Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 28 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-55-885/2020 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini) dėl savanaudiškų tikslų subūrė organizuotą grupę, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jas sistemingai platinti. R. A. 2016 m. sausio mėn. į nusikalstamą veiką pasitelkė A. G., pravarde „G“, O. P., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, ir T. A., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, davė bendrininkams patarimus dėl atsargumo ir konspiracijos laikymosi, parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė, rengdavo susitikimus, kuriuose organizuotos grupės nariai planavo ir aptarinėjo narkotinių medžiagų disponavimą, t. y. įgijimą, laikymą, gabenimą, realizavimą ir kontrabandos būdą, kainas, kokybę ir pinigų pasiskirstymą.

1.1. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. 2016 m. kovo – balandžio mėn., nusikalstamai veikai palengvinti pasiūlė A. G. ir O. P. įgyti transporto priemonę – „Citroen“ markės automobilį, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui, įrengti jame slėptuvę, įgyti navigaciją, nurodė sutelkti bendrininką, kuriam paskyrė narkotinių medžiagų kurjerio – gabentojo vaidmenį, t. y. narkotinių medžiagų, skirtų gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką įgytu automobiliu bei paskyrė A. G. būti atsakingam už narkotinių medžiagų įgijimą, atsiskaitymą, medžiagos kokybę, paėmimą ir pakrovimą Ispanijos Karalystėje bei savo ir O. P. dalies realizavimą. O. P., saistomas giminystės ryšiais ir turėdamas R. A. pasitikėjimą, buvo paskirtas atsakingu prižiūrėti A. G., tai yra koordinuoti jo veiksmus, be to kontroliuoti racionalų ir pagrįstą pinigų panaudojimą organizuotos grupės veikloje. Taip pat įvykdžius narkotinių medžiagų kontrabandą ir A. G. realizavus narkotines medžiagas gauti atitinkamą pinigų sumą pagal išankstinį susitarimą. T. A. buvo paskirtas atsakingu už tiesioginį narkotinių medžiagų įgijimą Ispanijos Karalystėje ir jų kontrabandą, už saugų pinigų, narkotinei medžiagai įsigyti, gabenimą bei atgabenus narkotines medžiagas turėjo jas kartu su A. G. padalinti ir paskirstyti organizuotos grupės nariams, po ko savo ir tėvo – R. A. dalį realizuoti.

1.2. Po ko organizuotos grupės nariai T. A., O. P. ir A. G. 2016 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) rado tinkamą automobilį – „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gegužės 6 d. A. G. įgijo minėtą automobilį už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – ne daugiau kaip už 6 5000 Eur ir užregistravo M. G. vardu. Tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, A. G. minėtą automobilį O. P. nurodymu nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, o po kelių dienų O. P. kartu su R. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur paliko R. S., kuris 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – 1 500 Eur, automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dugne, po salono sėdynėmis įrengė slėptuvę.

1.3. Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, R. A. nurodymu, organizuotos grupės nariai ne mažiau trijų kartų pakeitė automobilio „Citroen C4 Picasso“ valstybinius numerius, įgijo mobiliojo ryšio telefonus „BlackBerry“, tarpusavyje ryšiams palaikyti bei prieš išvykimą į Ispanijos Karalystę kurjeriui turėjo būti įteiktas analogiško modelio telefonas, o A. G. prieš kiekvieną kelionę turėjo keisti sau ir kurjeriui SIM korteles, be to, R. A. perdavė A. G. lapelį su kelionės maršrutu bei nurodė į įgytą navigaciją įvesti maršrutą, o grįžus iš kelionės ištrinti.

1.4. 2016 m. rugsėjo mėn. A. G., T. A. ir O. P. nusikalstamai veikai palengvinti už bendrus organizuotos grupės narių pinigus – 300 Eur įgijo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad jame neteisėtai laikyti atgabentą iš Ispanijos Karalystės narkotinę medžiagą bei paliko jį prie A. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini).

1.5. Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn. O. P. ir A. G. į nusikalstamos veikos darymą, kurjerio vaidmenyje, siekiant neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, pasitelkė S. B., aptarė su juo, kad už kiekvieną atvežtą į Lietuvos Respublikos kilogramą narkotinės medžiagos mokės jam po 500 Eur.

