Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios E. A. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties, kuria trims mėnesiams nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 29 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamiesiems E. A. ir R. A. priklausantį turtą – 9743 Eur, visiškai uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiomis kratos metu rastomis ir paimtomis piniginėmis lėšomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su R. A., ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo mėnesio pabaigos, siekdama išvengti galimo turto konfiskavimo, pagamino, gabeno, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą bei pasikėsino atgauti laikinai apribotą didelės vertės turtą – jų sūnui T. A. priklausantį automobilį BMW328 VIN (duomenys neskelbtini), t. y. E. A., veikdama kartu su R. A., žinodama, kad automobilis BMW328 VIN (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso jos sūnui T. A., tačiau pagal dokumentus buvo UAB (duomenys neskelbtini) turtas, kuriam 2017 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu buvo uždėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 15 d. susitarė, kad ji, E. A. sukurs UAB (duomenys neskelbtini) blankus ir paruoš dokumentus dėl automobilio grąžinimo.

2. R. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio 21 d., Vilniaus mieste dėl savanaudiškų tikslų subūrė organizuotą grupę, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus - neteisėtai kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jas sistemingai platinti.

3. R. A. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su E. A., ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, siekdamas išvengti galimo turto konfiskavimo pagamino, gabeno, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą bei pasikėsino atgauti didelės vertės turtą - jų sūnui T. A. priklausantį automobilį BMW 328, VIN (duomenys neskelbtini), kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tai yra E. A., veikdama su R. A., žinodama, kad automobilis BMW 328, VIN (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso jų sūnui T. A., tačiau pagal dokumentus buvo UAB (duomenys neskelbtini) turtas, kuriam 2017 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 15 d. susitarė, kad E. A. sukurs UAB (duomenys neskelbtini) blankus ir paruoš dokumentus dėl automobilio grąžinimo.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. liepos 27 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas – 13434 Eur (t. 14, b. l. 19-20).

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 29 d. nutarimu laikinas nuosavybės tesės apribojimas į minėtas kaltinamiesiems E. A. ir R. A. priklausančias pinigines lėšas buvo paskirtas pakartotinai, praleidus šios procesinės priemonės pratęsimo terminą (t. 14, b. l. 74-75).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo į minėtas kaltinamiesiems E. A. ir R. A. priklausančias pinigines lėšas pratęsė iki 2019 m. liepos 29 d., be to 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo patikslinta piniginių lėšų suma, į kurią nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir nustatyta, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas į kaltinamiesiems E. A. ir R. A. priklausančias pinigines lėšas – 9743 Eur (t. 14, b. l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

10. Kaltinamosios E. A. gynėjo skundas atmetamas.

11. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

12. BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo pagrįstumo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuojamas tas, pas kaltininką ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

13. Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamųjų E. A. ir R. A. turtą – 9743 Eur terminas skundžiama nutartimi pratęstas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamu atveju paskirtas ir taikomas kaltinamųjų E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje kratos metu surastoms piniginėms lėšoms. Kaltinamosios E. A. gynėjas skunde teigia, jog piniginės lėšos, kurioms šioje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytos teisėtai, tie pinigai yra E. A. gaunama draudiminė išmoka už sudegusią pirtį. Tačiau, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 ar 72³ straipsniuose numatytas turto konfiskavimas/išplėstinis turto konfiskavimas. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 ir 72³ straipsniai) taikymu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą/išplėstinį turto konfiskavimą. Taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Kaip teisingai skunde nurodo kaltinamosios gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje E. A. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, kurios įrankis, priemonė ar rezultatas negali būti piniginės lėšos, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas panaikinti kaltinamosios atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę. E. A. kaltinama nusikalstamą veiką padariusi bendrininkaudama su savo sutuoktiniu R. A., kuris šioje baudžiamojoje byloje, be kita ko, kaltinamas labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir šių medžiagų kontrabanda, padarymu. Šią aplinkybę, įvertinus kontekste su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. tai, kad pinigai, į kuriuos taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, rasti kratos metu abiejų sutuoktinių – E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje, kurioje jie kartu gyvena, santuokos kaltinamieji nėra nutraukę, darytina išvada, jog minėti pinigai gali būti susiję ir gauti iš R. A. nusikalstamos veikos. Šios išvados nepaneigia kaltinamosios gynėjo skundo argumentas, kad pinigus, kurie buvo rasti ir paimti kartos metu E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje, E. A. gavo kaip draudiminę įmoką už sudegusią pirtį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog draudimo įmoka gauta 2017 m. birželio 22 d., t. y. beveik prieš metus laiko iki kratos kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje atlikimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prieš kratą E. A. būtų ėmusi dideles grynųjų pinigų sumas iš savo banko sąskaitų. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad E. A. beveik prieš metus laiko iki kratos atlikimo gavo iš draudimo bendrovės tam tikrą pinigų sumą, tačiau ši aplinkybė savaime nėra pagrindas išvadai, jog kratos E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje metu surasti ir paimti pinigai, buvo būtent dalis E. A. draudimo bendrovės sumokėtų pinigų. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad piniginės lėšos, kurioms šioje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galėjo būti gautos tiek iš teisėtų šaltinių, tiek ir iš kitų, tarp jų ir neteisėtų, veikų. Šių aplinkybių nepaneigia ir kaltinamosios gynėjo skundo argumentas, kad dar 2006 metais kaltinamieji E. A. ir R. A. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią kaltinamųjų po šios sutarties sudarymo įgytas turtas tampa jų asmenine nuosavybe. Kaip minėta, piniginės lėšos, kurioms nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo surastos E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje, kurioje abu kaltinamieji gyvena, o pagal bylos duomenis nėra galimybės nustatyti tikslios kratos metu surastų pinigų priklausomybės. Be to, pažymėtina, kad, nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, jų termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, nevertinama, kokius konkrečius galimo turto konfiskavimo požymius atitinka turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų ir paimtų piniginių lėšų priklausomumo ir teisėtumo klausimą išsiaiškins bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, tuo pačiu bus išspręstas ir galimas turto konfiskavimo klausimas.

15. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nepažeistas proporcingumo principas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios E. A. piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams.

16. Kaltinamosios E. A. gynėjas skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi nepagrįstai sumažino piniginių lėšų, kratos metu rastų ir paimtų E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje, sumą nuo 13343 Eur iki 9743 Eur. Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. gegužės 29 d. kratos protokolo, atlikus kratą E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje, iš tiesų, buvo rasta ir paimta iš viso 13343 Eur (t. 9, b. l. 61-78). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi patikslino, kad kratos metu E. A. ir R. A. gyvenamojoje vietoje, rasta ir paimta ne 13343 Eur, o 9743 Eur. Šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nagrinėja kaltinamosios E. A. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šio teismo nagrinėjimo dalykas. Todėl tenkinti kaltinamosios gynėjo skundo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

17. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamosios E. A. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios E. A. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį, kuria trims mėnesiams nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 29 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamiesiems E. A. ir R. A. priklausantį turtą –9743 Eur, visiškai uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.