Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. T. (S. T.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, nuteistas subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme su 3390 Lt konfiskavimu. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 4 d.Komisijos 2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 357-429 nutarta taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei apskundus komisijos 2016 m. spalio 12 d. nutarimą, Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi skundą patenkino ir komisijos nutarimo nepatvirtino konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama.Nuteistasis S. T. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą, kadangi teismui pateikti rašytiniai įrodymai komisijos padarytą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrindžia. S. T. pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pataisos namuose mokėsi ir įgijo specialybę, vykdomųjų raštų jo atžvilgiu negauta, nusikalstamo elgesio rizika žema, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi žalingų įpročių, laisvėje turi realią galimybę įsidarbinti. Teismas į šias aplinkybes nekreipė dėmesio. Nuteistasis V. T. nurodo kategoriškai nesutinkantis su teismo išvada, kad šiuo metu spręsti apie akivaizdžius teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius nėra pagrindo. Tokia išvada rodo teismo šališkumą ir neatitinka byloje esančios medžiagos. Nutartyje nėra jokių argumentų, kodėl lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Atsiliepimu į nuteistojo S. T. skundą negauta. Nuteistojo S. T. skundas atmetamas.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nuteistojo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Nutartyje teisingai nustatyta, kad nuteistasis S. T. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas (yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema), tačiau nutartyje teisingai konstatuota ir tai, kad vien tik šių aplinkybių nepakanka. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš minėtos BVK normos konstrukcijos spręstina, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo tikėtis, kad savo tikslų nuteistasis laisvėje sieks tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (nuteistasis iki komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimo dienos skatintas keturis kartus, mokėsi ir įgijo specialybę, turi teigiamas nuostatas į darbą ir kreipėsi dėl įdarbinimo, palaiko ryšius su artimaisiais), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 21 balo iki 20 balų, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūrio, mąstymo aspektai neduoda pagrindo išvadai, kad nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis yra pakankamas. Nors nuteistasis už gerą elgesį bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, vis tik jo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas du kartus iš kurių vieną kartą už pakankamai grubų pažeidimą (buvo neblaivus). Nors paskirtos nuobaudos ir negalioja, tačiau jos apibūdina asmenį iš neigiamos pusės. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie galimą nuteistojo elgesį laisvėje (nustatytų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų laikymąsi). Ši aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo sėkmingumo yra svarbi, kadangi probacijos taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių lygtinai paleistas asmuo privalo laikytis, nustatymu. Pagrindo manyti, kad nuteistajam S. T. taikomas lygtinis paleidimas turės ilgalaikį poveikį, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neduoda ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad S. T. kai kurį savo netinkamą elgesį ir jo pasekmes yra linkęs minimalizuoti bei racionalizuoti, save pateisinti. Dėl pasitaikančio minimizavimo ne visada tinkamas galimas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų sprendimo strategijų pasirinkimas. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo sumažėjo vienu balu, tačiau vis tik išlieka nustatyti nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: specialybės neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, nuostatos, susijusios su nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių laikymusi. Paminėtos aplinkybės, taip pat nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nevisiškai supranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai yra sietini su nuteistojo noru save teigiamai pristatyti komisijai, o ne su siekiu savo elgesiu įrodyti, kad jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veikų, savo elgesį vertina neigiamai, yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Šiuo aspektu pažymima ir tai, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nors ir gali būti vertinamas, kaip labiau teigiamas, tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis pataisos procese deda maksimalias pastangas tam, kad įrodyti, jog jo atžvilgiu lygtinis paleidimas yra galimas, byloje nėra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stengiasi laikytis režimo reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Kolegija, sutikdama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą šiuo metu dar nėra pagrindo, atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą, priėmė BPK nuostatų neatitinkantį sprendimą. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Nors prokurorė skunde suformulavo prašymą pakeisti komisijos priimtą nutarimą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad prokurorė prašo netvirtinti komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą ir nurodo argumentus, kodėl mano, kad sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįstas.Šiuo atveju, kai komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl komisijos priimto nutarimo pakeitimo. Tačiau prokurorė, kaip minėta, skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo teisę pateikti atsiliepime, pareikšdama savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.