1.6. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. nurodymu A. G. 2017 m. rugpjūčio mėn. išskrido į Ispanijos Karalystę, Almerijos miestą, kur pasirinko narkotinės medžiagos rūšį ir su tyrimo nenustatytu asmeniu susitarė dėl labai didelio kiekio – 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neteisėto įgijimo, su kuriuo prieš tai telefonu kontaktavo pats R. A.. Po ko A. G. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo mėn. viduryje instruktavo S. B. dėl kelionės į Ispanijos Karalystę, suteikėjam mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, perdavė kelionės maršrutą ir nurodė sutartinius žodžius, kurios S. B. turėjo pranešti A. G. kirsdamas kelionės maršruto šalį bei nurodė, kur apsistoti. Po ko A. G. ir T. A. paslėpė ne mažiau kaip 16 000 Eur „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oro filtre, iš kurių 8 000 Eur buvo A. G. ir O. P. ir 8 000 Eur T. A. ir R. A., po ko S. B. vienas išvyko į Ispanijos Karalystę, kur 2017 m. rugsėjo mėn. tyrimo nenustatytas asmuo paėmė iš S. B. automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paslėpė į slėptuvę apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Vykdant A. G. nurodymą, kitą dieną S. B. neturėdamas leidimo, minėtu automobiliu R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas neteisėtai atgabeno kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės per Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Čekijos ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2017 m. rugsėjo mėn. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bei gavo atlygį 4 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų. Po ko T. A. 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) išėmė iš slėptuvės narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), padalino: 4 kg minėtos narkotinės medžiagos sau – T. A. ir R. A. bei 4 kg A. G. ir O. P. bei paliko automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, po ko dalį minėtų narkotinių medžiagų iki 2017 m. gruodžio mėn. vidurio organizuotos grupės nariai pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims (duomenys neskelbtini) ir bendrai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 Eur, kitą dalį – 0,76 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) A. G. neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 21 d., kai tą pačią dieną apie 22:20 val. atliktos kratos metu jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį – 0,412 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) organizuotos grupės nariai neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 28 d., kai tą pačią dieną apie 14 val. policijos pareigūnai minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio bagažinėje atliktos apžiūros metu.

1.7. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn. į nusikalstamos veikos darymą, siekiant neteisėtai disponuoti, tai yra įgyti, laikyti ir parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, atgabenta kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, prisijungė R. A., nepriklausantis organizuotai grupei.

1.8. Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdant R. A. suplanuotą sumanymą, S. B. 2017 m. gruodžio 14 d. išvyko automobiliu „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Ispanijos Karalystę, į Almerijos miestą, tikslu atgabenti A. G. ir T. A. įgytas narkotines medžiagas, o A. G. ir T. A. 2017 m. gruodžio 16 d. slėpdami savo tikrąjį tikslą išskrido į Ispanijos Karalystę, į Alikantės miestą, kur T. A. vardu išnuomotu automobiliu nuvyko į Almerijos miestą, kur susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – 11 kg 500 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), su kuriuo prieš tai telefonu susitarė pats R. A. ir ne mažiau kaip už 23 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur buvo O. P., 10 000 Eur T. A. ir R. A. bei 3 000 Eur R. A., nepriklausančiam organizuotai grupei, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 10669, 69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurią A. G. ir T. A. Ispanijos Karalystėje, Almerijos mieste, paslėpė į automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę ir perdavė S. B., kuris vykdant A. G. nurodymą, neturėdamas leidimo, automobiliu „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas atgabeno kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės per Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Čekijos ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2017 m. gruodžio 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 10669,69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atlygį 6 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų gauti nespėjo.

1.9. Po ko 2017 m. gruodžio 21 d. apie 17:30 val. A. G. automobilį „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parvairavo į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) garažą, kur kartu su T. A. iš minėto automobilio slėptuvės, esančios po sėdynėmis, išėmė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), ją padalino, po ko dalį – 1803,98 g minėtų narkotinių medžiagų T. A. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paėmė ir laikė kuprinėje, kai apie 18:30 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), T. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pastarojo asmens kratos metu kuprinėje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o apie 19 val. atliktos kratos metu A. G. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai automobilyje „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinių sėdynių rado ir paėmė likusią dalį – 8 865,71 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).?

