Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.

atsakovo R. P. atstovui advokatui R. S.

trečiojo asmens S. P. atstovui advokato padėjėjui T. J.

teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui R. P. su trečiuoju asmeniu S. P. dėl 27259,22 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, 2015-07-09 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 27259,22 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2015-07-10 d. ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas.

Kaip nustatyta ieškinyje bei teismų procesiniuose sprendimuose, ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis: UAB „RIPETA ir Ko“, įregistruota Juridinių asmenų registre 2005-01-07, registracijos adresas: Mokyklos g. 38A, Vilnius. Pagrindinė Bendrovės veikla - nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Bendrovės vadovas yra R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu - . Bendrovė nuo 2006 metų nemokėjo valstybės biudžetui įstatymų nustatytų mokesčių ir kitų privalomų įmokų, taikytos priverstinio poveikio priemonės tikslo nepasiekė. Skola valstybės biudžetui nebuvo išieškota. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2014-06-11 Bendrovei išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Nr. (23.4-08)-RNA-22148. Šiuo pranešimu Bendrovė buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad įmonei, negalint arba neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau nei po šio pranešimo, nei po pakartotinio pranešimo (siųsto 2014-08-14) Bendrovės vadovas R. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui nepateikė.

2015-05-28 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino Bendrovės kreditorių sąrašą. Minėtu kreditorių sąrašu patvirtinti du kreditoriai - VMI prie FM, kreditorinio reikalavimo suma 27 259,22 Eur ir VSDFV Vilniaus skyrius, kreditorinio reikalavimo suma 87,89 Eur.

Tikėtina, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti, kadangi tiek iš VĮ „Registrų centras", tiek iš VĮ „Regitra“ pateikiamų išrašų matyti, kad Bendrovė registruotino turto neturi, veiklos nevykdo. VMI pažymėjo, kad Bendrovės, kaip pagrindinio skolininko nemokumas, turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo subsidiarios atsakomybės taikymo.

Analizuojant VĮ „Registrų centras" Bendrovės pateiktus balansus nuo 2006 metų iki 2009 metų matoma, kad:

1) Laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 Bendrovė turėjo turto už 44 545 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 50 655 Lt; Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2005 metus patyrė 16 100 Lt nuostolį.

2) Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 Bendrovė turėjo turto už 51 611 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 87 127 Lt; Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2006 metus patyrė 29 406 Lt nuostolį.

3) Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 Bendrovė turėjo turto už 291 083 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 325 648 Lt (remiamasi Bendrovės 2008 balanso duomenimis - praėję finansiniai metai); Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2007 metus gavo 951 Lt pelno (remiamasi Bendrovės 2008 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis - praėję finansiniai metai).

4) Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 Bendrovė turėjo turto už 135 933 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 170 127 Lt; Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2008 metus gavo 371 Lt pelno.

5) Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 Bendrovė turėjo turto už 202 698 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 276 207 Lt; Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė per 2009 metus patyrė 38 721 Lt nuostolį.

Iš aukščiau nurodytų Bendrovės balanso duomenų matyti, kad jau nuo 2005 metų įmonės pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės.

Tuo pačiu, pažymi, kad Bendrovės nepriemoka VMI prie FM sistemingai augo:

1) 2006-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 600,98 Lt;

2) 2007-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 711,32 Lt;

3) 2008-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 1 000,06 Lt;

4) 2009-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 45 182,43 Lt;

5) 2010-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 92 394,65 Lt;

6) 2011 -01 -01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 680,58 Lt;

7) 2012-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 601,38 Lt;

8) 2013-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 138,90 Lt;

9) 2014-01-01 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 94 138,90 Lt;

10) 2015-05-28 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 27 259,22 Eur (94 120,63 Lt).

