kontrabandos būdu nugabenti psichotropinę medžiagą-metamfetaminą į Norvegiją ir ten ją parduoti bei tęsiant daromą nusikalstamą veiką dėl psichotropinės medžiagos platinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, S. T. , žinodamas, kad psichotropinė medžiaga bus gabenama į Norvegijos Karalystę ir ten platinama, 2010 m. vasarą, Vilniaus rajone į Riešės žirgyno hipodromą, esantį Žirgų 12, Riešės k., Vilniaus r., neteisėtai gabeno 200 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis - 43 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kuriuos paliko su O. B. sutartoje slėptuvėje Žirgų 12, Riešės k., Vilniaus r. ir tokiu būdu ten šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė. Tą pačią dieną informavęs O. B. , jog psichotropinė medžiaga yra sutartoje vietoje, O. B. Riešės žirgyno hipodromo, esančio Žirgų 12, Riešės k., Vilniaus r., paėmus 200 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis - 43 g psichotropinės medžiagos- metamfetamino, S. T. perdavė šią psichotropinę medžiagą dėl tolimesnio platinimo bei gabenimo kontrabandos būdu O. B. ir V. M. , kurią O. B. ir V. M. neteisėtai įgiję iš Riešės k., Vilniaus r., nugabeno pas V. M. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir padalino į dalis. 80 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 17,2 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino O. B. kartu su V. M. iki 2010-08-09 gabeno, laikė ir pardavė Vilniaus mieste kitiems asmenims. Įgyvendindami nusikalstamą sumanymą dėl psichotropinės medžiagos gabenimo kontrabanda į Norvegiją ir jos platinimo Norvegijos Karalystėje, O. B. ir V. M. 2010-08-09 10.00 val. tarptautinio susisiekimo maršruto „Vilnius-Ryga“ autobusu Setra 315GT-HD, valst. Nr. AC0830, iš Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų 22, Vilniuje, į Rygos autobusų stotį, esančią Pragas iela 1, Ryga, Latvija, 2010-08-09 12.50 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kirsdami buvusį Saločių (Lietuvos Respublika) - Grenctalės (Latvijos Respublika) pasienio kontrolės postą, besiribojantį Škilipamūšio k., Pasvalio rajone, neturėdami leidimo, O. B. kuprinėje neteisėtai gabeno 120 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 25,8 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, sufasuotų į šampūno buteliukus, šią psichotropinę medžiagą, turėdami tikslą parduoti, gabeno per Latvijos Respublikos teritoriją, po ko 2010-08-09 17.30 val. iš Latvijos Respublikos Rygos uosto, esančio 3a Eksportą iela, Ryga, Latvija, keltu „Romantika“ O. B. kuprinėje į Švedijos karalystę, į Stokholmo-Frihamneno uostą, esantį Frihamnen, Frihamnsgatan 21-23, Tallink Terminal, Stokholme, 2010-08-10 09.30 val., neturėdami leidimo, neteisėtai nugabeno 120 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 25,8 g psichotropinės medžiagos- metamfetamino, kuriuos 2010-08-10 O. B. kuprinėje traukiniu iš Švedijos Karalystės, neturėdami leidimo, nugabeno į Norvegijos Karalystę ir laikotarpyje nuo 2010-08-10 iki 2011-08-12, Oslo mieste, Norvegijos Karalystėje, perdavė ir tokiu būdu išplatino ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

V. M. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, būtent: jis, 2010 m. žiemą - pavasarį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su V. S. susitarė pastarajam pastoviai pardavinėti psichotropinę medžiagą, kad V. S. galėtų ją toliau platinti. Vykdydamas šį susitarimą, V. M. nuo 2010 m. žiemos - pavasario iki 2010 m. vasaros pastoviai, kiekvieną savaitę parduodamas bendrininkui V. S. po 10 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos-metamfetamino namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie butų Nr. 54 ir Nr. 56, iš viso išplatino ne mažiau kaip 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos- metamfetamino, kurią V. S. , turėdamas tikslą parduoti, gabeno į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten laikė ir pardavė nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste.

A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno) psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, turėdamas tikslą vartoti psichotropinę medžiagą, laikotarpyje nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. vasario mėn., Vilniaus m. Apkasų ir Minties gatvėje per 10 kartų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš O. B. įsigijo ne mažiau kaip 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g metamfetamino, kuriuos gabeno ir laikė, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bei suvartojo Vilniaus mieste. Be to jis, turėdamas vieningą sumanymą vartoti psichotropinę medžiagą, 2010 m. vasaros pabaigoje–2010 m. rudenį „Tauragnų“ autobusų ir troleibusų stotelėje, esančioje Kalvarijų g., Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, per 4 kartus iš V. M. įgijo ne mažiau kaip 4 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,86 g metamfetamino, kuriuos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė bei suvartojo Vilniaus mieste. Be to jis, turėdamas vieningą sumanymą vartoti psichotropinę medžiagą, 2010 m. „Tauragnų“ autobusų ir troleibusų stotelėje, esančioje Kalvarijų g., Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, per 2 kartus iš V. S. įgijo ne mažiau kaip 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,43 g metamfetamino, kurį, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė bei suvartojo Vilniaus mieste.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu O. B. , V. M. , S. T. ir A. Š. dėl šių kaltinimų išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti:

1. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. B. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Pripažinti O. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti trejiems metams laisvės atėmimo.

O. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punkto nuostatomis, nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies l punktu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 45 parų arešto bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. M. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl disponavimo metamfetaminu 2010 m. žiemos - vasaros laikotarpiu). V. M. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

V. M. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies (nuteistas už neteisėtą disponavimą 10,102 gramų metamfetamino) perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas 11,967 g metamfetamino) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

3. S. T. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

4. E. M. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5. V. S. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteisti aštuoneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

6. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti areštu 30 parų.

Žemesnės instancijos teismas

A. Š. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 6 dalies, 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, apėmimo ir visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė teigia, kad motyvuodamas sprendimą pašalinti iš kaltinimo S. T. , O. B. ir V. M. neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, padarytą tęstine veika, o V. M. , E. M. , V. S. , O. B. bei A. Š. – neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe ir dideliu jų kiekiu, padarytą tęstine veika, taip pat išteisinti O. B. , V. M. ir S. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, V. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 2010 m. žiemos-vasaros laikotarpiu neteisėto disponavimo 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo metamfetaminas), o A. Š. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas plečiamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas” (toliau- LAT Senato nutarimas Nr. 37) nuostatas. Toks teismo pasirinktas aiškinimo būdas, prokurorės nuomone, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, susiklosčiusiai teismų praktikai dėl įrodymų vertinimo, taip pat baudžiamajam įstatymui, baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso paskirčiai, ir tai sutrukdė teismui priimti pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad nors LAT Senato nutarime Nr. 37 yra nurodyta, jog nustatant šios kategorijos nusikaltimų dalyką, t.y. medžiagos rūšį, jų pavadinimą, savybes ir kita, turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas, tačiau šiame nutarime nėra nurodyta, kad remiantis specialisto išvada turi būti nustatytas ir medžiagos kiekis. Nurodo, jog šioje byloje yra gautos specialisto išvados ir yra nustatyta visiems nuteistiesiems kaltinime inkriminuojama psichotropinės medžiagos rūšis, o kaltinamajame akte inkriminuotas didesnis, negu kratų metu rastas ir specialistų ištirtas, šios medžiagos kiekis buvo nustatytas remiantis specialisto išvadomis ir kitais byloje surinktais duomenimis. Penki nuteistieji prisipažino dėl kaltinime inkriminuojamų medžiagų kiekio visa apimtimi ir viso proceso metu davė nuoseklius, vienas kitą patvirtinančius parodymus. Be to ir S. T. , ikiteisminio tyrimo metu neigęs savo kaltę, teisme iš dalies prisipažino ir parodė, kad jis perduodavo O. B. metamfetaminą po pusę kilogramo, tačiau kiek tiksliai kartų, neprisimena, gal kokius 3-4 kartus. Nuteistųjų parodymus patvirtina asmenų atpažinimo, parodymų patikrinimo vietoje medžiaga, liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, kurios metu gauti visų šešių nuteistųjų ir psichotropinės medžiagos pirkėjų pokalbiai bei žinutės, medžiaga, nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo medžiaga, kuriam atlikti teismo leidimas buvo gautas remiantis 2010-11-24 liudytojos J. S. gautais parodymais apie tai, kad V. M. narkotikais prekiauja nuo 2010 m. vasaros ir ne kartą jai siūlęs juos nusipirkti, kratų medžiaga, ant svarstyklių likusių pėdsakų cheminio tyrimo duomenys. Apygardos teismas šiuos duomenis pripažino įrodymais, patvirtinančiais tarp nuteistųjų buvus nusikalstamiems ryšiams, tačiau, apeliantės nuomone, pats sau prieštaraudamas, kaltinimus susiaurino ir padarė išvadą, kad aukščiau nurodyti duomenys tik patvirtina įrodytą nusikalstamų veikų darymo tikslą. Tokios teismo išvados, prokurorės teigimu, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes visi nuteistieji parodė ne tik apie uždraustų apyvartoje medžiagų platinimo tikslus, bet ir narkotikų įgijimo, gabenimo, laikymo, fasavimo, svėrimo, platinimo laiką, dozes, disponavimo šiomis medžiagomis vietas, bendrininkų veiksmus. Šių asmenų parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimų vietoje metu, be to, nuteistieji ir liudytojai vieni kitus atpažino parodymo atpažinti metu kaip asmenis, pardavusius arba įgijusius konkrečią medžiagą, šių veiksmų metu nebuvo gauta duomenų, kad minėti asmenys vieni kitus vien tik pažįsta ir kad juos siejo tik bendras tikslas nusikaltimams daryti. Liudytojų ir nuteistųjų parodymai atitinka vieni kitus tarpusavyje, o taip pat visoje sistemoje atitinka elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos kontrolės metu gautą medžiagą. Be to, O. B. ir V. M. parodymai atitinka kelionių agentūros bei transporto įmonės „TOKS“ pateiktą medžiagą dėl šių asmenų vykimo į Norvegiją per Latviją ir Suomiją bylai aktualiu laikotarpiu. Objektyvūs bilietų į šias šalis pirkimo duomenys (t. 15, b.l. 39-55) iš šių įmonių gauti remiantis O. B. ir V. M. parodymais, kas rodo, kad šių asmenų parodymai yra patikimi.

