Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-iojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015-06-23 nutarimą Nr. 93-489 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012-07-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Pagal BK 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., 260 str. 1 d. (2010 m. žiemos – vasaros epizode) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmės pradžia – 2011-02-09, bausmės pabaiga – 2016-02-09.

Komisijos 2015-06-23 priimtu nutarimu Nr. 93-489 nutarta taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-08-20 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-06-23 nutarimą Nr. 93-489 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo

Skunde nuteistasis V. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015-06-23 nutarimą Nr. 93-489. Nurodo, kad teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų veikų pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Nuteistasis yra atlikęs daug didesnę, nei įstatymo nustatyta, laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti paleistas lygtinai. Bausmės atlikimo metu buvo ne kartą skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai, lygtinai paleistas būtų priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku.

Teismas visiškai nepaaiškino, kas yra nuteistojo mąstymas, kuris trukdo pasinaudoti lygtiniu paleidimu, kai tuo labiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, stengėsi elgtis nepriekaištingai. Teismas, netenkindamas Komisijos nutarimo, iš esmės atsižvelgė į tai, kad V. M. bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų įvykdymą, tačiau neatsižvelgė, kad nėra įstatymo, leidžiančio teismui tokiu pagrindu priimti nutartį. Teismas turėjo atsižvelgti, kad nuteistajam buvo skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo, kad teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad V. M. kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis pasitaisė, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema bei, kad jis turi realų darbdavio pasiūlymą ir nedelsiant po paleidimo gali įsidarbinti darbą pasiūliusioje įmonėje. Pataisos namų administracija, priešingai nei teismas, mato V. M. kiekvieną dieną, todėl mato jo elgesio korekciją.

Skunde taip pat teigiama, jog atvejai, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, yra išvardinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str. Šis sąrašas yra baigtinis. Šiuo konkrečiu atveju nėra nei vieno iš BVK 158 str. nustatytų pagrindų, esant kuriems V. M. negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas.

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo V. M. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tai tik formalus pagrindas, kuris leidžia taikyti lygtinį paleidimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Bausmės atliko metu nuteistasis keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką bei priežiūros reikalavimus ir už tai buvo baustas tris kartus. Jam skirti 2 paskatinimai už gerą darbą bei dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje. V. M. palaiko nuteistųjų subkultūros reikalavimus, tačiau nėra neformalios grupės lyderis.

Nors nuteistojo V. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodika ir yra žema (40 balų), tačiau ji yra artima vidutinei. Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas yra svarstomas ne pirmą kartą. Iš Kauno apygardos teismo 2015-03-24 nutarties matyti, kad Komisijos 2015-01-20 nutarime nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta taip pat – 40 balų pagal „OASys“ metodiką, kas rodo, jog V. M. neatliko pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK 157 str. 1 d. numatyto pagrindo, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nusikalstama elgesio rizika ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad V. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde nuteistasis teigia, kad įstatymas nenumato galimybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, remtis padarytų nusikaltimų sunkumu. Tačiau pažymima, kad teisėjas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Todėl tai, kad pirmos instancijos teismo teisėja, formuodama savo vidinį įsitikinimą, kitų aplinkybių visumoje įvertino nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net esant kai kurioms nuteistąjį V. M. teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistąjį būtų galima paleisti lygtinai ir jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.