- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1S-791-579/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00255-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- S. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. T. (S. T.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. gegužės 4 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. T. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-07-03 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme su 3390 Lt turto konfiskavimu (bausmės pabaiga 2021-04-04).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 4 d. priėmė nutarimą Nr. 357-178, kuriuo nutarė nuteistajam S. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl S. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad byloje esančių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. T. skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skundo autorius nurodo, kad skundžiama nutartis yra šališka, neišsami ir priimta netinkamai taikant BVK 157 straipsnio nuostatas. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei „yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo nenusikals, laikysis įstatymų“ nepagrįstai suteikė atskiros materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos statusą. Tokiu atveju logiška, jog ši aplinkybė reikalauja pagrįstumo, ką būtent šiuo atveju žemesnės instancijos teismas pagrindė, nurodydamas tokias aplinkybes kaip vidaus tvarkos pažeidimai, nusikaltimo pobūdis, nukentėjusiųjų asmenų lūkesčiai, teisingumo principo įgyvendinimas ir t. t. Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatose aiškiai akcentuojama, kad pagrindas manyti, jog asmuo nenusikals ir laikysis įstatymų, kyla iš socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos žemų balų ir jos mažinimo. Tuo tarpu minėtos aplinkybės ir motyvai, kuriuos nurodė teismas, yra priskiriami prie lygtinio paleidimo sąlygos – kitos reikšmingos aplinkybės, kurios šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra numatyta.
Skunde S. T. taip pat nurodo, kad teismas nagrinėjo tik jo teisinę padėtį sunkinančias aplinkybes – socialinio tyrimo išvada, kriminogeniniai veiksniai ir kitos reikšmingos aplinkybės aptartos tik iš neigiamos pusės. Dėl šios priežasties buvo prieita prie neteisingos išvados, kad jis, būdamas laisvėje, vėl nusikals, neturėdamas išsilavinimo, nedirbs ir neves tinkamo gyvenimo būdo, ir pan. Priešingai nei teigia teismas, nuteistasis turi specialybę – jis yra kvalifikuotas dailiųjų dirbinių pynėjas, bausmės atlikimo metu yra gavęs ne vieną padėką už įvairių renginių organizavimą, dalyvavimą įvairiose veiklose, kurios skatina gerų įgūdžių ugdymą. Skundo autorius taip pat pažymi, kad jis kreipėsi į valstybinę įmonę dėl įdarbinimo, taip pat teismui pateikė duomenis apie jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju. Taip pat S. T. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau šios aplinkybės teismas iš viso nenagrinėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. T. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad S. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, taip pat dalyvavo mokymuose „Būti savo proto ir jausmų šeimininku“. Tačiau apygardos teismas nesutinka su socialinio tyrimo išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, kad nuteistajam nustatytos nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 25 iki 21 balo būtent dėl to, kad S. T., dalyvaudamas įvairiose socialinės reabilitacijos programose, keitė nuostatas į priežiūrą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju minėtas nusikalstamos rizikos vertinimo sumažėjimas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo elgesyje yra pakankama pažanga, sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis ir nenusikals. Darant šią išvadą, atsižvelgtina į toliau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes.
Nors skunde kritikuojama skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentacija dėl padaryto nusikaltimo pobūdžio, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju S. T. nesistengė savo elgesio nuosekliai koreguoti teigiama linkme – jis tris kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, už kuriuos du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau pažymėtina, kad itin šiurkštų pažeidimą (buvo neblaivus) nuteistasis padarė po to, kai buvo du kartus paskatintas, o po minėto pažeidimo per beveik dviejų metų laikotarpį buvo skatintas tik vieną kartą. Todėl laikytina, kad S. T. pavyzdingo elgesio apraiškos yra daugiau vienkartinio, deklaratyvaus pobūdžio, o ne nuoseklių pastangų rezultatas.
Šiuo atveju abejonių pakankama S. T. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo su išsilavinimu ir galimybe įsidarbinti susijusios problemos, kurios gali daryti įtaką jo elgesiui lygtinio paleidimo laikotarpiu ir dėl to šis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje pripažintas kaip vienas pagrindinių didinančių jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nuostatos dėl darbo teigiamos, tačiau, apygardos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių šią išvadą. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atvykęs į pataisos įstaigą, 2012-07-20 pateikė prašymą, nurodydamas, kad dirbs pataisos įstaigos jam pasiūlytą darbą (t. 1, b. l. 102), tuo metu dėl darbo vietų stokos jis įdarbintas nebuvo, tačiau vėliau pats dėl darbo nesikreipė ir įsidarbinti nesiekė. Pažymėtina, kad Komisijos 2015 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr. 95-429 netaikyti lygtinio paleidimo S. T. konstatuota, kad jis nėra motyvuotas darbinei veiklai. Po šio nutarimo priėmimo S. T. elgesys šiuo aspektu nepasikeitė, duomenų, pagrindžiančių socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę dėl jo raštiško kreipimosi į VĮ „Mūsų amatai“, jo asmens byloje nėra. S. T. asmens byloje esančiose charakteristikose taip pat nurodyta, kad nuteistasis teigia, jog neformalios nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijos jam nėra svarbios, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis per visą pataisos įstaigoje praleistą laikotarpį nesiekė įsidarbinti, leidžia pagrįstai manyti, kas kriminalinės subkultūros tradicijos daro įtaką jo asmenybei. Be to, nuteistasis laikosi tarp nuteistųjų vyraujančių taisyklių tiek, kiek, jo manymu, jų reikia laikytis, siekiant neapsunkinti gyvenimo pataisos įstaigoje. Taip pat įvertintina ir tai, kad S. T. neigia nusikalstamam pasauliui priklausančių draugų įtaką savo elgesiui, nors nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būtent netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, jam gyvenant laisvėje, socialinio tyrimo išvadoje yra nustatytas kaip vienas iš jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių, kaip ir minėtos aplinkybės dėl jo nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys, charakterizuojantys S. T. mąstymo pokyčius, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis bausmės atlikimo metu deda pakankamas pastangas, siekdamas suvaldyti minėtų kriminogeninių veiksnių įtaką.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog S. T. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pakankamą pagrindą tikėtis nuteistojo teigiamo ir pozityvaus elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu. Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 4 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo S. T. (S. T.) skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.