- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- T-41-238/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. prašymą dėl bausmių pagal teismo nuosprendžius subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, pagal BK 266 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė A. T. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Nuteistasis A. T. prašo subendrinti bausmes, skirtas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2009 ir Olandijos Hertogenbosch teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. Prašyme nurodo, kad Nyderlandai yra Europos sąjungos narė, todėl šios šalies teismo paskirta bausmė turėjo būti subendrinta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. T. prašymas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
Byloje nustatyta, kad iki Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžio priėmimo, A. T. buvo nuteistas Olandijos Hertogenbosch apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 30 mėnesių ir paskirtą bausmę visiškai atliko šios valstybės įkalinimo įstaigoje.
BK 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. (Įstatymo redakcija pakeista 2014 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. XII-776 ir galiojanti nuo 2014 m. kovo 25 d.). Nors BK 63 straipsnyje nėra nustatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais, tačiau šiame straipsnyje taip pat nėra imperatyviai nurodyta, kad šio straipsnio pagrindu gali būti bendrinamos tik tos bausmės, kurios yra paskirtos Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 18 punkte nurodytas 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (OL 2008 L 220, p. 32), kuris įsigaliojo 2014 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. XII-776 ir galioja nuo 2014 m. kovo 25 d., taigi darytina išvada, kad šio Europos Sąjungos teisės akto nuostatos Lietuvos Respublikoje jau yra įgyvendintos, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamos nuostatos, siekiant jas suderinti su šiuo Europos Sąjungos teisės aktu, yra pakeistos.
2008 m. liepos 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2008/675/TVR „dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose“ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekviena valstybė narė užtikrina, kad baudžiamojoje byloje prieš tam tikrą asmenį į ankstesnius kitose valstybėse narėse dėl to paties asmens priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl kitų faktų, apie kuriuos buvo gauta informacija pagal taikomus dokumentus dėl tarpusavio teisinės pagalbos arba keitimosi informacija apie teistumą, būtų atsižvelgta tokia apimtimi, kokia atsižvelgiama į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius, ir kad jiems būtų priskirtos teisinės pasekmės, lygiavertės toms, kurios pagal nacionalinę teisę priskiriamos ankstesniems nacionaliniams apkaltinamiesiems nuosprendžiams. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Olandijos Hertogenbosch teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinama su Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme tokiu būdu, lyg abu šie nuosprendžiai būtų priimti Lietuvos Respublikos teismuose, ir kad teisinės pasekmės pagal šiuos nuosprendžius būtų lygiavertės.
Teismas konstatuoja, kad 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2008/675/TVR „dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose“, kuris yra įgyvendintas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, šiuo atveju laikytinas lengvinančiu veiką padariusio asmens A. T. teisinę padėtį, todėl turi būti taikomas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012, 2A-7-6/2013).
BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžio priėmimo metu Hertogenbosch apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendis, kuriuo A. T. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Narkotinių medžiagų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, Netinkamo chemikalų naudojimo prevencijos įstatymo 2 straipsnyje, Narkotinių medžiagų įstatymo 3 straipsnio B punkte, buvo įsiteisėjęs, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės šiuo atveju turi būti subendrintos, o į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Parenkant bausmių bendrinimo būdą atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, taip pat į veikų pavojingumą. Šioje byloje nenustačius, jog veikos, už kurias A. T. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu ir Hertogenbosch apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, būtų padarytos idealiąja sutaptimi ar nusikalstamos veikos labai skirtųsi pagal pavojingumą ir būtų priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo A. T. prašymą tenkinti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, Olandijos Hertogenbosch apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 30 mėnesių, t. y., 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirti A. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Olandijos Hertogenbosch apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, tai yra 30 mėnesių (2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės subendrintos bausmės laiką, įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. gegužės 24 d. iki 2009 m. vasario 21 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. vasario 21 d.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.