Apeliantė pažymi, kad byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų priešiškus nuteistųjų tarpusavio santykius, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie, duodami parodymus, apkalbėjo vieni kitus, o tuo pačiu ir patys save. Be to, net šešių asmenų savęs apkalbėjimas dėl tokio sunkumo nusikaltimų būtų neįtikėtinas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuteistuosius apkalbėjo apklausti liudytojai, nes iki sulaikymo jie palaikė su pastaraisiais draugiškus santykius. Prokurorė nesutinka su teismo išvada, kad nuteistųjų parodymai nenuoseklūs ir kad jie turi būti tapatūs, nes nei vienas nuteistasis, išskyrus S. T. , proceso metu parodymų nekeitė, jie paaiškino apie aplinkybes, kurias prisiminė, ir šios aplinkybės visumoje atitinka vienos kitas bei sudaro bendrą visumą, o nežymūs neatitikimai yra paaiškinami praėjusiu laiko tarpu ir pakankamai dideliu šių medžiagų platinimo intensyvumu.

Apeliantė nurodo, kad apygardos teismas netinkamai įvertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo metu gautus duomenis apie V. M. , E. M. , S. T. , O. B. , A. Š. , V. S. ir E. P. pokalbius, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu, pardavimu, skolomis ( 2 t. b. 1. 12-192, 3 t. b. 1. 1-169, 4 t. b. 1. 1- 162), nes tik pradėjus kontroliuoti nuteistųjų perduodamą informaciją Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 154 straipsnio tvarka, buvo gauti duomenys, kad psichotropinių medžiagų platinimo veikla jau vykdoma ir yra išvystyta pilnai. Tiek pradiniame, tiek galutiniame nuteistųjų telefoninių pokalbių kontrolės etape, kuomet pastarieji buvo sulaikyti su nusikaltimo dalyku, buvo gauti duomenys, kad O. B. , V. M. , V. S. , E. M. visą šį laiką nusikalstamą veiklą vykdė panašiu intensyvumu, pokalbiuose visą laiką naudojamos iš esmės tos pačios frazės, kuomet kalbama apie gaunamas, fasuojamas, parduodamas medžiagas, jų kiekius. Todėl, apeliantės manymu, teismo padarytos išvados, kuriomis grindžiamas sprendimas inkriminuoti nuteistiesiems tik pas juos faktiškai rastą ir specialistų pasvertą nusikaltimų dalyko kiekį, neatitinka bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų viseto.

Prokurorė teigia, jog nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad nebuvo padarytas tęstinis nusikaltimas. Nurodo, jog nusikaltimas laikomas tęstiniu, kai daromą veiką sieja bendras sumanymas, vieninga tyčia. Bylos duomenimis, O. B. ir V. M. nusprendė „prekiauti ne po kitų stogu“ ir „pirmam kartui imti pusę kilogramo“, po ko O. B. suderino medžiagos tiekimo klausimą su S. T. . Šis susitarimas buvo vykdomas ir psichotropinė medžiaga buvo tiekiama bei įgyjama nuolat, V. S. ir E. M. šią medžiagą iš kaltinamųjų imdavo ir parduodavo pastoviai, atidavus pinigus už suprekiautą medžiagą vėl buvo tiekiamos medžiagos ir naudojama ta pati narkotikų platinimo schema, kas, prokurorės nuomone, leidžia daryti išvadą, kad buvo vieningas sumanymas daryti nusikalstamą veiką, kuris buvo realizuotas, taigi, padaryta tęstinė nusikalstama veika.

Apeliantė nurodo, apygardos teismas nepagrįstai iš kaltinimo S. T. pašalino neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu – 170 g narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo) 2010-08-23 – 2011 m. žiemos vidurio laikotarpiu, konstatuodamas, jog S. T. neteisėtai disponavo tik 5,147 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Prokurorės nuomone, šiuo atveju teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik S. T. parodymais, jog kanapių dervą į jo namus atsivežė ir paliko draugai iš Rusijos, neatsižvelgė į tai, kad šio nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs: iš pradžių S. T. teigė, kad medžiagą atsitiktinai po draugų vizito radęs savo namuose, pats ją įsidėjo į striukės kišenę, po to aiškino, kad jis nežinojo, jog ta medžiaga yra jo namuose, kad apie hašišą sužinojo tik kratos metu ir atsiminė, kad draugai iš Rusijos jo namuose yra rūkę hašišą. Be to, teismas ignoravo teismo posėdžio metu duotus O. B. ir V. M. parodymus, kad kaltinime inkriminuojamą hašišą jie įgijo iš S. T. , kad hašišas buvo perduotas su metamfetaminu ir supresuotas į plytelę, panašią į šokolado. Abu nuteistieji nurodė vienodus hašišo požymius ir savybes, kad hašišas davė apsvaigimą, bet buvo blogos kokybės, todėl jiems nepatiko, kad jie bandė jį platinti parduodami, tačiau mažai kas jį pirko, kad hašišu vaišino kitus, tame tarpe ir V. S. , ką šis apklausos metu patvirtino. Tas aplinkybes, kad nuteistieji disponavo hašišu, patvirtina ir nuteistųjų telefoniniai pokalbiai bei jų paaiškinimai apie šiuos pokalbius. Visi šie faktiniai duomenys, prokurorės teigimu, leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad S. T. yra susijęs su kaltinime inkriminuojamo hašišo perdavimu platinti O. B. ir V. M. per O. B. . Šį duomenų visetą, jog buvo disponuojama būtent inkriminuojamos medžiagos rūšimi, t.y. hašišu, patvirtina faktas, kad ant elektroninių svarstyklių „TH-500“, 2011-02-09 kratos metu paimtų iš O. B. gyvenamųjų patalpų, rasti ne tik metamfetamino, bet ir kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai, nustatyti remiantis specialisto išvada.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorė taip pat nesutinka su apygardos teismo motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas iš kaltinimo S. T. pašalinti metamfetamino gabenimą į Riešės žirgyno hipodromą ir jo laikymą šioje vietoje. Nurodo, kad dėl šios medžiagos perdavimo laiko, perdavimo ir laikymo vietos O. B. ir S. T. tardavosi telefonu. Be to, būtent S. T. parodė O. B. slėptuvę Riešėje, kurioje buvo paliekamos psichotropinės medžiagos, ir informuodavo O. B. , kad medžiaga yra atvežta į slėptuvę ir ten padėta. Todėl, apeliantės nuomone, nepriklausomai nuo to, ar S. T. tą medžiagą atgabendavo pats, ar per kitą asmenį, jo tyčia apėmė šios psichotropinės medžiagos gabenimą ir laikymą slėptuvėje, esančioje Riešės žirgyno hipodrome, Žirgų 12, Riešės k., Vilniaus r., iki šios medžiagos perdavimo O. B. .

Apeliantė pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu byloje esančius neaiškumus traktuojant kaltinamųjų naudai, pastariesiems buvo inkriminuojamos pačios mažiausios specialisto išvadomis nustatytos psichotropinių medžiagų koncentracijos. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme O. B. , V. M. , E. M. , V. S. , o vėliau ir S. T. , nurodė, kad jie nusprendė prekiauti būtent psichotropine medžiaga, įgijo, gabeno ir platino psichotropinę medžiagą, miltelių kainos buvo nustatytos kaip psichotropinės medžiagos, šią medžiagą jie sverdavo ir fasuodavo gramais ar jų dalimis, pinigus gaudavo kaip už psichotropinę medžiagą ir parduodavo būtent psichotropinę medžiagą, tiekėjui atsiskaitydavo kaip už psichotropinę medžiagą. Pirkėjai E. P. , J. S. , Vi. M. , A. Š. , o pirminiame etape ir V. S. įgydavo miltelius, suvokdami, kad įgyja psichotropinę medžiagą, mokėdavo pinigus kaip už psichotropinę medžiagą ar šią medžiagą gaudavo kaip atlygį už paslaugą (Vi. M. ). Mokėdami iki 30 Lt už vieną gramą, narkotikus vartojantys pirkėjai E. P. , J. S. , A. Š. buvo nuolatiniai V. S. , V. M. , O. B. klientai. Maža to, O. B. ir V. M. nurodė, kad jie pirko amfetaminą, norėdami jį gabenti į Norvegiją, kad į šią šalį autobusu ir keltu gabeno amfetaminą, kad jį slėpė šampūno buteliukuose. Nepasisekus amfetamino išplatinti Osle arabų tautybės asmenims, nes milteliai įgavo šampūno kvapą, bijodami vežti atgal per sieną, juos paliko Norvegijoje V. M. draugui. Visi nuteistieji ir liudytojai, t.y. tiek pirkėjai, tiek pardavėjai, su milteliais veikė kaip su psichotropine medžiaga, nei vienas iš aukščiau nurodytų asmenų neišreiškė abejonės, kad veikė ar galėjo veikti su kitais milteliais (cukrumi, krakmolu, gliukoze ir pan.), t.y. ne su psichotropine medžiaga. Dar daugiau, įrodymų tyrimo teisme metu į S. T. gynėjo klausimą, iš kur jie žinojo, kad disponavo būtent psichotropine medžiaga, o ne šiaip kokiais nors kitais milteliais ir kaip jie nustatė medžiagos koncentraciją, O. B. atsakė, kad jis yra vartojęs narkotikus, todėl juos pažįsta, kad grynos medžiagos kiekis buvo „pusė ant pusės“, apie tai jam sakė pats S. T. , kad parduodami medžiagą jie patys ją skiedė gliukoze. Prokurorė pažymi, kad V. M. praeityje taip pat turėjo sąlytį su šios kategorijos uždraustomis medžiagomis, ką patvirtina 2007-06-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo pastarasis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Apie tai, kad nuteistieji suvokė, jog veikė kaip su psichotropine medžiaga, apeliantės teigimu, patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės medžiaga. Visos šios aplinkybės, patvirtina, kad nuteistieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, todėl, prokurorės nuomone, teismas, suabejojęs dėl nusikaltimo dalyko buvimo, turėjo spręsti klausimą, ar nėra pagrindo taikyti BK 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones.