2. R. A. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. A., ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, siekdamas išvengti galimo turto konfiskavimo, pagamino, gabeno, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą bei pasikėsino atgauti laikinai apribotą didelės vertės turtą – jų sūnui T. A. priklausantį automobilį „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), tai yra E. A. , veikdama su R. A., žinodama, kad automobilis „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso jų sūnui T. A., tačiau pagal dokumentus buvo UAB „K“ (duomenys pakeisti) turtas ir kuriam 2017 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybių apribojimas, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 15 d. susitarė, kad E. A. sukurs UAB „K“ blankus ir paruoš dokumentus dėl automobilio grąžinimo.

2.1. Po ko R. A. telefonu, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 22 d. susitarė su D. A. dėl to, kad pastarasis susitars jų paruoštų dokumentų pasirašymą UAB „K“ direktoriaus G. M. vardu.

2.2. E. A. 2018 m. sausio 18 d. apie 09:15 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką bei paruoštą dokumentą iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 22 d. apie 13:50 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) persiuntė D. A.. Pastarasis raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ tą pačią dieną persiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) D. A., UAB „K“ vadybininkui, kuris nežinodamas apie D. A. ir R. A. susitarimą, ant jam pateikto dokumento pasirašydamas pats suklastojo UAB „K“ direktoriaus G. M. parašą ir neturėdamas teisėto pagrindo uždėjo UAB „K“ antspaudą. Po ko pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, 2018 m. sausio 23 d. UAB „A“ (duomenys pakeisti) ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), atidavė D. A.. Pastarasis D. A. pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d. Lietuvos paštu persiuntė R. A. ir E. A..

2.3. E. A. 2018 m. sausio 30 d. apie 11:50 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Prašymą dėl transporto priemonės „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką, po ko tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis minėtas dokumentas buvo pasirašytas suklastojant UAB „K“ direktoriaus G. M. parašą ir be teisėto pagrindo uždėtas UAB „K“ antspaudas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. A. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Gynėjas pažymi, kad byloje nėra jokių konkrečių R. A. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas kaltės įrodymų. Advokato nuomone, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų O. P. ir A. G. apklausų protokolai yra neobjektyvūs procesiniai dokumentai, nes duodami atitinkamus parodymus šie asmenys siekė išvengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Be to, nors baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas dar nėra baigtas, tačiau žemesnės instancijos teismas, spręsdamas, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neteisėtai išsakė savo vidinį įsitikinimą dėl atitinkamų duomenų patikimumo ir R. A. kaltės. Tokiu būdu apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtiną nekaltumo prezumpcijos principą.

7. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas nurodo, kad suėmimas šiuo pagrindu turėtų būti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens mėginimus bėgti, bet kokius galimo slėpimosi planus ir pan. Be to, tokia informacija privalėtų būti byloje pagrįsta konkrečiais duomenimis - tarnybiniais pranešimais, pažymomis ar kitais objektyviais įrodymais. Gynėjas pažymi, kad pagal nuoseklią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimo sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių. Be to, suėmimo termino tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją). Bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo.

8. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas nurodo, kad suėmimas šiuo pagrindu įmanomas baudžiamojo proceso pradžioje, esant pagrįstam įtarimui, jog asmuo gali imtis tam tikrų neleistinų veiksmų, siekdamas sutrukdyti ikiteisminio tyrimo tikslams, sunaikinti pėdsakus. Tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nuo 2019 m. liepos 19 d. yra Vilniaus apygardos teismo žinioje. Žemesnysis teismas R. A. susitikimą su A. G. ir O. P. nepagrįstai įvertino kaip trukdymą ikiteisminio tyrimo sėkmei. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. A. ne siekė išsiaiškinti informaciją apie A. G. ir O. P. šmeižto apimtį, o bandė daryti įtaką šiems asmenims. Skunde pažymima, kad ši faktinė situacija ir teisinis jos vertinimas buvo gynėjo pateikti svarstant suėmimo pratęsimo klausimą Vilniaus apygardos teisme surengtame teismo posėdyje, tačiau skundžiamoje tai nebuvo nurodyta. Advokato nuomone, tokiu būdu buvo nepagrįstai ignoruojamas rungimosi principas ir gynybos teisė ginčyti kitos šalies argumentus.