Bendrovė praktiškai neatsiskaitinėjo su VMI prie FM. VMI prie FM mokesčių mokėtojo balanso duomenimis Bendrovei buvo atlikti gretinimai bendrai 100,99 Lt sumai. Tai tik dar kartą patvirtina, kad Bendrovė nė neketino atsiskaityti su VMI prie FM ir padengti susidariusią nepriemoką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo nutartimi patvirtinti Bendrovės kreditoriai yra tik VMI prie FM ir VSDFV Vilniaus skyrius. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad Bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje R. P. atsiskaitė su visais Bendrovės kreditoriais išskyrus institucijomis surenkančiomis valstybinius mokesčius, taip pažeisdamas VMI prie FM ir VSDFV Vilniaus skyriaus interesus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 VMI ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš atsakovo R. P. buvo priteista 27259,22 Eur žalos atlyginimo ieškovo naudai bei 614 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

2016-01-29 d. šis teismo sprendimas įsiteisėjo ir VMI buvo išduotas vykdomasis raštas, sprendimą pradėjo vykdyti antstolis I. G..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 d. nutartimi civ.byloje Nr. e2-31148-294/2015 atsakovo R. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą (t. 1 b.l. 16-17).

2016-09-23 d. S. P. a.k (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesą civ.byloje Nr. e2-31148-294/2015, įtraukti ją į civ.bylą trečiuoju asmeniu (t. 1 b.l. 26-27) bei sumokėjo 614 Eur (41 Eur + 573 Eur) žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 27a, 29).

Antstolis I. G. prašė S. P. prašymą nagrinėti teismo nuožiūra (t.1 b.l. 48), o atsakovas R. P. tenkinti S. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civ.byloje Nr. e2-31148-294/2015 bei sutuoktinės įtraukimo į šią bylą trečiuoju asmeniu (t.1 b.l. 52).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 d. nutartimi S. P. prašymas buvo patenkintas, procesas civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 buvo atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (t. 1 b.l. 64-65).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-18 d. nutartimi civ.byloje Nr. eA2-1937-905/2017 buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas 2015-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ.byloje Nr. e2-31148-294/2015 vykdymas iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-1937-833/2017.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-20 d. nutartimi civ.byloje Nr. eA2-1937-905/2017 iš bylos buvo pašalinti tretieji asmenys bankrutavusios ir išregistruotos UAB „RIPETA ir KO“ bankroto administratorius K. K. ir antstolis I. G..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 d. sprendimu civ.byloje Nr. eA2-1937-905/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 d. sprendimas už akių buvo pakeistas, tenkinant ieškinį iš dalies, priteisiant iš R. P. 499,88 Eur žalos atlyginimo VMI prie LR FN naudai, o kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas (t. 1 b.l. 135-137). Teismas šiame sprendime nurodė, kad UAB „RIPETA ir Ko“ nemokumas nustatytinas ne anksčiu kaip 2010 metais, todėl iki 2009-12-31 d. atsakovas negali būti atsakingas už dalį ieškovo nurodytos sumos, atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado ne aksčiau kaip 2010 metais, todėl dėl atsakovo nuo 2010 metų neįvykdytos ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytos pareigos ieškovo patirta žala sudaro 499,88 Eur ( t.1 b.l. 135-137).

Panevėžio apygardos teismo 22018-12-20 d. nutartimi civ.byloje Nr. eA2-808-755/2018 VMI apeliacinis skundas buvo patenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 d. sprendimas panaikintas ir civilinė byla pagal trečiojo asmens S. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 pagal ieškovės VMI pri FM ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo buvo perduotas pirmosios instancijos teismui naagrinėti iš naujo (t 1 b.l. 146-148). Apeliacinės instancijos nutartyje teismas konstavo, kad VMI pri FM argumentai dėl nepagrįsto proceso atnaujinimo esant neskundžiamai teismo nutarčiai turėjo būti teismo vertintini ir dėl jų turėjo būti pasisakyta, bet to padaryta nebuvo. Be to, teismas pakartotinai įvertino 2015-12-30 d. sprendimo už akių pagrįstumą iš esmės, remiantis esančiais byloje įrodymais, tačiau nepasisakė dėl trečiojo asmens S. P. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyto pagrindo, teismui nusprendus dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens meterialiųjų teisių ir pareigų, įtakos 2015-12-30 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, neatskleidė bylos esmės ( t. 1 b.l. 14-148).

A. R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 d. sprendime Nr. eA2-1937-905/2017 nurodytais motyvais (t. 1 b.l. 135-137), t.y. priteisti iš R. P. 499,88 Eur žalos atlyginimo VMI naudai.

