Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. J. (O. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

12. 2018-06-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas rūsys bendrabučio tipo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Įėjimo durys į rūsį rakinamos, jas atrakinus buvo patekta į rūsį. Nusileidus laiptais į apačią, pasukus į kairę, paėjus pamačius duris su grotomis už jų išsidėstę sandėliukai. Einant tiesiai nuo grotų pasukus kampe sukrautos senos padangos, tarp kurių yra juodos spalvos dėžė, kurią iš ten paėmęs O. J. pateikė dėžutę su šoviniais ir duslintuvais (t.1, b. l. 145-149).

13. 2018-06-26 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad O. J. policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) namo rūsyje pateikė plastmasinį lagaminą, kuriame buvo paketas, apsuktas lipnia juosta, sidabrinės spalvos, kurio viduje polietileninis maišelis su šoviniais, 6 vnt.; paketas apsuktas sidabrinės spalvos lipnia juosta, kurio viduje juodos spalvos maišelis, kuriame du vamzdeliai – duslintuvai; polietileninis paketas apsuktas sidabrinės spalvos lipnia juosta, kuriame yra maišelis, kuriame juodos spalvos dėžutė, kurioje yra 73 vnt. šovinių ir 5 įrankiai ginklui valyti; plastmasinė dėžutė su užrašu ,,Walther“, kurioje 9 vnt. guminių rutuliukų, 13 vnt. šovinių ,,Walther“ ir 2 vnt. šovinių ,,Tipeh 3“; polietileninį maišelį ,,Euro vaistinė“, kuriame dvi dėžutės, viena su užrašu ,,Barzanau L“, kurios viduje 50 vnt. šovinių ,,Luger“, kita dėžutė ,,Magtech“, kurioje 50 vnt. šovinių ,,Luger“ (t.1, b. l. 154-157).

14. 2018-07-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(3277)-IS1-3884 nurodyta, kad tirti pateikti 79 vnt. šovinių yra tinkami šaudyti šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro šoviniai ,,Browning“. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 6,35 mm kalibro ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Tirti pateikti 100 vnt. šovinių yra tinkami šaudyti šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniai ,,Luger“. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Tirti pateikti 13 vnt. šovinių yra C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro (.380) kalibro revolverių, skirtų šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais. Aštuoni pateikti šios rūšies šoviniai tinkami šaudyti, penki šoviniai netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimo. Tirti pateikti du šoviniai yra tinkami šaudyti B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro šoviniai su guminėmis kulkomis (9mm/.380 Tepen - 3PM), skirti šaudyti iš 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdžių revolverių, kurie skirti arba turi galimybę šaudyti šios rūšies šoviniais. Remiantis gamintojų informacija, šaudant šiais šoviniais iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse viršija 7,5 J. Tirti pateikti du duslintuvai yra savadarbiu būdu pagaminti A kategorijos šaunamųjų ginklų priedėliai (t. 1, b. l. 166-169).

Motyvuojamoji dalis

15. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

16. Teismas vertina, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis O. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

17. Išdėstyti įrodymai, įvertinus juos tiek atskirai, tiek tarpusavyje, taip pat susiejus į vientisą loginę grandinę, leidžia teismui daryti išvadą, kad O. J., iš anksto susitaręs su O. P., veikdami bendrai, iki 2018-06-26 09.35 val. rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro 79 vnt. ,,Browning“ šovinių, bei jis – O. J. iki tos pačios dienos 09.35 val. minėtame rūsyje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro 100 vnt. ,,Luger“ šovinių, pramoniniu būdu pagamintus 9 mm kalibro (.380) 8 vnt. šovinių, bei pramoniniu būdu pagamintus 9 mm kalibro (.380) du šovinius su guminėmis kulkomis, kurie yra šaudmenys, tinkami šaudyti ir kurių kinetinė energija ženkliai viršija 7,5 J.

18. Kaltinamojo O. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo O. J. parodymai, liudytojų O. P., Airido Matulevičiaus, Jaroslavo Kirilovo, Jevgenijaus Biletnikovo parodymai, 2018‑06-26 įvykio vietos apžiūros protokole, 2018-06-26 savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota informacija, specialisto išvadų duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga.