9. Dėl kaltinamojo R. A. sveikatos būklės gynėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įpareigoja laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros tarnybas teikti savo pacientams tokio pat lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kokios teikiamos asmenims laisvėje. Tačiau, kaip teko kaltinamajam susidurti asmeniškai, dažniausiai įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų priėmimo kabinetai yra per mažai parengti spręsti įkalintų asmenų ūmias fizines ar psichologines problemas. Šiuo metu esančiuose pataisos įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose etatai nėra pilnai suformuoti, įkalinimo įstaigose trūksta medikų, dirba vien felčeriai ir slaugės. Taigi, realiai laisvės atėmimo vietų ligoninės veikla yra visiškai neefektyvi. Advokatas pažymi, kad kasdienė rutina, priklausomybės, užkrečiamųjų ligų plitimui palanki terpė sukėlė ir pagilino R. A. fizinės sveikatos problemas, kaltinamasis labai ilgai laukia reikalingų operacijų. Šioms sveikatos problemoms spręsti būtina taikyti efektyvias, mokslu pagrįstas prevencijos, gydymo ir kitas priemones, kurių pataisos namų administracija nepajėgi užtikrinti. Tai reiškia, kad dar mažiausia tris mėnesius suimtajam R. A. nebus objektyvios galimybės gauti būtiną kokybišką gydymą.

10. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad suėmimas kaltinamajam R. A. jau yra taikomas ganėtinai ilgą laiką, todėl nereiktų ignoruoti ir jo interesų. Advokatas pažymi, kad suimtieji dažniausiai netenka turimo darbo ar verslo, išgyvena gilią psichologinę krizę, nerimą, baimę, suimtasis izoliuojamas nuo artimos aplinkos ir visuomenės, iki minimumo apribojama galimybė palaikyti socialinius ryšius. Lietuvoje šiuo metu yra vykdoma taip vadinama „įkalinimo įstaigų reforma“. Nors kaltinamojo ir jo artimųjų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu R. A. yra laikomas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Tokiu būdu apribota kaltinamojo ir jo artimųjų galimybė dažniau pasimatyti. Be to, ribojama suimtojo teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje - įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. R. A. negalima naudotis net virykle, gamintis valgį. Paskelbus karantiną, suimtajam neužtikrinamos elementarios apsaugos priemonės, asmens kratos atliekamos pareigūnams nedėvint apsaugos priemonių, pirštinių. Iki šiol nei vienas pataisos namuose laikomas suimtasis nėra testuotas, ar nėra užsikrėtęs COVID-19 liga, kas kelia didelį nerimą dėl galimų nepataisomų padarinių suimtojo sveikatai. Gynėjo nuomone, šios neigiamos pasekmės, kurias patiria ne tik pats suimtasis, bet ir jo artimieji, turi būti kiekvieną kartą kruopščiai įvertintos ir pasvertos atsakant į klausimą, ar galinčios kilti neigiamos pasekmės asmeniui nėra neproporcingai didelės suėmimo taikymu siekiamiems tikslams. Advokatas mano, kad šiuo metu kaltinamajam R. A., kuris yra giliai integravęsis į socialinę aplinką ir kasdienį normalų gyvenimą, o taip pat turi pakankamai potencialo pats atvykti į teismo posėdžius, dalyvauti rungimosi teisme metu, suėmimas yra aiškiai perteklinė ir nebenaudotina priemonė.

11. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundas netenkinamas.

12. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. A. gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis, kuria R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

13. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų A. G. ir O. P. apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

13.1. Skunde gynėjas nurodo, jog žemesnės instancijos teismas, spręsdamas, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neteisėtai išsakė savo vidinį įsitikinimą dėl atitinkamų duomenų patikimumo ir R. A. kaltės, tokiu būdu pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. To skundžiamoje nutartyje nedarė ir žemesnysis teismas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, atlikdamas BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą patikrinti byloje esančius duomenis tuo aspektu, ar jų pakanka R. A. reiškiamiems kaltinimams pagrįsti, nekaltumo prezumpcijos nepažeidė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje ne konstatavo R. A. kaltę, o tik nurodė, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadą, jog R. A. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

