Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Irmanto Mikelionio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu E. B. (E. B.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 2 d., apie 19 val., Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 185 esančioje Romų bendrijoje iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 70 Lt įgijo tyrimo metu nenustatytą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir tyrimo metu nenustatytą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

E. B. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas šios bylos atveju būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kilti yra įgijimas ne daugiau kaip 0,2 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir ne daugiau kaip 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kilti užtenka įgyti bet kokius minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bet ne didesnius nei nurodyta šiose rekomendacijose, kiekius.

Kasatorius pažymi, kad neobjektyvi pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad E. B. šlapime rasta narkotinės ir psichotropinės medžiagos pėdsakų, įrodo tik minėtų medžiagų suvartojimą. Kasatorius nesutinka ir su apygardos teismo išvada, kad nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, jog E. B. veikoje yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, numatyto pažeidimo požymių. Nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tik nustačius tikslų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias suvartojo kaltinamasis, kiekį galima kvalifikuoti jo veiką remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, o administracinei atsakomybei pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį kilti nebūtina nustatyti tikslaus šių medžiagų, suvartotų kaltinamojo, kiekio. Atsakomybė už analogiško pobūdžio veikas – neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti – numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu kai ATPK 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už šių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Prokuroras pažymi, kad tiek remiantis kaltinamojo parodymais, tiek vadovaujantis elementaria logika darytina išvada, kad šiuo atveju narkotinės ir psichotropinės medžiagos už atlygį pirmiausia buvo įgytos, o tik vėliau suvartotos.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

E. B. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 2 d., apie 19 val., Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 185 esančioje Romų bendrijoje iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 70 Lt įgijo tyrimo metu nenustatytą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir tyrimo metu nenustatytą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Kasatorius nesutinka su teismų padaryta išvada, kad E. B. veikoje nėra BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties, ir teigia, jog Vilniaus apygardos teismas bylos įrodymus įvertino, neišsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, nepatikrinęs iš kiekvieno įrodymų šaltinio gaunamos informacijos, nepalyginęs jos su informacija, gaunama iš kitų šaltinių, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti teismų sprendimų remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuroras nenurodė, jog bylos aplinkybės buvo neišsamiai ištirtos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, nauju kaltinimu, nurodydamas naują aplinkybę, kad E. B. įsigijo nenustatytą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino (ikiteisminio tyrimo metu E. B. buvo pareikštas kaltinimas įsigijus psichotropinės medžiagos – amfetamino), bei prašė apklausti nuteistąjį. Apygardos teismas šiuos prašymus patenkino, apklausė nuteistąjį E. B., vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kitų prašymų dėl pakartotino bylos įrodymų ištyrimo nebuvo pareikšta. Taigi kasatoriaus argumentas dėl neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo neturi objektyvaus pagrindo.

Prokuroras taip pat nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino iš kiekvieno įrodymų šaltinio gaunamos informacijos, nepalygino jos su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Iš apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas analizavo kasatoriaus paminėtus įrodymus, būtent nuteistojo parodymus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1883 išvadoje bei specialisto išvadoje Nr. T-N 1292/09 (01) esančius duomenis ir išdėstė motyvus dėl jų vertinimo. Pažymėtina, kad prokuroras neatkreipė dėmesio į tai, kad šie trys įrodymai, anot prokuroro, neabejotinai patvirtinantys kaltinimą, patvirtina ir bylai reikšmingas aplinkybes, kurios skiriasi. E. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad jis įgijo heroino ir amfetamino. Teisiamajame posėdyje jis taip pat patvirtino šias aplinkybes, paaiškindamas, kad jam teko vartoti tik heroiną ir amfetaminą (b. l. 131). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1883 nurodyta, kad, pagal tiriamojo E. B. žodžius, jis 2009 m. lapkričio 3 d. vartojo heroino bei amfetamino (b. l. 31). Specialisto išvadoje Nr. T-N 1292/09 (01) nustatyta, kad E. B. šlapime rasta morfino ir pėdsakų metamfetamino (b. l. 30).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas.

Šioje byloje esančiais įrodymais (E. B. parodymai, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, specialisto išvada Nr. T-N 1292/09 (01)) tiksliai nenustatyta, kokias konkrečiai narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo E. B., ir visiškai nenustatytas tokių medžiagų kiekis, nes šias medžiagas kaltininkas buvo suvartojęs. Taigi išnaudojus visas galimybes nenustatytas inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas. Dėl to abiejų instancijų teismai teisingai konstatavo, kad kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, pagrįstas prielaidomis, nesant objektyvių įrodymų dėl šios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo E. B. veikoje. Byloje esančiais įrodymais konstatuotinas tik faktas, kad E. B. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, t. y. jo veikoje yra ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių.

Atmestinas prokuroro argumentas, kad, nustačius, jog E. B. veikoje yra ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių, bei atsižvelgus į ATPK 9 straipsnio 2 dalį, jo veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes tokiu atveju narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo faktas būtų preziumuojamas šių medžiagų vartojimo faktu, o tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatoms. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų teismų sprendimų naikinimo ar pakeitimo pagrindų kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą.