Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Čepukėnienės ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini) mieste dėl savanaudiškų tikslų subūrė organizuotą grupę, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai kontrabandos būdu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jas sistemingai platinti. R. A. 2016 m. sausio mėn. į nusikalstamą veiką pasitelkė A. G., pravarde „G.“, O. P., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, ir T. A., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, davė bendrininkams patarimus dėl atsargumo ir konspiracijos laikymosi, parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė, rengdavo susitikimus, kuriuose organizuotos grupės nariai planavo ir aptarinėjo narkotinių medžiagų disponavimą, t. y. įgijimą, laikymą, gabenimą, realizavimą ir kontrabandos būdą, kainas, kokybę ir pinigų pasiskirstymą.

1.1. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. 2016 m. kovo – balandžio mėn., nusikalstamai veikai palengvinti pasiūlė A. G. ir O. P. įgyti transporto priemonę – „Citroen“ markės automobilį, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui, įrengti jame slėptuvę, įgyti navigaciją, nurodė sutelkti bendrininką, kuriam paskyrė narkotinių medžiagų kurjerio – gabentojo vaidmenį, t. y. narkotinių medžiagų, skirtų gabenti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką įgytu automobiliu bei paskyrė A. G. būti atsakingam už narkotinių medžiagų įgijimą, atsiskaitymą, medžiagos kokybę, paėmimą ir pakrovimą (duomenys neskelbtini) bei savo ir O. P. dalies realizavimą. O. P., saistomas giminystės ryšiais ir turėdamas R. A. pasitikėjimą, buvo paskirtas atsakingu prižiūrėti A. G., tai yra koordinuoti jo veiksmus, be to kontroliuoti racionalų ir pagrįstą pinigų panaudojimą organizuotos grupės veikloje. Taip pat įvykdžius narkotinių medžiagų kontrabandą ir A. G. realizavus narkotines medžiagas gauti atitinkamą pinigų sumą pagal išankstinį susitarimą. T. A. buvo paskirtas atsakingu už tiesioginį narkotinių medžiagų įgijimą (duomenys neskelbtini) ir jų kontrabandą, už saugų pinigų, narkotinei medžiagai įsigyti, gabenimą bei atgabenus narkotines medžiagas turėjo jas kartu su A. G. padalinti ir paskirstyti organizuotos grupės nariams, po ko savo ir tėvo – R. A. dalį realizuoti.

1.2. Po ko organizuotos grupės nariai T. A., O. P. ir A. G. 2016 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) mieste rado tinkamą automobilį – „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gegužės 6 d. A. G. įgijo minėtą automobilį už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – ne daugiau kaip už 6 5000 Eur ir užregistravo M. G. vardu. Tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, A. G. minėtą automobilį O. P. nurodymu nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, o po kelių dienų O. P. kartu su R. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur paliko R. S., kuris 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – 1 500 Eur, automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dugne, po salono sėdynėmis įrengė slėptuvę.

1.3. Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, R. A. nurodymu, organizuotos grupės nariai ne mažiau trijų kartų pakeitė automobilio „Citroen C4 Picasso“ valstybinius numerius, įgijo mobiliojo ryšio telefonus „BlackBerry“, tarpusavyje ryšiams palaikyti bei prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini) kurjeriui turėjo būti įteiktas analogiško modelio telefonas, o A. G. prieš kiekvieną kelionę turėjo keisti sau ir kurjeriui SIM korteles, be to, R. A. perdavė A. G. lapelį su kelionės maršrutu bei nurodė į įgytą navigaciją įvesti maršrutą, o grįžus iš kelionės ištrinti.

1.4. 2016 m. rugsėjo mėn. A. G., T. A. ir O. P. nusikalstamai veikai palengvinti už bendrus organizuotos grupės narių pinigus – 300 Eur įgijo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jame neteisėtai laikyti atgabentą iš (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą bei paliko jį prie A. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini).