Atsakovo atstovas sutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 d. sprendime Nr. eA2-1937-905/2017 padaryta išvada, jog UAB „RIPETA ir Ko“ nemokumas yra konstatujamas ne anksčiau kaip 2010 metais, todėl anksčiau kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo nebuvo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Trečiojo asmens prašymas dėl teismo sprenimo panaikinimo atmestinas (CPK 371 str. 1 d. 1 p.).

CPK 365 str. numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 str. 1 d. 7 p. numatytais pagrindais.

Kaip nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 d. nutartimi S. P. prašymas buvo patenkintas, procesas civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 buvo atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) str. 3 d. tvarka.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.)

Teismas, svarstydamas trečiojo asmens išdėstytus motyvus pastarosios procesiniuose dokumentuose bei trečiojo atstovo pasisakymus teisminio nagrinėjimo metu, t.y. prašymą panaikinti ginčo sprendimą už akių, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylą S. P. materialiųjų teisių ir pareigų, atsižvelgia į tai, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (LAT 2007-06-21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Proceso atnaujinimo institutas takomas tik tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (LAT 2013-10-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-526/2013).

Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (LAT 2003-06-30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004-04-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-265/2004). Tačiaus proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (LAT 2011-03-21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-121/2011).

CPK 366 str. 1 d. 7 p. numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti, 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (LAT 2009-03-16 d.nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-07 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1092/2010, Lietyuvos Apeliacinio Teismo 2019-02-01 d. nutartis civ.byloje Nr. e2-139-236/2019)

Be to, procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (LAT 2006-03-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011-11-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014-06-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-355/2014, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-24 d. nutartis civ.byloje Nr. Nr. e2S-142-603/2019).

Kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (LAT 2011-11-17 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-453/2011, Kauno apygardos teismo 2019-01-23 d. nutartis civ.byloje Nr. eA2-281-273/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019-01-15 d. nutartis civ.byloje Nr. e2S-94-198/2019).

Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (LAT 2008-06-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-295/2008).

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas VMI prie FM pateikė ieškinį atsakovui R. P. deliktinės atsakomybės pagrindais. Ieškinys buvo pareikštas BUAB “RIPETA ir Ko”vadovui atsakovui R. P., byloje taip pat dalyvavo bankroto BUAB “RIPETA ir Ko” atstovas administratoriaus K. K.. Ginčo sprendimu (2015-12-30 d.) 27259,22 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo buvo priteista iš BUAB „RIPETA ir Ko“ buvusio vadovo atsakovo R. P.. Teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovo sutuoktinės S. P., nes teismo sprendimas tiesiogiai nebuvo susijęs su pastarosios teisėmis ir pareigomis ir ginčo sprendime tiesiogiai dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta. Dėl to teismas nesutinka su trečiojo asmens teiginiu, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (S. P.) materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas VMI prie FM ieškinį tenkino visiškai, neišeidamas iš ieškinio ribų nurodyto ieškinyje atsakovo atžvilgiu.

Teismas taip pat nesutinka ir su kitu trečiojo asmens S. P. argumentu, kad 27259,22 Eur žalos (nuostolių) išieškojimas yra nukreiptas tiesiogiai į pastarosisos asmeninį turtą. Teismo vertinimu, priteistos sumos išieškojimas nukreiptas ne į S. P. asmeninį turtą, o iš skolininko R. P. dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Kaip nustatyta byloje, Vilniaus apylinkės teismo 2016-09-12 nutartimi civ.byloje Nr. e2YT-27725-861/2016 pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo patenkintas. Teismas nutarė, kad skolininko R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį - dalį sutuoktinės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų bei nutarė, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso - , o S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso garažas - .

Šią nutartį S. P. apskundė atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-12 nutartimi civ. byloje Nr. e2S-2580-450/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 d. nutartis buvo palikta nepakeista, t.y. S. P. atskirasis skundas buvo atmestas.

Civilinėje byloje Nr. e2VP-27725-861/2016 dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje S. P. aktyviai dalyvavo nuo šios civ.bylos iškėlimo. Liteko duomenimis, VMI prie FM pareiškimas teismui pateiktas per EPP sistemą- 2016-06-10 d. ir priimtas teisėjos rezoliucija 2016-06-13 d.

