- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- 1S-264-487/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66470-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- R. A., O. J.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties kuria nutarta iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išskirti kaltinamojo O. J. (O. J.) baudžiamąją bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinami O. J., D. A., E. A., R. A., T. A., R. A. ir S. B..
Žemesnės instancijos teismas
1.1. O. J. šioje byloje kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs su O. P. ir veikdamas bendrininkų grupėje iki 2018 m. birželio 26 d. 09.35 val. rūsyje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro 79 vnt. Browning šovinių, kurie yra šaudmenys ir tinkami šaudyti bei jis - O. J. iki tos pačios dienos 09.35 val. minėtame rūsyje, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro 100 vnt. Luger šovinių, kurie yra šaudmenys ir tinkami šaudyti; pramoniniu būdu pagamintus 9 mm kalibro (.380) 8 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys ir tinkami šaudyti bei pramoniniu būdu pagamintus 9 mm kalibro (.380) du šovinius su guminėmis kulkomis, kurie yra šaudmenys, tinkami šaudyti ir kurių kinetinė energija ženkliai viršija 7,5 J. Šiais savo veiksmais O. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje.
2. Šioje byloje, kaip minėta, be O. J., kaltinami ir kiti asmenys: D. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, E. A. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, R. A. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, T. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, R. A. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, S. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.
3. Vilniaus apygardos teisme teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo išspręstas baudžiamosios bylos išskyrimo klausimas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl O. J. buvo išskirta į atskirą bylą. Nutartyje nurodyta, jog kaltinamasis į bylos nagrinėjimą neatvyksta, teismo žiniomis, O. J. yra įkalintas užsienio valstybėje už transporto priemonės vagystę. Tikslių duomenų kokį laikotarpį O. J. bus įkalintas nebuvo pateikta. Teismas taip pat įvertino, kad byla yra didelės apimties, sudėtinga, bylos nagrinėjimas teisme vyksta ilgą laiką, pasikeitus teismo sudėčiai, byla pradedama nagrinėti iš naujo. Kaltinamojo O. J. nedalyvavimas trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, neišskyrus bylos dėl pastarojo į atskirą, bus pažeidžiama kitų kaltinamųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Pažymėta ir tai, kad O. J. nėra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką su kitais kaltinamaisiais šioje byloje ir atskiras bylų nagrinėjimas nekenks nagrinėjimo teisme išsamumui.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundų ir atsiliepimų aukštesniajam teismui argumentai
4. Kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas Edgaras Dereškevičius skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį, kuria iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išskirta baudžiamoji byla O. J. atžvilgiu.
4.1. Gynėjas skunde nurodo, kad nesutinka su apygardos teismo nutartimi. Mano, kad teismas šį klausimą išsprendė skubotai, prioritetą teikiant ne bylos nagrinėjimo visapusiškumui, bet greitumui, kas sudaro prielaidas pažeisti kitų kaltinamųjų šioje byloje, tuo pačiu ir kaltinamojo R. A., teisę į gynybą, teisę išklausyti kaltinamojo O. J. parodymus, užduoti jam klausimus, teikti prašymus, susijusius su jo parodymais. Be to, pasak gynėjo, tai trukdo teismui priimti visapusišką ir pagrįstą teismo sprendimą, pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą R. A., kaip kaltinamojo teisę aiškintis visas abejones ir neaiškumus dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
4.2. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis O. J. savo valia ar prieš savo valią šio ikiteisminio tyrimo metu yra paverstas vienu iš subjektyvių, žodinių, netiesioginių bylos duomenų šaltinių, kuris tariamai savo valia nurodė apie aplinkybes, ne tik susijusias su neteisėtu šaunamųjų ginklų, šaudmenų disponavimu, bendrininkaujant su O. P. (O. P.), bet ir apie vykimą kartu pas O. P. dėdę R. A. (R. A.), spręsti O. P. reikalus, parodant, kad pastarasis turėjo autoritetą ir daug kas važiuodavo pas jį spręsti problemas. Taip pat nurodė apie paties susitikimą su R. A. dėl pinigų grąžinimo ir dalies jų grąžinimą Davidui. Tačiau joks kaltinimas nei su nurodomais asmenimis, nei dėl nurodomų aplinkybių kaltinamajam R. A. nebuvo pareikštas. Dėl to, pasak gynėjo, būtina teisme, užduodant klausimus šiam kaltinamajam išsiaiškinti, kas ir dėl kokios priežasties jį vertė įterpinėti savo parodymuose R. vardą (nors ginamojo vardas R.), ką ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir kurie jų siūlė šiam kaltinamajam už tokių parodymų davimą. Be to, tas pats kaltinamasis parodo ir aiškina aplinkybes, kurios turėtų patvirtinti O. P. kaltę subūrus organizuotą reketininkų grupę, kuri terorizuoja žmones, tačiau kaltinimas nei už svetimo turto gadinimą, nei už asmenų persekiojimą, terorizavimą šiems asmenims nebuvo pareikštas, aplinkybės nenustatytos. O tai, gynėjo vertinimu, taip pat privalu yra išsiaiškinti ne išskirtą, bet bendrą bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, dalyvaujant visiems proceso dalyviams.
