Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio 21 d., X mieste dėl savanaudiškų tikslų subūrė organizuotą grupę, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai kontrabandos būdu iš I. K. į Lietuvos Respubliką gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jas sistemingai platinti. R. A. 2016 m. sausio mėn. į nusikalstamą veiką pasitelkė A. G., pravarde „G“, O. P., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, ir T. A., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, davė bendrininkams patarimus dėl atsargumo ir konspiracijos laikymosi, parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė, rengdavo susitikimus, kuriuose organizuotos grupės nariai planavo ir aptarinėjo narkotinių medžiagų disponavimą, t. y. įgijimą, laikymą, gabenimą, realizavimą ir kontrabandos būdą, kainas, kokybę ir pinigų pasiskirstymą.

1.1. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. 2016 m. kovo – balandžio mėn., nusikalstamai veikai palengvinti pasiūlė A. G. ir O. P. įgyti transporto priemonę – „C“ markės automobilį, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui, įrengti jame slėptuvę, įgyti navigaciją, nurodė sutelkti bendrininką, kuriam paskyrė narkotinių medžiagų kurjerio – gabentojo vaidmenį, t. y. narkotinių medžiagų, skirtų gabenti iš I. K. į Lietuvos Respubliką įgytu automobiliu bei paskyrė A. G. būti atsakingam už narkotinių medžiagų įgijimą, atsiskaitymą, medžiagos kokybę, paėmimą ir pakrovimą I. K. bei savo ir O. P. dalies realizavimą. O. P., saistomas giminystės ryšiais ir turėdamas R. A. pasitikėjimą, buvo paskirtas atsakingu prižiūrėti A. G., tai yra koordinuoti jo veiksmus, be to kontroliuoti racionalų ir pagrįstą pinigų panaudojimą organizuotos grupės veikloje. Taip pat įvykdžius narkotinių medžiagų kontrabandą ir A. G. realizavus narkotines medžiagas gauti atitinkamą pinigų sumą pagal išankstinį susitarimą. T. A. buvo paskirtas atsakingu už tiesioginį narkotinių medžiagų įgijimą I. K. ir jų kontrabandą, už saugų pinigų, narkotinei medžiagai įsigyti, gabenimą bei atgabenus narkotines medžiagas turėjo jas kartu su A. G. padalinti ir paskirstyti organizuotos grupės nariams, po ko savo ir tėvo – R. A. dalį realizuoti.

1.2. Po ko organizuotos grupės nariai T. A., O. P. ir A. G. 2016 m. gegužės mėn. X mieste rado tinkamą automobilį – „C“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gegužės 6 d. A. G. įgijo minėtą automobilį už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – ne daugiau kaip už 6 5000 Eur ir užregistravo M. G. vardu. Tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, A. G. minėtą automobilį O. P. nurodymu nugabeno į X esančią automobilių stovėjimo aikštelę, o po kelių dienų O. P. kartu su R. A. nuvyko į X ir automobilį „C“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į (duomenys neskelbtini), kur paliko R. S., kuris 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – 1 500 Eur, automobilio „C“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), dugne, po salono sėdynėmis įrengė slėptuvę.

1.3. Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, R. A. nurodymu, organizuotos grupės nariai ne mažiau trijų kartų pakeitė automobilio „C“ valstybinius numerius, įgijo mobiliojo ryšio telefonus „B“, tarpusavyje ryšiams palaikyti bei prieš išvykimą į I. K. kurjeriui turėjo būti įteiktas analogiško modelio telefonas, o A. G. prieš kiekvieną kelionę turėjo keisti sau ir kurjeriui SIM korteles, be to, R. A. perdavė A. G. lapelį su kelionės maršrutu bei nurodė į įgytą navigaciją įvesti maršrutą, o grįžus iš kelionės ištrinti.

1.4. 2016 m. rugsėjo mėn. A. G., T. A. ir O. P., nusikalstamai veikai palengvinti, už bendrus organizuotos grupės narių pinigus – 300 Eur įgijo transporto priemonę – automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad jame neteisėtai laikyti atgabentą iš I. K. narkotinę medžiagą bei paliko jį prie A. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini).