1.5. Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn. O. P. ir A. G. į nusikalstamos veikos darymą, kurjerio vaidmenyje, siekiant neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą kontrabandos būdu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, pasitelkė S. B., aptarė su juo, kad už kiekvieną atvežtą į Lietuvos Respublikos kilogramą narkotinės medžiagos mokės jam po 500 Eur.

1.6. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. nurodymu A. G. 2017 m. rugpjūčio mėn. išskrido į (duomenys neskelbtini) miestą, kur pasirinko narkotinės medžiagos rūšį ir su tyrimo nenustatytu asmeniu susitarė dėl labai didelio kiekio – 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neteisėto įgijimo, su kuriuo prieš tai telefonu kontaktavo pats R. A.. Po ko A. G. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo mėn. viduryje instruktavo S. B. dėl kelionės į (duomenys neskelbtini), suteikėjam mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, perdavė kelionės maršrutą ir nurodė sutartinius žodžius, kurios S. B. turėjo pranešti A. G. kirsdamas kelionės maršruto šalį bei nurodė, kur apsistoti. Po ko A. G. ir T. A. paslėpė ne mažiau kaip 16 000 Eur „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) oro filtre, iš kurių 8 000 Eur buvo A. G. ir O. P. ir 8 000 Eur T. A. ir R. A., po ko S. B. vienas išvyko į (duomenys neskelbtini), kur 2017 m. rugsėjo mėn. tyrimo nenustatytas asmuo paėmė iš S. B. automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paslėpė į slėptuvę apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Vykdant A. G. nurodymą, kitą dieną S. B. neturėdamas leidimo, minėtu automobiliu R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas neteisėtai atgabeno kontrabandos būdu iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2017 m. rugsėjo mėn. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bei gavo atlygį 4 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų. Po ko T. A. 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) išėmė iš slėptuvės narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), padalino: 4 kg minėtos narkotinės medžiagos sau – T. A. ir R. A. bei 4 kg A. G. ir O. P. bei paliko automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, po ko dalį minėtų narkotinių medžiagų iki 2017 m. gruodžio mėn. vidurio organizuotos grupės nariai pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste ir bendrai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 Eur, kitą dalį – 0,76 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) A. G. neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 21 d., kai tą pačią dieną apie 22:20 val. atliktos kratos metu jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį – 0,412 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) organizuotos grupės nariai neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 28 d., kai tą pačią dieną apie 14 val. policijos pareigūnai minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bagažinėje atliktos apžiūros metu.

1.7. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn. į nusikalstamos veikos darymą, siekiant neteisėtai disponuoti, tai yra įgyti, laikyti ir parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, atgabenta kontrabandos būdu iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, prisijungė R. A., nepriklausantis organizuotai grupei.

1.8. Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdant R. A. suplanuotą sumanymą, S. B. 2017 m. gruodžio 14 d. išvyko automobiliu „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą, tikslu atgabenti A. G. ir T. A. įgytas narkotines medžiagas, o A. G. ir T. A. 2017 m. gruodžio 16 d. slėpdami savo tikrąjį tikslą išskrido į (duomenys neskelbtini), kur T. A. vardu išnuomotu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – 11 kg 500 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), su kuriuo prieš tai telefonu susitarė pats R. A. ir ne mažiau kaip už 23 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur buvo O. P., 10 000 Eur T. A. ir R. A. bei 3 000 Eur R. A., nepriklausančiam organizuotai grupei, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 10669, 69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurią A. G. ir T. A. Ispanijos Karalystėje, Almerijos mieste, paslėpė į automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą slėptuvę ir perdavė S. B., kuris vykdant A. G. nurodymą, neturėdamas leidimo, automobiliu „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas atgabeno kontrabandos būdu iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijas ir 2017 m. gruodžio 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 10669,69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atlygį 6 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų gauti nespėjo.