Prokurorė nurodo, jog teismas, laikydamasis požiūrio, kad baudžiamojoje byloje pareigūnams iš neteisėtos apyvartos nepaėmus viso nusikaltimo dalyko ir esant situacijai, kai psichotropinė medžiaga yra išparduota ir suvartota, bei teisdamas asmenis tik pagal faktiškai paimtos psichotropinės medžiagos kiekį, nepagrįstai nesvarstė ir BK 21 straipsnio nuostatų taikymo. Teigia, kad veiksmai, kuomet O. B. V. M. pasiūlė prekiauti labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu ir šis sutiko, po ko jie susitarė psichotropinę medžiagą imti pastoviai ir prekiauti „ne po kitų žmonių stogu“ bei pirmą kartą įgyti pusę kilogramo amfetamino, taip pat susitarė rinkti ir surinko 6000 Lt tam, kad galėtų įgyti pirmąją pusės kilogramo psichotropinės medžiagos partiją; veiksmai, kuomet O. B. tarėsi su S. T. dėl 500 g amfetamino tiekimo, kartu nuvyko į Riešės žirgyno hipodromą ir susitarė dėl konkrečios vietos, kurs bus padėta psichotropinė medžiaga; V. M. veiksmai parūpinant transporto priemonę, skirtą parvežti psichotropinę medžiagą, net dar ir nesant paruoštam įgyti nusikaltimo dalykui, jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (BK 21 straipsnio 2 dalies nuostatos). Analogiška situacija, prokurorės nuomone, yra ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje: O. B. ir V. M. veiksmai, 2010 vasarą Vilniaus mieste rengiant planą gabenti psichotropinę medžiagą į Norvegiją, šį planą pradedant realizuoti, renkant pinigus medžiagai pirkti ir kelionės išlaidoms padengti, 2010-08-03 kelionių agentūroje įsigyjant autobuso ir kelto bilietus, turint tikslą 2010-08-10 nuvykti į Norvegiją ir ten nugabenti psichotropinę medžiagą, net ir nesant nusikaltimo dalyko, užtraukia baudžiamąją atsakomybę bent jau pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu apygardos teismas, suabsoliutindamas cheminio tyrimo specialisto išvados reikšmę ir apsiribodamas tik fiziškai rasto narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekio inkriminavimu kaltinamiesiems, ignoravo BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias nusikaltimo stadijas (BK 21, 22 straipsniai), ir nusikaltimus, susijusius su neteisėta narkotikų apyvarta, traktavo kaip išskirtinius, palyginti su kitomis nusikalstamomis veikomis (pavyzdžiui, kai suvartojamas vagystės dalykas, ar nusikaltimų gyvybei bylose, kai dėl lavono nebuvimo ar suirimo nėra galimybės specialisto išvados pagalba nustatyti mirties priežastį). Apeliantės nuomone, tokia pozicija nėra teisinga, nes veika, kai narkotikai yra suvartojami ir nebėra galimybės gauti specialisto išvadą, tampa nebaudžiama, nepriklausomai nuo platinimo masto, pačios medžiagos pavojingumo ir didelės žalos visuomenei, žmonių fizinei ir psichinei sveikatai ar net gyvybei, nors įstatymų leidėjas veikos, kuomet pavojingos medžiagos jau yra suvartotos, nėra dekriminalizavęs.

Be to, specialisto išvados suabsoliutinimas šios baudžiamosios bylos kontekste, apeliantės nuomone, prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kurios teismą įpareigoja išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, bei 2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pateiktos „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ teiginiui, jog specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai - pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Prokurorė pažymi, kad visi įrodymai, gauti BPK 20 straipsnio 1 dalies tvarka, yra vienodai svarbūs ir neturi pranašumo vieni prieš kitus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau minėtoje apžvalgoje yra pasisakęs, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų apeliantė nesutinka ir su S. T. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį motyvu dėl nusikaltimo dalyko nebuvimo, tačiau nurodo, jog paties S. T. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį neskundžia, nes atlikus įrodymų tyrimą, negauta neginčijamų duomenų dėl S. T. tyčios per O. B. ir V. M. gabenti psichotropinę medžiagą į Norvegiją, todėl prašo nuosprendį dėl S. T. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį keisti tik motyvų dalyje.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, kad apygardos teismas S. T. , O. B. ir V. M. iš kaltinimo pašalindamas organizuotos grupės požymį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Mano, jog konstatuodamas, kad šie nuteistieji nusikalto veikdami dviem bendrininkų grupėmis, t.y. bendrininkų grupe tarp O. B. ir S. T. ir bendrininkų grupe tarp O. B. ir V. M. , teismas ignoravo pačią nusikaltimo padarymo schemą bei nusikaltimą padariusių asmenų vaidmenis, tinkamai neįvertino jų ryšių, vienų bendrininkų veikimo įtakos kitų bendrininkų veikimui, priežastinio ryšio tarp bendrininkų veiksmų ir kilusių padarinių, o tuo pačiu ir veikos pavojingumo, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Prokurorė nurodo, jog iš nusikaltimo schemos pašalinus bent vieną dalyvį, nebūtų įgyvendintas tokio masto ir sunkumo nusikalstamas sumanymas – nesant S. T. , nebūtų parūpinta ir patiekta būtent ši psichotropinė medžiaga, nesant O. B. , V. M. nesusisiektų su S. T. , nesant V. M. nebūtų išvystytas toks medžiagos platinimo mastas, nebūtų tiek psichotropinės medžiagos įgijėjų (V. S. , E. M. ir tyrimo nenustatyti asmenys), nebūtų surinkta pinigų suma tokio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimui, O. B. būtų reikėję pačiam rūpintis transportu parvežti psichotropinę medžiagą iš slėptuvės. Be to, iš nuteistųjų O. B. , V. M. , S. T. parodymų matyti, kad jau nusikalstamos veikos rengimosi stadijoje buvo aptarti skirtingi vaidmenys, t.y. kad O. B. yra atsakingas už narkotikų gavimą iš S. T. , o V. M. pirminiame etape atsakingas už narkotikų fasavimą ir klientų suradimą, taip pat, kad šiuos asmenis siejo ne vienkartiniai, o ilgalaikiai ryšiai ir bendras tikslas. Aplinkybės, kad rengimosi stadijoje numatytas planas buvo įgyvendintas, kad buvo naudojama ta pati ir iš esmės nekintanti medžiagų įgijimo ir perdavimo schema, prokurorės nuomone, rodo, jog šiuo atveju bendrininkavimo forma buvo sudėtingesnė, nei bendrininkų grupė, jai buvo būdingas didesnis organizuotumo lygis. O tai, kad S. T. ir V. M. niekada nebuvo susitikę ir vienas su kitu nebendravo, kad konspiracijos sumetimais ryšys buvo palaikomas išimtinai per O. B. , kad O. B. ir S. T. buvo sutarę kalbantis dėl narkotikų naudoti jiems abiems suprantamas konspiracines frazes, pvz.: „pirtis paruošta“ ir pan., kad V. M. žinojo tik apytikrę psichotropinės medžiagos laikymo ir perdavimo vietą Riešėje, tačiau visais atvejais organizuodavo transportą paimti šią medžiagą iš Riešės hipodromo, apeliantės nuomone, kaip tik ir įrodo konkrečių vaidmenų tarp bendrininkų buvimą, didesnį organizuotumą ir sustiprina manymą, jog O. B. , S. T. ir V. M. veikė organizuotoje grupėje, kur S. T. – tai asmuo, kontaktuojantis išimtinai su O. B. , derinantis su juo susitikimo ir psichotropinės medžiagos perdavimo laiką, parūpinantis labai didelį psichotropinių ar narkotinių medžiagų kiekį, žinantis slėptuvę ir padedantis draudžiamas medžiagas O. B. į slėptuvę bei gaunantis pinigus, perduodamus iš O. B. . O. B. – tai asmuo, pastoviai kontaktuojantis su tiekėju S. T. telefonu ir tiesiogiai su juo susitinkantis, tariantis dėl narkotikų perdavimo, žinantis slėptuvę ir paimantis medžiagas iš slėptuvės, V. M. nedalyvaujant, tačiau pasinaudojant V. M. parūpintu transportu, kartu su V. M. prekiaujantis psichotropine medžiaga ir perduodantis pinigus S. T. , kartu su V. M. fasuojantis ir pardavinėjantis medžiagas. V. M. – tai asmuo, parūpinantis transportą psichotropinių medžiagų pargabenimui iš Riešės į Vilnių, kartu su O. B. renkantis pinigus atsiskaitymui su S. T. , tačiau pats tiesiogiai pinigų S. T. neperduodantis, kartu su O. B. fasuojantis ir pardavinėjantis kitiems asmenims uždraustas medžiagas.

Prokurorė pažymi, kad konstatuoti organizuotą grupę net nebūtina, kad bendrai veiktų trys asmenys. Kvalifikuojant veiką su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį pakanka, kad veiktų du asmenys, kad būtų susitarta daryti bent vieną sunkų nusikaltimą, o šis susitarimas galimas bet kurioje veikos darymo stadijoje. Organizuotos grupės nuo bendrininkų grupės atribojimo požymiai – nusikaltimų kiekis arba sunkumas ir tam tikros užduoties ar vaidmenų buvimas.