19. Kaip matyti iš 2018-06-26 Vilniaus aps. VPK KPONTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Airido Matulevičiaus tarnybinio pranešimo, tyrimo metu buvo nustatyta, kad O. J. galimai disponuoja ginklų dalimis ir šoviniais ir 2018-06-26 apie 09.10 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini) pas O. J., jis nurodė vietą, kur yra viską padėjęs, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, viename iš sandėliukų Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė plastikinę dėžutę su šoviniais ir ginklų dalimis. Iš karto buvo apžiūrėta įvykio vieta – minėtas rūsys, kur O. J. savanoriškai pateikė plastmasinį lagaminą, kuriame buvo paketas, apsuktas lipnia juosta, sidabrinės spalvos, kurio viduje polietileninis maišelis su šoviniais, 6 vnt.; paketas apsuktas sidabrinės spalvos lipnia juosta, kurio viduje juodos spalvos maišelis, kuriame du vamzdeliai – duslintuvai; polietileninis paketas, apsuktas sidabrinės spalvos lipnia juosta, kuriame yra maišelis, kuriame juodos spalvos dėžutė, kurioje yra 73 vnt. šovinių ir 5 įrankiai ginklui valyti; plastmasinė dėžutė su užrašu ,,Walther“, kurioje 9 vnt. guminių rutuliukų, 13 vnt. šovinių ,,Walther“ ir 2 vnt. šovinių ,,Tipeh 3“; polietileninį maišelį ,,Euro vaistinė“, kuriame dvi dėžutės, viena su užrašu ,,Barzanau L“, kurios viduje 50 vnt. šovinių ,,Luger“, kita dėžutė ,,Magtech“, kurioje 50 vnt. šovinių ,,Luger“. 2018-07-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(3277)-IS1-3884 nurodyta, kad tirti pateikti 79 vnt. šovinių yra tinkami šaudyti šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro šoviniai ,,Browning“. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 6,35 mm kalibro ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Tirti pateikti 100 vnt. šovinių yra tinkami šaudyti šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniai ,,Luger“. Šie šoviniai skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Tirti pateikti 13 vnt. šovinių yra C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro (.380) kalibro revolverių, skirtų šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais. Aštuoni pateikti šios rūšies šoviniai tinkami šaudyti, penki šoviniai netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimo. Tirti pateikti du šoviniai yra tinkami šaudyti B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro šoviniai su guminėmis kulkomis (9mm/.380 Tepen - 3PM), skirti šaudyti iš 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdžių revolverių, kurie skirti arba turi galimybę šaudyti šios rūšies šoviniais. Remiantis gamintojų informacija, šaudant šiais šoviniais iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse viršija 7,5 J.

20. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kita ko, yra tinkami naudoti šaudmenys, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo.

21. Šiuo atveju O. J. pateikti 79 vnt. ,,Browning“ šovinių, 100 vnt. 9 mm kalibro šovinių ,,Luger“, 9 mm kalibro (.380) 8 vnt. šovinių, bei 9 mm kalibro (.380) du šoviniai su guminėmis kulkomis yra tinkami naudoti ir pripažintini BK 253 straipsnyje 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.

22. Šioje byloje O. J. inkriminuojamas didelio kiekio šaudmenų laikymas. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.). Baudžiamasis įstatymas neaiškina „didelio kiekio šaudmenų“ sąvokos, teismas, spręsdamas, ar kaltininko disponuotas šaudmenų kiekis laikytinas dideliu, privalo įvertinti bylos aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta keletas svarbių šio požymio turinio atskleidimo kriterijų. Pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartyje Nr. 2K-209/2008 yra išaiškinta, kad BK 253 straipsnyje nenurodoma, koks šaudmenų kiekis laikytinas dideliu. Šis vertinamasis požymis konstatuojamas atsižvelgus ir į kiekybinę, ir į kokybinę nusikalstamos veikos dalyko charakteristiką. Tai, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška, pasisakyta ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-178/2012. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sisteminė teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad teismų praktika, susiformavusi galiojant 1961 m. BK, kurio 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog daugiau kaip 50 šaudmenų laikoma dideliu šaudmenų kiekiu, šiuo metu negali būti laikoma reikšmingu šaltiniu sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal dabar galiojančio BK 253 straipsnį. Teismas, spręsdamas, ar šaudmenų kiekis atitinka didelį kiekį, atsižvelgia ne tik į jų kiekį, bet ir pavojaus kėlimą visuomenės saugumui.

