Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 18 d. nuosprendžių.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. K. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 18 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria S. K. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir pagal BK 254 straipsnio 2 dalį S. K. paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; kita Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad pagrobė didelį kiekį šaudmenų: atlikdamas privalomąją karinę tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2–ajame pulke, nuo 1998 m. balandžio 15 d. iki 1999 m. gegužės 12 d., praktinio šaudymo metu, tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė vieną 7,62 mm kalibro karinį šovinį (7,62x39); nuo 1999 m. birželio 7 d. iki 2002 m. liepos 2 d., dirbdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2–ojo pulko 1–osios specialiosios paskirties policijos kuopos 2-ojo būrio skyrininku (viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautoju (statutiniu), nuo 2003 m. lapkričio 17 d. iki 2004 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2–ojo pulko 2–osios mobiliosios policijos kuopos 3–iojo būrio vyresniuoju šauliu (karjeros valstybės tarnautoju (statutiniu), nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. birželio 1 d. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS 2–osios kuopos 1–ojo būrio 2–osios grandies vyresniuoju kovotoju (statutiniu valstybės tarnautoju), nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS 1–osios kuopos 2–ojo būrio 1–osios grandies vyresniuoju kovotoju (statutiniu valstybės tarnautoju), nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. balandžio 26 d. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS 1–osios kuopos 2–ojo būrio 2–osios grandies vyriausiuoju kovotoju (statutiniu valstybės tarnautoju), turėdamas bendrą tyčią grobti šovinius bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, praktinių šaudymų metu, tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė 183 vienetus fabrikinės gamybos 9 mm kalibro LUNGER (9x19) šovinius.

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 2007 m. balandžio 26 d., apie 7.25 val., tiksliai nenustatytu laiku, Tauragės rajone iš nenustatyto asmens, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" 2.1.1 punktą, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 46 651 Lt vertės 18 500 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, 2522 Lt vertės 1000 pakelių cigarečių „Saint George“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, bendros 49 173 Lt vertės, sumokėdamas 25 300 Lt; jas neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „Renault Espace“ (valst. Nr. AFV055), iki 2007 m. balandžio 26 d., maždaug 7.35 val., kol buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Pirmosios instancijos teisme S. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad vykdydamas didelio kiekio šaudmenų pagrobimą ,,šiurkščiai pažeidė 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos VRM VT dalinių vyriausiojo vado generolo A. Svetulevičiaus patvirtintą Vidaus tarnybos dalinių spec. kuopų pareigūnų praktinio šaudymo programą, nuo 2006 m. gruodžio 29 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. IV-500 ,,Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus“; tačiau ši dalis pašalinta, nes kaltinime nenurodyta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatyta, kokius nurodytų teisės aktų punktus S. K. pažeidė.

Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir bylą dėl šios dalies nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 254 straipsnio 2 dalyje, arba perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 254 straipsnio 2 dalies į 254 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir bausmę pakeisti su laisvės atėmimu nesusijusia bausme.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį iš esmės pakeitė kaltinimą, pašalindamas iš kaltinimo tai, kad, vykdydamas BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, S. K. „šiurkščiai pažeidė 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos VRM VT dalinių vyriausiojo vado generolo A. Svetulevičiaus patvirtintą Vidaus tarnybos dalinių spec. kuopų pareigūnų praktinio šaudymo programą, nuo 2006 m. gruodžio 29 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. IV-500 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus“. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, buvo neteisus teigdamas, kad faktinės bylos aplinkybės dėl to nepakito. Grobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, tačiau, koks buvo kasatoriaus veikos neteisėtumas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas taip pat vertindamas kasatoriaus veikos neteisėtumą nepažymėjo teisės aktų, kurių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kasatoriaus nuomone, šoviniai pratybų metu buvo atiduoti jam, t. y. teisėtai perduoti jo valdymui, naudojimui ir sunaikinimui; šovinių iš valstybės jis negrobė, svetimo turto neteisėtai neužvaldė. Jo gynyba nuo pareikšto kaltinimo buvo sukoncentruota į veikos teisėtumo pagrindimą, remiantis teisės aktais, kurie nustatė kasatoriaus teises ir pareigas praktinio šaudymo metu ir kurie vėliau buvo iš kaltinimo pašalinti. Skunde nurodoma, kad akivaizdu, jog nuteistojo S. K. veikos neteisėtumą apibrėžiantys teisės aktai buvo svarbi faktinė aplinkybė, turėjusi tiesioginės įtakos jo veikos kvalifikavimui.

