Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Čepukėnienės ir Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini) mieste dėl savanaudiškų tikslų subūrė organizuotą grupę, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jas sistemingai platinti. R. A. 2016 m. sausio mėn. į nusikalstamą veiką pasitelkė A. G., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, O. P., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, ir T. A., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, davė bendrininkams patarimus dėl atsargumo ir konspiracijos laikymosi, parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė, rengdavo susitikimus, kuriuose organizuotos grupės nariai planavo ir aptarinėjo narkotinių medžiagų disponavimą, t. y. įgijimą, laikymą, gabenimą, realizavimą ir kontrabandos būdą, kainas, kokybę ir pinigų pasiskirstymą.

1.1. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. 2016 m. kovo – balandžio mėn., nusikalstamai veikai palengvinti pasiūlė A. G. ir O. P. įgyti transporto priemonę – „Citroen“ markės automobilį, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui, įrengti jame slėptuvę, įgyti navigaciją, nurodė sutelkti bendrininką, kuriam paskyrė narkotinių medžiagų kurjerio – gabentojo vaidmenį, t. y. narkotinių medžiagų, skirtų gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką įgytu automobiliu bei paskyrė A. G. būti atsakingam už narkotinių medžiagų įgijimą, atsiskaitymą, medžiagos kokybę, paėmimą ir pakrovimą Ispanijos Karalystėje bei savo ir O. P. dalies realizavimą. O. P., saistomas giminystės ryšiais ir turėdamas R. A. pasitikėjimą, buvo paskirtas atsakingu prižiūrėti A. G., tai yra koordinuoti jo veiksmus, be to kontroliuoti racionalų ir pagrįstą pinigų panaudojimą organizuotos grupės veikloje. Taip pat įvykdžius narkotinių medžiagų kontrabandą ir A. G. realizavus narkotines medžiagas gauti atitinkamą pinigų sumą pagal išankstinį susitarimą. T. A. buvo paskirtas atsakingu už tiesioginį narkotinių medžiagų įgijimą Ispanijos Karalystėje ir jų kontrabandą, už saugų pinigų, narkotinei medžiagai įsigyti, gabenimą bei atgabenus narkotines medžiagas turėjo jas kartu su A. G. padalinti ir paskirstyti organizuotos grupės nariams, po ko savo ir tėvo – R. A. dalį realizuoti.

1.2. Po ko organizuotos grupės nariai T. A., O. P. ir A. G. 2016 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) mieste rado tinkamą automobilį – „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gegužės 6 d. A. G. įgijo minėtą automobilį už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – ne daugiau kaip už 6 500 Eur ir užregistravo M. G. vardu. Tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, A. G. minėtą automobilį O. P. nurodymu nugabeno į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, o po kelių dienų O. P. kartu su R. A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur paliko R. Š., kuris 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – 1 500 Eur, automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dugne, po salono sėdynėmis įrengė slėptuvę.

1.3. Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, R. A. nurodymu, organizuotos grupės nariai ne mažiau trijų kartų pakeitė automobilio „Citroen C4 Picasso“ valstybinius numerius, įgijo mobiliojo ryšio telefonus „BlackBerry“, tarpusavyje ryšiams palaikyti bei prieš išvykimą į Ispanijos Karalystę kurjeriui turėjo būti įteiktas analogiško modelio telefonas, o A. G. prieš kiekvieną kelionę turėjo keisti sau ir kurjeriui SIM korteles, be to, R. A. perdavė A. G. lapelį su kelionės maršrutu bei nurodė į įgytą navigaciją įvesti maršrutą, o grįžus iš kelionės ištrinti.

1.4. 2016 m. rugsėjo mėn. A. G., T. A. ir O. P. nusikalstamai veikai palengvinti už bendrus organizuotos grupės narių pinigus – 300 Eur įgijo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jame neteisėtai laikyti atgabentą iš Ispanijos Karalystės narkotinę medžiagą bei paliko jį prie A. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini).

1.5. Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn. O. P. ir A. G. į nusikalstamos veikos darymą, kurjerio vaidmenyje, siekiant neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, pasitelkė S. B. (S. B.), aptarė su juo, kad už kiekvieną atvežtą į Lietuvos Respublikos kilogramą narkotinės medžiagos mokės jam po 500 Eur.

