- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- 1S-258-487/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66470-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo gynėjo prašymas dėl kelių baudžiamųjų bylų sujungimo į vieną bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį, tuo, kad veikdamas organizuota grupe organizavo prekybą žmonėmis, veikdamas organizuota grupe organizavo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys, organizavo trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas, organizavo melagingų parodymų davimą, veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo rengimąsi sužalojant sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo bei organizavo neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą
2. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas K. Ašmys kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu dėl V. V. atžvilgiu iškeltų ir teismams perduotų kelių baudžiamųjų bylų sujungimo į vieną bylą. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo prašymą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad Panevėžio apygardos teisme ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose V. V. yra kaltinamas skirtingų nusikalstamų veikų, įvykdytų skirtingu metu, padarymu, šios nusikalstamos veikos nėra viena tęstinė nusikalstama veika, kad vienos baudžiamosios bylos išsprendimas kitos baudžiamosios bylos išsprendimui jokios prejudicinės galios neturės. Pažymėta ir tai, kad abi bylas sieja tik vienintelis kaltinamasis V. V., tačiau kiti asmenys, kaltinami Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, niekaip nesusiję su baudžiamąją byla, kuri nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, ir atvirkščiai. Teismas taip pat įvertino abiejų baudžiamųjų bylų apimtis, kaltinamųjų skaičių, procesų eigą. Pažymėta, kad konkrečiu atveju baudžiamųjų bylų sujungimas į vieną bylą netikslingas, šiuo procesiniu veiksmu nebus pasiekti bylų procesui pirmosios instancijos teisme keliami tikslai, kad tik sujungus baudžiamąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną, jos bus greičiau, ekonomiškiau išnagrinėtos.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir baudžiamąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti, jas nagrinėjant kartu.
4. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad abiejų procesų eigoje bus nustatinėjamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės apie tai, ar kaltinamasis V. V. disponavo narkotinėmis medžiagomis bei ar pastarasis suorganizavo prekybos žmonėmis veiklą. Pažymima ir tai, kad abi bylos nuo 2017 m. buvo tirtos viename ikiteisminiam tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo esmė buvo ta, jog, 2019 m. gegužės 4 d. sulaikius V. V., pas jį gyvenamajame name buvo surasta 1035,72 g narkotinės medžiagos – kokaino. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tyrimo eigoje įtarimas taip pat buvo pareikštas įtariamajam A. G., kuris pripažino, jog narkotinę medžiagą į V. V. namus atnešė jis. 2018 m. paleidus A. G. iš suėmimo, šis pasislėpė, tačiau byloje buvo gauti duomenys, jog jis buvo sulaikytas užsienio valstybėje. Tyrimo eigoje A. G. įtarimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį panaikinti, o V. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnį, A. G. pripažįstant nukentėjusiuoju. Įtarimai byloje buvo pareikšti ir kitiems asmenims, kurie pasak kaltinimo, buvo tikrieji narkotinės medžiagos tiekėjai V. V., taip pat advokatams, kurie, būdami V. V. gynėjai, anot tyrimo, piktnaudžiavo tarnyba ir trukdė teisingumui. Taip pat atskiriems asmenims buvo pareikšti įtarimai dėl melagingų parodymų davimo.
5. Gynėjo nuomone, su V. V. susijusias baudžiamąsias bylas būtina sujungti, kadangi, nagrinėjant šias bylas atskirai, vienos bylos sprendimas gali turėti prejudicinį faktą kitos bylos išsprendimui. Pasak gynėjo, jeigu V. V. būtų pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, Šiaulių apygardos teismui nagrinėjamoje byloje dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu dingsta pasirinkimo alternatyva kaltinamąjį V. V. išteisinti. Analogiškai – jeigu V. V. pirma būtų nuteistas Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dėl disponavimo narkotikais, Panevėžio apygardos teismui beliktų tik konstatuoti, jog V. V. prekiavo žmonėmis. Šiuo aspektu nurodoma ir tai, kad abu baudžiamieji procesai šiuo metu yra eigoje, juose neabejotinai bus reikalinga apklausti A. G.. Dėl A. G. pasislėpimo, sulaikymo ir pargabenimo procesų trukmė yra neprognozuojama. Todėl gynėjas mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas jau beveik išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Juo labiau, kad pats kaltinamasis prašė apklausti penkis liudytojus, iš kurių apklausti tik keturi, tuo tarpu gynyba turi prašymą apklausti dar penkiolika liudytojų, kurie iš esmės yra tie patys, kaip ir Panevėžio apygardos teisme.