4.3. Be kita ko, atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys į tai, kad, nors skundžiamoje nutartyje aptarta valstybės kaltintojo pateikta informacija dėl O. J. kalinimo užsienio valstybėje už padarytą nusikaltimą, prokuroras nepateikė į bylą daugiau jokių patikimų, oficialių duomenų apie patį kaltinamojo kalinimo konkrečiame kalėjime faktą, nei trukmę. Dėl to gynėjas teigia, kad teismo skundžiamos nutarties motyvai prieštarauja ir pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 4 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies nuostatas. Skunde gynėjas pažymi, kad teismas, dar rengiantis bylos 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdžiui ir nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. turėdamas informaciją apie vieno iš bylos kaltinamųjų – O. J. galimą kalinimą vienoje iš Europos Sąjungos valstybių – Vokietijoje, remiantis BPK 66 straipsnio 2 dalimi, ne galėjo, bet, gynėjo įsitikinimu, privalėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kad ši susisiektų atitinkamai su Vokietijos minėta įstaiga - (duomenys neskelbtini) kalėjimu, kurio administracija ne vien patvirtintų ar paneigtų gautą nepatikrintą informaciją, bet ir atsakytų į klausimą, iki kada O. J. kalės minėtame kalėjime. Gavus oficialų atsakymą iki kada kaltinamasis Lietuvoje vykdomame baudžiamajame procese, atsidūręs Vokietijoje, dar kalės, būtų reikalinga perimti asmenį po pastarojo bausmės atlikimo Vokietijoje, kurio baudžiamasis persekiojimas yra pradėtas Lietuvos Respublikoje, gavusi teismo nutartį suimti asmenį, išduoti Europos arešto orderį ir tiesiogiai arba netiesiogiai kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos valstybės narės instituciją, kad ši perduotų Europos arešto orderyje nurodytą asmenį, šiuo atveju atgal į Lietuvą. Pabrėžiama, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tačiau nurodytos teismo pareigos neįgyvendintos. Dėl to yra apsunkinama R. A. ir jo gynėjo galimybė išklausyti minimo kaltinamojo parodymus viešame teismo posėdyje, atimama teisė užduoti jam klausimus, mėginant išsiaiškinti aplinkybes, ko nebuvo galima padaryti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet su šiuo vadinamu duomenų šaltiniu dirbo iš esmės vien prokuroras ir kriminalinės žvalgybos pareigūnai, formaliai apklausinėjo tyrėja. Pasak gynėjo, išskiriant bylą, susidaro faktinė situacija, kai yra ribojama kitų kaltinamųjų ir jų gynybos teisė tikrinti O. J. žodžių pagrįstumą leistinomis priemonėmis.
4.4. Apibendrinant išdėstytą, gynėjas teigia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, nes surašyta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų reikalavimų, remiantis netiksliu teismo teisių interpretavimu, BPK numatytų pareigų vengimu. Teismas netinkamai išanalizavo baudžiamojoje byloje esančius duomenis, netinkamai taikė BPK nuostatas, susijusias su bylos išskyrimu bei BPK tikslais.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
6. Kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus atmetamas.
7. Teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir skundo argumentais bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pagrįstai baudžiamąją bylą kaltinamojo O. J. atžvilgiu išskyrė į atskirą. Skunde pateikiami argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apygardos teismo nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
8. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos išskyrimas ar baudžiamųjų bylų sujungimas yra teismo prerogatyva. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių baudžiamųjų bylų sujungimo ar išskyrimo pagrindų. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti ar išskirti ir ar tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui.
9. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, priešingai nei nurodo gynėjas savo skunde, pirmosios instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, skundžiamoje nutartyje įvertino baudžiamosios bylos išskyrimo tikslingumą bei priėjo prie teisingos ir motyvuotos išvados, kad bylų išskyrimas padės greičiau užbaigti baudžiamuosius procesus ir neturės neigiamos įtakos jų išsamumui.
10. Iš bylos medžiagos ir informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje kaltinimai buvo pareikšti septyniems asmenims (O. J., D. A., E. A., R. A., T. A., R. A. ir S. B.), atitinkamai dėl nesunkių, sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų, apygardos teisme gauta 2019 m. liepos 19 d., o į teisiamąjį posėdį perduota 2019 m. rugpjūčio 5 d., nurodant iš anksto suderintą teisiamųjų posėdžių grafiką. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, 2020 m. birželio 10 d. dėl jam pareikšto kaltinimo buvo apklaustas kaltinamasis O. J., kuris kaltę pripažino iš dalies. Šiame teismo posėdyje kitiems proceso dalyviams (kaltinamiesiems, kurie nėra susiję O. J. pareikštu kaltinimu) leista nedalyvauti, atsižvelgus į kaltinamojo R. A. gynėjo advokato pateiktą informaciją dėl kaltinamojo negalėjimo dalyvauti procese. 2021 m. birželio 9 d. nutartimi nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjui, 2021 m. birželio 11 d. bylos procese pasikeitė teisėjas. 2021 m. birželio 29 d. nagrinėjant baudžiamąją bylą, O. J. į teisiamąjį posėdį neatvyko. 2021 m. rugpjūčio 9 d. gauta informacija iš Vilniaus apskr. VPK KP ONTV, jog iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas atsakymas, kad O. J. 2021 m. sausio 29 d. buvo įkalintas (duomenys neskelbtini) kalėjime (duomenys neskelbtini), už transporto priemonės vagystę. 2021 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio metu neturint duomenų apie kaltinamojo O. J. paleidimo iš įkalinimo įstaigos datą ir pargabenimą į Lietuvą (atsižvelgus į gautą informaciją, kaltinamajam taikoma švelnesnės kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška; nutartis išsiųsta į teismo žiniomis O. J. įkalinimo vietą; jokio atsakymo iš pataisos įstaigos ir duomenų apie paieškos vykdymą, teismui pateikta nebuvo), prokurorui keliant klausimą dėl bylos išskyrimo, teismas priėmė sprendimą išskirti baudžiamąją bylą O. J. atžvilgiu, o dėl kitų kaltinamųjų bylos nagrinėjimą tęsti toliau.
11. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus bylos sudėtingumą, kaltinamųjų skaičių, bylos eigą, kaltinamiesiems reiškiamų kaltinimų sąsajumą, o taip pat atsižvelgus į nagrinėjamos baudžiamosios bylos proceso trukmę, žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos išskyrimas ir nagrinėjimo atidėjimas kaltinamojo O. J. atžvilgiu, kuris yra paieškomas (teismo nutartimi skirtas suėmimas ir paskelbta paieška), bei teismo turimais duomenimis yra įkalintas užsienio valstybėje, padės greičiau išnagrinėti bylą. Teismas teisingai įvertino, kad kaltinamojo O. J. nedalyvavimas teismo posėdžiuose trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, pažeidžia kitų kaltinamųjų teisę, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, tuo labiau, jog O. J. nėra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri būtų susijusi su kitais kaltinamaisiais (inkriminuojama veika nėra susijusi su D. A., E. A., R. A., T. A., R. A. ir S. B. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis).