23. Teismas sprendžia, jog minėti šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme yra pavojingi visuomenės saugumui, o rastas jų kiekis laikytinas dideliu. Nagrinėjamoje byloje aktualus šovinių kiekis – 189 šoviniai, kurie yra ne vienos rūšies. Pramoninės gamybos 6,35 mm kalibro šoviniai ,,Browning“ skirti šaudyti iš 6,35 mm kalibro daugelio modelių B kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti 100 vnt. ,,Luger“ šovinių skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių A, B ir C kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti 8 vnt. šoviniai yra C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti 9 mm kalibro garsiniai šoviniai, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro (.380) kalibro revolverių, skirtų šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais. Tirti pateikti du šoviniai yra tinkami šaudyti B kategorijos ginklams 9 mm kalibro šoviniai su guminėmis kulkomis (9mm/.380 Tepen - 3PM), skirti šaudyti iš 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdžių revolverių. Remiantis gamintojų informacija, šaudant šiais šoviniais iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse viršija 7,5 J. Atkreiptinas dėmesys, kad aktualūs šoviniai buvo laikomi pakankamai nesaugiomis sąlygomis, nors ir paslėpti rūsio sandėlyje, visgi, pagal bylos duomenis buvo užrakintos tik pagrindinės durys, o įėjimas į rūsį užrakintas nebuvo, šaudmenys buvo neužrakintame plastmasiniame lagamine po padangomis ir išmėtytais daiktais, todėl juos galėjo rasti ir pasinaudoti kiti asmenys. Teismas sprendžia, kad nustatytų kriterijų visuma leidžia spręsti, jog pas O. J. rastas didelis kiekis kaltinimui aktualių šaudmenų kėlė grėsmę ir visuomenės saugumui, o jų kiekis atitinka didelio kiekio požymį BK 253 straipsnio 2 dalies prasme.

24. Šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. O. J. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė didelį kiekį šaudmenų ir norėjo taip veikti.