6. Gynėjas nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog abejose bylose yra skirtinga apimtis kaltinamųjų, kurie neturi jokio ryšio su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąja byla. Kaltinimas dėl prekybos žmonėmis yra pareikštas ne tik V. V., bet ir kitiems asmenims. Kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, ginant prekybos žmonėmis auką A. G., yra pareikštas advokatui, dėl A. G. figūravimo aplinkybių kitiems asmenims dėl melagingų parodymų davimo. Tokiu būdu, pasak kaltinamojo gynėjo, Šiaulių apygardos teisme būtų sukurtas prejudicinis faktas, jog buvo padarytos veikos, numatytos BK 147 straipsnyje ir tai įtakotų daugelio kaltinamųjų veiksmų teisinį vertinimą. Gynėjas kelia prielaidą ir dėl to, kad skirtingas bylų sprendimas įtakotų ir kitų kaltinamųjų – N. M. ir G. B. interesus, kadangi Šiaulių apygardos teismas turės pasisakyti ir dėl aplinkybės, kas atnešė narkotikus V. V. – ar pastarieji, ar A. G.. Gynėjas teigia, kad dviejų teismų nagrinėjamos faktinės aplinkybės yra susijusios priežastiniu ryšiu tarpusavyje, todėl nagrinėti jas kitaip, nei vieno proceso metu, neįmanoma. Tuo pačiu gynėjas pažymi ir tai, kad abi teismuose nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje sudarė vieną visumą, abejose bylose nagrinėjamos nusikalstamos veikos ne tik buvo vieno ikiteisminio tyrimo objektas, bet ir kaltinimai jas įvykdžius yra iš esmės tuo pačiu (kelių mėnesių) laikotarpiu. Be kita ko, abejose bylose inkriminuojamos veikos yra įrodinėjamos tų pačių liudytojų parodymais, kurių dalį kviečia kaltinimas, o kitą dalį – gynyba. Juo labiau, asmenys, kviečiami Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje liudytojų apklausai, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje yra kaltinamieji, todėl jų apklausa taip pat gali būti komplikuota (jie negali būti įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą). Tokiu būdu teigiama, kad abi bylas sieja ne tik ta pati įrodomoji bazė, bet ir tie patys pagrindiniai liudytojai, todėl tik sujungus šias bylas bus galima greičiau ir mažesniais procesiniais kaštais, ekonomiškiau išnagrinėti ir įvertinti tiek V. V., tiek kitiems kaltinamiesiems abejose bylose pareikštų kaltinimų pagrįstumą, taip pat išvengti prejudicinio fakto sukūrimo.
7. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog skirtinguose procesuose nagrinėjamos V. V. nusikalstamos veikos yra skirtingos, vertindamas, kad teismas minėtas bylas sujungtų tik tuo atveju, jei V. V. abejose bylose būtų kaltinamas padaręs tas pačias nusikalstamas veikas. Taip pat, pasak gynėjo, teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismuose nagrinėjamų bylų nesujungimą lemią skirtingos jų stadijos. Nurodo, kad abi bylos iš esmės yra toje pačioje nagrinėjimo stadijoje: Šiaulių apygardos teisme apklausti tik 4 liudytojai, gynyba prašys apklausti dar 20, tuo labiau, kad nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas iš Panevėžio apygardos teismo proceso; taip pat nėra apklausti kaltinamieji; Panevėžio apygardos teisme yra tie patys liudytojai, nėra pagarsintas kaltinamasis aktas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Gynėjas nurodo ir tai, kad 2019 m. spalio 10 d. nutarime atskirti ikiteisminius tyrimus, bylos dėl disponavimo narkotine medžiaga (BK 260 straipsnio 3 dalis) atskyrimas ir perdavimas teismui motyvuotas V. V. suėmimo trukme, pagrindinio tyrimo dėl kitų veikų sudėtingumu, didele apimtimi ir tyrimo trukme. Todėl iš bendro tyrimo, dalis kaltinimų buvo perduoti nagrinėti į Šiaulių apygardos teismą, o užbaigus pagrindinį tyrimą – į Panevėžio apygardos teismą. Taigi bylos išskyrimas ir teikiamas prašymas dėl bylų sujungimo visiškai atitinka esamą teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą. Be to, gynėjas nurodo, kad pats kaltinimas neneigia, jog ryšys tarp šių bylų yra, visi veiksmai buvo tirti viename ikiteisminiame tyrime nuo 2017 m., bylos išskirtos tik galutinėje stadijoje, į teismą pirmi perduoti tie, kuriems taikomos kardomosios priemonės – suėmimai. Gynėjo nuomone, jeigu kardomųjų priemonių problematikos nebūtų buvę – ši byla būtų nagrinėjama nuo pat pradžių kaip viena. Abu procesai įtakoja vienas kito sprendimus, yra priklausomi vienos nuo kito, todėl turi būti nagrinėjami kartu.