14. Nagrinėjamu atveju R. A. kaltinamas galimai padaręs nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

15. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam R. A. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. A. gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu tuometinių įtariamųjų O. P., A. G., pastarojo žmonos M. G., tėvo V. G. parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos stebėjimo ir fiksavimo metu gautų bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu tiek pats, tiek per kitus asmenis aktyviais veiksmais galimai bandė paveikti A. G., rodė ikiteisminio tyrimo medžiagą bei sakė, kaip brangiai jam kainavo ją gauti. Nors gynėjas skunde nurodo, kad R. A. tik siekė išsiaiškinti informaciją apie A. G. ir O. P. šmeižto apimtį, tačiau iš nurodytų duomenų galima spręsti, jog pastarasis galimai siekė, kad A. G. pakeistų duotus nepalankius parodymus. Kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė apygardos teismas, 2020 m. liepos 15 d. ir vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu O. P. patvirtino, jog R. A. disponavo apklausų protokolais ir siekė paveikti A. G., be to, R. A. jis apibūdino kaip įtakingą asmenį nusikalstamame pasaulyje, galintį išspręsti problemas, paveikti kitus asmenis. Apygardos teismas spręsdamas dėl aptariamo suėmimo pagrindo buvimo taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. A. kartu su žmona E. A. galimai ėmėsi neteisėtų veiksmų (dokumentų klastojimo), siekdami susigrąžinti sūnaus T. A. automobilį, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Nors aptariamus veiksmus kaltinamasis R. A. atliko ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamoji byla nuo 2019 m. liepos 19 d. yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, atliekamas įrodymų tyrimas, tačiau dar nėra apklausti visi kaltinamieji ir liudytojas A. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka objektyvių duomenų, kad R. A. būdamas laisvėje gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus teisiamajame posėdyje dar nepaklaustus asmenis. Todėl suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo metu nėra išnykęs. Įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti kaltinimai R. A., pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, baudžiamojo proceso stadiją, trukdymo procesui rizika šiuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti.

17. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. R. A. taip pat yra kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamojo R. A. galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir šių medžiagų kontrabanda, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, galimai padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Tikimybę, kad būdamas laisvėje R. A. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, pagrindžia ir jo svarbus organizatoriaus vaidmuo galimai padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis R. A. buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, o naujas nusikalstamas veikas galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės rodo, jog R. A. išvadų iš ankstesnio teistumo ir jo teisių suvaržymo galimai nėra padaręs. Nors kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, tačiau įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, darytina išvada, kad R. A. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. A. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

18. Gynėjas skunde nurodo, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu turėtų būti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens mėginimus bėgti, bet kokius galimo slėpimosi planus ir pan. Advokatas pažymi, kad bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi R. A. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nebuvo tęsiamas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šiame punkte nurodomų kaltinamojo R. A. gynėjo argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde nurodomos aplinkybės nustatytų suėmimo taikymo pagrindų nepaneigia.

19. Nors kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodė, kad R. A. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2018 m. gegužės 29 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam R. A. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra penkiolika metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

20. Kaltinamojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad suimtieji dažniausiai netenka turimo darbo ar verslo, išgyvena gilią psichologinę krizę, nerimą, baimę, suimtasis izoliuojamas nuo artimos aplinkos ir visuomenės, iki minimumo apribojama galimybė palaikyti socialinius ryšius. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. A., kiekį, pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju aukštesnysis teismas sprendžia tik apygardos teismo nutarties pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su R. A. kalinimo sąlygomis.

21. Gynėjas skunde argumentuoja, kad R. A. turi sveikatos problemų, jam reikalingos operacijos, tačiau medicininės paslaugos įkalinimo įstaigoje nėra teikiamos tinkamai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamasis R. A. iš tiesų turi sveikatos problemų (t. 25, b. l. 37-38, 41, 42; t. 26, b. l. 38, 43, 121-122; t. 27, b. l. 129, 177; t. 28, b. l. 81, 82), tačiau jos sprendžiamos jam būnant suimtam. Skundo argumentai, kad šiuo metu esančiuose pataisos įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose etatai nėra pilnai suformuoti, įkalinimo įstaigose trūksta medikų, dirba vien felčeriai ir slaugės, nesuteikia pagrindo išvadai, jog kardomojo kalinimo įstaigos teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos. Esant būtinumui kaltinamajam R. A. medicinos pagalba gali būti suteikta valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Per pastarąjį pusmetį kaltinamasis 2020 m. birželio 17 d. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini) (t. 29, b. l. 11). Byloje šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad dėl turimų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad R. A. būdamas laisvėje galėtų greičiau pasirūpinti sveikata, nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam suėmimo. Be to, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad R. A. (duomenys neskelbtini) serga jau seniai, kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas jis galimai padarė jau turėdamas sveikatos problemų, tačiau tai jo nesulaikė nuo galimai nusikalstamo elgesio.

22. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo aktyvius veiksmus siekiant paveikti kitus tuometinius įtariamuosius ir susigrąžinti T. A. automobilį, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taip pat galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų negalima pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones.

23. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi kaltinamajam R. A. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 28 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.