1.9. Po ko 2017 m. gruodžio 21 d. apie 17:30 val. A. G. automobilį „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvairavo į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) garažą, kur kartu su T. A. iš minėto automobilio slėptuvės, esančios po sėdynėmis, išėmė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), ją padalino, po ko dalį – 1803,98 g minėtų narkotinių medžiagų T. A. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paėmė ir laikė kuprinėje, kai apie 18:30 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), T. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pastarojo asmens kratos metu kuprinėje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o apie 19 val. atliktos kratos metu A. G. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai automobilyje „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinių sėdynių rado ir paėmė likusią dalį – 8 865,71 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).?

2. R. A. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. A., ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, siekdamas išvengti galimo turto konfiskavimo, pagamino, gabeno, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą bei pasikėsino atgauti laikinai apribotą didelės vertės turtą – jų sūnui T. A. priklausantį automobilį „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), tai yra E. A., veikdama su R. A., žinodama, kad automobilis „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso jų sūnui T. A., tačiau pagal dokumentus buvo UAB „K“ turtas ir kuriam 2017 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybių apribojimas, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 15 d. susitarė, kad E. A. sukurs UAB „K“ blankus ir paruoš dokumentus dėl automobilio grąžinimo.

2.1. Po ko R. A. telefonu, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 22 d. susitarė su D. A. dėl to, kad pastarasis susitars jų paruoštų dokumentų pasirašymą UAB „K.“ direktoriaus G. M. vardu.

2.2. E. A. 2018 m. sausio 18 d. apie 09:15 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką bei paruoštą dokumentą iš savo elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. apie 13:50 val. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė D. A.. Pastarasis raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ tą pačią dieną persiuntė elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ D. A., UAB „K“ vadybininkui, kuris nežinodamas apie D. A. ir R. A. susitarimą, ant jam pateikto dokumento pasirašydamas pats suklastojo UAB „K“ direktoriaus G. M. parašą ir neturėdamas teisėto pagrindo uždėjo UAB „K“ antspaudą. Po ko pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, 2018 m. sausio 23 d. UAB „A“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), atidavė D. A.. Pastarasis D. A. pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d. Lietuvos paštu persiuntė R. A. ir E. A..

2.3. E. A. 2018 m. sausio 30 d. apie 11:50 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Prašymą dėl transporto priemonės „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką, po ko tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis minėtas dokumentas buvo pasirašytas suklastojant UAB „K“ direktoriaus G. M. parašą ir be teisėto pagrindo uždėtas UAB „K“ antspaudas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. A. laikinai sulaikytas 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

6.2. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra jokių konkrečių R. A. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas kaltės įrodymų. Advokato nuomone, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų O. P. ir A. G. apklausų protokolai yra neobjektyvūs procesiniai dokumentai, nes duodami atitinkamus parodymus šie asmenys siekė išvengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nepaisant to, apygardos teismas pačią griežčiausią kardomąją priemonę jo ginamajam pratęsė neįsitikinęs šių procesinių dokumentų turinio pakankamu ir sąsajumu, taip pažeisdamas konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį 2 dalies, BPK 7 straipsnio 2 dalies, 121 straipsnio 2 dalies, 122 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas.

6.7. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad suėmimas kaltinamajam R. A. jau yra taikomas ganėtinai ilgą laiką, todėl nereiktų ignoruoti ir jo interesų. Advokatas pažymi, kad suimtieji dažniausiai netenka turimo darbo ar verslo, išgyvena gilią psichologinę krizę, nerimą, baimę, suimtasis izoliuojamas nuo artimos aplinkos ir visuomenės, iki minimumo apribojama galimybė palaikyti socialinius ryšius. Lietuvoje šiuo metu yra vykdoma taip vadinama „įkalinimo įstaigų reforma“. Nors kaltinamojo ir jo artimųjų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu R. A. yra laikomas (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu apribota kaltinamojo ir jo artimųjų galimybė dažniau pasimatyti. Be to, ribojama suimtojo teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. R. A. negalima naudotis net virykle, gamintis valgį. Paskelbus karantiną, suimtajam neužtikrinamos elementarios apsaugos priemonės, asmens kratos atliekamos pareigūnams nedėvint apsaugos priemonių, pirštinių. Iki šiol nei vienas pataisos namuose laikomas suimtasis nėra testuotas, ar nėra užsikrėtęs COVID-19 liga, kas kelia didelį nerimą dėl galimų nepataisomų padarinių suimtojo sveikatai. Gynėjo nuomone, šios neigiamos pasekmės, kurias patiria ne tik pats suimtasis, bet ir jo artimieji, turi būti kiekvieną kartą kruopščiai įvertintos ir pasvertos atsakant į klausimą, ar galinčios kilti neigiamos pasekmės asmeniui nėra neproporcingai didelės suėmimo taikymu siekiamiems tikslams.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo ir jo gynėjo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundai atmetami