Taip pat kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžiuose kvalifikuodami jo veiką pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, nurodė, jog jis neva įvykdė „didelio kiekio“ šaudmenų grobimą. Tačiau nė vienas teismas nepažymėjo, kodėl toks šaudmenų kiekis vertintinas kaip didelis. BK 254 straipsnyje nenurodyta, koks šovinių kiekis yra laikytinas dideliu, todėl kiekvienu atveju šis požymis turi būti įrodinėjamas. Kasatorius teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą „fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių“. Taigi pagrindinis ginkluotės ir šaudmenų turėjimą reglamentuojantis įstatymas leidžia asmenims, turintiems nustatytus leidimus, turėti iki 300 vienetų šovinių. Todėl akivaizdu, kad pas kasatorių, turintį nustatytus leidimus 9 mm kalibro ginklui ir šaudmenims laikyti, rasti 183 vienetai 9 mm kalibro šoviniai tikrai negali būti laikomi dideliu kiekiu. Taip pat valstybė, leisdama turėti asmeniui 300 vienetų šovinių, nemano, kad piliečiams duoda didelį kiekį šovinių. Kasatorius pažymi, kad BK 254 straipsnio 2 dalyje numatyta veika kėsinamasi į visuomenės saugumą; kadangi įstatymų leidėjas nenustatė konkretaus didelio šaudmenų kiekio, darytina išvada, kad pavojų visuomenės saugumui kelia ne pats šaudmenų skaičius; pavojus reiškiasi tuo, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, kokiam tikslui ir kokį kiekį šaudmenų užvaldo atitinkamas asmuo. 183 šovinius nuteistasis S. K. teigia rinkęs papildomam praktiniam šaudymui, nes ketino pasiruošti varžyboms. Kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė dėl pasiruošimo varžyboms, patvirtino apeliacinės instancijos teismas, tai pažymėdamas savo nuosprendyje. Kasatorius teigia šovinių neketinęs naudoti neteisėtiems tikslams; iš surinktos apie jį medžiagos akivaizdu, kad jis nekėlė didelio pavojaus visuomenės saugumui net ir turėdamas jam inkriminuotą kiekį šovinių. Kasatorius mano, kad jo nuteisimas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį naikintinas arba veika perkvalifikuotina iš BK 254 straipsnio 2 dalies į 254 straipsnio 1 dalį.

Taip pat nuteistasis S. K. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jam skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, prieštaraujančią teisingumo principui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo nustatytos net dvi jo atsakomybę švelninančios aplinkybės – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, nuoširdus gailėjimasis dėl jos, visiškas savanoriškas valstybei padarytos žalos dėl cigarečių gabenimo atlyginimas. Be to, byloje nustatyta, kad jis yra teigiamai apibūdinamas tiek darbovietėje, tiek ir artimųjų, nusikaltimą padarė pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į BK 61 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę asmeniui, kuris nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veikos ir dar už nusikaltimą, kurio neigiamos pasekmės valstybei buvo visiškai atlygintos, pažeidė teisingumo principą, nes neatsižvelgė į BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytus bausmės skyrimo kriterijus.

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, kasacinis skundas turėtų būti atmestas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, pašalindamas iš kaltinimo nuorodą į minėtus norminius teisės aktus, tik patikslino kaltinimą, nes jame nebuvo nurodyta ir teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kokius teisės norminių aktų straipsnius ir punktus kaltinamasis pažeidė, – tai pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aišku, kad kaltinimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo keičiamas, nes nebuvo keičiamos nei esminės faktinės aplinkybės, nei veikos kvalifikavimas. Taip pat nebuvo pažeista ir BPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė prašyti pertraukos pasirengti gynybai, nes šiuo konkrečiu atveju minėta nuostata netaikoma. Tai, kad pagrobdamas didelį kiekį šaudmenų S. K. pažeidė dar ir poįstatyminius teisės aktus ar jų nepažeidė, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, nes šių teisės aktų pažeidimas nėra BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad rastų šaudmenų priklausomybės nuteistasis S. K. neginčijo, jis teismo posėdžio metu paaiškino jų įsigijimo aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra pateikta motyvų, kodėl pas kasatorių rastas šovinių kiekis (184 vienetai) laikytinas dideliu, tačiau akivaizdu, kad teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė, nes šis kiekis negali būti traktuojamas kitaip – kvalifikuojant veiką pagal BK 254 straipsnio 2 dalį įvertinamas šaudmenų kiekybinis dydis ir jų kokybinės charakteristikos (šaudmenų paskirtis, kalibras, smogiamoji galia ir pan.). Kasatoriaus nuoroda į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra netiksli, nes šis įstatymas taikomas tik teisėtai laikomiems šaudmenims, o byloje nustatyta, kad kasatorius neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų.

Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą pažymi, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę S. K., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas skunde nurodytas aplinkybes.

Kasacinis skundas atmestinas.

BK 254 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimo sudėtis. Vienas iš alternatyviųjų objektyviosios nusikaltimo sudėties požymių, reglamentuotų BK 254 straipsnio 2 dalyje, – didelio kiekio šaudmenų grobimas.

Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas. Šovinių panaudojimas ne tuo tikslu, kuriuo jie išduoti, yra neteisėtas, o nepanaudoti šaudmenys (atsisakius juos iššaudyti vietoje) privalėjo būti grąžinti juos išdavusiems asmenims. Nuteistasis šios pareigos nevykdė, praktinio šaudymo metu nepanaudotus šaudmenis paimdavo ir parsinešdavo namo, t. y. neteisėtai pasisavindavo. Pažymėtina, kad BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai nėra blanketiniai – siekiant atskleisti objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių turinį nesivadovaujama kitais įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais, tad kasatoriaus nurodomas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo pašalinimo iš kaltinimo poįstatyminių teisės aktų nuostatų inkriminavimo neteisėtumo kaltinimo keitimo aspektu yra teisiškai nereikšmingas. Kasatoriaus teisė į gynybą tokiu būdu nebuvo suvaržyta, nes nei veikos faktinės aplinkybės, nei teisinis veikos kvalifikavimas nepakito. Taip pat akcentuotina, kad šaudmenų grobimo baigtinumo momentas nesietinas su jų vėlesnio realizavimo galimybėmis – nusikalstamos veikos padarymo tikslas taip pat nėra BK 254 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis.

Neteisėtas 184 šaudmenų įgijimas vertintinas kaip jų didelio kiekio įgijimas. BK 254 straipsnyje nenurodoma, koks šaudmenų kiekis laikytinas dideliu. Šis vertinamasis požymis konstatuojamas atsižvelgus ir į kiekybinę, ir į kokybinę nusikalstamos veikos dalyko charakteristiką. Kasatoriaus nurodomos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos nustatant didelio kiekio šaudmenų požymį netaikomos, nes šios nuostatos taikomos tik teisėtam šaudmenų įgijimui. Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. K. padarė tęstinio pobūdžio pavienę nusikalstamą veiką, t. y. atskirais laikotarpiais nuo 1998 m. balandžio 15 d. iki 2007 m. balandžio 26 d. buvo nuosekliai kaupiami šoviniai, jų kiekybinė išraiška neabejotinai patvirtina jų didelį kiekį, atsižvelgiant į šovinių kalibrą, pritaikomumą šaudyti įvairių kategorijų šaunamaisiais ginklais (2007 m. gegužės 5 d. specialisto išvados Nr. 454 duomenys), šovinių kokybinė išraiška taip pat patvirtina didelio kiekio nusikaltimo dalyko požymio buvimą. Teismų praktikoje pripažįstamas kaip didelis ir mažesnis už nagrinėjamoje byloje nurodytą šovinių kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-141/2007).

Į kasatoriaus skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, tinkamai atsižvelgė, t. y. parinkdamas žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (sunkaus nusikaltimo) padarymą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, iš jų ir į tas, kurias kasatorius nurodo savo skunde, t. y. į abi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, padarytos žalos valstybės biudžetui visišką atlyginimą), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą charakteristiką, BK 55 straipsnio netaikymą dėl nusikaltimo kategorijos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį nuteistajam S. K. parinko tinkamai pritaikydamas BK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.