1.6. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. nurodymu A. G. 2017 m. rugpjūčio mėn. išskrido į Ispanijos Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestą, kur pasirinko narkotinės medžiagos rūšį ir su tyrimo nenustatytu asmeniu susitarė dėl labai didelio kiekio – 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neteisėto įgijimo, su kuriuo prieš tai telefonu kontaktavo pats R. A.. Po ko A. G. grįžo į Vilnių ir 2017 m. rugsėjo mėn. viduryje instruktavo S. B. dėl kelionės į Ispanijos Karalystę, suteikėjam mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, perdavė kelionės maršrutą ir nurodė sutartinius žodžius, kuriuos S. B. turėjo pranešti A. G. kirsdamas kelionės maršruto šalį bei nurodė, kur apsistoti. Po ko A. G. ir T. A. paslėpė ne mažiau kaip 16 000 Eur „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) oro filtre, iš kurių 8 000 Eur buvo A. G. ir O. P. ir 8 000 Eur T. A. ir R. A., po ko S. B. vienas išvyko į Ispanijos Karalystę, kur 2017 m. rugsėjo mėn. tyrimo nenustatytas asmuo paėmė iš S. B. automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paslėpė į slėptuvę apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Vykdant A. G. nurodymą, kitą dieną S. B. neturėdamas leidimo, minėtu automobiliu R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas neteisėtai atgabeno kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės per Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Čekijos ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2017 m. rugsėjo mėn. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bei gavo atlygį 4 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų. Po ko T. A. 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) išėmė iš slėptuvės narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), padalino: 4 kg minėtos narkotinės medžiagos sau – T. A. ir R. A. bei 4 kg A. G. ir O. P. bei paliko automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, po ko dalį minėtų narkotinių medžiagų iki 2017 m. gruodžio mėn. vidurio organizuotos grupės nariai pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste ir bendrai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 Eur, kitą dalį – 0,76 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) A. G. neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 21 d., kai tą pačią dieną apie 22:20 val. atliktos kratos metu jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį – 0,412 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) organizuotos grupės nariai neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 28 d., kai tą pačią dieną apie 14 val. policijos pareigūnai minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bagažinėje atliktos apžiūros metu.

1.7. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn. į nusikalstamos veikos darymą, siekiant neteisėtai disponuoti, tai yra įgyti, laikyti ir parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, atgabenta kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, prisijungė R. A., nepriklausantis organizuotai grupei.

1.8. Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdant R. A. suplanuotą sumanymą, S. B. 2017 m. gruodžio 14 d. išvyko automobiliu „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Ispanijos Karalystę, į (duomenys neskelbtini) miestą, tikslu atgabenti A. G. ir T. A. įgytas narkotines medžiagas, o A. G. ir T. A. 2017 m. gruodžio 16 d. slėpdami savo tikrąjį tikslą išskrido į Ispanijos Karalystę, į (duomenys neskelbtini) miestą, kur T. A. vardu išnuomotu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – 11 kg 500 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), su kuriuo prieš tai telefonu susitarė pats R. A. ir ne mažiau kaip už 23 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur buvo O. P., 10 000 Eur T. A. ir R. A. bei 3 000 Eur R. A., nepriklausančiam organizuotai grupei, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 10669, 69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurią A. G. ir T. A. Ispanijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, paslėpė į automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą slėptuvę ir perdavė S. B., kuris vykdant A. G. nurodymą, neturėdamas leidimo, automobiliu „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas atgabeno kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės per Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Čekijos ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2017 m. gruodžio 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 10669,69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atlygį 6 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų gauti nespėjo.

1.9. Po ko 2017 m. gruodžio 21 d. apie 17.30 val. A. G. automobilį „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvairavo į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) garažą, kur kartu su T. A. iš minėto automobilio slėptuvės, esančios po sėdynėmis, išėmė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), ją padalino, po ko dalį – 1803,98 g minėtų narkotinių medžiagų T. A. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paėmė ir laikė kuprinėje, kai apie 18:30 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), T. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pastarojo asmens kratos metu kuprinėje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o apie 19 val. atliktos kratos metu A. G. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai automobilyje „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinių sėdynių rado ir paėmė likusią dalį – 8 865,71 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).?