2016-06-13 d. S. P. buvo išsiųstas teismo pranešimas su raginimu per 7 dienas pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą VMI pareiškimą. 2016-06-20 d. S. P. pateikė teismui raštą-atsiliepimą į VMI prie FM pareiškimą, kuris įregistruotas Vilniaus apylinkės teisme 2016-06-22 d. (Dok-142163), kuriame nurodė, jog nesuinteresuota turto padalijimu, nes nėra pateikusi prašymo skyryboms. Be to, 2016-06-01 d. antstolio I. G. patvarkymu yra areštuotos jos asmeninės sąskaitos Bankuose, į kurias gauna atlyginimą iš darboviečių. S. P. nuomone, išieškojimas į lėšas nukreiptas be jokio teisinio pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-31148-294/2015 dėl 27 259,22 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Kaip matyti iš antstolio I. G. patvarkymo stabdyti lėšų išmokėjimą, pateiktą pačios S. P., patvarkymas priimtas 2016-06-01 d., jame nurodyta stabdyti S. P. 29217,08 Eur lėšų išmokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/16/00545 dėl 27259,22 Eur išieškojimo iš R. P. VMI naudai. Patvarkymo nuorašai buvo siunčiami R. P., S. P. bei piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. 2016-06-07 d. S. P. pateikė antstoliui prašymą pateikti visų dokumentų kopijas vykd.byloje (t. 1 b.l. 49).

Kaip jau minėta, 2016-09-12 d. teismo nutartimi buvo nustatyta skolininko R. P. dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. P.. S. P. šią nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui, 2016-09-27 d. pateikdama atskirąjį skundą teismui. Šie veiksmai parodo, kad S. P. aktyviai dalyvavo byloje dėl R. P. dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo S. P. pateikė teismui 2016-09-23 d., kai jau buvo priimtos 2 teismų nutartys :

-Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 d. nutartimi civ.byloje Nr. e2S-1623-560/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 d. nutartis, kuria R. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo nepriimtas, buvo palikta nepakeista ( t. 1 b.l. 21-23);

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-12 d. nutartis civ.byloje Nr. e2VP-27725-861/2016, kuria nustatyta skolininko R. P. dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. P..

Taigi, S. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas teismui 2016-09-23 d., o pastarosios 2016-06-20 d. rašte-atsiliepime rašytiniu teigimu, apie antstolio areštuotas sąskaitas ji sužinojo 2016-06-01 d., 2016-06-07 d. susipažino su vykdomuosios bylos medžiaga, buvo įtraukta į bylos procesą civ.byloje Nr. e2VP-27725-861/2016 ir aktyviai jame dalyvavo, todėl, teismo vertinimu, trijų mėnesių terminas, nurodytas CPK 368 str. 1 d., yra praleistas, jo atnaujinimo klausimas nebuvo svarstytas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 d. nutartis, kuria atnaujintas bylos procesas civ.byloje Nr. e2-31148-294/2015 pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., priimta nesant pagrindo pagal S. P. nurodytus motyvus..

Teisminio nagrinėjimo metu išsakytas papildomas motyvas, kad S. P. taip pat buvo ir BUAB „RIPETA ir Ko“akcininkė, nes jai priklausė 50 % šios bendrovės akcijų, neįtakoja teismo išvados dėl pastarosios pažeistų teisių ir interesų nebuvimo. Kaip jau minėta, kreditorius turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. VMI prie FM pasirinko savo teises ginti teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo BUAB „RIPETA ir Ko“ buvusiam vadovui atsakovui R. P. (taip pat turinčiam 50% bendrovės akcijų), o ne akcininkei, o teismas sprendime dėl bendrovės akcininkų civilinės atsakomybės ir nesvarstė, nepasisakė. Be to, pareiga sužinoti apie bendrovės nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (LR Buhalterinės apsakitos įstatymo 4 str., 14 str. 2 d., 21 str., ABĮ 37 str. 12 d. 2 p.) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, atitinkamai veikti.

Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 str. 7 d., pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 str. 2 d. įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus, t.y. kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši teisės norma išplaukia iš bendrųjų civilinių teisinių santykių subjektų elgesio (visų pirma – sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise) principų LAT 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-147/2009). S. P., kaip bendrovės akcininkės, nesąžiningi veiksmai dėl nemokumo nebuvo nustatyti.

