Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo T. A. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas T. A. turtui – piniginėms lėšoms ir automobiliui pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, T. A. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

2. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo T. A. priklausančiam turtui – 2017 m. gruodžio 21 d. asmens kratos metu rastiems ir paimtiems 1 300 Eur, kratos T. A. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems 1 200 Eur ir automobiliui ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudoti ir disponuoti minėtais pinigais ir automobiliu.

3. Taip pat prokuroro 2019 m. kovo 25 d. prokuroro nutarimu automobiliui ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo teisės apimtis buvo pakeista, įpareigojant automobilio savininką T. A. sulaikytą automobilį saugoti, uždraudžiant automobilį realizuoti ar kitaip minėtą automobilį perduoti naudoti kitiems asmenims, tačiau paliekant teisę minėtu automobiliu naudotis. Teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui buvo tęsiamas iki 2024 m. sausio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. K. T. A. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti.

5.1. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas ir faktiniais duomenimis pagrįstas nei vienas BPK numatytas pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. A. atžvilgiu. Teismas tik perrašė ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo tęsiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas kaltinamojo T. A. atžvilgiu, motyvus. Teismas nenurodė motyvų, patvirtinančių būtinybę pratęsti procesinės prievartos priemonės taikymą. Skundžiamos nutarties teiginiai, jog T. A. „priklausantis automobilis bei pinigai gali būti gauti iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (kaip galimas nusikalstamos veikos rezultatas)“ yra deklaratyvaus pobūdžio prielaidos, kuriomis stengiamasi pagrįsti pagrindų procesinės prievartos priemonės taikymui egzistavimą. Tokio pobūdžio teiginiai, nepagrindžiant jų jokiomis konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, savaime, negali būti pagrindu taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jau ilgiau nei 6 metus. Gynėjas pastebi, kad šią baudžiamąją bylą jau ilgiau kaip 4 metus nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip ir nebuvo gauta jokių duomenų, jog kratos metu rastos ir paimtos T. A. priklausančios piniginės lėšos ir automobilis galėjo būti gauti iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

5.2. Taip pat gynėjas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizuotas ir procesinės prievartos proporcingumo klausimas. Net darant prielaidą, jog kaltinamajam T. A. nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos ir automobilis galėtų būti laikomi konfiskuotinu turtu, tokiu atveju į juos nukreiptas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taip pat privalo atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Asmuo, kurio kaltė nėra įrodyta teisės aktų nustatyta tvarka, neturėtų patirti nepagrįstų ribojimų, kokius šiuo atveju patiria T. A. dėl jau ilgiau nei 6 metus trunkančio laikino nuosavybės teisės apribojimo. Skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizuota, ar gali būti pripažintas proporcingu tokį ilgą laiką trunkantis laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuomet byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad piniginės lėšos ir automobilis yra gauti kokios nors nusikalstamos veikos metu, nėra jokių duomenų, kad T. A. būtų perduotas BK 72 straipsnio, BK 72³ straipsnio požymius atitinkantis turtas. Dabartinė situacija T. A. sukelia tiesioginį finansinį nuostolį, kadangi transporto priemonė bėgant laikui nuvertėja, tačiau T. A. neturi teisės jos realizuoti. Tokį ilgą laiką taikomas apribojimas T. A. turtui akivaizdžiai nebeatitinka proporcingumo principo reikalavimo, todėl yra neteisėtas.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. A. gynėjo skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo T. A. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties ir įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo T. A. pinigines lėšas ir automobilį pratęsimas dar šešiems mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

9. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

10. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas siekiant nagrinėjamoje byloje užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Iš kaltinamojo akto matosi, kad T. A. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir šias narkotines medžiagas neteisėtai kontrabandos būdu gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad byloje nenustatyta, kad kratos metu rastos piniginės lėšos yra gautos iš T. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat nenustatyta, kad automobilis buvo įsigytas iš nusikalstamu būdu gautų pajamų. Tačiau nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, jų termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis T. A. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi baudžiamoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis T. A. iš galimai padarytų nusikalstamų veikų gavo turtinės naudos, o iš nusikalstamos veikos gautos piniginės lėšos galėjo būti panaudotos ir automobilio įsigijimui. Šiuo metu galima pagrįstai manyti, kad T. A. priklausantis automobilis ir pinigai gali būti gauti iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir gali būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu.

11. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje byloje procesinei prievartos priemonei taikyti būtinos sąlygos – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis T. A. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, ir kad galimas turto konfiskavimas – yra nustatytos. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, todėl pagrįsta žemesniojo teismo išvada, kad jos taikymas šiuo konkrečiu atveju yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 7 dalys).

12. Nagrinėjant gynėjo argumentus dėl minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo proporcingumo, aukštesnysis teismas pirmiausia pažymi, kad ši priemonė T. A. atžvilgiu yra taikoma tikrai ilgą laiką – jos taikymo terminą skundžiama nutartimi pratęsus dar 6 mėnesiams, bendra priemonės taikymo trukmė viršys 6 metus. Savaime suprantama, kad taikoma procesinė prievartos priemonė suvaržo asmens teises, tačiau atsižvelgiant į galimai T. A. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo turtui, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimas nuosprendžio įvykdymas. Galima sutikti su gynėjo skundo argumentu, kad ilgą laiką trunkantis nuosavybės teisės apribojimas varžo kaltinamojo teises, tačiau pažymėtina, kad tuo siekiama visuomenės požiūriu svarbių tikslų, o kaltinamojo teisės nėra varžomos daugiau, negu būtina – jam palikta teisė naudotis automobiliu. Aukštesniojo teismo vertinimu, bent jau šiame proceso etape negalima atmesti galimybės, jog pinigai ir automobilis galimai buvo iš nusikalstamų veikų įgytas turtas. Nors kiekviena procesinė prievartos priemonė tam tikra apimtimi suvaržo asmenų galimybes laisvai disponuoti daiktinėmis teisėmis, tačiau vis tik nuosavybės teisė nėra absoliuti, o toks jos suvaržymas savaime nereiškia, kad priemonė taikoma neteisėtai ar nepagrįstai.

13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo T. A. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo T. A. gynėjo skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.