Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 5 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į T. A. priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, T. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo T. A. priklausančioms lėšoms, tai yra 2017 m. gruodžio 21 d. asmens kratos metu rastiems ir paimtiems 1300 eurų, kratos T. A. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems 1200 eurų ir automobiliui BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas visiškai uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti minėtais pinigais ir automobiliu.

3. 2019 m. kovo 25 d. prokuroro nutarimu automobiliui BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo teisės apimtis buvo pakeista, įpareigojant automobilio savininką T. A. sulaikytą automobilį saugoti, uždraudžiant automobilį realizuoti ar kitaip minėtą automobilį perduoti naudoti kitiems asmenims, tačiau paliekant teisę minėtu automobiliu naudotis.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis bei bylą perdavus nagrinėti teisme Vilniaus apygardos teismo nutartimis, laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas aukščiau paminėtam T. A. automobiliui bei pinigams buvo tęsiamas iki 2022 m. sausio 5 d., paliekant prokuroro nustatytas apribojimo sąlygas.

5. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje galimą turto konfiskavimą, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 5 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajam T. A. priklausantį turtą, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms (asmens kratos metu rastiems ir paimtiems 1300 eurų, kratos T. A. bute rastiems ir paimtiems 1200 eurų) ir dalinį nuosavybės teisės apribojimą (draudžiant valdyti ir disponuoti, tačiau nedraudžiant juo naudotis) automobiliui BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamojo T. A. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – grąžinti T. A. asmens kratos metu ir kratos T. A. bute paimtas pinigines lėšas (2 500 eurų) bei leisti valdyti ir disponuoti automobiliu BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad skundžiama nutartis yra formalizuota, nemotyvuota, nepagrįsta, priimta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų, todėl turi būti panaikinta.

7. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, jog teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti Teismo praktikoje suformuotą proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Ją apibūdina pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir asmens nuosavybės teises apribojančia priemone siekiamo įgyvendinti tikslo. Pagal EŽTT praktiką, vertinant, ar ginčijama priemone gerbiama reikalaujama teisinga pusiausvyra ir būtent ar ja neuždedama neproporcinga našta pareiškėjui, be kita ko, svarbūs tokie veiksniai, kaip apribojimo tikslas bei pobūdis, jo procesinė būtinybė, apribotų nuosavybės teisių pobūdis ir apribojimo padariniai teisių turėtojui, asmens, kurio teisės apribotos, bei apribojimą taikančių valstybės institucijų elgesys (pvz., EŽTT sprendimai bylose Borzhonov prieš Rusiją; Forminster; Enterprises Limited prieš Čekijos Respubliką; Smirnov prieš Rusiją ir kt.).

7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodama, kad nuosavybės teisių apribojimas gali būti siejamas išimtinai su nagrinėjama byla ir kad, taikant laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, būtina laikytis proporcingumo principo. Taigi, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų atlyginta civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala, užtikrintas turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje, bet ir į tai, ar nebus neproporcingai apribotos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).

7.2. Anot advokato, kaip matyti iš tarptautinės bei nacionalinės jurisprudencijos, nuosavybės teisės apribojimas turi būti taikomas itin pamatuotai ir proporcingai, įvertinant konkrečias aplinkybes, suponuojančias tokio ribojimo būtinybę. Tai, be kita ko, reiškia ir tai, jog vien tik paties baudžiamojo proceso atlikimo faktas nėra pagrindas nei taikyti asmens atžvilgiu procesinės prievartos priemones, nei kas kartą pasibaigus jų terminui automatiškai jį pratęsti, motyvuojant vykstančiu procesu, realiai net nevertinant tolesnio tokios procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumo ir proporcingumo.

8. Gynėjas pažymi, kad norint taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, turi būti nustatytas bent vienas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas, kuris turi būti tinkamai motyvuotas ir pagrįstas bylos duomenimis. Tačiau skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas ir faktiniais duomenimis nėra pagrįstas nei vienas BPK numatytas pagrindas T. A. atžvilgiu taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Advokato vertinimu, iš skundžiamos nutarties matyti, kad ją priėmusi teisėja nevertino bylos medžiagos, o į nutartį tiesiog perkėlė ankstesnių procesinių sprendimų turinį. Gynėjas mano, kad tokiu būdu skundžiamą nutartį priėmusi teisėja neįgyvendino pareigos patikrinti taikomos procesinės prievartos pagrįstumo ir teisėtumo bei vien tik formaliais pagrindais pratęsė vieną iš konstitucinių teisių esmingai ribojančios prievartos taikymą tokiam ilgam laikotarpiui. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nepateikė jokių savarankiškų motyvų, kurie būtų aktualūs dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o ne prieš ketverius metus, priimant pirminį sprendimą apriboti nuosavybės teises.

