Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuria spręstas nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų dėl laisvės atėmimo bausmės trukmės pašalinimo klausimas,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendis pakeistas – A. S. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo, atsiliepimų aukštesniajam teismui argumentai, proceso dalyvių prašymai

7.6. Nuteistojo teigimu, 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TYR „Dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose“, kuris yra įgyvendintas BK, šiuo atveju laikytinas lengvinančiu jo teisinę padėtį, todėl turi būti taikomas. Kai užsienio valstybės teismo sprendimu paskirta bausmė yra visiškai atlikta, Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos kreipimosi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo Lietuvos Respublikoje nėra ir negali būti, kadangi nuteistajam atlikus bausmę jo teisinis santykis su šia valstybe jau yra pasibaigęs. Tokiu atveju kliūčių bausmių bendrinimui nekyla, kadangi užsienio valstybės teismo nuosprendis nėra kvestionuojamas, nes jis yra įvykdytas. Daroma išvada, kad jam, A. S., Jungtinės Karalystės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme tokiu būdu, tarsi abu šie nuosprendžiai būtų priimti Lietuvos Respublikos teismuose ir teisinės pasekmės pagal šiuos nuosprendžius būtų lygiavertės.

7.7. Skunde pažymima ir tai, kad Jungtinės Karalystės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, o juo paskirta bausmė pilnai įvykdyta. Teismui kilus abejonių dėl paskirtos bausmės įvykdymo, pats teismas turėjo pareigą būti aktyvus – kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingas institucijas ir gauti patvirtinimą dėl Jungtinės Karalystės teismo paskirtos bausmės įvykdymo, o ne perkelti šią pareigą pareiškėjui ir iš esmės vien tik dėl šios priežasties atmesti jo prašymą subendrinti užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo paskirta bausme.

7.8. Pažymima, jog tokios pozicijos dėl bausmių subendrinimo su užsienio valstybių teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-41-238/2017; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-337/2019 ir kt.). Pasak nuteistojo, teismas nurodytos teismų praktikos neanalizavo ir, priimdamas skundžiamą nutartį, į ją neatsižvelgė, deklaratyviai nurodydamas, kad šiuo klausimu pareiškėjas turėjo pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus sprendimus. Tokiu būdu teigia, jog teismas nevykdė pareigos vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-32/2013). Būtent prašymą nagrinėjantis teismas, kaip teisingumą vykdantis subjektas, nesutikdamas su prašyme pateikta pozicija dėl bausmių bendrinimo su užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turėjo pateikti ją paneigiančių kasacinio teismo sprendimų, o ne reikalauti to iš pareiškėjo.

7.9. Remiantis skunde išdėstytais argumentais, nuteistasis teigia, kad Kauno apygardos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas prašymą dėl bausmių subendrinimo, nepagrįstai apsunkino jo, A. S. teisinę padėtį, taip pat netinkamai aiškino BK 63, 64 straipsnių nuostatas bei neatsižvelgė į prašyme pateiktą nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudenciją.

8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nutartį bei nuteistojo A. S. skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant teisės aktų nuostatų reikalavimų. Apygardos teismas nuteistojo prašymą išnagrinėjo, laikydamasis įstatymo bei aktualių teisės principų reikalavimų, teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės subendrinimo su Lietuvos Respublikoje teismo paskirta bausme, tinkamai aiškino bei taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. siekia, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų subendrinta su Jungtinės Karalystės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra jokio teisinio pagrindo.

11. BK 63 ir 64 straipsniuose nurodytos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Iš šių normų dispozicijos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neįtvirtino galimybės bendrinti bausmes su užsienio valstybės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Tai pagrįstai nurodė ir apygardos teismas skundžiamoje nutartyje.

12. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo remtis ir nuteistojo skunde analizuojamų teisės aktų –įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) ir 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio (Pagrindų) sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – Pagrindų sprendimas 2008/675/TVR) nuostatomis.

