Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. T. (S. T.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties, kuria tenkintas antstolės Daivos Prunskienės prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. T. priklausančiam turtui – automobiliui.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 259 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p. pagrindu, nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš kaltinimo pagal BK 25 str. 3 d. 199 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. pagrindu nuspręsta konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus S. T. pinigus – 3930 Lt, nusikalstamoje veikoje naudotus mobilaus ryšio telefonus NOKIA 1616-2 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir NOKIA 6300 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. T. vardu registruotą automobilį BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3930 Lt, pratęstas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo įvykdymo dienos, uždraudžiant jais disponuoti bei juos valdyti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi patenkinus antstolės Daivos Prunskienės prašymą, panaikintas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. balandžio 13 d. nutarimą su pratęsimais ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis S. T. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad konfiskuoti automobilį pagrindo nėra, nes jis reguliariai moka ieškinį, iš jo ir kitaip buvo išieškoti pinigai. Skunde pažymima, kad iš jo buvo konfiskuoti 3930 Lt bei pastoviai yra mokami pinigai antstoliui. Be viso to, Vilniaus apygardos teismas, tenkinęs antstolės prašymą konfiskavo iš jo ir automobilį, kuris buvo įgytas už asmenines lėšas dar 2008 m.

Nuteistojo S. T. skundas atmetamas.

BPK 151 str. 1 d. numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniam asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 str. 6 d. įtvirtinta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo nusprendžia nutartimi teismas, kurio žinioje yra byla. Šio straipsnio 8 d. numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, BK 72 str. 2 d. pagrindu, be kito S. T. priklausančio turto, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotas pastarojo vardu registruotas automobilis BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo nuosprendžiu, taip pat buvo nuspręsta byloje taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą minėtam automobiliui pratęsti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo įvykdymo dienos, uždraudžiant juo disponuoti bei jį valdyti.

Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiui, teismas remdamasis BPK 357 str. 6 d. nuostata, 2013 m. balandžio 8 d. antstolės Daivos Prunskienės kontorai išsiuntė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo procesinio sprendimo kopiją dėl S. T. vardu registruoto automobilio BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, konfiskavimo, bei apie tai informavo Vilniaus apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją.

Antstolė D. Prunskienė kreipėsi į apygardos teismą su prašymu spręsti klausimą dėl arešto panaikinimo automobiliui BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog automobilio konfiskacija nėra įvykdyta, kadangi valstybinė mokesčių inspekcija su Vilniaus apygardos teismo areštu nevykdo automobilio konfiskacijos, reikalaudama, kad minėtas areštas būtų panaikintas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi antstolės D. Prunskienės prašymas tenkintas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. balandžio 13 d. nutarimą su pratęsimais ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį S. T. turtui – automobiliui BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš 2016 m. sausio 5 d. pranešimo apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto registre Nr. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas dėl automobilio konfiskavimo užtikrintas kitomis priemonėmis, t. y. 2016 m. sausio 5 d. įregistruotas to paties turto areštas pagal antstolės surašytą turto arešto aktą (identifikacijos kodas (duomenys neskelbtini)).

BPK 11 str. 1 d. nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą reglamentuoja BPK 151 str. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o, bylą atidavus į teismą, teismas sprendžia, kokios apimties taikyti procesinę prievartos priemonę, į kokį turtą apriboti nuosavybės teisę, taip pat įstatymas numato galimybę ją naikinti.

Susipažinus su skundžiamos teismo nutarties motyvais, įvertinus apelianto skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenis, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. balandžio 13 d. nutarimu su pratęsimais, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. T. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti bei jį valdyti, apygardos teismo panaikintas pagrįstai, siekiamam tikslui pasiekti. Kaip jau minėta pirmiau, Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis BPK 357 str. 6 d. nuostata, antstolės kontorai išsiuntė vykdomąjį raštą ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo kopiją dėl S. T. vardu registruoto automobilio konfiskavimo, t. y. teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą, arešto aktu buvo areštuotas S. T. vardu registruotas automobilis BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) Tačiau, kadangi S. T. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. balandžio 13 d. nutarimą su pratęsimais ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tai sustabdė antstolio, vykdančio tokio turto konfiskavimą, veiksmus, t. y. teismo išduoto vykdomojo dokumento įvykdymą. Pažymėtina, kad bet kokios procesinės prievartos priemonės, tarp jų ir suvaržytos nuosavybės teisės, turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, minėtam turtui taikomu apribojimu, kuris įpareigoja antstolį stabdyti nurodyto turto konfiskavimo veiksmus, yra nevykdoma teismo procesiniu sprendimu skirta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl, nepanaikinus šios procesinės prievartos priemonės, teismo procesiniu sprendimu skirtas nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas, nebūtų įvykdytas. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad antstolės D. Prunskienės turto arešto aktu (identifikacijos kodas (duomenys neskelbtini)) areštavus nuteistojo S. T. turtą – automobilį BMW 528, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaikinta rizika į šio turto praradimą, panaikinus taikytą procesinę prievartos priemonę baudžiamojoje byloje, ką pagrįstai skundžiamojoje nutartyje iš esmės pažymėjo ir apygardos teismas.

Apelianto skundo argumentai, kad pagrindo konfiskuoti automobilį nėra, nes iš jo jau buvo konfiskuoti 3930 Lt bei pastoviai yra mokami pinigai antstoliui, taip pat tai, kad automobilis buvo įgytas už asmenines lėšas, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį. Be to, pažymėtina, kad priešingai nei skunde nurodo apeliantas, šia skundžiama teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl S. T. priklausančio automobilio konfiskavimo, ja buvo sprendžiamas klausimas dėl procesinės prievartos priemonės (laikino nuosavybės teisės apribojimo), kurios taikymas buvo pratęstas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo dienos, tolimesnio taikymo. Gi baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas remiantis BK 72 str. pagrindu skirtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, kurios taikymo, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų, S. T. neginčijo nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Esant išdėstytų aplinkybių pagrindui, naikinti skundžiamą teismo nutartį S. T. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. T. (S. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.