1.5. Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn. O. P. ir A. G. į nusikalstamos veikos darymą, kurjerio vaidmenyje, siekiant neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą kontrabandos būdu iš I. K. į Lietuvos Respubliką, pasitelkė S. B., aptarė su juo, kad už kiekvieną atvežtą į Lietuvos Respublikos kilogramą narkotinės medžiagos, mokės jam po 500 Eur.

1.6. Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. nurodymu A. G. 2017 m. rugpjūčio mėn. išskrido į I. K., X miestą, kur pasirinko narkotinės medžiagos rūšį ir su tyrimo nenustatytu asmeniu susitarė dėl labai didelio kiekio – 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neteisėto įgijimo, su kuriuo prieš tai telefonu kontaktavo pats R. A.. Po ko A. G. grįžo į X ir 2017 m. rugsėjo mėn. viduryje instruktavo S. B. dėl kelionės į I. K., suteikėjam mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, perdavė kelionės maršrutą ir nurodė sutartinius žodžius, kurios S. B. turėjo pranešti A. G. kirsdamas kelionės maršruto šalį bei nurodė, kur apsistoti. Po ko A. G. ir T. A. paslėpė ne mažiau kaip 16 000 Eur „C“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), oro filtre, iš kurių 8 000 Eur buvo A. G. ir O. P. ir 8 000 Eur T. A. ir R. A., po ko S. B. vienas išvyko į I. K., kur 2017 m. rugsėjo mėn. tyrimo nenustatytas asmuo paėmė iš S. B. automobilį „C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paslėpė į slėptuvę apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Vykdant A. G. nurodymą, kitą dieną S. B. neturėdamas leidimo, minėtu automobiliu R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas neteisėtai atgabeno kontrabandos būdu iš I. K. per P., I., A., Č. ir L. Respublikos teritorijas ir 2017 m. rugsėjo mėn. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bei gavo atlygį 4 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų. Po ko T. A. 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) išėmė iš slėptuvės narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), padalino: 4 kg minėtos narkotinės medžiagos sau – T. A. ir R. A. bei 4 kg A. G. ir O. P. bei paliko automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, po ko dalį minėtų narkotinių medžiagų iki 2017 m. gruodžio mėn. vidurio organizuotos grupės nariai pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims X mieste ir bendrai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 Eur, kitą dalį – 0,76 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) A. G. neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 21 d., kai tą pačią dieną apie 22.20 val. atliktos kratos metu jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį – 0,412 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) organizuotos grupės nariai neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 28 d., kai tą pačią dieną apie 14 val. policijos pareigūnai minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio bagažinėje atliktos apžiūros metu.

1.7. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn. į nusikalstamos veikos darymą, siekiant neteisėtai disponuoti, tai yra įgyti, laikyti ir parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, atgabenta kontrabandos būdu iš I. K. į Lietuvos Respubliką, prisijungė R. A., nepriklausantis organizuotai grupei.

1.8. Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdant R. A. suplanuotą sumanymą, S. B. 2017 m. gruodžio 14 d. išvyko automobiliu „C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į I. K., į X miestą, tikslu atgabenti A. G. ir T. A. įgytas narkotines medžiagas, o A. G. ir T. A. 2017 m. gruodžio 16 d. slėpdami savo tikrąjį tikslą išskrido į I. K., į Y miestą, kur T. A. vardu išnuomotu automobiliu nuvyko į X miestą, kur susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – 11 kg 500 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), su kuriuo prieš tai telefonu susitarė pats R. A. ir ne mažiau kaip už 23 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur buvo O. P., 10 000 Eur T. A. ir R. A. bei 3 000 Eur R. A., nepriklausančiam organizuotai grupei, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 10669, 69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurią A. G. ir T. A. I. K., X mieste, paslėpė į automobilio „C“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą slėptuvę ir perdavė S. B., kuris vykdant A. G. nurodymą, neturėdamas leidimo, automobiliu „C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas atgabeno kontrabandos būdu iš I. K. per P., I., A., Č. ir L. Respublikos teritorijas ir 2017 m. gruodžio 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 10669, 69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atlygį 6 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų gauti nespėjo.