2. R. A. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. A., ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, siekdamas išvengti galimo turto konfiskavimo, pagamino, gabeno, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą bei pasikėsino atgauti laikinai apribotą didelės vertės turtą – jų sūnui T. A. priklausantį automobilį „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), tai yra E. A., veikdama su R. A., žinodama, kad automobilis „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso jų sūnui T. A., tačiau pagal dokumentus buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir kuriam 2017 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybių apribojimas, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 15 d. susitarė, kad E. A. sukurs UAB „(duomenys neskelbtini)“ blankus ir paruoš dokumentus dėl automobilio grąžinimo.

2.1. Po ko R. A. telefonu, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 22 d. susitarė su D. A. dėl to, kad pastarasis susitars jų paruoštų dokumentų pasirašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. vardu.

2.2. E. A. 2018 m. sausio 18 d. apie 09:15 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką bei paruoštą dokumentą iš savo elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. apie 13:50 val. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė D. A.. Pastarasis raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ tą pačią dieną persiuntė elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ D. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui, kuris nežinodamas apie D. A. ir R. A. susitarimą, ant jam pateikto dokumento pasirašydamas pats suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. parašą ir neturėdamas teisėto pagrindo uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Po ko pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, 2018 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), atidavė D. A.. Pastarasis D. A. pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d. Lietuvos paštu persiuntė R. A. ir E. A..

2.3. E. A. 2018 m. sausio 30 d. apie 11:50 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Prašymą dėl transporto priemonės „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką, po ko tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis minėtas dokumentas buvo pasirašytas suklastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. parašą ir be teisėto pagrindo uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas.

5.5. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad atlikus teismo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę kaltinamajam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Gynėjo įsitikinimu, tokiomis ligomis sergančio asmens negalima toliau laikyti suimto, ką patvirtina ne tik minimos psichiatrinės ekspertizės išvados apie kaltinamojo patirtus priepuolius bei suicidinius bandymus, bet ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintą aprašą yra pagrindas atleisti asmenį nuo bausmės vykdymo pagal BK 76 straipsnį. Žemesnės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nors gynyba nuolat teikė informaciją apie suimtojo sveikatos būklę, bei netinkamas jo laikymo sąlygas tokiomis ligomis sergantiems asmenims. Suimtojo gynėjas taip pat didelį dėmesį teikia aplinkybei, kad medicinos paslaugų kokybė suėmimo vietoje nėra pakankama ir negali būti laikoma kokybiška.

5.6. Gynybos teigimu, procesas šioje byloje trunka nepateisinamai ilgai, t. y. suėmimas R. A. tęsiamas tris su puse metų. Byla teismui buvo perduota 2019 m. liepos 19 d., tačiau beveik dvejus metus pastaroji buvo nagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pagal naujos sudėties teismo suderintą grafiką bylos nagrinėjimas vyks nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Taigi, iš esmės dėl teismo kaltės procesas bus kartojamas iš naujo. Nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Einarsson prieš Islandiją, Nr. 22596/93; Beck prieš Norvegiją, Nr. 26390/95 ir kt.).

5.7. Gynėjo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad per visą teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo nei vieno posėdžio, kuris būtų neįvykęs dėl kaltinamojo ar jo gynėjo kaltės, bylą nors ir sudaro 33 tomai, tačiau savo esme ji nėra sudėtinga – dokumentų klastojimas ir narkotinių medžiagų gabenimas iš Ispanijos Karalystės (dvi nusikalstamos veikos), kaltinamųjų taip pat nėra daug. Be to, šioje baudžiamojoje byloje vienintelis R. A. liko suimtas, kitiems kaltinamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

5.8. Skunde taip pat nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad 20 000 Eur dydžio piniginis užstatas yra per mažas BPK numatytiems kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Gynėjo įsitikinimu, 20 000 Eur užstatas, įvertinus bylos aplinkybes, praktiką kitose baudžiamosiose bylose, yra pakankamas, juolab, kad kaltinamasis ir jo artimieji didesnėmis lėšomis nedisponuoja.

