- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-144-658/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66470-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- O. J.
- Kategorijos
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
- 1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.6.2.1Sprendimų dėl laisvės atėmimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje (BPK 365-5 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo O. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nuteistojo O. J. nusikalstama veika, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nuteistojo O. J. prašymas dėl Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimu paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu O. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir O. J. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas O. J. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. birželio 26 d. 9 val. 10 min. iki 2018 m. birželio 26 d. 15 val. 36 min. (viena diena) ir suėmime nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos išbūtas laikas .
2. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 26 d. gautas nuteistojo O. J. prašymas dėl bausmių, paskirtų Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimu, subendrinimo. Taip pat 2023 m. birželio 8 d. gautas ir papildomas O. J. prašymas, įvardintas kaip atsiliepimas, dėl bausmių subendrinimo.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistojo nusikalstama veika, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nuteistojo O. J. prašymas dėl bausmių subendrinimo netenkintas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Nuteistasis O. J. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: subendrinti jam Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos nuosprendžiais paskirtas bausmes bei švelninti jo teisinę padėtį. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 ir 362¹ straipsniai numato galimybę švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad naujoji BK 253 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina nuteistojo padėtį, tačiau iš esmės jo teisinė padėtis skundžiama nutartimi palengvinta nebuvo.
6. Taip pat O. J. turėtų būti subendrintos skirtingų valstybių nuosprendžiais paskirtos bausmės. Nesubendrinus Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos nuosprendžiais paskirtų bausmių, būtų pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos. Taip pat, nesubendrinus bausmių, susiklosto tokia situacija, kad vienu metu nuteistasis atlieka dviem skirtingais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamu atveju būtų teisinga taikyti visas įmanomas BK ir BPK straipsnių nuostatas tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas.
7. Atsiliepimų į pateiktą skundą nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo O. J. skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo O. J. skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl O. J. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (ne)subendrinimo su Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimu paskirta bausme, tinkamai aiškino bei taikė BK 3 straipsnio BPK 362¹ straipsnio nuostatas, taip pat tinkami aiškino bei taikė ir tarptautinės teisės nuostatas, todėl skundžiama apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis O. J. prašo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų subendrinta su, kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (t. 4, b. l. 22–28), Vokietijos Federacinės Respublikos teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimu jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra jokio teisinio pagrindo.
10. BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos reglamentuoja taisykles dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šių nuostatų pagrindu teismai skiria subendrintas bausmes asmenims, nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą. Tačiau BK 63 ir 64 straipsniuose nenurodyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, aptariamu atveju teismas neturi galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas.
11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme gali kilti tuomet, jeigu nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymas Nr. XII-1322) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas bei suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu.
12. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų pateiktą kreipimąsi dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos O. J. šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties minėtais Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais O. J. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimas, nėra galimas. Taigi, nesant užsienio valstybės kompetentingos institucijos kreipimosi dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, nacionalinis teismas neturi teisinio pagrindo subendrinti bausmes, neįgyvendinus šios bausmės vykdymo perdavimo procedūros. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas, atsakydamas į kasacinio skundo argumentą dėl netinkamo BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo, akcentavo, kad bet kokia intervencija į užsienio valstybės teismo priimtą (nagrinėjamu atveju – į Vokietijos Federacinės Respublikos teismo 2021 m. liepos 27 d.) sprendimą, nesant tarptautinėje ir (ar) ES teisėje nustatyto pagrindo, yra negalima (2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalys) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2021).
13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog O. J. skirtingų valstybių teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti nėra teisinio pagrindo.
14. Skunde taip pat išdėstytas prašymas, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, švelninti nuteistojo O. J. teisinę padėtį.
15. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
16. Nuosprendžio vykdymo metu, vadovaudamasis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija (BPK 362¹ straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas O. J. prašymo turinį, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015, kad nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, sprendė ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą O. J. pripažintas kaltu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, perkvalifikavimo klausimą.
18. 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.
19. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu O. J. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kurios pakeitimai 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) neturi įtakos O. J. teisinei padėčiai. Naujoji BK 253 straipsnio 2 dalies redakcija numato papildomą alternatyvią veiką (ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų siuntimą), o jos sankcija išliko nepakitusi. Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Pastaruoju nuosprendžiu O. J., be kita ko, pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos pakeitimai 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d.) įtakos O. J. teisinei padėčiai taip pat neturi. Ir šiuo atveju straipsnio sankcija išliko nepakitusi. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžiu (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi) paskirta bausme. Šiuo nuosprendžiu O. J. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, kurios redakcija po nusikalstamos veikos padarymo nepakito. Taip pat O. J. pripažintas kaltu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau šių straipsnių redakcijos po nusikalstamų veikų padarymo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 keistos taip pat nebuvo.
20. Kaip pagrįstai nustatyta skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartyje, minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu O. J. taip pat pripažintas kaltu ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ne tik numatytos papildomos alternatyvios veikos (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų siuntimas ir panaudojimas), kurios įtakos nuteistojo O. J. teisinei padėčiai neturi, bet baudžiamojo įstatymo pakeitimais šio straipsnio sankcijoje buvo įtvirtintos naujos alternatyvios švelnesnės bausmės. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 253 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatytos šios alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 253 straipsnio 1 dalies redakcijoje be minėtų bausmių nustatytos ir naujos alternatyvios bausmės – bauda ir laisvės apribojimas.
21. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl skundžiama nutartimi O. J. nusikalstama veika, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), pagrįstai perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
22. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad, perkvalifikavus O. J. nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), koreguoti už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.
23. Vilniaus rajono apylinkės teismas, skirdamas O. J. bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė, kad padarytas nusikaltimas yra apysunkis, O. J. teistas, taip pat iki šio Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo padarė naujas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, yra pakankamai jauno amžiaus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė ženkliai už laisvės atėmimo bausmės vidurkį mažesnę bausmę, t. y. laisvės atėmimą 1 metams. Pažymėtina ir tai, kad naujosios baudžiamojo įstatymo redakcijos įsigaliojimas savaime nesudaro pagrindo švelninti ar kitaip keisti O. J. paskirtos bausmės. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat buvo numatyta ir alternatyvi arešto bausmė, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, O. J. nusprendė skirti būtent griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatė sankcijos ribose, o naujoje BK 253 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje numatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės laikotarpis (iki 5 metų) išliko nepakitęs. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad nuteistajam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimo turi būti švelninama.
24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo O. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.