1.9. Po ko 2017 m. gruodžio 21 d. apie 17.30 val. A. G. automobilį „C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parvairavo į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) garažą, kur kartu su T. A. iš minėto automobilio slėptuvės, esančios po sėdynėmis, išėmė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), ją padalino, po ko dalį – 1803,98 g minėtų narkotinių medžiagų T. A. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paėmė ir laikė kuprinėje, kai apie 18.30 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), T. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pastarojo asmens kratos metu kuprinėje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o apie 19 val. atliktos kratos metu A. G. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai automobilyje „C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinių sėdynių rado ir paėmė likusią dalį – 8 865,71 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).?

2. Be to, R. A. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. A., ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, siekdamas išvengti galimo turto konfiskavimo, pagamino, gabeno, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą bei pasikėsino atgauti laikinai apribotą didelės vertės turtą – jų sūnui T. A. priklausantį automobilį „B“, VIN(duomenys neskelbtini), tai yra E. A. , veikdama su R. A., žinodama, kad automobilis „B“, VIN (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso jų sūnui T. A., tačiau pagal dokumentus buvo UAB „K“ turtas ir kuriam 2017 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybių apribojimas, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 15 d. susitarė, kad E. A. sukurs UAB „K“ blankus ir paruoš dokumentus dėl automobilio grąžinimo.

2.1. Po ko R. A. telefonu, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 22 d. susitarė su D. A. dėl to, kad pastarasis susitars jų paruoštų dokumentų pasirašymą UAB „K“ direktoriaus G. M. vardu.

2.2. E. A. 2018 m. sausio 18 d. apie 09.15 val. (duomenys neskelbtini), patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „A“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką bei paruoštą dokumentą iš savo elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. apie 13.50 val. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė D. A.. Pastarasis raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ tą pačią dieną persiuntė elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ D. A., UAB "K“ vadybininkui, kuris nežinodamas apie D. A. ir R. A. susitarimą, ant jam pateikto dokumento pasirašydamas pats suklastojo UAB „K“ direktoriaus G. M. parašą ir neturėdamas teisėto pagrindo uždėjo UAB „K“ antspaudą. Po ko pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, 2018 m. sausio 23 d. UAB „A. E.“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), atidavė D. A.. Pastarasis D. A. pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d. Lietuvos paštu persiuntė R. A. ir E. A..

2.3. E. A. 2018 m. sausio 30 d. apie 11.50 val. (duomenys neskelbtini), patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „A“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Prašymą dėl transporto priemonės „B“, VIN (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką, po ko tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis minėtas dokumentas buvo pasirašytas suklastojant UAB „K“ direktoriaus G. M. parašą ir be teisėto pagrindo uždėtas UAB „K“ antspaudas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2018 m. gegužės 29 d. R. A. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

5. Kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas K. Ašmys skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir pakeisti R. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5.1. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad R. A. gali trukdyti procesui. Šis suėmimo pratęsimo pagrindas, pasak gynėjo, grindžiamas dvejų metų senumo įvykiais, neatsižvelgiant į dabartinę bylos stadiją. Tai, kad tėvas domisi sūnaus problemomis, yra natūralu, o jo pokalbių turinys bus įvertintas bylą nagrinėjant teisme. Per pusantrų metų trukusį ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teisme R. A. nebuvo pareikšti kaltinimai, susiję su BK XXXIV skyriuje numatytais nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais teisingumui. Baudžiamoji byla 2019 m. liepos mėn. perduota teismui, įtariamieji buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Skundžiamos nutarties argumentai apie tai, kad prieš beveik dvejus metus R. A. gavo ir susipažino su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, šiuo metu nebėra aktualūs, nes visiems yra leidžiama susipažinti su bylos duomenimis. Be to, tuo metu R. A. nebuvo įtariamasis, jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės. Gynėjo nuomone, dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos „nutekinimas“ buvo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų taktika, tam, kad būtų galima taikyti prieš R. A. kriminalinės žvalgybos priemones. Tai patvirtina šios aplinkybės – dėl dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar tarnybinis patikrinimas. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu teisminio bylos nagrinėjimo metu jau išnagrinėtas vienas iš dviejų epizodų, o antrame epizode yra apklaustas vienas iš bendradarbiaujančių asmenų, todėl šios aplinkybės taip pat sumažina tikimybę, jog R. A. gali trukdyti procesui. Skunde nurodoma, kad prokurorui prašymą panaikinti areštą automobiliui pateikė automobilio savininkas – UAB „K“, Gynėjo nuomone, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip R. A. trukdymas procesui. Be to, šis epizodas teisiamajame posėdyje jau yra išnagrinėtas.

5.2. Gynėjas nesutinka ir teismo išvada, kad R. A. gali daryti naujus nusikaltimus. R. A. turi legalų pragyvenimo šaltinį, gauna pajamas, taip pat jis vykdo individualią veiklą. Teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl pajamų gavimo analizės, tačiau toks dokumentas neprilygsta specialisto išvadai. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl R. A. ir E. A. turto/išlaidų tyrimo yra prieštaringi. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors R. A. anksčiau teistas, tačiau jo teistumas nėra susijęs su nusikaltimais, susijusiais su narkotinių medžiagų disponavimu, kas nesuteikia pagrindo prognozei, kad R. A. gali daryti naujus nusikaltimus.

5.3. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo ir tai, kad atlikus teismo stacionarinę psichiatrinę R. A. ekspertizę nustatyta, jog jis serga pagal du ligų klasifikatoriaus kodus: F 07.0 – psichinė liga – organinis asmenybės sindromas ir G 40.20 epilepsija ir epilepsijos sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais. Gynėjo nuomone, tokio asmens negalima toliau laikyti suimto, tai patvirtina ekspertizės dėstomojoje dalyje pateikti priepuolių įvykiai, suicidiniai bandymai ir kt. Be to, tokie duomenys įstatymo leidėjo minimi kaip pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo bausmės pagal Teisingumo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintą aprašo 17 punktą (BK 76 straipsnis). Gynėjas nurodo, kad teismui nuolat teikiami duomenys apie sistemingą R. A. gydymąsi pas psichiatrus, apie suimtojo bendrą sveikatos būklę, apie tai, kad kardomojo kalinimo įstaigos neturi atitinkamų patalpų epilepsijos priepuolius patiriantiems asmenims, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas į tai neatsižvelgė. Gynėjo teigimu, suimtojo sveikatos problemos kenkia ne tik dabartinei jo sveikatos būklei, bet ir trukdo tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų bylą nagrinėjant teisme. Pavyzdžiui, dėl šiuo metu vykdomos kardomojo kalinimo sistemos pertvarkos į vieną teismo posėdį kaltinamasis buvo atvežtas iš Y tardymo izoliatoriaus į X areštinę, kurioje nėra medikų, jam reikėjo praleisti tris dienas be vaistų, o pratęsus posėdžio nagrinėjimą kitą dieną, po GMP apžiūros areštinėje, suimtasis buvo paveiktas vaistų ir mažai ką suprato. Ankstesnio teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas Laisvės atėmimo vietų ligoninės išrašas, iš kurio matosi, jog R. A. nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 18 d. buvo gydytas psichiatrijos skyriuje, buvo atlikta psichologinio tyrimo išvada.

