- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- T-98-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66470-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- O. J.
- Kategorijos
- 1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo O. J. (O. J.) prašymą nuosprendžio vykdymo metu dėl bausmių subendrinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu O. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių bendrinimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė O. J. skirta 4 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuota nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2018 m. birželio 26 d. 9 val. 10 min. iki 2018 m. birželio 26 d. 15 val. 36 min. (viena diena) ir kardomasis kalinimas nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 26 d. gautas nuteistojo O. J. prašymas dėl bausmių, paskirtų Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimu, subendrinimo.
3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 8 d. gautas O. J. papildomas prašymas dėl bausmių bendrinimo (nurodoma atsiliepimas).
II. Teikimo argumentai
4. Teikimu nuteistasis O. J. prašo peržiūrėti jo bylą ir BK pakeitimus, subendrinti bausmes, švelninti bausmę. Teikimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nuteistasis atlieka bausmę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir to pasėkoje buvo etapuotas iš Vokietijos, kur taip pat atlikinėjo bausmę nuo 2021 m. sausio 28 d. (neįskaičiuoti atlikti 18 mėnesių). Šis laikotarpis bausmės atlikimo Vokietijoje nebuvo subendrintas su Lietuvoje padarytu nusikaltimu bei nebuvo atsižvelgta į patį bausmės sušvelninimą, kadangi BK 63, 64 straipsnių nuostatos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 362¹ straipsnio nuostatos tai numato.
4.2. Pats dalykas kaip bausmių sušvelninimas ar jų bendrinimas numatomas pateikus motyvus, dėl kurių teismas atsižvelgia taikyti pagal BPK, BK straipsnių nuostatas, kadangi bausmę Vokietijos šalyje atliko, o pats teistumas neišnykęs. Šioje situacijoje Lietuvoje Vilniaus apygardos teisme į tai nebuvo atsižvelgta bei netaikytos pagal įstatymą teisės aktų normos, bausmė iš esmės švelnėja.
4.3. Nori pažymėti, kad tik Lietuvos teismas gali jo situacijoje bendrinti ar iš esmės švelninti bausmę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nes yra Lietuvos pilietis.
4.4. Teismui būtų teisinga subendrinti ar iš dalies jam švelninti bausmes su Vokietijoje padarytu nusikaltimu, kadangi bausmės tikslai Vokietijoje pasiekti ir to pasėkoje etapuotas iš karto į įkalinimo įstaigą. Iš esmės bausmės gavosi supliusuotos, o pats BK 63, 64 straipsnis pažeistas. Todėl būtų teisinga manyti, kad teismas, atsižvelgdamas į jo bausmės atlikimo laikotarpį Vokietijoje, priimtų naują teismo sprendimą, kuris neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19, 21, 25, 29, 109 straipsnių nuostatoms ir BK 3 straipsniui.
5. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. birželio 8 d. gautas O. J. vardu papildomas prašymas (nurodoma atsiliepimas), kuriuo prašoma atsižvelgti į teismų praktiką dėl bausmės įskaičiavimo subendrinant bausmes. Nurodoma, kad bausmė turėtų švelnėti, jeigu būtų įskaityta Vokietijoje atlikta bausmė. Akcentuojama teismų praktika baudžiamojoje byloje Nr. 1-1179-957/2022
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistasis O. J. prašo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų subendrinta su Vokietijos Federacinės Respublikos teismo anksčiau paskirta ir, nuteistojo teigimu, atlikta laisvės atėmimo bausme. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra teisinio pagrindo.
8. Tarptautinėje teisėje atsižvelgimas į užsienio valstybės teismo nuosprendžius yra numatytas 1970 m. Europos konvencijoje dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – Pamatinis sprendimas), kuris įgyvendintas BK 27 ir 97 straipsnių pakeitimais. Taigi, nacionalinis teismas atsižvelgia ir į užsienio valstybės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, spręsdamas visų pirma ankstesnio teistumo pasekmes (pvz. skiriant bausmę, atleidžiant nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, nustatant pavojingą recidyvą).
9. Pamatinis sprendimas, įgyvendinantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą abipusio pripažinimo principą, remiasi lygiavertiškumo principu, kuris reiškia, kad užsienio valstybės teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisinės aplinkybės turi būti prilyginamos nacionalinio teismo nuosprendžio aplinkybėms tiek, kiek teismas atsižvelgtų į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius pagal nacionalinę teisę (Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 1 dalis) bei nesikišimo principu, pagal kurį atsižvelgimas negali reikšti, jog ankstesnis užsienio valstybės nuosprendis būtų kaip nors peržiūrimas ar keičiamas (Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 3, 4 dalys).
10. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Lietuvos Respublika kitos valstybės prašymu būtų perėmusi nuteistajam O. J. paskirtos bausmės vykdymą, taip pat O. J. atžvilgiu nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas už užsienyje padarytą veiką, visgi pareiškėjas prašo bendrinti užsienio ir nacionalinio teismų paskirtas bausmes tik atsižvelgiant į užsienio valstybės teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau pagrindas subendrinti kitos valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme gali atsirasti tuomet, jeigu nuosprendį priėmusios valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvos Respublikos institucijas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei šis nuosprendis būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-61-487/2023). Šioje byloje tokių duomenų nėra, jų nepateikė ir nuteistasis. Dėl šios priežasties minėtais Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimas, po kurio būtų galimas sprendimas ir dėl nuteistajam Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nuteistojo teigimu, atliktos laisvės atėmimo bausmės įskaitymo į jam nustatytos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą, nėra galimas. Šiuo atveju taip pat nėra galimas ir nuteistojo skunde prašomas bausmės švelninimas, kadangi iš bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, koks būtent bausmių subendrinimas turėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi užsienio valstybės nuosprendis, kaip jau minėta anksčiau, nėra suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Jokių argumentų šiuo klausimu nepateikia ir nuteistasis skunde.
11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, įgyvendinant Pamatinio sprendimo nuostatas Lietuvos Respublikoje, buvo padaryti BK 27 straipsnio (Nusikaltimų recidyvas) bei 97 straipsnio (Teistumas) pakeitimai. Tačiau taisyklės dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, nebuvo pakeistos. Taigi, įgyvendinant šį Europos Sąjungos teisės aktą, Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose nebuvo nustatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais. Kaip minėta, bausmių bendrinimas yra nustatytas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės priimtas nuosprendis perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Todėl nacionalinis teismas subendrinti bausmes, neįgyvendinus šios bausmės vykdymo perdavimo procedūros, neturi teisinio pagrindo.
12. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus ir jo nurodomą teismų praktiką, pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nuosprendyje spręsdamas O. J. sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymą į bausmės atlikimo laiką nurodė, kad 2022 m. birželio 1 d. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros gavus pranešimas, kad 2022 m. gegužės 31 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą 2021 m. lapkričio 27 d. Europos arešto orderį buvo perimtas ir konvojuotas O. J. Taip pat byloje yra Generalinės Drezdeno prokuratūros raštas, iš kurio matyti, kad O. J. Vokietijoje kitoje byloje buvo įkalintas iki 2022 m. gegužės 27 d., o vėliau jo sulaikymas buvo tęsiamas laukiant arešto orderio vykdymo (3 t., b. l. 103). 2022 m. gegužės 31 d. pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, O. J. patalpintas į Vilniaus aps. VPK areštinę (t. 3, b. l. 86). 2022 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kuria O. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Taigi į bausmės atlikimo laiką teismas įskaitė laikiną sulaikymą (BK 66 straipsnis) ir kardomąjį kalinimą nuo 2022 m. gegužės 28 d., kai O. J. buvo sulaikytas laukiant arešto orderio vykdymo.
13. Dėl teikimo prašymo atsižvelgti į BK pakeitimus pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu O. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kurio pakeitimai 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) neturi įtakos O. J. teisinei padėčiai. Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių bendrinimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Pastaruoju nuosprendžiu O. J., be kita ko, nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kurios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) pakeitimai taip pat neturi įtakos O. J. teisinei padėčiai. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi) paskirta bausme. Pastaruoju nuosprendžiu O. J. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, kurios redakcija po nusikalstamos veikos padarymo nepakito, taigi bendrintai bausmei švelninti pagrindo nėra.
14. Tačiau minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu O. J. taip pat nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kurios naujos redakcijos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d) sankcijoje numatytos ir papildomos alternatyvios švelnesnės bausmės rūšys, todėl laikytina, kad naujoji BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistojo padėtį.
15. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).
16. Teismas, siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 362¹ straipsnį ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 253 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad perkvalifikavus nusikalstamą veiką neprivaloma skirti švelnesnės bausmės, atsižvelgiama į aplinkybes, buvusiais nuosprendžio priėmimo metu. Nuteistajam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.) paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė nėra per griežta, pagrįsta teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytais motyvais, teisingumo principo nepažeidžia, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 362¹ straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo O. J. prašymo netenkinti.
O. J. nusikalstamą veiką, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.