Apeliantė teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai dalį A. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotos nusikalstamos perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog teisiamajame posėdyje apklausti O. B. ir A. Š. patvirtino, kad O. B. paprašė A. Š. perduoti psichotropinę medžiagą E. P. , o A. Š. dėl to neprieštaravo. Pastarasis buvo paėmęs tą medžiagą ir, nors trumpą laiką, tačiau laikė prie savęs iki sulaikymo ir asmens kratos momento. Dėl šios medžiagos perdavimo per A. Š. O. B. ir E. P. kalbėjosi telefonu, ką patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės medžiaga, kur užfiksuotas 2011-02-09 14:07:24 A. Š. ir O. B. pokalbis, kad A. Š. eina pas O. B. , kad kalbama prie durų kodą ir kad jis jau pas O. B. (t. 3, b.1. 160-161), taip pat 2011-02-09 14:28:50 ir 2011-02-09 14:48:15 E. P. ir O. B. pokalbiai apie tai, kad medžiagą E. P. perduos A. Š. , kad medžiaga bus perduota prie kiosko (t. 3 b.l. 164- 165, 168-169). Taigi, nors A. Š. psichotropinės medžiagos E. P. neperdavė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas O. B. laiptinėje, tačiau jis pilnai realizavo kitus alternatyvinius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, t.y. 2011-02-09, apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo O. B. , turėdamas tikslą perduoti E. P. , įgijo ir prie savęs laikė 0,145 g metamfetamino, todėl jo nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Be to, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. Š. veikė kaip padėjėjas, nes pastarasis, O. B. prašymu paimdamas psichotropinę medžiagą tikslu ją perduoti E. P. , laikydamas šią medžiagą prie savęs ir kėsindamasis ją perduoti E. P. , pats realizavo objektyviosios pusės požymius, taigi, su O. B. veikė kaip bendravykdytojas, prie daromos veikos prisidėjęs vykdymo stadijoje.

Prokurorė nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas A. Š. bausmę už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir E. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepagrįstai taikė BK 62 straipsnio nuostatas. Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui turi būti nustatytos bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K- 449/2007, 2K-435/2008, 2K-7-287/2009). Apygardos teismas konstatavo, jog yra dvi A. Š. ir E. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. kaltininkai prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, padėjo išaiškinti šias veikas bei jose dalyvavusius asmenis. Tačiau, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-56 straipsniai) apžvalga, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra viena, tačiau turi bent vieną iš alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti veikoje dalyvavusius asmenis. Todėl, prokurorės nuomone, apygardos teismas, nustatęs, jog A. Š. ir E. M. prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, nepagrįstai konstatavo, jog yra po dvi jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, teismui išteisinus A. Š. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl kitų nusikaltimų epizodų ir inkriminavus tik faktiškai sulaikymo metu pas A. Š. rastą psichotropinę medžiagą, taip pat susiaurinus E. M. pateiktų kaltinimų apimtį ir perkvalifikavus jos veiką pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą bei inkriminavus tik faktiškai rastą psichotropinę medžiagą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad remiantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis ikiteisminio tyrimo subjektams buvo žinoma apie E. M. nusikalstamus ryšius su V. M. , nelaikytina, kad A. Š. ir E. M. padėjo išaiškinti veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jose dalyvavusius asmenis. Prokurorė nurodo, kad A. Š. padarė baigtą nusikaltimą, ir nors jis nebuvo psichotropinės medžiagos perdavimo E. P. iniciatorius, jo vaidmuo šioje veikoje nebuvo antraeilis, todėl nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte numatytų sąlygų. Nors E. M. išlaiko mažamečius vaikus, tačiau, esant tik vienai jos atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo.

Apeliantė nesutinka su apygardos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad nėra pagrindo O. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad be O. B. parodymų nebūtų gauti duomenys apie nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, šios veikos taip ir būtų likusios neidentifikuotos arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas labai dideliais kiekiais nebūtų identifikuotas pilna apimtimi, nebūtų išaiškinta nusikaltimo schema, o taip pat konkretūs alternatyviniai BK 260 straipsnyje numatytos veikos požymiai, kurie vėliau buvo patikrinti ir pasitvirtino kitais bylos duomenimis. Nesant O. B. parodymų apie S. T. , nesant S. T. atpažinimo, nebūtų surinkta pakankamai duomenų apie pastarojo padarytą labai sunkų nusikaltimą, nes S. T. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, o telefoninių pokalbių nebūtų pakakę jo kaltei pagrįsti. Be to, remiantis O. B. parodymų patikrinimo vietoje medžiaga, buvo gauti objektyvūs duomenys, patvirtinantys O. B. ir V. M. vykimą į Norvegiją. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, sudaro pagrindą taikyti O. B. BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, O. B. parodymus prilyginant pranešimui apie nusikaltimą. Be to, prokurorė nesutinka su teismo išvada, jog BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai nusikaltimu padaryta žala, nes tokiu atveju asmenys, padarę žalą, turėtų teisinį pranašumą prieš asmenis, jos nepadariusius.

Prokurorė pažymi, jog apygardos teismas nesvarstė galimybės taikyti O. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teigia, kad O. B. nurodytų tyrimui nežinomų aplinkybių pagrindu buvo išaiškintos nusikalstamos veikos ir jų mechanizmas bei užkirstas kelias tolimesniam psichotropinių medžiagų platinimui. Tai, prokurorės nuomone, yra išimtinė aplinkybė, O. B. teisinės padėties nesušvelninimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Nuteistasis O. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad labai pergyvena dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl ikiteisminio tyrimo metu davė detalius ir nuoširdžius parodymus, tuo padėdamas byloje nustatyti objektyvią tiesą. Teigia, kad jo atgaila yra nuoširdi ir tikra, todėl ateityje jokių nusikalstamų veikų jis nedarys. O. B. nuomone, apygardos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į prokuratūros poziciją, kuri, teisingai įvertinusi jo nuoširdų elgesį bei atgailą, prašė teismo skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmes, mažesnes už sankcijoje numatytą minimumą.

Nuteistasis teigia, jog apygardos teismas, skirdamas ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė tik į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, bei inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, tačiau nevertino BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumos. Nurodo, jog teismas, be pagrindo jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes nenustatė, kad prisipažinimas buvo nenuoširdus ar kad duodamas parodymus jis būtų vertęs kaltę kitiems, taip siekdamas švelninti savo atsakomybę. Pažymi, kad nors jo padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jie yra turtinio, bet ne smurtinio pobūdžio, jais nebuvo sukelti nepašalinami padariniai. Be to, galima teigti, kad nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, kažkuria prasme nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes kratos metu rasta ir paimta psichotropinė medžiaga tiesioginio jos vartotojo nepasiekė, kas rodo mažesnį jo nusikalstamų veiksmų pavojingumą.

S. T. nurodo, jog apygardos teismas, svarstydamas skirtinų bausmių klausimą, nevertino, ar ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir kartu teisinga, atsižvelgiant į jo asmenybę, darbą, šeiminę padėtį bei kitas teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė, ar tokios bausmės paskyrimas nepakenks jo teigiamai socialinei aplinkai ir socialiniams ryšiams. Teismas neįvertino, ar paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę bus pasiekta daugiau naudos nei padaryta socialinės žalos tiek jam, tiek jo šeimai ir kitiems asmenims. Apeliantas teigia, kad jo socialinės aplinkos pozityvumą patvirtina tai, kad nors paskutiniu metu jis nedirbo, tačiau ne dėl to, kad vengtų darbo, bet dėl to, kad negalėjo jo rasti. Nurodo, kad yra sukūręs šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl apygardos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jame negalint tinkamai pasirūpinti savo šeima, iškils grėsmė jos iširimui, kas itin pakenktų jo socialinei aplinkai ir neduotų jokios teigiamos įtakos jo asmenybei, tačiau apygardos teismas, spręsdamas dėl bausmės paskyrimo, nuosprendyje nepateikė motyvų, ar šie itin skaudžiai jį paliesiantys ekonominiai-socialiniai padariniai yra būtini tam, kad būtų pasiekti kriminalinės bausmės tikslai ir kartu teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistasis teigia, kad jo asmenybės pozityvią socialinę orientaciją, visuotinai priimtinų moralės normų laikymąsi, o ne gyvenimą pagal kriminalinio pasaulio taisykles, patvirtina ir tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi. Mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu būtų pasiekti ir be tokio ilgo kriminalinės bausmės atlikimo, t.y. paskiriant jam švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje kriminalinę bausmę. Ilgos laisvės atėmimo bausmės skyrimas vien tam, kad būtų įgyvendintas nubaudimo tikslas, nelaikytinas teisingu, jis iškreipia bausmės paskirtį. Esant galimybei tuos pačius tikslus pasiekti švelnesne bausme, ji ir turėtų būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas ir neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vien tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai yra priskirti sunkių nusikaltimų kategorijai, trumpesnės laisvės atėmimo bausmės, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, S. T. manymu, nepažeistų teisingumo principo, kadangi jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta reali žala, nebuvo naudojamas smurtas.