Taigi, procesinio sprendimo byloje, į kurios nagrinėjimą neįtraukti asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys, priėmimas savaime nėra pagrindas atnaujinti procesą. Nagrinėjamoje byloje , teismo vertinimu, ginčo sprendime tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl neįtrauktos į bylą S. P. teisių ir (ar) pareigų ir sprendimu nebuvo pažeidžiamos pastarosios teisės ir (ar) teisėti interesai, todėl neegzistavo pagrindas procesui atnaujinti.

Pakartotinis prašomos atnaujinti bylos išnagrinėjimas ir sprendimo joje priėmimas pareiškėjai S. P. teisinių padarinių nesukeltų, nes . jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti 2015-12-30 d. teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (LAT 2010-02-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-42/2010, Panevėžio apygardos teismo 2019-01-15 d. nutartis civ.byloje Nr. e2S-94-198/2019).

S. P. prašymą atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nepateikta jokių įrodymų, kuriuos įvertinus būtų panaikintos ar pakeistos 2015-12-30 d. sprendimu už akių nustatytos teisės ir pareigos (CPK 185 str.).

Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (LAT 2005-12-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008-01-21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Vilniaus apygardos teismo 2019-01-15 d. nutartis civ.byloje Nr. e2S-39-803/2019).

Byloje 2019-02-12 d. teismo posėdyje tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens atstovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įmonės mokumo pradžią, jų teigimu, ginčo sprendime padaryta išvada, kad UAB “RIPETA ir Ko” nemokumo pradžia yra 2006-01-01 d., bet ji nepagrįsta, Atsakovo bei trečiojo atstovo atstovų teigimu, UAB “RIPETA ir Ko” nemokumo pradžia yra 2010-01-01 d., ką ir konstatuota panaikintame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 d. sprendime civ.byloje Nr. eA2-1937-905/2017. Teismas su tuo nesutinka.

Visų pirma, šie motyvai nenurodyti nei S. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., nei teismo nutartyje, kuria bylos procesas procesas buvo atnaujintas, o iškilo tik teisminio nagrinėjimo metu papildomai. Bylos šalis atsakovas R. P. išnaudojo visas galimybes apskųsti ginčo sprendimą. .

Antra, teismas, ruošdamasis teisminiam nagrinėjimui, pareikalavo iš VMI prie FM papildomus duomenis, kada UAB “RIPETA ir Ko”tapo nemoki bei kokia suma padidėjo bendrovės įsipareigojimai VMI prie FM nuo tada, kai turėjo būti kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 2 b.l. 1).

Vertinant, nuo kada UAB „RIPETA ir Ko“ negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, VMI pri FM nustatė, kad išanalizavus UAB „RIPETA ir Ko“ teiktas Finansines atskaitomybes Juridinių asmenų registrui už 2005 m., 2006 m., 2008 m. ir 2009 m. balansus nustatyta:

1. 2005 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „RIPETA ir Ko“ turėjo turto už 12901,13 EUR (44545 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 14670,71 EUR (50655,00 Lt). Iš jų: per vienerius metus mokėtinos skolos sudarė 14670,71 EUR (50655,00 Lt). Per 2005 m. patyrė 4665,78 EUR (16110 Lt) nuostolių. Nuosavas kapitalas neigiamas – 1769,58 EUR (6110 Lt).

2. 2006 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „RIPETA ir Ko“ turėjo turto už 14947,58 EUR (51611 LT), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 25233,73 EUR (87127 Lt). Iš jų: per vienerius metus mokėtinos skolos sudarė 25233,73 EUR (87127 Lt). Per 2006 m. patyrė 13182,35 EUR (45516 Lt) nuostolių. Nuosavas kapitalas neigiamas – 10286,15 EUR (35516 Lt).

3. 2008 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „RIPETA ir Ko“ turėjo turto už 39368,92 EUR (135933 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 49272,19 EUR (170127 Lt). Iš jų: per vienerius metus mokėtinos skolos sudarė 49272,19 EUR (170127 Lt). Per 2008 m. patyrė 12799,47 EUR (44194 Lt) nuostolių. Nuosavas kapitalas neigiamas – 9903,27 EUR (34194 Lt).