25. Kaltinamasis O. J. teisme duodamas parodymus dėl jam inkriminuojamų šaudmenų laikymo aplinkybių, jo suvokimo apie laikomų aktualių daiktų turinį nuoseklus nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad visi šoviniai buvo O. P. Jis net nežinojo, kad maišelyje buvo šoviniai, nei karto nežiūrėjo, kas buvo maišelyje, o O. P. jam net neužsiminė, kad ten buvo didelis kiekis šovinių, duslintuvų. Jei jis žinotų, tikrai neimtų, nes turi bausmės vykdymo atidėjimą. Vėliau sužinojo (kai atidarė pareigūnai), kad ten buvo šoviniai. Nei vienas iš šovinių jam nepriklauso. Pirmą kartą apklaustas teisme kaltinamuoju O. J. parodė, kad pas jį atvažiavo O. P., paprašė, kad palaikytų pas save tokią dėžutę, ji buvo suvyniota į maišelį, paprašė kelioms dienoms. Suprato, kas dėžutėje, kai jau pareigūnai viską išėmė ant stalo. Iki to tiesiog fiziškai negalėjo pažiūrėti, kas ten, nes viskas buvo užvyniota. O. P. sakė, kad ten šaudmenys, bet jis, O. J., nesuprato, ar dujiniai, ar ne, guminiai, ar kiti. Nesutiko su O. P., kad dalis šovinių priklauso O. P., o dalis – jam, O. J. Jo nuomonė tokia, kad O. P. sakė taip, nes susitarė su pareigūnais. Nežino, net negali pasakyti, kiek ten galėjo būti šovinių. Ten buvo nemažai, tikrai nemažai. Ten niekieno rūsys, namas bendrabučio tipo, buvo šiukšlių. Surado dėžutę nuo įrankių ir ten padėjo tą paketą. Antrą kartą apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis O. J. vėl parodymus iš dalies pakeitė, parodydamas, kad kaltę jis pripažįsta tik dėl to, jog paėmė iš O. P. šaudmenis ir padėjo į tą vietą, į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo ir kiti šoviniai. Negali pasakyti apie šaudmenis žmogaus, kurio nenori įvardinti. Kas ten padėjo kitus šaudmenis, nežino, tas žmogus jam davė raktą ir pasakė, kad gali padėti O. P. duotus šaudmenis į dėžutę. Kai atidarė dėžę, pamatė joje dvi mažesnes dėžutes. Matėsi dvi dėžutės su šoviniais. Kiek buvo šovinių, neskaičiavo, padėjo visus bendrai į dėžutę ir uždarė. O. P. jam padavė nedidelį maišelį, dydžio kaip ,,Maximos“ mažas maišelis, kuris galėjo sverti kaip kilogramas cukraus. Taigi kaltinamasis O. J. keitė parodymus dėl laikytų šaudmenų atsiradimo rūsyje aplinkybių, teigdamas, kad visus šovinius jam davė palaikyti O. P., pradžioje teigdamas, kad jis net nežinojo, jog apsiėmė palaikyti šovinius, vėliau keisdamas parodymus, kad žinojo, kad tai buvo šoviniai, tačiau visiškai nesuprato, kokį kiekį ir kokios rūšies šovinius jam O. P. davė. Visgi, liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas O. P. nuosekliai parodė, kad kartu su O. J. dalyvaudavo, vežiojosi su savimi pistoletą, O. J. žinojo, kad jis, O. P., turi šovinius ir pistoletą, kiekio nežinojo. O. J. nedetalizavo, kas dėžutėje, tik paklausė, ar gali palaikyti šovinius ir duslintuvus. Perdavė O. J. šovinius nuo vieno ginklo. Apklausiamas teisme 2022 m. birželio 21 d. kaltinamasis O. J. išdėstė teismui kitą versiją, kad dalies jam inkriminuotų šaudmenų laikymo jis nepripažįsta, nes dalis šaudmenų buvo kito žmogaus, o jis, O. J., tik paprašė O. P. duotus šaudmenis pasidėti ir padėjo juos prie kitų, kito žmogaus laikytų šaudmenų. Apklaustas teisme liudytoju pareigūnas Airidas Matulevičius, dalyvavęs įvykio vietos apžiūroje minėtame rūsyje, dėl šių aplinkybių parodė, kad kai paklausė O. J., ar turi ginklų, šovinių, jis savanoriškai parodė ir nurodė, kad dalį jų yra davęs jam O. P. Jei neklysta, O. J. nurodė, kad duslintuvai ir šoviniai su lipnia juostele yra O. P., o kita dalis šovinių yra jo. Jis, A. Matulevičius iš O. J. pasakojimo suprato, kad dalis šovinių yra jo. Tie šoviniai, kurie buvo apvynioti lipnia juosta, kiekio nesuprato, o kurie buvo dėžutėse, kiekį suprasti buvo galima. Apklausti teisme liudytojai pareigūnai Jaroslavas Kirilovas ir Jevgenijus Biletnikovas neprisiminė, ką įvykio vietoje paaiškino O. J., prisiminė tik tai, kad jis geranoriškai pats nurodė, kur yra daiktai ir juos padavė.

26. Tai, kad kaltinamasis O. J. keitė versijas dėl dalies rastų šovinių priklausomybės, jokio kito asmens, kuris laikė aktualius šovinius, teismui O. J., turėdamas tokią teisę, neįvardino, nurodė visiškai neįtikinamas aplinkybes, kodėl pakeitė parodymus dėl šaudmenų priklausomybės (O. J. parodė, kad anksčiau nesakė, kad 110 šovinių yra kito žmogaus, nes nenorėjo jo įvardinti), vienam iš liudytojų Airidui Matulevičiui nurodant, kad iš O. J. pasakojimo jam suprato, kad kita dalis šaudmenų buvo O. J., atsižvelgiant į šaudmenų laikymą niekam nepriklausančiame rūsyje, kuris pareigūnams atvykus į įvykio vietą buvo neužrakintas, į tai, kad visi kaltinime nurodyti šaudmenys buvo sudėti ne tik į vieną vietą rūsyje, bet ir į vieną dėžutę, leidžia teismui spręsti apie tai, kad dalį šaudmenų O. J. laikė veikdamas bendrai su O. P., o kitą dalį laikė jis pats. Kitos, ne O. P. perduotos šaudmenų dalies kiekis, kaip parodė ir pats O. J., buvo suvokiamas, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas Airidas Matulevičius. Byloje nesurinkta duomenų, kad O. J. tiksliai žinojo, kokį kiekį šaudmenų jam perdavė O. P. Visgi, paties O. J. pateikti šovinių kiekio apibūdinimai – negali pasakyti, kiek ten galėjo būti šovinių, bet ten buvo nemažai, tikrai nemažai; šoviniai buvo tokiam mažam kaip ,,Maksimos“ maišelyje, svėrė kaip kilogramas cukraus kiekis, leidžia teismui daryti išvadą, kad jis suvokė apie laikomų šovinių kiekį. Be to, O. J. suprato, kad dalis šovinių yra nuo O. P. ginklo, apie kurį O. J. pagal O. P. parodymus tikrai žinojo. Nors O. J. parodė, kad jis pats ginklo iki jo sulaikymo neturėjo. Pastebėtina, kad anksčiau O. J. buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir galėjo suprasti, kad už tokią veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, O. J. 2013 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu yra teistas už nusikalstamą veiką, kurios metu jis šaudė iš dujinio revolverio. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad O. J. turėjo žinių apie ginklus ir šaudmenis, jų pavojingumą.