12. Gynėjo skunde nepagrįstai teigiama, jog bylos kaltinamojo O. J. atžvilgiu išskyrimas pakenks bylos nagrinėjimo išsamumui, nes jis teikė duomenis, susijusius su kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kaip antai nurodytomis liudytojo O. P., dėl to bus ribojama galimybė išsiaiškinti tam tikras aplinkybes, kurių nebuvo galima išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo metu. Kaip minėta, kaltinamajam O. J. inkriminuojama nusikalstama veika nėra susijusi su veikomis, kurių padarymu yra kaltinami kiti kaltinamieji byloje. Vienintelė O. J. ir kitus bylos kaltinamuosius siejanti faktinė aplinkybė – liudytojas O. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu ir apie kurį kaltinamasis O. J. davė parodymus. Baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamojo akto turinys taip pat rodo, kad kitiems bylos kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai iš esmės grindžiami kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bet ne kaltinamojo O. J. parodymais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos kaltinamojo O. J. atžvilgiu išskyrimas į atskirą pakenktų bylos išsamumui, sukliudytų teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus, kas lemtų ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Skundo argumentai dėl O. J. nurodytų aplinkybių apie liudytoją O. P. nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, juo labiau, savaime nereiškia, kad baudžiamoji byla negali būti išnagrinėta išsamiai. Tokie gynėjo skundo argumentai vertintini kaip subjektyvios prielaidos, kurios nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos išskyrimas O. J. atžvilgiu kliudys teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus. Kitų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, pateiktame skunde jį nagrinėjantis teismas neįžvelgia.
13. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad bylos išskyrimas O. J. atžvilgiu buvo skubotas bei teismas nesiėmė priemonių, kad būtų patikrinta informacija apie O. J. įkalinimą užsienio valstybėje, išsiaiškinta galima kalinimo trukmė, imtasi veiksmų, dėl kaltinamojo perėmimo procedūros, tuo, kaip teigiama skunde, pažeidžiant kitų kaltinamųjų byloje teises. Byloje O. J. paieška paskelbta nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. (nutartimi paskirtas suėmimas ir paskelbta paieška), gavus informaciją apie kaltinamojo įkalinimą užsienio valstybėje, kurią Vilniaus apskr. VPK KP ONTV pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba ir kuri buvo pateikta teismui. Iki 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio kaltinamojo nepavyko surasti, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie paieškos vykdymo eigą, taip pat nebuvo gautas atsakymas iš, teismo turimais duomenimis, O. J. kalinimo vietos užsienio valstybėje. Dėl kaltinamojo nedalyvavimo byloje trikdomas operatyvus nagrinėjimas baudžiamosios bylos, kuri yra sudėtinga ir didelės apimties, bei kurios teisminis procesas tęsiasi ilgą laiką (pradėta nagrinėti 2019 m. rugsėjo 26 d.), tuo labiau, kad pasikeitus teismo sudėčiai (2021 m. birželio 11 d. pasikeitė bylą nagrinėjantis teisėjas), byla turėjo būti pradėta nagrinėti iš naujo. Be to, neapibrėžtam laikui sustabdžius bylos nagrinėjimą, būtų pažeidžiamos kitų kaltinamųjų teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, įvertinus, šioje byloje nustatytas aplinkybes, bylos išskyrimas O. J. atžvilgiu ne pažeis, o užtikrins kitų kaltinamųjų teises ir padės jas realizuoti. Pats savaime bylų atskyrimas – kai tai leidžiama pagal BPK įtvirtintas nuostatas – nereiškia, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos proceso dalyvių garantuojamos teisės. Kaip minėta, duomenų, kad bylos išskyrimas vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu gali pakenkti bylos nagrinėjimo išsamumui, nėra. Kita vertus, situacija, kai neapibrėžtą laiko tarpą nenagrinėjama byla dėl kaltinamojo, kuris reiškiamais kaltinimais su kitais kaltinamaisiais nesusijęs, ir nesprendžiamas klausimas dėl bylų išskyrimo, esant kitų kaltinamųjų prieštaravimams, gali suponuoti prielaidą dėl nepagrįsto baudžiamojo proceso vilkinimo. Tuo tarpu bylos išskyrimas tokią galimybę pašalina.
14. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, neišskyrus bylos dėl O. J. į atskirą procesą, būtų pagrindas teigti apie nepagrįstą sudėtingos ir didelės apimties baudžiamosios bylos nagrinėjimo delsimą, pažeidžiant Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso garantuojama teisė kaltinamiesiems, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas proceso operatyvumo bei išsamumo, pagrįstai nutarė išskirti bylą dėl kaltinamojo O. J.. Naikinti arba keisti skundžiamą teismo nutartį paduoto skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria nutarta iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išskirti kaltinamojo O. J. (O. J.) baudžiamąją bylą, atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.