13. Pagrindų sprendimu 2008/675/TVR siekiama įtvirtinti principą, kad valstybės narės kitose valstybėse narėse priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui turėtų suteikti teisines pasekmes, lygiavertes jos teismų pagal nacionalinę teisę priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių pasekmėms (Preambulės 5 punktas, 3 straipsnio 1 dalis). Šis teisės aktas, be kita ko, įgyvendina Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintą abipusio pripažinimo principą, kuris pagrįstas ir tuo, kad: 1) kitos ES valstybės narės teismo apkaltinamojo nuosprendžio teisinės aplinkybės turi būti prilyginamos nacionalinio nuosprendžio aplinkybėms, atsižvelgti į tokį nuosprendį galima tik tiek, kiek būtų galima atsižvelgti į analogišką bylą pagal nacionalinę teisę; 2) ankstesnis ES valstybės narės apkaltinamasis nuosprendis neturi būti kaip nors užprotestuojamas, panaikinamas ar keičiamas (Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR preambulės 14-oje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad teismo sprendimo ar jo vykdymo užprotestavimas apima, inter alia (be kita ko), situacijas, kai pagal antros valstybės narės nacionalinę teisę ankstesniu teismo sprendimu paskirta sankcija turi būti perimama arba įtraukiama į kitą sankciją, kuri tada turi būti veiksmingai įvykdyta, jeigu pirmas nuosprendis dar nebuvo įvykdytas arba jo vykdymas nebuvo perduotas antrai valstybei narei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-303/2020, Nr. 2K-113-489/2021, Nr. 2K- 46- 719/2023).

14. Pagrindas subendrinti kitos valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme gali atsirasti tuomet, jeigu nuosprendį priėmusios valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvos Respublikos institucijas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei šis nuosprendis būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Šioje byloje tokių duomenų nėra, t. y. nėra duomenų, kad Jungtinės Karalystės teismo nuosprendis būtų buvęs perduotas vykdyti Lietuvos Respublikai. Nors nuteistojo skunde tvirtinama, kad toks prašymas nereikalingas, nes jis užsienio valstybėje paskirtą bausmę yra atlikęs, baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistasis Jungtinėje Karalystėje atliko tik dalį jam paskirtosios bausmės.

15. Iš bylos duomenų seka, kad A. S. Anglijos Northamptono karūnos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu buvo nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios pusė turi būti atlikta kalėjime, o likusi bausmės dalis – bendruomenėje su probacijos tarnybos leidimu išėjus iš kalėjimo prieš terminą. Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos sutiko išduoti Lietuvai A. S. tik po to, kai šis atliko pusę paskirtos bausmės kalėjime. Duomenų, kad nuo likusios bausmės dalies (atliekamos bendruomenėje probacijos sąlygomis) jis yra atleistas, bylos medžiagoje nėra. Todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad nuteistasis visiškai atliko užsienio valstybės teismo jam paskirtą bausmę. Tokioje procesinėje situacijoje nuteistojo prašomas BK 63 straipsnyje nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių taikymas, bendrinant minėtu Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžiu ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirtas bausmes, prilygtų dar neįvykdyto ir neperduoto vykdyti Lietuvos Respublikai Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžio „užprotestavimui“ pirmiau išdėstytų Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalių bei Preambulės 14 įtraukos prasme. Tokia intervencija į užsienio valstybės teismo priimtą nuosprendį, nesant tarptautinėje ir (ar) ES teisėje nustatyto pagrindo, yra negalima (Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas.

16. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė ir tai, kad 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR nuostatos teisiniams santykiams su Jungtine Karalyste nebegali būti taikomos, nes nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Pažymėtina, kad teisės aktuose, reguliuojančiuose Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygas, buvo numatyta, jog Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR, kaip nustatyta Pamatinio sprendimo 3 straipsnyje, taikomas naujoms baudžiamosioms byloms, pradėtoms iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Pereinamasis truko iki 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl šis skundžiamos nutarties argumentas nepagrįstas, nes baudžiamoji byla buvo pradėta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Kita vertus, dėl anksčiau aptartų argumentų 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR nuostatų pagrindu nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas.

17. Kaip minėta, bausmių bendrinimas yra galimas tik tais atvejais, kai užsienio valstybės institucijos priimtas nuosprendis perduodamas vykdyti Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nacionalinis teismas neturi teisinio pagrindo subendrinti bausmes, neįgyvendinus šios bausmės vykdymo perdavimo procedūros. Nors tokia skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada nesutampa su nuteistojo minėtų teisės aktų vertinimu, tačiau ji yra pagrįsta ir motyvuotai argumentuota. Nesutikti su apygardos teismo pozicija, kuri atitinka ir šiame procesiniame sprendime paminėtą aktualią kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo. Nuteistojo cituojami kitų teismų procesiniai sprendimai, priimti aktualiu klausimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos neatitinka.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nuteistojo prašymą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. S. skundą ir palikti galioti dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.