5.5. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje suimtu laikomas tik R. A., kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių sąlygų jie nepažeidžia. Apygardos teismas svarstė kardomosios priemonė – užstato paskyrimo galimybę, tačiau padarė išvadą, kad siūloma sumokėti užstato suma yra nepakankama. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis ir jo giminės nedisponuoja didesnėmis lėšomis. Už R. A. iš pradžių buvo sumokėta 10 000 Eur, vėliau 5 000 Eur ir 3 000 Eur, viso yra sumokėta 18 000 Eur dydžio užstato suma. Gynėjo nuomone, tokia užstato suma yra pakankamo dydžio, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kitiems bylos kaltinamiesiems taikomo užstato dydį, o taip pat ir teismų praktiką kitose bylose. Be to, kaltinamasis sutinka su visomis kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra, namų areštu ir pan. Skunde pažymima, kad R. A. kalėjimo režimo sąlygomis laikomas jau virš dviejų metų.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo R. A. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. gynėjo advokato K. Ašmio skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė R. A. kardomosios priemonės suėmimo terminą.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą.

8.1. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų A. G. ir O. P. apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. A. galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

10. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. A. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodytų suėmimo pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.

11. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

11.1. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. A. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus kaltinamuosius, davusius nepalankius parodymus. Padarydamas šią išvadą teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo atliktus aktyvius veiksmus siekiant paveikti kitus įtariamuosius (šiuo metu kaltinamuosius) ir kitaip pakenkti baudžiamosios bylos nagrinėjimui, kai tuo metu jam dar nebuvo pareikšti įtarimai ir netaikomos kardomosios priemonės. Atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas įvertino tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. galimai bandė daryti poveikį kitiems įtariamiesiems (šiuo metu kaltinamiesiems), siekdamas paveikti jų parodymus, tiek apie jo paties, tiek sūnaus dalyvavimą jiems inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, jis įtikinėjo A. G. pakeisti duotus parodymus, rodė ikiteisminio tyrimo medžiagą bei sakė, kaip brangiai jam kainavo ją gauti. Teismas pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu O. P. patvirtino, jog R. A. disponavo apklausų protokolais ir siekė paveikti A. G., be to, R. A. jis apibūdino kaip įtakingą asmenį nusikalstamame pasaulyje, galintį išspręsti problemas, paveikti kitus asmenis. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, kad R. A. kartu su žmona E. A. galimai ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekiant susigrąžinti T. A. automobilį, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje byloje. Šie duomenys taip pat suteikia pagrindo teigti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. A. gali trukdyti procesui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojoje byloje pakanka objektyvių duomenų apie tai, kad R. A. būdamas laisvėje gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus kaltinamuosius, ir trukdyti procesui. Skunde nurodomi argumentai nepaneigia šios išvados. Aplinkybė, kad šiuos galimai trukdymo procesui veiksmus R. A. atliko jau, kaip skunde nurodoma, seniai, nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, susijusios su kaltinamojo galimybėmis būnant laisvėje trukdyti procesui. Be to, tokios išvados nepaneigia ir kiti skundo argumentai, kad įtariamieji (šiuo metu kaltinamieji) buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šiuo metu baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, atliekamas įrodymų tyrimas, tačiau, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, pats kaltinamasis ir pagrindiniai liudytojai (A. G. ir O. P.) dar nėra apklausti dėl kaltinimų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jų kontrabanda. Ši aplinkybė sustiprina R. A. galimo trukdymo procesui riziką. Atsižvelgiant į aptartus objektyvius duomenis, įvertinus baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes ir įrodymų šaltinius, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad tinkamai R. A. neizoliuojant išlieka manymas, jog kaltinamasis gali imtis panašių jau aptartų veiksmų ir taip trukdyti procesui. Šio manymo nepaneigia gynėjo teiginiai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl galimai neteisėtai gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos būtų pradėtas tarnybinis ar ikiteisminis tyrimai. Todėl šiuo metu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nėra išnykęs.

12. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

12.1. R. A. kaltinamas padaręs ne tik nesunkią nusikalstamą veiką (BK 300 straipsnio 1 dalis), bet ir nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad šie R. A. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, veikiant organizuoja grupe. Be to šią organizuotą grupę, subūrė R. A., o jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo vienas iš pagrindinių. Skunde nurodoma, kad R. A. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, vykdė individualią veiklą, tačiau pagal kaltinimą nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jų kontrabanda, jis galimai padarė dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų, todėl apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl atlikto R. A. turto tyrimo nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. pradžios iki 2018 m. vidurio kaltinamojo išlaidos valdomam turtui įsigyti bei kitos išlaidos viršija deklaruotų (teisėtų) pajamų sumą. Skunde gynėjas nurodo, kad šis tarnybinis pranešimas neprilygsta specialisto išvadai, nurodo, jog tarnybiniai pranešimai dėl R. A. ir E. A. turto/ išlaidų tyrimo yra prieštaringi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, šie duomenys bus vertinami išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme priimant nuosprendį. Skundžiamoje nutartyje teismas šiuos duomenis įvertino tik tiek, kiek jie reikšmingi kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti. Teismas įvertino ir tai, kad nusikalstamas veikas R. A. galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Bylos duomenys (22 t., 169-170, 171-186 b.l.) patvirtina, kad R. A. anksčiau teistas už pasikėsinimą realizuoti didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dviems metams, per šį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį R. A. galimai padarė nusikalstamas veikas apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šie duomenys neigiamai apibūdina R. A. asmenybę ir parodo, kad jis yra linkęs veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad šiuo metu ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas taip pat neišnykęs.

13. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

13.1. Kaip nurodoma skunde, R. A. kardomoji priemonė – suėmimas taikomas virš dviejų metų, tačiau įvertinus jau aptartus duomenis, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą R. A. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese. Apygardos teismas svarstė užstato ir/ar intensyvios priežiūros galimybę, tačiau padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje tokių priemonių taikymas nebūtų pakankamas siekiant užtikrinti netrukdomą procesą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam R. A. panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir skirti kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nurodoma aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaneigia R. A. teismo nustatytų suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindų. Pažymėtina, kad skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu teismas įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias būtent su konkrečiu kaltinamuoju.

14. Skunde dėstomi duomenys apie R. A. sveikatos būklę jau buvo įvertinti skundžiamoje teismo nutartyje, dėl jų keisti kaltinamajam kardomąją priemonę taip pat nėra pagrindo. Nėra duomenų, kad kaltinamojo sveikatos būklė neleistų taikyti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo. Apie kaltinamojo sveikatos būklę ir jam teikiamą sveikatos priežiūrą jau ne kartą buvo pasisakyta ankstesnėse teismo nutartyse dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nėra duomenų, jog kaltinamajam R. A. nėra teikiamos medicinos paslaugos. Apie tai nenurodoma ir skunde, kaltinamojo gynėjas nurodo tik apie R. A. teikiamų medicinos paslaugų tariamai prastą kokybę. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos užtikrina, kad suimtiesiems būtų teikiamos tokios pat kokybės ir lygio gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymėtina, kad kvalifikuota medicinos pagalba suimtajam gali būti suteikta ne tik laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, bet ir, esant būtinybei, kaltinamajam gali būti teikiama reikalinga medicinos pagalba valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1, 4, 5 dalys). Skundo argumentai, kad kardomojo kalinimo įstaigose nėra specialių patalpų epilepsija sergantiems asmens, jog šiose įstaigose gydytojai specialistai dirba puse etato ir gali sveikatos priežiūros paslaugas suteikti ribotam suimtųjų skaičiui, nesuteikia pagrindo išvadai, jog kardomojo kalinimo įstaigos teikiamos medicinos paslaugos yra nekvalifikuotos, nekokybiškos, nes, kaip jau nurodyta, esant būtinumui kaltinamajam R. A. medicinos pagalba bus suteikta valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Apygardos teismas pagrįstai pažymėjo apie tai, kad R. A. epilepsija ir depresija serga jau seniai, kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas jis galimai padarė jau turėdamas sveikatos problemų, tačiau tai jo nesulaikė nuo galimai nusikalstamo elgesio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi kaltinamajam R. A. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.