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

9. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų A. G. ir O. P. parodymai, kratų, apžiūrų, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Suimtasis savo skunde didelį dėmesį teikia baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymams, bei kitiems byloje esantiems duomenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju taip pat nesprendžiamas klausimas dėl R. A. skunde keliamos abejonės dėl apygardos teismo teisėjo šališkumo, netinkamo teismo posėdžių protokolo rašymo.

10. Skunde gynėjas nurodo, jog žemesnės instancijos teismas, spręsdamas, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neteisėtai išsakė savo vidinį įsitikinimą dėl atitinkamų duomenų patikimumo ir R. A. kaltės, tokiu būdu pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. To skundžiamoje nutartyje nedarė ir žemesnysis teismas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, atlikdamas BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą patikrinti byloje esančius duomenis tuo aspektu, ar jų pakanka R. A. reiškiamiems kaltinimams pagrįsti, nekaltumo prezumpcijos nepažeidė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje ne konstatavo R. A. kaltę, o tik nurodė, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadą, jog R. A. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

11. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. A. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės – suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.).

11.2. Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu tuometinių įtariamųjų O. P., A. G., pastarojo žmonos M. G., tėvo V. G. (V. G.) parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos stebėjimo ir fiksavimo metu gautų bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu tiek pats, tiek per kitus asmenis aktyviais veiksmais galimai bandė paveikti A. G., rodė jam ikiteisminio tyrimo medžiagą bei sakė, kaip brangiai jam kainavo ją gauti. Iš šių duomenų galima spręsti, jog R. A. galimai siekė, kad A. G. pakeistų duotus jam nepalankius parodymus. Kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė apygardos teismas, 2020 m. liepos 15 d. ir vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu O. P. patvirtino, jog R. A. disponavo apklausų protokolais ir siekė paveikti A. G., be to, R. A. jis apibūdino kaip įtakingą asmenį nusikalstamame pasaulyje, galintį išspręsti problemas, paveikti kitus asmenis. Apygardos teismas spręsdamas dėl aptariamo suėmimo pagrindo buvimo taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. A. kartu su žmona E. A. galimai ėmėsi neteisėtų veiksmų (dokumentų klastojimo), siekdami susigrąžinti sūnaus T. A. automobilį, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Nors aptariamus veiksmus kaltinamasis R. A. atliko ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamoji byla nuo 2019 m. liepos 19 d. yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, atliekamas įrodymų tyrimas, tačiau dar nėra apklausti visi kaltinamieji ir liudytojas A. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka objektyvių duomenų, kad R. A. būdamas laisvėje gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus teisiamajame posėdyje dar nepaklaustus asmenis. Todėl suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo metu nėra išnykęs. Įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti kaltinimai R. A., pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, baudžiamojo proceso stadiją, trukdymo procesui rizika šiuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti.