4. 2009 m. gruodžio 31 d. būklei UAB „RIPETA ir Ko“ turėjo turto už 58705,40 EUR (202698 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 79995,08 EUR (276207 Lt). Iš jų: per vienerius metus mokėtinos skolos sudarė 79995,08 EUR (276207 Lt). Per 2009 m. patyrė 24185,88 EUR (83509 Lt) nuostolių. Nuosavas kapitalas neigiamas – 21289,68 EUR (73509 Lt).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. ir 59 str. 10 d. 2 p. bei 11 d., jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl bendrovės nuostolių dengimo akcininkų įnašais, įstatinio kapitalo sumažinimo, juridinio asmens pertvarkymo arba bendrovės likvidavimo, tačiau UAB „RIPETA ir Ko“ minėtų sprendimų nepriėmė, o didino įmonės kreditorinius įsipareigojimus. Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje 2019-01-09 d. turimais duomenimis UAB „RIPETA ir Ko“, 2015-03-20 d. biudžetui buvo skolinga 27259,22 Eur (t. 2 b.l. 4-5). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo VMI prie FM atstovas nurodė, kad bendrovės nemokumo momentas siejams su 2016-01-01 d.

Teismas sutinka su ginčo 2015-12-30 d. sprendime nurodytais motyvais ir jų nekartoja dėl UAB „RIPETA ir Ko“ nemokumo momento-2006-01-01 d., nes bylos duomenimis, nuo pat bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre 2005-01-07 d. momento, ji dirbo nustolingai: per 2005 metus patyrė 4665,78 Eur nuostolių, per 2006 metus patyrė 13182,35 Eur nuostolių, per 2008 metus patyrė 12799,47 Eur nuostolių, per 2009 metus patyrė 24185,88 Eur nuostolių; per nurodytą laikotarpį bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas.

2015-12-31 d. bendrovė turėjo turto už 12901,13 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 14670,71 Eur, tačiau UAB „RIPETA ir Ko“ visuotinio akcininkų susirinkimo (2 akcininkų R. P., S. P.) nešaukė, nuostolių dėngimo klausimo nesprendė, o kasmet nuolat didino kreditorinus įsipareigojimus.

ĮBĮ 8 str. 4 d. yra numatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonės vadovas pavėlavo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. ir 12 p., Bendrovės vadovas atsako už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose,taip pat Bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia Bendrovės vadovo materialinę atsakomybę.

Nors, VMI prie FM bylos duomenimis, skola pradėjo formuotis iš esmės nuo 2008 metų 04 mėn. ir nuolat didėjo, ši aplinkybė (skolos formavimas konkrečiam kreditoriu) nepaneigė teismo išvados, kad 2006-01-01 d. bendrovė buvo nemoki, nes turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, tačiau patvirtino, kad pradedant nuo 2010 metų konkretus kreditorius –VMI prie FM galėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „RIPETA ir Ko“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui (LAT 2014-09-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-389/2014).

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (LAT 2014-06-27 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Teismas pažymi ir tai, kad apdairaus įmonės vadovo nepastabėjimas, kad įmonė nemokios būsenos, laikytinas neteisėtu neveikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-26 nutartis civ.byloje 2A-477/2010).

Pagal CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, tretysis asmuo S. P. neįrodė savo prašymo pagrįstumo (CPK 178 str.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

CPK 371 str. 1 d. 1 p. numato, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutraties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti ir šiuo atveju priimama teismo nutartis (CPK 371 str. 2 d.).

Atmetus trečiojo asmens S. P., esančios atsakovo R. P. pusėje, prašymą dėl ginčo sprendimo panaikinimo, atsakovo bei trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos (advokatų išlaidos ir kt.) neatlyginamos.

Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu sudaro 3,39 Eur ir atmetus trečiojo asmens prašymą priteistinos iš trečiojo asmens į valstybės pajamas ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Pagal CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl S. P. kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo, todėl atmetus pastarosios prašymą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš trečiojo asmens į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 39, 290-291 str. , teismas, -

nutarė:

S. P. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 panaikinimo atmesti.

Priteisti iš S. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 3,39 Eur (tris Eur 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas atsiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.