27. Taigi aplinkybių visuma leidžia teismui vertinti, kad kaltinamasis O. J. suvokė šaudmenų laikymo neteisėtumą, neturint tam leidimo, taip pat suvokė, kad šaudmenų kiekis yra didelis. Bylos duomenys patvirtina, kad O. J., laikydamas didelį kiekį šaudmenų, veikė tiesiogine tyčia. O. J. laikytinas tinkamu ir šios nusikalstamos veikos subjektu (BK 13 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).

28. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai. Atitinkamai susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

29. Nagrinėjamojoje byloje nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta ir O. J. bendrininkaujant su kitu asmeniu – O. P. Byloje nustatyta, kad O. P. paprašė O. J. palaikyti šaudmenis, o O. J. sutiko ir paslėpė juos bei laikė, kol atvykus pareigūnams O. J. parodė jų laikymo vietą. Taigi O. J. 79 vnt. ,,Browning“ šovinių, kurie yra šaudmenys ir tinkami šaudyti, laikė veikdamas sutaręs su kitu asmeniu, taip sudarymas sąlygas bendrininko veiksmams bei suprato savo vaidmenį bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje.

30. O. J. pateiktas kaltinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį. O. J. kaltinamas veikęs bendrininkų grupe, kurios samprata atskleista BK 25 straipsnio 2 dalyje. Visgi, sistemiškai aiškinant BK 26 straipsnio 5 dalį, papildomos kvalifikacijos reikalauja tik viena iš bendrininkavimo formų – nusikalstamas susivienijimas, o mažiau pavojingos bendrininkavimo formos papildomai nekvalifikuojamos, vertinama tik galimai baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri turi teisinės reikšmės bausmės skyrimui. Dėl to teismas kaip perteklinę šalina O. J. veikos kvalifikaciją pagal BK 25 straipsnio 2 dalį.

31. Remiantis kasacinio teismo praktika, kvalifikuojant veiką pagal BK 253 straipsnį neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis trukmė reikšmės neturi (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-77-489/2022). Teismas tikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką, nurodant, – „nuo tiksliai tyrimo nenustatytos nusikalstamos veikos pradžios“.

32. Kaltinamojo gynėja, o ir pats kaltinamasis O. J. prašė jo veiką perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį. Jau aptartais argumentais nustačius, kad O. J. laikė didelį kiekį šaudmenų, o jo veika atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius, pagrindo perkvalifikuoti jo veiką į BK 253 straipsnio 1 dalį nėra.

III. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

33. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

34. Skirdamas kaltinamajam O. J. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis).

35. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo O. J. asmenybę: teistas, nusikalstamą veiką padarė, kai kitoje byloje jam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, baustas administracine tvarka, nevedęs, šiuo metu nedirba, anksčiau buvo įgijęs verslo liudijimą, vykdė individualią veiklą. Kaltinamojo O. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį į įvykio vietą atvykus pareigūnams, kad O. J. pats geranoriškai pareigūnams parodė, kur buvo paslėpti šoviniai, be O. J. nurodytos šaudmenų laikymo vietos akivaizdu, kad šaudmenų radimas būtų apsunkintas; nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, nors dalis jo sąlygota paties O. J. elgesio.

36. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

37. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas O. J., įvertinus ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, neprieštarauja teisingumo principui. Šiuo konkrečiu atveju įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti O. J. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimo ketveriems metams ir dviem mėnesiams bausmę.