5.9. Gynėjas skunde kelia ir kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo proporcingumo klausimą. Suėmimas kaltinamajam R. A. jau yra taikomas ganėtinai ilgą laiką, todėl nereiktų ignoruoti ir jo interesų. R. A. turi šeimą, sveikatos problemų, išgyvena gilią psichologinę krizę, suimtasis izoliuojamas nuo artimos aplinkos ir visuomenės, iki minimumo apribojama galimybė palaikyti socialinius ryšius. Lietuvoje šiuo metu yra vykdoma taip vadinama „įkalinimo įstaigų reforma“, kurios vykdymo metu yra grubiai pažeidžiamos suimtojo teisės: ribojama jo ir šeimos narių galimybė pasimatyti, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, o šiuo metu, esant ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 grėsmės, nėra užtikrinamos ir elementarios apsaugos priemonės.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas Edgaras Dereškevičius prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundas tenkinamas

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo R. A. gynėjo skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. leipos 22 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam R. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, netinkamai vadovavosi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių nuostatomis.

9. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Gynėjas, kaip ir ankstesniuose savo skunduose, kelia abejones, ar yra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, jog jo ginamasis R. A. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų yra surinkta pakankamai. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų A. G. ir O. P. parodymai, jų teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kratų, apžiūrų, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta ir ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

10. Niekuo nepagrįsti kaltinamojo gynėjo skundo teiginiai, kad skundžiama apygardos teismo nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo R. A. yra neteisėta, nes ji priimta ankstesnės neteisėtos sudėties teismo 2021 m. balandžio 28 d. priimtos nutarties, kuria taip pat kaltinamajam buvo pratęstas suėmimo terminas, pagrindu. Bylos duomenimis ši baudžiamoji byla 2019 m. liepos 19 d. buvo perduota Vilniaus apygardos teismui ir paskirta nagrinėti teisėjui Arūnui Bartkui. 2021 m. gegužės 26 d. teisiamajame posėdyje šiam teisėjui R. A. gynyba pateikė nušalinimą ir 2021 m. birželio 9 d. teisėjas Arūnas Bartkus nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau šioje nutartyje teisėjas aiškiai ir motyvuotai nurodė, kad ir pareiškus nušalinimą šiuo pagrindu, jokio subjektyvaus ar objektyvaus teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo byloje nėra, tačiau toks teisėjo sprendimas (nusišalinti) buvo priimtas siekiant pašalinti bet kokias abejones ateityje baigus nagrinėti baudžiamąją bylą ir priimant baigiamąjį teismo procesinį dokumentą. Taigi, įvertinus nutarties motyvus dėl teisėjo nusišalinimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad teisėjas Arūnas Bartkus, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, buvo šališkas, o jo priimti procesiniai dokumentai yra neteisėti ir nepagrįsti. Juolab, kaip nurodoma ir 2021 m. birželio 9 d. nutartyje, nutarčių dėl kaltinamajam pratęsto suėmimo termino pagrįstumas ir teisėtumas kiekvieną kartą buvo patikrintas aukštesnės instancijos teismo pagal kaltinamojo R. A. gynėjų skundus.

11. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. A. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės – suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.).