Atsiliepimas

Nuteistasis V. M. atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuris yra pagrįstas ir teisingas, palikti galioti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad baudžiamajai atsakomybei už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis atsirasti būtinos dvi sąlygos – paimtos medžiagos kiekis ir specialisto išvada, patvirtinanti narkotinę ar psichotropinę medžiagą. Nesant nurodytų sąlygų nėra nusikalstamos veikos dalyko ir baudžiamosios atsakomybės. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo nuomone, prokurorės prielaidomis grindžiami reikalavimai nuteisti jį už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandą, yra neteisėti, todėl atmestini. Nuteistojo manymu, neteisėtas yra ir prokurorės reikalavimas pakeisti bendrininkavimo formą iš bendrininkų grupės į organizuotą grupę. V. M. teigia, jog apygardos teismas teisingai nustatė, kad jo susitarimo su bendrininkais nebuvo, jokios užduoties ar skirtingo vaidmens nusikalstamoje veikoje jis neturėjo ir nebuvo organizuotos grupės nariu.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos ir nuteistojo O. B. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis O. B. ir jo gynėjas prašė jo ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistasis S. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo S. T. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas, nuteistoji E. M. ir jos gynėjas, nuteistasis V. S. ir jo gynėja, nuteistasis A. Š. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų O. B. ir S. T. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, bylą šiuo atveju tikrina paduotų apeliacinių skundų ribose, todėl iš esmės apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria O. B. pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, V. M. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 11,967 g metamfetamino), kadangi dėl šios dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas dėl nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. pareikštų kaltinimų priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, paremtą byloje esančių duomenų teisingu įvertinimu. Byloje esantys šiuos nuteistuosius kaltinantys duomenys nuosprendyje yra įvertinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, teismo išvados padarytos atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir byloje nustatytus faktus, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2009, 2K-350/2009, 2K-500/2010, 2K-425/2011 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-671/2010 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistieji O. B. , V. M. ir S. T. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdami organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo, t.y. įgijo, laikė, gabeno, pardavė, labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir gabeno psichotropinę medžiagą kontrabandos būdu (2010 m. gegužės-birželio mėnesį 500 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis, t.y. 107,5 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino; 2010 m. vasarą 200 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis, t.y. 43 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš kurių 120 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 25,8 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, organizuotos grupės nariai O. B. ir V. M. kontrabandos būdu gabeno į Norvegiją; laikotarpiu nuo 2010-08-23 iki 2011 metų žiemos vidurio 170 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), o S. T. dar ir 5,147 g kanapių dervos, ir 1850 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis, t.y. 397,75 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino (iš kurių 150 g miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis, t.y. ne mažiau kaip 32,5 g metamfetamino, organizuotos grupės narys V. M. laikotarpyje nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. sausio mėn. pradžios per penkis kartus pardavė E. M. , o 2011-01-03 pardavė pastarajai skolon 47,382 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 9,834 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino tolesniame platinimui, taip pat V. M. laikotarpyje nuo 2010 m. vasaros iki 2011 m. vasario mėnesio pradžios nuolat, 1-2 kartus per savaitę perduodant po 5-10 g V. S. , išplatino 200 g baltos spalvos milelių, kurių sudėtyje didelis kiekis, t.y. 43 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2010 m. vasaros pabaigoje ir 2010 m. rudenį ne mažiau kaip 4 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,86 g metamfetamino, per keturis kartus pardavė A. Š. , 2011-01-10 0,941 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,268 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavė J. S. , kuriai 2010-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, imituojančius veiksmus, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės); O. B. 2011-12-16 pardavė V. S. 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 2,15 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o laikotarpyje nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio per 10 kartų pardavė A. Š. ne mažiau kaip 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 2,15 g metamfetamino), o O. B. ir S. T. neteisėtai disponavo dar ir 220 g baltos spalvos miltelių (2011-02-09 epizodas), kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino (kurių dalį O. B. pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, dalį, t.y. 1,249 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,321 g metamfetamino, 2011-02-09 perdavė A. Š. , tam, kad šis perduotų E. P. , o likusią dalį, t.y. 213,85 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis, t.y. 49,199 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė savo bute). V. M. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. S. laikotarpyje nuo 2010 m. žiemos iki 2010 m. vasaros nuolat, kiekvieną savaitę parduodamas po 10 g, iš viso išplatino V. S. ne mažiau kaip 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. E. M. šioje byloje buvo kaltinama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdama bendrininkų grupėje su V. M. , neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, disponavo (įgijo, laikė gabeno ir pardavė) dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (laikotarpyje nuo 2010 m. rudens iki 2011 m. sausio mėnesio pradžios 150 g miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis, t.y. ne mažiau kaip 32,5 g metamfetamino, 2011-01-03 47,382 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 9,834 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, iš kurių dalį – 4,511 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 1,122 g metamfetamino, veltui perduodama išplatino savo seseriai J. G. , o likusią dalį gabeno Vilniaus miestu iki Vilniaus rajono bei laikė, kol tą pačią dieną ją rado ir paėmė policijos pareigūnai). V. S. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. M. ir bendrininkų grupėje su O. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, disponavo (įgijo, laikė, gabeno ir pardavė) dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų (laikotarpiu nuo 2010 m. žiemos iki 2010 m. vasaros ne mažiau kaip 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikotarpyje nuo 2010 m. vasaros iki 2011 m. vasario mėnesio pradžios 200 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t.y. 43 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2011-12-16 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g metamfetamino (iš kurių ne mažiau kaip 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,43 g metamfetamino, per du kartus pardavė A. Š. ), 2011 m. sausio mėnesio pabaigoje – 2011 m. vasario pradžioje 2,674 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,527 g metamfetamino). A. Š. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti disponavo (įgijo, laikė, gabeno) psichotropine medžiaga (laikotarpyje nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g metamfetamino, 2010 m. vasaros pabaigoje – 2010 m. rudenį 4 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,86 g metamfetamino, 2010 metais 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,43 g metamfetamino). Taip pat A. Š. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo psichotropine medžiaga, t.y. 2011-02-09, apie 14 val., turėdamas tikslą perduoti psichotropinę medžiagą E. P. ir tokiu būtų šią medžiagą išplatinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrininko O. B. įgijo 1,249 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,321 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos, turėdamas tikslą perduoti E. P. , laikė prie savęs minėtame bute, kol išeinant iš šio buto policijos pareigūnai šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė A. Š. asmens kratos metu. Šie kaltinimai nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. buvo grindžiami pačių nuteistųjų parodymais apie narkotikų įsigijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo aplinkybes, liudytojų E. P. , J. S. , Vi. M. parodymais, taip pat duomenimis, gautais kratų, asmens kratų, asmenų parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas, automobilio apžiūros, reikalaujamų dokumentų pateikimo ir jų apžiūros metu bei kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, taip pat daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada ir cheminio tyrimo specialisto išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, pritaria apygardos teismo išvadai, jog šie byloje surinkti įrodymai nėra pakankami nuteistųjų O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. kaltei pagal visus jiems pareikštus kaltinimus pagrįsti.

BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai – tai neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas. Be to, šių nusikalstamų veikų sudėčių, o taip pat ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos kontrabandos sudėties objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos, kurios turi atitikti du kriterijus. Tai medicininis kriterijus, kuris reiškia, jog narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinis kriterijus, kuris reiškia, jog šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos paminėtų nusikaltimų dalyku, o tai lemia specifinį šio dalyko įrodinėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ Nr. 37 teismams išaiškinta, kad nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes ir kt., be kitų įrodymų, reikia specialių žinių, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, turi turėti specialisto išvadą arba ekspertizės aktą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog vadovaujantis teismų praktika, be kitų įrodymų, specialisto išvada ar ekspertizės aktas yra privalomi nustatant ne tik narkotinių ar psichotropinių medžiagų rūšį, pavadinimą ar savybes, bet ir jų kiekį (kasacinė nutartis Nr. 2K-671/2010). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju dalis nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , V. S. , E. M. ir A. Š. inkriminuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtos ir specialių žinių pagrindu ištirtos. Dėl neteisėto disponavimo šiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paminėti asmenys skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu yra pagrįstai nuteisti. Tuo tarpu kita dalis šiems nuteistiesiems inkriminuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo rastos ir specialistų ištirtos. Apeliaciniame skunde prokurorė nepagrįstai teigia, jog apygardos teismas, nustatydamas medžiagų, kuriomis disponavo nuteistieji, rūšį, savybes, pavadinimą ir kiekį, turėjo vadovautis vien nuteistųjų parodymais, specialisto išvadomis dėl pas nuteistuosius kratų metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų paskaičiavimais, darytais remiantis mažiausia specialistų nustatyta pas nuteistuosius paimtų ir ištirtų psichotropinių medžiagų koncentracija. Juolab, kad, kaip matyti iš nuteistųjų O. B. , V. M. ir S. T. parodymų, nuteistiesiems kaltinime inkriminuojamos psichotropinės medžiagos buvo įgytos ne per vieną, o per kelis kartus, taigi, nėra pagrindo teigti, jog tai buvo medžiagos, analogiškos rastoms pas nuteistuosius kratų metu. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, visi nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jiems inkriminuojamas psichotropines medžiagas įvardino kaip amfetaminą, kai tuo tarpu pas nuteistuosius buvo rasti ir paimti milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji V. M. , E. M. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog amfetaminu jie vadina visus amfetamino grupės narkotikus, nes jie visi yra panašūs, ir nežino, kuo, pavyzdžiui, amfetaminas skiriasi nuo metamfetamino (t. 10, b.l. 87-88, t. 11, b.l. 151, t. 13, b.l. 77-78). Nuteistasis O. B. viso ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, jog iš S. T. įsigydavo amfetaminą, ir tik paskutinės apklausos metu nurodė, kad iš tiesų jis disponavo metamfetaminu, kurį ankstesnių apklausų metu įvardino kaip amfetaminą, nes šios medžiagos yra panašios. Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme O. B. patvirtinęs, kad pats ne kartą yra vartojęs narkotikus, todėl juos pažįsta ir skiria amfetamino ir metamfetamino poveikį, ėmė kategoriškai teigti, kad iš S. T. gautuose paketuose buvo amfetaminas. (t. 17, b.l. 20-24). Taigi, vertinti pirmiau aptartus nuteistųjų parodymus kaip objektyvius duomenis, neginčijamai patvirtinančius, kad pastarieji disponavo būtent jiems inkriminuota psichotropine medžiaga – metamfetaminu, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Bylos duomenimis, nuteistieji O. B. ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jie neteisėtai, tikslu platinti, disponavo ir labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – hašišo, tačiau tuo pačiu nurodė, jog šis buvo tokios prastos kokybės, kad niekas jo nepirko. Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis V. S. , kurį pastarieji jų turima medžiaga vaišino. Nors kratos, atliktos S. T. namuose, metu buvo rasta 5,147 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tačiau byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ši medžiaga yra tapati tai, kuria disponavo O. B. ir V. M. . S. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad O. B. narkotinės medžiagos – kanapių dervos jis niekada neperdavė. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokurorė, jau pirmosios apklausos metu jis parodė, kad jo namuose rasta narkotinė medžiaga – kanapių derva buvo palikta pas jį besisvečiavusių draugų iš Rusijos, jis šią medžiagą padėjo į savo striukę, ir ten visą laiką laikė (t. 8, b.l. 123-124). Vėlesnės apklausos metu S. T. nurodė, kad jis iki kratos atlikimo apie namuose esančią kanapių dervą nieko nežinojo, apie tai sužinojo tik kratos metu, tačiau tuo pačiu patvirtino, jog šią narkotinę medžiagą pas jį galėjo palikti tik svečiai iš Rusijos (t. 8, b.l. 133). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu S. T. taip pat parodė, kad jo namuose rastą kanapių dervą 2008 metais paliko draugai iš Rusijos. Jiems išvykus jis rado šią medžiagą, suvyniojo, padėjo į striukės kišenę ir pamiršo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė tokiais pačiais aplinkybes, tačiau dėl to, kad blogai kalba lietuviškai, galėjo ne visiškai tiksliai paaiškinti (t. 17, b.l. 30-32). Nors nuteistasis O. B. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, jog S. T. jam perdavė 170 g hašišo, tačiau taip pat nenurodė, kad jam būtų žinoma, jog dalis šios medžiagos būtų likusi pas S. T. . Pažymėtina ir tai, kad O. B. aiškino, jog hašišą iš S. T. gavo kartu su metamfetaminu 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., kai į Riešę paimti iš slėptuvės amfetamino važiavo kartu su V. M. . Tuo tarpu V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad tą ar kurį nors kitą kartą būtų matęs, jog iš Riešėje esančios slėptuvės O. B. kartu su milteliais būtų atsinešęs ir hašišą. Jis parodė, jog apskritai nežino, iš kur O. B. gavo hašišą, pastarasis jam paaiškino tik tiek, kad kažkas davė jį parduoti (t. 10, b.l. 50-52, t. 17, b.l. 24-26). Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, apygardos teismas neturėjo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad S. T. perdavė O. B. 170 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o jo namuose rasta narkotinė medžiaga yra likutis nuo šio perduoto labai didelio kanapių dervos kiekio. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie medžiagų, kuriomis nuteistieji disponavo, rūšį, pavadinimą, savybes ir kiekį, byloje nėra, todėl pagrįsta apygardos teismo išvada, jog ši dalis kaltinimų nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pagrįsta prielaidomis, nesant objektyvių įrodymų dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų dalyko. Prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šios teismo išvados nepaneigia. Apeliantės išvardintus įrodymus, t.y. nuteistųjų parodymus apie narkotikų įgijimo, gabenimo, laikymo, fasavimo, svėrimo, platinimo aplinkybes, disponavimo šiomis medžiagomis vietas ir bendrininkų veiksmus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat duomenis, užfiksuotus atliekant asmenų parodymą atpažinti pagal fotonuotraukas, kuomet nuteistieji, o taip pat liudytojai vieni kitus atpažino kaip asmenis, pardavusius ar įgijusius narkotikus, bei kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją užfiksuotus nuteistųjų pokalbius, apygardos teismas teisingai įvertino kaip suponuojančius išvadą apie tarp nuteistųjų buvusius nusikalstamus ryšius bei jų pobūdį, ir pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų tikslą, t.y. kad pastarieji byloje surinktais įrodymais nustatyta psichotropine medžiaga – metamfetaminu disponavo turėdami tikslą šią medžiagą platinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 21 straipsnio ir BK 22 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui taip pat reikalinga nustatyti visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius konkrečios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje išnaudojus visas priemones ir nenustačius nusikalstamų veikų dalyko, svarstyti dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių parengtinę nusikalstamą veiką, taikymo apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai S. T. , O. B. , V. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, V. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. žiemos – vasaros laikotarpiu neteisėto disponavimo 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo metamfetaminas) ir A. Š. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat teismas pagrįstai O. B. , V. M. ir S. T. iš kaltinimo pašalino šiems nuteistiesiems inkriminuotą neteisėtą disponavimą labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, padarytą tęstine veika: S. T. inkriminuotą 2010 m. gegužės – birželio laikotarpiu neteisėtą 500 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 107,5 g psichotropinės medžiagos metamfetamino gabenimą, laikymą ir perdavimą, o O. B. ir V. M. šios medžiagos neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą turint tikslą ją platinti bei jos pardavimą; S. T. inkriminuotą 2010-08-23 – 2011 m. žiemos vidurio laikotarpiu neteisėtą labai didelio kiekio – 170 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo) ir per keturis kartus 1801,677 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 387,648 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino gabenimą, laikymą ir perdavimą, o O. B. ir V. M. šios medžiagos neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą turint tikslą jas platinti bei jų išplatinimą kitiems asmenims parduodant ar juos vaišinant. Taip pat apygardos teismas pagrįstai O. B. , V. M. , E. M. , V. S. ir A. Š. iš kaltinimo pašalino jiems inkriminuotą neteisėtą disponavimą, tame tarpe ir dideliu kiekiu, psichotropinėmis medžiagomis, padarytą tęstine veika: O. B. inkriminuotą 2011-12-16 neteisėtą 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino perdavimą V. S. ir 2010 m. spalio – 2011 m. vasario mėnesio laikotarpiu neteisėtą, ne mažiau kaip 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino pardavimą A. Š. ; V. M. inkriminuotą – 2010 m. rudens – 2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu neteisėtą 150 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - ne mažiau kaip 32,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimą E. M. , 2010 m. vasaros – 2011 m. vasario pradžios laikotarpiu neteisėtą 197,326 g (200 g – 2,674 g) baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 42,473 g (43 g-0,527 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino perdavimą V. S. , 2010 m. vasaros pabaigos - 2010 m. rudens laikotarpiu neteisėtą ne mažiau kaip 4 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,86 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimą A. Š. ; nuteistajai E. M. inkriminuotą 2010 m. rudens – 2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu neteisėtą 150 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - ne mažiau kaip 32,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, jos gabenimą, laikymą ir pardavimą nenustatytiems asmenims; nuteistajam V. S. inkriminuotą 2010 m. vasaros – 2011 m. vasario pradžios laikotarpiu neteisėtą 197,326 g (200 g – 2,674 g) baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 42,473 g (43 g-0,527 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą, turint tikslą ją parduoti bei neteisėtą jos pardavimą nenustatytiems asmenims, 2011-12-16 neteisėtą 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą, gabenimą ir pardavimą nenustatytiems asmenims, 2010 m. žiemos – pavasario - vasaros laikotarpiu neteisėtą, ne mažiau kaip 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos - metamfetamino įgijimą iš V. M. , turint tikslą parduoti, jos gabenimą, laikymą ir pardavimą nenustatytiems asmenims, 2010 metais, neteisėtą, ne mažiau, kaip 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,43 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimą A. Š. .

Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo išvada, jog nebuvo padarytas tęstinis nusikaltimas. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios) (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-588/2010, 2K-109/2012 ir kt.). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K–605/2007, 2K-717/2007, 2K-7-96/2012). Šioje baudžiamojoje byloje surinktais faktiniais duomenimis tokios aplinkybės nenustatytos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patvirtinusi kaip pagrįstas apygardos teismo išvadas dėl nuteistiesiems pareikštų, tačiau nepasitvirtinusių kaltinimų, plačiau pasisako tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintos kaip padarytos tęstine veika ir už kurias kaltininkai skundžiamu nuosprendžiu yra nuteisti, t.y. dėl S. T. ir O. B. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš nuteistojo O. B. parodymų, 2011 m. sausio mėnesio pradžioje buvo susidariusi jo skola S. T. , todėl pastarasis, jam paprašius duoti narkotikų į skolą, tai padaryti atsisakė. Dėl tos pačios priežasties kartu su O. B. toliau prekiauti narkotikais atsisakė ir nuteistasis V. M. . Taigi, nuteistųjų S. T. , O. B. ir V. M. veikla, susijusi su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, buvo nutraukta. Tik po kurio laiko S. T. vėl pasiūlė O. B. narkotikų, o pastarasis, apgalvojęs jo pasiūlymą, apsisprendė juos įsigyti ir platinti vienas, be V. M. , tokiu būdu norėdamas užsidirbti pinigų ir sugrąžinti skolą S. T. . Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, jog nuteistųjų O. B. ir S. T. nusikalstamus veiksmus neteisėtai disponuojant 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2010 m. rudens – 2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu ir neteisėtai disponuojant 49,52 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2011-02-09 siejo jų vieninga išankstinė tyčia, nebuvo ir nėra jokio pagrindo, todėl apygardos teismas pagrįstai juos įvertino kaip atskiras nusikalstamas veikas.

Apeliantė nepagrįstai ginčija apygardos teismo sprendimą iš kaltinimo S. T. pašalinti metamfetamino gabenimą į Riešės žirgyną. Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį taikomi ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškų kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/200. 2K-493/2009 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais, t.y. nuteistųjų O. B. , V. M. ir iš dalies S. T. parodymais, taip pat nuteistosios E. M. , liudytojos J. S. parodymais, duomenimis, užfiksuotais asmens parodymo atpažinti pagal jų nuotrauką, kratos, asmens kratos, daiktų apžiūros protokoluose, elektorinių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, kaupimo protokoluose bei jų prieduose, ir specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis S. T. 2010 m. rudens – 2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu pardavė nuteistajam O. B. 48,323 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o nuteistieji O. B. ir V. M. , O. B. pasiėmus šią medžiagą iš sutartos su S. T. vietos – Riešės žirgyno hipodromo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabenus į Vilniaus miestą ir perdavus V. M. , šią psichotropinę medžiagą neteisėtai, turėdami tikslą ją platinti, įgijo, laikė ir platino. Tačiau byloje surinktais įrodymais visiškai nenustatyta, kas, kada ir kokiu būdu šią psichotropinę medžiagą atgabeno į Riešės žirgyno hipodromą ir padėjo į S. T. ir O. B. sutartą vietą. Nuteistasis S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pats psichotropinių medžiagų į Riešę nevežė, tik pranešė telefonu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu Paška, kad O. B. reikia psichotropinės medžiagos, o kas ir kada ją atvežė į Riešės hipodromą ir kas iš ten pasiėmė, jis nežino (t. 17, b.l. 30-32). Nuteistasis O. B. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad su S. T. dėl psichotropinių medžiagų jis susitiko degalinėje, šių medžiagų perdavimo metu Riešėje su S. T. nekontaktavo ir nematė, kaip šios medžiagos buvo dedamos į slėptuvę (t. 17, b.l. 20-24). Kitų duomenų, patvirtinančių minėtos psichotropinės medžiagos gabenimo į Riešės žirgyno hipodromą ir laikymo ten esančioje slėptuvėje aplinkybes, byloje nėra, todėl apygardos teismas pagrįstai šias aplinkybes, kaip nepasitvirtinusias, S. T. iš kaltinimo pašalino. Kitus S. T. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotus narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo atvejus teismas iš kaltinimo pagrįstai pašalino kitu pagrindu, t.y. nenustačius nusikalstamos veikos dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl šių nuteistojo veiksmų nepasisako.

Nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, iš kaltinimo O. B. , S. T. ir V. M. pašalindamas jiems inkriminuotą aplinkybę, jog pastarieji nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bendrininkavimo formas reglamentuoja BK 25 straipsnis. Pagal šią baudžiamojo įstatymo normą organizuota grupė yra tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Šias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Nustatant organizuotos grupės buvimą taip pat atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2008, 2K-93/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir apygardos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, nepatvirtina, jog nuteistieji S. T. , O. B. ir V. M. veikė organizuota grupe. Visų pirma, byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šie nuteistieji būtų iš anksto susitarę dėl ilgalaikės bendros nusikalstamos veikos, bendrai planavę jos įgyvendinimo mechanizmą, aiškiai pasiskirstę užduotimis, numatę priemones, padedančias išvengti atsakomybės ar pan. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šių nuteistųjų nusikalstamo veikimo schema buvo pakankamai primityvi. Nuteistasis O. B. , susitaręs su V. M. prekiauti narkotikais, esant poreikiui, kreipdavosi į S. T. , kurį žinojo kaip asmenį, galintį juos parduoti, ir tardavosi su pastaruoju dėl narkotikų įgijimo bei apmokėjimo už juos sąlygų. Pinigus narkotikams įgyti rinkdavo O. B. ir V. M. , tuo tarpu S. T. O. B. apie pinigų rinkimo aplinkybes nieko neaiškino, tiesiog atsiskaitydavo tokiomis sąlygomis, kokios būdavo aptartos prieš narkotikų pirkimą. Be to, kaip matyti iš nuteistųjų S. T. , O. B. ir V. M. parodymų, S. T. ir V. M. vienas kito iš viso nepažinojo ir niekada nekontaktavo. Nuteistasis S. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nesidomėjo, kokie buvo tolesni O. B. veiksmai su įgytais narkotikais, jų tarpusavyje nederino, taip pat jam nebuvo žinoma, ar O. B. veikė vienas, ar su kitais asmenimis. Nors šie S. T. parodymai prieštarauja O. B. parodymams, kad jis informuodavo S. T. , jog įgytus narkotikus jis platins su V. M. , tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant jų bendrininkavimo formą, nes akivaizdu, kad pastarųjų santykiai apsiribojo vien tik narkotikų pardavimu-pirkimu, kur O. B. interesas buvo, kad S. T. jam parduotų reikiamą jų kiekį, o S. T. – kad O. B. jam laiku ir pagal sutartas sąlygas už perduotą prekę atsiskaitytų, o tai iš esmės atitinka paprastos bendrininkų grupės, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje, požymius. Apeliantė teisingai pažymi, kad nuteistieji O. B. ir V. M. turėjo bendrą tikslą ir jų vaidmuo įgyjant narkotikus nebuvo visiškai toks pats – O. B. susisiekdavo su S. T. ir susitardavo su juo dėl narkotikų įgijimo sąlygų, laiko ir vietos bei iš slėptuvės paimdavo ten paliktas medžiagas, tuo tarpu V. M. parūpindavo transporto priemonę nuvykti iki slėptuvės, tačiau vien toks vaidmenų pasiskirstymas pagal nuteistųjų galimybes – O. B. pažinojo S. T. , o V. M. turėjo draugų, kurie pagelbėdavo suteikdami transporto paslaugas, nepatvirtina aukštesnio jų bendrų veiksmų organizuotumo lygio. Prokurorė teigia, jog didesnį nuteistųjų bendrininkavimo organizuotumą patvirtina tai, kad konspiracijos sumetimais ryšys tarp visų trijų bendrininkų buvo palaikomas per O. B. , dėl tos pačios priežasties V. M. žinojo tik apytikrę slėptuvės Riešėje vietą, tačiau toks prokurorės aiškinimas neatitinka faktinių bylos duomenų. Nors ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus O. B. nurodė, jog taip jie bendravo dėl konspiracijos, tačiau tuo pačiu patvirtino, jog tokį sprendimą buvo priėmęs jis pats, o iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdus ir tokio jo sprendimo motyvas – iš bylos duomenų matyti, kad V. M. jau turėjo patirties platinant narkotikus, taip pat savo klientus bei piniginių lėšų, tuo tarpu O. B. nei pinigų, nei praktinės patirties neturėjo, taigi, suvedęs V. M. su S. T. , pats O. B. šioje grandinėje galėjo likti nereikalingas, kas rodo, jog iš tiesų nuteistųjų nusikalstami tarpusavio ryšiai nepasižymėjo tvirtumu. Tai, be kita ko patvirtina ir ta aplinkybė, jog O. B. laiku neatsiskaičius už įsigytus narkotikus, S. T. , šiam vėl paprašius, atsisakė perduoti dar vieną jų partiją, o V. M. atsisakė toliau su O. B. prekiauti narkotikais. Nors, kaip matyti iš nuteistojo O. B. parodymų, taip pat užfiksuotų jo ir S. T. pokalbių telefonu, pastarieji, bendraudami telefonu, naudojo tam tikras frazes, vengdami tiesiogiai įvardinti narkotikus („pirtis paruošta“ ir pan.), tačiau, kaip rodo teismų praktikos pavyzdžiai, tokiu būdu bendrauja praktiškai visi su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis susiję asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie šiomis medžiagomis disponuoja tik savo reikmėms, ar jas platina, nuo jų vykdomos veiklos mąsto, sudėtingumo ar organizuotumo. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog iš nusikaltimo schemos pašalinus bent vieną jo dalyvį, nusikalstamo sumanymo realizavimas būtų apsunkintas bet kokios bendrininkų grupės, tiek paprastos, tiek organizuotos, atveju, tačiau tam, kad konstatuoti organizuotos grupės buvimą, reikalingi ir kiti, pirmiau aptarti, tik šiai bendrininkavimo formai būdingi požymiai, kurie šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais faktiniais duomenimis nebuvo nustatyti.

Apeliaciniame skunde prokurorė ginčija ir nuteistojo A. Š. nusikalstamų veiksmų teisinį vertinimą. Kaip jau minėta, nuteistasis A. Š. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2011-02-09, apie 14.00 val., turėdamas tikslą perduoti psichotropinę medžiagą E. P. ir tokiu būdu šią medžiagą išplatinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrininko O. B. įgijo 1,249 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,321 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos, turėdamas tikslą perduoti E. P. , laikė prie savęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol išeinant iš minėto buvo policijos pareigūnai 2011-02-09 15.10 val. šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė A. Š. asmens kratos metu. Apygardos teismas šiuos A. Š. nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad dalį inkriminuojamos psichotropinės medžiagos, t.y. nedidelį kiekį – 0,176 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įvykio metu A. Š. neteisėtai įgijo savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o likusią dalį – 0,145 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, nuteistojo O. B. prašymu, pasikėsino padėti jam neteisėtai platinti, t.y. pakeliui einant perduoti liudytojui E. P. , tačiau šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes vos išėjęs iš O. B. buto, laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokurorė neginčija nuosprendžio dalies, kuria apygardos teismas pripažino, jog dalį inkriminuojamos psichotropinės medžiagos, t.y. 0,176 g metamfetamino, 2011-02-09 A. Š. įgijo savo reikmėms, tačiau nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu dėl pasikėsinimo padėti O. B. platinti 0,145 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Prokurorė nurodo, kad nors A. Š. psichotropinės medžiagos – metamfetamino dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, E. P. neperdavė, tačiau jis pilnai ir betarpiškai realizavo kitus alternatyvius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, t.y. iš O. B. , turėdamas tikslą perduoti E. P. , įgijo ir prie savęs laikė 0,145 g amfetamino, todėl jo veiksmai turi būti vertinami kaip bendravykdytojo ir kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš nuteistojo A. Š. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, pastarasis 2011-02-09 pas O. B. į butą ėjo norėdamas nusipirkti amfetamino savo vartojimui. O. B. bute už 30 Lt įsigijo savo reikmėms 1 gramą metamfetamino, tačiau prieš jam išeinant iš O. B. buto, pastarasis tiesiog prie durų padavė jam vieną paketėlį psichotropinės medžiagos ir paprašė ją pakeliui perduoti kaimynui E. P. , pravarde „Kipišas“. Jis sutiko eidamas į namus pakeliui paduoti paketėlį E. P. , tačiau su pastaruoju susitikti nespėjo, nes vos išėjęs į laiptinę, buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 17, b. l. 29). Tokius nuteistojo A. Š. parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistasis O. B. , kuris parodė, kad 2011-02-09 pas jį į namus atėjo A. Š. pirkti amfetamino. Pastarasis narkotikais neprekiavo, tik pirkdavo iš jo savo reikmėms. Prieš tai dėl narkotikų įgijimo jam skambino E. P. , kurio pravardė „Kipišas“. Su pastaruoju susitarė, kad jis lauks prie kiosko. Atėjusiam A. Š. jis davė 1 g psichotropinės medžiagos, o 1 g paprašė perduoti „Kipišui“, pinigus iš kurio turėjo pasiimti vėliau (t. 17, b. l. 20-24). Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį turėjo iš O. B. gauti 1 g amfetamino už 30 Lt. Su O. B. susitarė, kad lauks jo prie kiosko. Taip pat telefonu pastarasis pasakė, kad narkotikus prie kiosko jam perduos A. Š. , tačiau jis jo taip ir nesulaukė (t. 17, b. l. 32). Šiuos nuteistųjų A. Š. ir O. B. bei liudytojo E. P. parodymus patvirtina duomenys, užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole bei prieduose prie jo (t. 3, b.l. 134-138, 160-163, 164-165, 168-169). Iš nuteistojo A. Š. asmens kratos protokolo ir specialisto išvados Nr. Nr. 140-(901)-Is1-1884 matyti, kad 2011-02-09 pas nuteistąjį A. Š. buvo rasti du maišeliai, iš kurių viename buvo 0,543 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,176 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o kitame – 0,706 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,145 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (t. 13, b.l. 2-4, 19-35). Taigi, aptartų faktinių duomenų visetas patvirtina, kad įvykio dieną nuteistasis A. Š. pas O. B. į butą atėjo turėdamas tikslą įsigyti metamfetamino savo vartojimui ir šį savo tikslą realizavo, už 30 Lt įsigydamas vieną dozę metamfetamino. Tuo tarpu antrasis paketėlis su psichotropine medžiaga – metamfetaminu A. Š. buvo perduotas jam jau išeinant iš O. B. buto, kuomet pastarasis paprašė, o A. Š. sutiko dar vieną dozę psichotropinės medžiagos eidamas namo pakeliui perduoti netoliese laukiančiam E. P. . Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų A. Š. veiksmų su jam inkriminuota psichotropine medžiaga pobūdį, jų trukmę bei šio nuteistojo veikimo tikslą, o taip pat byloje esančius duomenis, jog A. Š. narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekuomet neplatino, jomis disponavo tik savo reikmėms, konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad pirmiau aptartais veiksmais nuteistasis A. Š. realizavo BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas dvi alternatyviais nusikalstamas veikas – neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai įvertino nustatytų A. Š. nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad pastarasis veikė kaip padėjėjas, siekdamas palengvinti O. B. daromą nusikalstamą veiką, t.y. psichotropinių medžiagų platinimą E. P. . Kadangi metamfetaminas, A. Š. sulaikius policijos pareigūnams, E. P. perduotas nebuvo, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Š. nusikalstama veika, padedant O. B. platinti metamfetaminą E. P. , nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir teisingai A. Š. veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems O. B. , V. M. , S. T. , E. M. , V. S. ir A. Š. pagrįsta ir teisėta.

Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos nuteistajam O. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, V. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 10,102 g metamfetamino) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 11,967 g metamfetamino), V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei A. Š. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl šios nuosprendžio dalies plačiau nepasisako.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems O. B. , S. T. , E. M. ir A. Š. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios, ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija prokurorė bei nuteistieji O. B. ir S. T. .

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, paskirdamas nuteistajam O. B. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į tai, kad šie nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo O. B. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jo vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, faktiškai jis buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius. Be to, praeityje O. B. ne kartą teistas už savanaudiškus nusikaltimus (teistumai išnykę) (t. 15, b.l. 80-84), baustas administracine tvarka, nemokėjo už administracinius nusižengimus paskirtų baudų (t. 15, b.l. 89-93), niekur nedirbo (t. 15, b.l. 73, 74), kas neigiamai jį charakterizuoja, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis O. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegijos manymu, teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistajam pagrįstai skyrė šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes. Tokios O. B. paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Nuteistasis O. B. ir prokurorė apeliaciniuose skunduose teigia, kad yra visos sąlygos O. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatyta mažiausia bausmė. Prokurorė apeliaciniame skunde papildomai nurodo, jog yra pagrindas šio nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai konstatuojama, jog egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad tais atvejais, kai BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – padarytos turtinės žalos atlyginimo – tenkinimas objektyviai nėra galimas dėl to, kad inkriminuojama nusikalstama veika tokia žala nebuvo padaryta, šios sąlygos nebuvimas negali būti kliūtimi BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, jei byloje nustatytos visos kitos šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytos sąlygos. Nepaisant to, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad skirti nuteistajam O. B. švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nėra pagrindo, nes nėra nustatyta tam būtinų sąlygų visuma. Bylos duomenimis, nuteistasis O. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus ir išreiškė nuoširdų gailestį dėl savo veiksmų, tačiau tai atitinka tik vieną iš BK 62 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui šias nusikalstamas veikas išaiškinti. Tuo tarpu byloje nėra tokių duomenų, kad O. B. savo noru būtų atvykęs ir pranešęs apie padarytas nusikalstamas veikas. Priešingai, pastarasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų vykdomos operacijos metu su įkalčiais – atlikus jo namuose kratą, buvo rastas didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatyta jokių išimtinių nuteistojo O. B. padarytus nusikaltimus ar jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kurių visuma sudarytų pagrindą išvadai, kad baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas šiam nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad O. B. davė išsamius ir nuoširdžius parodymus apie savo bei bendrininkų nusikalstamus veiksmus, tuo padėdamas byloje nustatyti objektyvią tiesą, taip pat jo pažadas ateityje nenusikalsti, yra svarbios, jos rodo kritišką pastarojo požiūrį į padarytus nusikaltimus, todėl skirdamas nuteistajam bausmes apygardos teismas jas įvertino, tačiau vien šios aplinkybės, įvertinus visas kitas pirmiau aptartas nuteistojo O. B. padarytas nusikalstamas veikas, jo vaidmenį šių veikų padaryme, taip pat jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nėra pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas nuteistųjų E. M. ir A. Š. atžvilgiu. BK 62 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir yra viena ar kelios šios dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirdamas nuteistajai E. M. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, atsižvelgė į tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), taip pat į tai, kad E. M. praeityje neteista, išsituokusi, turi tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas auga su tėvu, o kitus du augina ji pati (t. 11, b.l. 144, 146, 160-161, 162-163, 164) ir dėl įstatyme numatytos bausmės nebus kam jų prižiūrėti, kad yra jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, aktyviai padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą ji padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nuteistajam A. Š. teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kad A. Š. padarytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistojo A. Š. vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką buvo antraeilis, nulemtas atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad praeityje A. Š. buvo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, teistumo neturi, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, po nusikalstamų veikų padarymo įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 13, b.l. 112-113, 114, 117-118, t. 16, b.l. 187), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti šias veikas bei jose dalyvavusius asmenis.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokurorė neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad E. M. viena išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, taip pat teismo nustatytos nuteistųjų E. M. ir A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pastarieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistieji E. M. ir A. Š. savo parodymais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis. Be to, apeliantės nuomone, net ir nustačius šias aplinkybes, nuteistųjų prisipažinimas, nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką turi būti vertinami kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dėl to šių nuteistųjų atžvilgiu BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas negalimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Visų pirma, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta ne viena, bet kelios iš esmės savarankiškos alternatyvios kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t.y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, kritišką jos vertinimą. Būtent tai yra svarbiausia, sprendžiant klausimą dėl šių aplinkybių pripažinimo, kaip atsakomybę lengvinančių, todėl vien tai, kad nuteistieji E. M. ir A. Š. buvo sulaikyti su įkalčiais, t.y. su psichotropinėmis medžiagomis, o ikiteisminio tyrimo institucijoms jau buvo žinoma apie E. M. nusikalstamus ryšius su nuteistuoju V. M. , įvertinus tai, jog iš karto po sulaikymo šie nuteistieji davė išsamius parodymus tiek apie savo, tiek apie kitų nuteistųjų jiems žinomus nusikalstamus veiksmus, tokiu būdu palengvindami ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti kliūtimi pripažinti, jog pastarieji padėjo išaiškinti inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte numatytų sąlygų (kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis; veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką) buvimo A. Š. atžvilgiu teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė, todėl su šiomis aplinkybėmis susijusių argumentų nekartoja. Tuo pačiu teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai konstatavo, jog yra visos sąlygos spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo E. M. ir A. Š. , ir pritaikydamas jų atžvilgiu atitinkamai BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir BK 62 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto nuostatas, bei už padarytas nusikalstamas veikas paskirdamas švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą, E. M. nustatant maksimalų dviejų metų šios bausmės terminą, o A. Š. – vienerių metų terminą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam S. T. , atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė tris nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. T. praeityje neteistas, vedęs, tačiau baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvusioje darbovietėje, kurioje dirbo iki 2010 m. vasario 22 d., charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b.l. 141, 142, t. 8, b.l. 143, 146-149, t. 16, 51-52). Be to, teismas įvertino tai, kad nėra S. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. T. už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu atitinkamai artima ir atitinkanti sankcijoje nustatytam šių bausmių vidurkiui, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – griežčiausia šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta arešto bausmė, savo dydžiu atitinkanti BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos. Dar kartą atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog jis turi šeimą ir anksčiau dirbo, kurios tinkamai įvertintos apygardos teismo nuosprendyje, ir tuo pagrindu švelninti paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo. S. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis, darydamas nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, nenaudojo smurto, kad jis negalėjo susirasti darbo, o dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali iširti nuteistojo šeima, nėra bausmės švelninimo pagrindas. Nors nuteistasis teigia, jog teismas, skirdamas jam bausmes neatsižvelgė ir į kitas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau kokios tai aplinkybės, savo apeliaciniame skunde nenurodė. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. T. nepagrįstai teigia, jog yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pvz., kaltininko duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, jo elgesį po įvykio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-471/2009, 2K-94/2010, 2K-327/2010 ir kt.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis S. T. ikiteisminio tyrimo metu pripažino tik pas jį namuose rastos kanapių dervos laikymo faktą. Tuo tarpu kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe dideliu jų kiekiu, pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, priremtas byloje surinktų įrodymų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad nuteistasis S. T. dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. Vien nuteistojo formalus pareiškimas, kad jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų kreipiantis į teismą paskutiniu žodžiu, taip pat apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad duodamas parodymus jis nevertė kaltės kitiems nuteistiesiems, tokiu būdu siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, nėra pakankamos konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nuteistasis S. T. apeliaciniu skundu prašo už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, jam paskirtas bausmes švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau toks apelianto prašymas taip pat nepagrįstas. Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui teismas turi nustatyti tokias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, kurių visuma sudarytų pagrindą išvadai, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tai, kad nuteistasis S. T. yra vedęs ir anksčiau turėjo darbą, kuriame buvo teigiamai charakterizuojamas, o policijos pareigūnams sulaikius O. B. didelis kiekis psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintas kitiems asmenims, nėra išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, tuo tarpu kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti šią baudžiamojo įstatymo nuostatą, byloje nėra.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, keisti jį dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų O. B. ir S. T. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Violeta RažinskaitėLinas Šiukšta