38. BK 64 straipsnyje reglamentuojamas bausmių skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

39. Šiuo atveju nustatyta, kad O. J. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį metu, t. y. neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos terminuotos laisvės atėmimo 3 metams bausmės, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. O. J. atžvilgiu šiuo atveju taikytinos BK 64 straipsnio nuostatos ir bausmės bendrinamos. Bausmių bendrinimui pagal BK 64 straipsnio taisykles svarbu ne naujo nuosprendžio priėmimo laikas, o tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl paskirta bausmė bendrinama su visos neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. O atsižvelgiant į tai, kad neatlikta bausmės dalis asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, laikoma visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, O. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 26 d. 9 val. 10 min. iki 2018 m. birželio 26 d. 15 val. 36 min. (t. 2, b. l. 21, 23). 2021-08-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam O. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino (t. 2, b. l. 192-193). 2022-06-01 iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros gautas pranešimas, kad 2022-05-31 iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą 2021 m. lapkričio 27 d. Europos arešto orderį buvo perimtas ir konvojuotas O. J. Taip pat byloje yra Generalinės Drezdeno prokuratūros raštas iš kurio matyti, kad O. J. Vokietijoje kitoje byloje buvo įkalintas iki 2022 m. gegužės 27 d., o vėliau jo sulaikymas buvo tęsiamas laukiant arešto orderio vykdymo (t. 3, b. l. 103). 2022-05-31 pagal 2021-08-19 Vilniaus apygardos teismo nutartį, O. J. patalpintas į Vilniaus aps. VPK areštinę (t. 3, b. l. 86). 2022-06-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2021-08-19 nutartis, kuria O. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas iki 2022-08-31, taigi į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas (BK 66 straipsnis) ir kardomasis kalinimas nuo 2022-05-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, o paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina ir vykdytinas nuosprendis.

41. Kaltinamajam O. J. prokuroro 2018-06-26 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskelbus teismo nuosprendį panaikintina.

42. Kaip minėta, O. J. pagal Europos arešto orderį buvo pargabentas iš užsienio valstybės. Pargabenimo išlaidos – 2 561,87 Eur (t. 3, b. l. 108). BPK 103 straipsnio, reglamentuojančio proceso išlaidų sudėtį, 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal šio kodekso 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2021). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šaukiamas į teismo posėdį kaltinamasis O. J. neatvyko. Kaltinamajam O. J. byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. O. J. šia kardomąja priemone, be kita ko, buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos. O. J. pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, pasišalino iš gyvenamosios vietos. Teismo posėdyje paprašytas paaiškinti, kodėl jis pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, neprašė teismo leidimo išvykti, kaltinamasis O. J. paaiškino, kad leidimo jis nebūtų gavęs, o jam reikėjo užsidirbti pinigų, todėl pervarinėjo į Vokietiją automobilį, kuris pasirodė esąs vogtas. Bylos duomenimis O. J. 2021-01-29 buvo įkalintas JVA ZWIKAU kalėjime Cvikau mieste, Vokietijoje už transporto priemonės vagystę, kur atliko bausmę. Taigi, O. J., pažeisdamas kardomąją priemonę, iš Lietuvos išvyko, teisminį bylos procesą ignoravo, teismo leidimo išvykti neprašė. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. lapkričio 17 d. išdavė Europos arešto orderį dėl O. J. perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, kaltinamojo O. J. pargabenimo iš užsienio valstybės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo, nes jos atsirado dėl kaltinamojo O. J. sąmoningų veiksmų.

43. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu, įvairaus kalibro šoviniai – 67 vnt. ir šratai – 2 vnt., priduoti saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginkluotės ir civilinės saugos grupei (t. 1, b. l. 173), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui, o plastmasinis lagaminas juodame maiše, priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių bendrinimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę O. J. skirti 4 (ketverius) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2018 m. birželio 26 d. 9 val. 10 min. iki 2018 m. birželio 26 d. 15 val. 36 min (vieną dieną) ir kardomąjį kalinimą nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

O. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskelbus nuosprendį panaikinti.

Kaltinamojo O. J. pargabenimo iš užsienio išlaidas – 2 561,87 Eur išieškoti iš O. J. Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos naudai (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT04 7044 0600 0782 1039 AB SEB banke).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvairaus kalibro šovinius – 67 vnt. ir šratus – 2 vnt., priduotus saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginkluotės ir civilinės saugos grupei, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui, o plastmasinį lagaminą juodame maiše, priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.