11.2. Apygardos teismas padarė išvadą, kad R. A. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus kaltinamuosius, davusius jam nepalankius parodymus. Padarydamas šią išvadą teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo atliktus aktyvius veiksmus siekiant paveikti kitus įtariamuosius (šiuo metu liudytojus) ir kitaip pakenkti baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Iš tiesų, byloje esantys duomenys leido spręsti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. galimai bandė daryti poveikį kitiems įtariamiesiems (šiuo metu liudytojams), siekdamas paveikti jų parodymus, tiek apie jo paties, tiek sūnaus dalyvavimą jiems inkriminuojamų nusikaltimų padaryme. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad R. A. kartu su žmona E. A. galimai ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekiant susigrąžinti T. A. automobilį, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje byloje. Visgi, šios aplinkybės turėtų būti įvertintos dabartinės teisminio bylos nagrinėjimo stadijos kontekste. Iki teismo sudėties pasikeitimo baudžiamojoje byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, teisiamuosiuose posėdžiuose buvo apklausti beveik visi liudytojai, tarp jų ir O. P., be to, keliuose paskutiniuose teismo posėdžiuose buvo apklausiamas kitas bylai reikšmingas liudytojas A. G.. Taigi, tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. A. bandys daryti poveikį liudytojams ir trukdyti procesui yra akivaizdžiai sumažėjusi, juolab, kaip nurodoma ir skunde, liudytojas A. G. yra saugomas valstybės pareigūnų. Be to, ankstesnėse nutartyse sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo buvo įvertinta ir ta aplinkybė, jog R. A. ikiteisminio tyrimo pradžioje disponavo ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tačiau byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Rolandas Jurkevičius teismo posėdyje patvirtino, kad asmenys, neteisėtai perdavę kaltinamajam neviešo pobūdžio informaciją, taip ir nebuvo nustatyti ir įtarimai niekam nebuvo pareikšti. Todėl sutiktina su gynėjo teiginiais, kad šia aplinkybe remiantis negalima sunkinti R. A. teisinės padėties. Taigi, atsižvelgusi į visas šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

11.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. R. A. kaltinamas padaręs nesunkią (BK 300 straipsnio 1 dalis), sunkią (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkią (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikalstamas veikas. Už BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. R. A. anksčiau kartą teistas už pasikėsinimą realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis kaltinamas padaręs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Ši aplinkybė neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir patvirtina, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir įstatymų. Be to, kaip matyti iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo, galbūt inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio – beveik 20 kg – disponavimu narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir jų kontrabanda, R. A. galimai padarė veikdamas organizuota grupe, šios veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai suplanuotos ir organizuotos, galbūt padarytos iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų pragyventi. Iš R. A. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jis galimai subūrė šią organizuotą grupę, jai vadovavo, taigi jo kaip organizatoriaus vaidmuo buvo itin svarbus darant nusikalstamas veikas. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo daromos iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų, todėl apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo nepritarti apygardos teismo padarytai išvadai, kad R. A., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

13. Nors šiuo atveju yra požymiai suėmimo termino pratęsimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi būti įvykdyta. Pagal teismų praktiką suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas asmeniui taikomo suėmimo teisėtumo klausimus, yra ne kartą pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Clooth prieš Belgiją, Nr. 12718/87; Miuler prieš Prancūziją, Nr. 13/1996/632/816; Velečka ir kiti prieš Lietuvą, Nr. 56998 ir kiti). Antai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu byloje Velečka ir kiti prieš Lietuvą EŽTT net ir pripažinęs faktą, kad nagrinėta baudžiamoji byla buvo itin sudėtinga ir didelės apimties, pabrėžė, kad nei bylos sudėtingumas, nei tai, kad ji yra susijusi su organizuotu nusikalstamumu, nepateisina tokios ilgos (4 metų ir 10 mėnesių) suėmimo trukmės. Net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą.

14. Skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi R. A. paskirtas suėmimas, ši kardomoji priemonė jam taikoma iki šiol. Taigi skundo nagrinėjimo dieną R. A. iš viso suėmime yra praleidęs beveik 3 metus ir 3 mėnesius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, byla teisme buvo gauta 2019 m. liepos 19 d., nors dėl šalyje ilgą laiką besitęsusio karantino byloje buvo paskelbta pertrauka, tačiau iš esmės bylos nagrinėjimas vyko gana intensyviai. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad nusišalinus bylą nagrinėjusiam teisėjui byla buvo perduota naujos sudėties teismui, nustatytas tolesnis bylos nagrinėjimo grafikas iki 2022 m. kovo 24 d. (iš viso numatyti 22 teisiamieji posėdžiai), artimiausias teismo posėdis numatytas 2021 m. rugsėjo 30 d. Be to, skundžiamoje nutartyje teisėja nurodo, kad pasikeitus teismo sudėčiai, ši baudžiamoji byla bus nagrinėjama iš naujo, byloje iš naujo bus apklausiami kaltinamieji, sprendžiama dėl pakartotinių liudytojų apklausų (t. 33, b. l. 105). Taigi, minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje užtruks ilgiau nei numatyta ir artimiausiu metu R. A. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo klausimas negalės būti išspręstas iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, net ir pripažinus, kad baudžiamoji byla pakankamai didelės apimties (ją sudaro daugiau nei trisdešimt bylos tomų, teisiami septyni kaltinamieji) didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenį suėmime galės būti pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