9. Šiuo aspektu, gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje, teismas atsisakė atskirti į atskirą bylą nukentėjusiųjų V. N. ir V. G. epizodą dėl rengimosi sutrikdyti sveikatą, nors ši veika yra visiškai nesusijusi su kaltinimais pagal BK 260 ir 147 straipsnius, joje nefigūruoja A. G., dėl kurio nebuvimo ir stringa procesas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
11. Kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundas atmetamas.
12. Teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir skundo argumentais bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pagrįstai nesujungė baudžiamųjų bylų, nagrinėjamų V. V. atžvilgiu atitinkamai Panevėžio ir Šiaulių apygardos teismuose.
13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos išskyrimas ar baudžiamųjų bylų sujungimas yra teismo prerogatyva. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių baudžiamųjų bylų sujungimo ar išskyrimo pagrindų. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ar išskirti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui.
14. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas K. Ašmys minėtų bylų sujungimą motyvuoja bylų kildinimu iš vieno ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį; tuo, kad abi šias bylas sieja kaltinamasis V. V. ir dėl to, nagrinėjant šias bylas atskirai ir vienoje jų priėmus nuosprendį, šis įgytų prejudicinio fakto galią kitoje, kas taip pat įtakotų ir kitų kaltinamųjų interesus; taip pat argumentuojama, jog abi bylas sieja ta pati įrodomoji bazė, inkriminuojamos veikos įrodinėjamos tų pačių asmenų, kurie vienoje byloje yra liudytojai, o kitoje byloje daliai jų pareikšti kaltinimai, parodymais; prašoma atsižvelgti ir į tai, kad sujungus bylas jų nagrinėjimas būtų greitesnis ir ekonomiškesnis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visi šie skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apygardos teismo nutartį. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, skundžiamoje nutartyje išanalizavo baudžiamųjų bylų sujungimo tikslingumą, pateikė savo motyvus bei padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo sujungti prašomas baudžiamąsias bylas, nes taip baudžiamųjų bylų procesui pirmosios instancijos teisme keliami tikslai nebūtų pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš bylos duomenų ir informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. yra kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuota grupe organizavo prekybą žmonėmis (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 147 straipsnio 2 dalis), veikdamas organizuota grupe organizavo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis), organizavo trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 231 straipsnio 1 dalis), organizavo melagingų parodymų davimą (BK 24 straipsnio 4 dalis ir 235 straipsnio 1 dalis), veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo rengimąsi sužalojant sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo (BK 21 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktas), bei organizavo neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą (BK 24 straipsnio 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 167 straipsnio 1 dalis). Be V. V. šioje byloje kaltinimai pareikšti dar septyniems asmenims – I. Č., A. S., G. P., E. T., N. T., V. P. ir M. N.. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. kaltinimai pareikšti dėl disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje kaltinimai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį taip pat pareikšti N. M. ir G. B..
16. Šie duomenys patvirtina, jog abiejose baudžiamosiose bylose kaltinimai pareikšti V. V.. Tačiau, priešingai nei argumentuojama skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad kiti asmenys, kurie yra kaltinamieji Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nėra niekaip susiję su Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamais kaltinimais ir atvirkščiai. Dėl šių priežasčių sujungiant minėtas baudžiamąsias bylas vien dėl kaltinamojo V. V., kartu vienoje baudžiamojoje byloje būtų nagrinėjami ir kitiems kaltinamiesiems pareikšti tarpusavyje nesusiję kaltinimai. Abiejose bylose kaltinimai asmenims pareikšti dėl atskirų, skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingu laiku padarytų nusikalstamų veikų, kurios nesudaro vienos tęstinės nusikalstamos veikos. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje V. V. kartu su dar dviem asmenimis kaltinamas veikos, baigtos 2017 m. gegužės 4 d. padarymu, o Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje veikos, kurių padarymu kaltinamas V. V. ir dar septyni asmenys, įvykdytos vėliau. Taigi, nustatytos aplinkybės – V. V. nėra vienintelis kaltinamasis Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, jiems įkaltintų nusikalstamų veikų skaičius, pobūdis ir padarymo laikas, kartu įvertinus ir minėtų bylų sudėtingumą bei apimtį, nesudaro pagrindo baudžiamųjų bylų sujungimui, siekiant užtikrinti greitesnį ir ekonomiškesnį procesą.
