Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teis­mo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria nuteistajam S. T. (S. T.) tai­kytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. T. nuteistas 2012 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 260 straips­nio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 72 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė su 981,81 Eur (3390 Lt) konfiskavimu.Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 4 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 28 dienos (skaičiuojant nuo ko­misijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), ap­svarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­linio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė tai­kyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino Komisijos 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo S. T. lygtinio paleidimo iš patai­sos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą. Teismas sprendė, kad kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą taikant intensyvią priežiūrą nėra. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų, nenusikals ir integruosis į visuomenę, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. U. prašo pa­naikinti 2017 m. rugsėjo 26 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį patvirtinti 2017 m. rugsėjo 6 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo S. T. lygtinio paleidimo ir pri­imti dėl skundo naują nutartį: atsisakyti patvirtinti 2017 m. rugsėjo 6 d. Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Skunde nurodo, jog didelę reikšmę svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę sudaro nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, paties nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą, nustatytų pareigų ir draudimų laikymasis, taip pat reagavimas į vi­suo­menės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir at­likti tokią bausmės dalį, kuria būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Skunde pažymėta, jog nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka, iš kurių vienas – grubus pažei­dimas, kas rodo neigiamas nuteistojo nuostatas dėl nustatytų pataisos įstaigoje vidaus tvar­kos taisyklių laikymosi. Individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, daly­va­vi­mas socialinės reabilitacijos programose, nusikalstamo elgesio rizikos žemėjimas nors ir ro­do, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti be­są­lygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, padarytos nusikalstamos vei­kos itin pavojingos visuomenei, už šias veikas teismas nuteistajam skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau iki bausmės pabaigos jam dar liko 3 metai 6 mėnesiai ir 28 dienos, taigi atliktos bausmės dalis dar nėra pakankamas pagrindas spręsti , jog nuteistasis jau patyrė pa­kankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Prokurorės teigimu, šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta baus­mės paskirtis ir nebus pasiekti individualizuotos bausmės tikslai. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Teismo posėdyje prokuroras prašė patenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Nuteistojo gy­nėjas prašė skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skun­das tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose at­liekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų lei­dėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nu­teis­tajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu toks asmuo ati­tin­ka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įsta­tymų ir nenusikals. Pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, tačiau manymas, kad nuteistasis būdamas lyg­tinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, jog nuteistojo elgesys pataisos įs­tai­goje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai pri­imtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neiš­vengiamai susijęs lygtinis paleidimas, o ypač lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio tai­sykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis pa­leidimas su intensyvia priežiūra, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplin­kybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nus­ta­tyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 18. Skundžiamoje nu­tartyje teigiama, jog yra visi pagrindai lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, o bausmės tikslai bus pasiekti jam taisantis neizoliuotam nuo visuomenės. Tačiau nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo baus­mės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už kelių sunkių nusikaltimų padarymą, rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu S. T. skiriant bausmę, tačiau spren­džiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumen­ki­namos.Nors skundžiamoje nutartyje nurodomi teigiamai S. T. asmenybę charak­teri­zuo­jantys duomenys, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu pagrindo manyti, jog nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tik jam būnant struktūruotoje aplinkoje. Kaip nu­teis­tasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūruotos aplinkos, priklausys nuo paties nuteistojo ir aplinkos faktorių. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia nuteistojo netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje (nustatytas krimi­no­ge­ninis veiksnys). Pats nuteistasis teigia, kad pasirinko blogus draugus ir dėl to padarė nusi­kal­ti­mą. Ir nors jis pats neigia kriminalinių grupių įtaką, tačiau pastarąjį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Iš socialinio tyrimo išvados apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus ma­tyti, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik svarstymo metu turimus duomenis, tačiau ir nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kas apibūdina jo asmenybę. Kaip matyti iš pa­teik­tos medžiagos, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę du kartus pažeidė nustatytos tvar­kos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Pažymėtina, jog paskutinis ir šiurkštus pažeidimas (nuteistasis pataisos namuose buvo neblaivus) padarytas praėjus daugiau nei trejiems metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kada nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos na­muose galiojančią tvarką. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli. Aplinkybė, kad pataisos namuose buvo daromi pažei­di­mai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiek­viena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.Taigi, kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą S. T. vykdo, 7 kartus buvo skatintas, kas rodo, jog nuteistasis rodo pastangas taisytis. Tačiau vertinant šias aplinkybes su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, su santykinai didele likusia bausmės dalimi, jos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nu­si­kalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu teigiama nuteistojo cha­rak­teristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę at­lie­kan­tis asmuo, ir tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis palei­dimas.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą tai­ky­ti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straips­nio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. skun­dą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują spren­dimą – atsisakyti patvirtinti 2017 m. rugsėjo 6 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įs­taigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir netaikyti nuteistajam S. T. (S. T.) lygtinio paleidimo

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.