15. Be jau anksčiau paminėtų aplinkybių, sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo klausimą, svarbu įvertinti ir kaltinamojo R. A. gynėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su suimtojo sveikatos būkle. Bylos duomenys patvirtina, kad R. A. serga (duomenys neskelbtini). Kardomojo kalinimo laikotarpiu jis ne kartą buvo patyręs (duomenys neskelbtini), kurių metu susižalojo, jam reikalinga atlikti pečių sąnario operaciją, patirtų traumų liekamieji reiškiniai apsunkina jo gyvenimo kokybę kalinimo įstaigoje (t. 25, b. l. 39–40, t. 26, b. l. 38, t. 28, b. l. 81, 82, t. 29, b. l. 11, t. 31, b. l. 96–143). Nors šios aplinkybės pačios savaime nėra pagrindas netęsti kardomosios priemonės – suėmimo termino, tačiau teisėjų kolegija spręsdama suėmimo pratęsimo klausimą šioje teisminio proceso stadijoje į jas atsižvelgia.

16. Šiuo atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra neadekvati ir pernelyg suvaržo R. A. teises, taip pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Todėl kaltinamajam R. A. paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas keičiama kitomis, švelnesnėmis nei suėmimas, kardomosiomis priemonėmis. Kelių kardomųjų priemonių paskyrimas užtikrintų R. A. dalyvavimą teisminiame procese, taip pat tai, kad jis negalėtų daryti naujų nusikalstamų veikų.

17. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis), kurios esmė –kaltinamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Taip pat teisėjų kolegija mano, kad yra tikslinga R. A. paskirti kardomąją priemonę – užstatą (BPK 133 straipsnis). Bylos medžiagoje yra duomenų, kad įtariamojo artimieji yra sumokėję 20 000 Eur piniginę įmoką užstatui už R. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (ilgą laiką buvo suimtas, iki suėmimo dirbo pagal individualios veiklos pažymą), gresiančios bausmės dydį už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei aukščiau paminėtas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo manymu tokio dydžio užstatas yra pakankama ir efektyvi priemonė BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, o jo praradimas būtų reikšmingas kaltinamajam. Kaltinamajam R. A. skirtina ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tik šių trijų kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 133, 136, 139 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi kaltinamajam R. A. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą į kitas kardomąsias priemones:

– intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., įpareigojant kaltinamąjį R. A. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbinių pareigų vykdymu bei dalyvavimu teismo posėdžiuose;

– 20 000 eurų (dvidešimties tūkstančių) užstatą, iš kurio 2019 m. gegužės 21 d. 10 000 eurų į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą sumokėjo S. J. (AB Swedbank banko mokėjimo nurodymas Nr. 5), 2019 m. liepos 25 d. 5000 eurų į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą sumokėjo I. J. (Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas Nr. 11), 2019 m. spalio 14 d. 3000 eurų į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą sumokėjo R. K. (AB Swedbank banko mokėjimo nurodymas Nr. 72), 2021 m. liepos 15 d. 2000 eurų sumokėjo D. J..

– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo;

Išaiškinti kaltinamajam R. A., kad jis privalo: dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės.

Išaiškinti kaltinamajam R. A., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam R. A., kad jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o jam pažeidus kardomąsias priemones jam gali būti skiriama kita kardomoji priemonė.

Išaiškinti užstato davėjams S. J., I. J., R. K. ir D. J., kad kaltinamajam R. A. pažeidus kardomąją priemonę – užstatą, užstatas pereis valstybei.

Nutartį įteikti kaltinamajam R. A., jį paleidžiant iš suėmimo, ir užstato davėjams pasirašytinai.

Nutarties dalį dėl kaltinamajam R. A. paskirtos intensyvios priežiūros ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti vykdymą pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį R. A. paleisti iš suėmimo, laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.