17. Tokios išvados nepaneigia ir skundo argumentai dėl A. G., o taip pat asmenų, kurie abiejose bylose užima skirtingą procesinę padėtį, parodymų panaudojimo galimybės. Pažymėtina, kad asmenų procesinę padėtį apsprendžia konkrečioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų kaltinimų turinys, todėl baudžiamųjų bylų sujungimo faktas pagal jų procesinę padėtį pateikiamų duomenų panaudojimo galimybėms jokios įtakos neturi. Nors atskiri asmenys, taip pat ir kaltinamasis V. V., būtų apklausiami abiejose bylose, tačiau, kaip minėta, abiejose bylose nagrinėjant kaltinimus dėl skirtingų nusikalstamų veikų padarymo, jie ir bus apklausinėjami dėl šių skirtingų kaltinimų. Skundo argumentai, kad nurodytos baudžiamosios bylos buvo pradėtos tuo pačiu ikiteisminiu tyrimu, patvirtina tik faktą dėl šių bylų sąsajų, tačiau nepagrindžia minėtų bylų sujungimo tikslingumo.
18. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais ir dėl vienoje ar kitoje atskiroje byloje priimtų sprendimų, kaip prejudicinio fakto, jų reikšmės kaltinamojo V. V., kitų kaltinamųjų interesams. Tokie gynėjo skundo argumentai grindžiami tik perspektyvinio pobūdžio nuomone ir vertintini kaip subjektyvios prielaidos. Vien galutinio procesinio sprendimo priėmimas vienoje iš bylų neatleidžia kitą bylą nagrinėjančio teismo nuo pareigos ją išsamiai išnagrinėti ir priimti galutinį procesinį sprendimą, remiantis toje byloje išnagrinėtais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje bei minėta skundą nagrinėjančio teismo, abiejose baudžiamosiose bylose nagrinėjami kaltinimai dėl skirtingo pobūdžio skirtingomis aplinkybėmis įvykdytų nusikalstamų veikų, ir jose galutiniai procesiniai sprendimai turės būti priimti, remiantis tose bylose išnagrinėtais įrodymais.
19. Nesutiktina su gynėjo skundo argumentu, kad abiejose baudžiamosiose bylose procesas yra panašioje stadijoje. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teismams perduotos nagrinėti skirtingu laiku, jos skiriasi pagal kaltinamųjų skaičių, pareikštus kaltinimus, jų apimtį, sudėtingumą, juose atliktus procesinius veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teisme byloje išspręsti nušalinimo klausimai, ji pradėta nagrinėti iš esmės, apklausta dalis liudytojų, parodymus davė kaltinamasis V. V.. Panevėžio apygardos teisme bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, sprendžiami proceso dalyvių prašymai. Šią aplinkybę nurodė ir pats gynėjas. Todėl pagrįstai įvertinta, kad baudžiamųjų bylų sujungimas sudarytų prielaidas nagrinėjimo laiko užsitęsimui.
20. Spręstina, kad nėra pagrindo teigti, jog nesujungus baudžiamųjų procesų, būtų pažeistos bylos nagrinėjimo dalyvių teisės, būtų pakenkta bylų išnagrinėjimo išsamumui, sutrukdyta teismams nustatyti bylose reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti įrodymus, kas lemtų neteisingų ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą.
21. Gynėjas, argumentuodamas skundžiamos nutarties nepagrįstumą, skunde mini ir aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo atskirti į atskirą bylą kaltinimo epizodą, kuris, gynėjo nuomone, nėra susijęs su kaltinimais pagal BK 260 straipsnį ir 147 straipsnį. Pažymėtina, kad šis gynėjo argumentas nėra skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jo atskirai nepasisakoma.
22. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti gynėjo skundo argumentais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.