9. Advokatas pažymi, kad ši baudžiamoji yra nagrinėjama teisme jau nuo 2019 m., tačiau iki šiol byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų T. A. būtų gavęs kažkokią turtinę naudą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizė rodo, jog T. A. ir kitų kaltinamųjų dispozicijoje buvusios narkotinės medžiagos buvo paimtos dar ikiteisminio tyrimo metu. Advokato nuomone, šioje byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad automobilis, kuriam skundžiama nutartimi taip pat pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, būtų panaudotas darant kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Todėl iš T. A. paimtos piniginės lėšos neatitinka BPK 151 straipsnyje įtvirtinto požymio, t. y. jos nėra nusikalstamu būdu gautos, įgytos, neatitinka kitų BK 72 straipsnyje apibrėžtų konfiskuotino turto požymių. Šių požymių neatitinka ir T. A. automobilis. Gynėjas pažymi, kad nei automobilis, nei kratų metu paimtos piniginės lėšos neturi jokių sąsajų su byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis. Taigi, nėra BK 72 straipsnyje numatytų pagrindų taikyti turto konfiskavimą. Šioje baudžiamojoje byloje nėra pareikšta jokių civilinių ieškinių, todėl nesant kitų pagrindų riboti T. A. nuosavybės teisę i kratų metu paimtas lėšas ir automobilį, visas šis turtas turi būti grąžintas teisėtam jų savininkui.

10. Advokatas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neanalizuotas procesinės prievartos proporcingumo klausimas, kuris yra esminis ilgą laiką ribojant asmens teises. Gynėjas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. A. yra taikomas jau daugiau nei 4 metus. Skundžiamoje nutartyje neanalizuota, ar gali būti pripažintas proporcingu tokį ilgą laiką asmeniui taikomas nuosavybės teisių apribojimas. Advokato nuomone, šiuo atveju yra pažeistas įpareigojimas procesinę prievartą taikyti proporcingai. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad panašiose situacijose, kai nebuvo tinkamai motyvuojamas kardomųjų priemonių ir procesinių prievartos priemonių taikymas, EŽTT yra pripažinęs, jog valstybė tokiais veiksmais pažeidžia asmenų teisę į teisingą baudžiamąjį procesą (pavyzdžiui, EŽTT sprendimai bylose Porowski prieš Lenkiją; S. prieš Rusiją; Džinič prieš Kroatiją).

11. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas netenkinamas.

12. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo T. A. gynėjo skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam priklausančiam turtui buvo pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų sąlygų, o taip pat BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų.

13. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

14. Šioje baudžiamojoje byloje T. A. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ir šias narkotines medžiagas neteisėtai kontrabandos būdu gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų A. G. ir O. P. apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis T. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

15. Kaltinamojo T. A. gynėjas skunde nurodo, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų T. A. būtų gavęs kažkokią turtinę naudą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad T. A. ir kitų kaltinamųjų dispozicijoje buvusios narkotinės medžiagos buvo paimtos dar ikiteisminio tyrimo metu. Advokato nuomone, nei automobilis, nei kratų metu paimtos piniginės lėšos neturi jokių sąsajų su byloje tiriamomis nusikalstamomis veikomis, todėl neatitinka BK 72 straipsnyje apibrėžtų konfiskuotino turto požymių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Nors 2017 m. gruodžio 21 d. dalis narkotinių medžiagų buvo paimtos policijos pareigūnų, tačiau T. A. kaltinamas ir dėl to, kad organizuotos grupės nariai 2017 m. rugsėjo mėn. iš Ispanijos Karalystės kontrabandos būdu atgabentas narkotines medžiagas iki 2017 m. gruodžio mėn. vidurio pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims ir bendrai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 eurų.

16. Kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas kaltinamojo T. A. turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar jis atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamajam T. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kad jis, veikdamas organizuota grupe, su kitais organizuotos grupės nariais iš narkotinių medžiagų pardavimo galimai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 eurų, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną iš laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamajam T. A. pagrindų. Galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

17. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. A. yra taikomas jau daugiau nei 4 metus. Gynėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje neanalizuota, ar gali būti pripažintas proporcingu tokį ilgą laiką asmeniui taikomas nuosavybės teisių apribojimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajam T. A. yra taikoma jau ilgą laiką (nuo 2017 m. gruodžio 28 d., t. y. daugiau nei ketverius metus), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo T. A. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad T. A. su kitais organizuotos grupės nariais iš narkotinių medžiagų pardavimo galimai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 eurų, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamojo turtą varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamojo gynėjas. Juo labiau, kad kaltinamojo automobiliui BMW 328, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, draudžiant valdyti ir disponuoti, tačiau nedraudžiant juo naudotis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo T. A. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo T. A. gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo T. A. turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo T. A. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.