11.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

11.4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. R. A. kaltinamas vienos sunkios (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkios nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis), kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Bylos duomenys pagrįstai leidžia manyti, jog R. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu ir šių medžiagų kontrabanda, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, šie nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje. Atkreiptinas dėmesys, kad šią organizuotą grupę galimai subūrė būtent R. A., todėl jo kaip organizatoriaus vaidmuo buvo itin svarbus darant nusikalstamas veikas. Be to, R. A. teistas, šias kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas suimtasis galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog R. A. tinkamų išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, o jo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra sunkesnės. Skunduose kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad R. A. iki sulaikymo užsiėmė individualia veika, gavo legalias pajamas, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia apygardos teismo padarytos išvados, jog suimtasis ateityje nebenusikals. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų, todėl apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo nepritarti apygardos teismo padarytai išvadai, kad R. A., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Gynėjas skunde nurodo, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu turėtų būti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens mėginimus bėgti, bet kokius galimo slėpimosi planus ir pan. Advokatas pažymi, kad bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi R. A. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nebuvo tęsiamas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šiame punkte nurodomų kaltinamojo R. A. gynėjo argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodomos aplinkybės nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepaneigia.

13. Nors kaltinamasis ir jo gynėjas skunduose pagrįstai nurodė, kad R. A. yra suimtas ilgą laiką (nuo 2018 m. gegužės 29 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam R. A. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra penkiolika metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

14. Kaltinamasis ir jo gynėjas skunduose taip pat nurodo, kad R. A. dėl jam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės patiria didelius dvasinius išgyvenimus, taip pat neteko turimo darbo, o jo šeima ir pajamų. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad byla yra pakankamai didelės apimties – ją sudaro trisdešimt tomų, byloje teisiami septyni kaltinamieji. Byla su kaltinamuoju aktu teisme buvo gauta 2019 m. liepos 19 d., byloje jau apklausta dauguma liudytojų, teismo posėdžiai byloje paskirti pakankamai intensyviai, šalyje paskelbus karantiną apygardos teismas planavo posėdžius organizuoti naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones, tačiau pats kaltinamasis R. A. ir jo gynėjai su tokiu posėdžių organizavimu nesutiko, todėl šiuo metu byloje paskelbta pertrauka. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. A., kiekį, pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju aukštesnysis teismas sprendžia tik apygardos teismo nutarties pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su R. A. kalinimo sąlygomis.

15. Suimtasis R. A. bei jo gynėjas savo skunduose taip pat nurodo, kad kaltinamasis R. A. serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios patiriamų priepuolių, specialiai tam nepritaikytose įkalinimo įstaigų kamerose, ne kartą patyrė traumų, jam reikalinga operacija, tačiau laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nėra suteikiama tinkama ir kokybiška medicinos pagalba. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis R. A. iš tiesų turi sveikatos problemų (t. 25, b. l. 37-38, 41, 42; t. 26, b. l. 38, 43, 121-122; t. 27, b. l. 129, 177; t. 28, b. l. 81, 82), tačiau jos sprendžiamos jam būnant suimtam. Skundų argumentai, kad tiek įkalinimo įstaigose, tiek laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra pritaikytų specialių patalpų (duomenys neskelbtini) sergantiems asmenims, trūksta medicinos personalo nėra pagrindas išvadai, jog kardomojo kalinimo įstaigos teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos. Esant būtinumui kaltinamajam R. A. medicinos pagalba gali būti suteikta valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 2020 m. birželio 17 d. kaltinamasis buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) kabinetą konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) (t. 29, b. l. 11). Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad R. A. būdamas laisvėje galėtų greičiau pasirūpinti sveikata, nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam suėmimo. Be to, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad R. A. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) serga jau seniai, kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas jis galimai padarė jau turėdamas sveikatos problemų, tačiau tai jo nesulaikė nuo galimai nusikalstamo elgesio.

16. Gynėjas taip pat prašo įvertinti Vilniaus apygardos 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį, kurioje kaltinamajam, kuriam ilgą laiką buvo taikomas suėmimas, kardomoji priemonė buvo pakeista į kitas švelnesnes kardomąsias priemones, vadovaujantis tuo, kad naujų nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui rizika procese yra gerokai sumažėjusi. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo, jų termino pratęsimo kiekvienoje byloje vertinamos individualiai, atsižvelgiantį į konkrečias, su asmeniu susijusias, byloje nustatytas aplinkybes.

17. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, R. A. asmenybę, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. R. A. paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo R. A. ir jo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundus atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamajam R. A. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.