Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės, ir veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-1937-905/2017 pagal trečiojo asmens S. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 pagal ieškovės VMI prie FM ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Trečiasis asmuo S. P. pateikė pareiškimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015. Nurodė, kad teismas neįtraukė jos į bylą trečiuoju asmeniu ir, 2015 m. gruodžio 30 d. priimdamas sprendimą už akių ir tenkindamas ieškovės VMI prie FM ieškinį atsakovo R. P. atžvilgiu, nusprendė dėl jos materialinių teisių ir pareigų.

2. Teigė, jog būdama atsakovo sutuoktine, buvo suinteresuotas asmuo, nes visas turtas, kreditai ir vieno sutuoktinio skolos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad teismas savo iniciatyva ar kurios iš šalių prašymu privalėjo įtraukti ją į bylą, informuoti apie bylos eigą ir procesinius veiksmus. Paaiškino, nebeturinti galimybių apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus įprastais pažeistų teisių gynimo būdais. Nurodė, kad antstolio patvarkymu areštuotos jos asmeninės lėšos, ieškovė siekia prisiteisti pusę jos gaunamo atlyginimo, todėl neatnaujinus civilinės bylos negali apginti savo pažeistas teises.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi trečiojo asmens pareiškimą patenkino ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovės VMI prie FM ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir priteisė iš atsakovo R. P. 499,88 Eur žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Pažymėjo, kad procesas buvo atnaujintas 2017 m. sausio 25 d.teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo, ir šios nutarties pagrįstumas nepatenka į bylos pakartotinio nagrinėjimo ribas, todėl nenagrinėjo kaip teisiškai nereikšmingų ieškovės argumentų, kuriais buvo apeliuota į minėtos nutarties pagrįstumą.

6. Įvertinęs duomenis apie atsakovo valdytos UAB „Ripeta ir Ko“ mokestines prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs, kartu su įmonės balansų duomenimis, sprendė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai ėmė viršyti įmonės turtą ne anksčiau kaip 2010 metais. Konstatavo, jog pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui atsirado ne anksčiau kaip 2010 metais. Tuo pačiu darė išvadą, kad atsakovas negali būti atsakingas už dalį ieškovės nurodomos sumos, kuri atsirado iki 2009 m. gruodžio 31 d.

7. Nebuvus ginčo dėl nepriemokų dydžių, teismas nustatė, kad dėl atsakovo nuo 2010 metų neįvykdytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės patirtą žalą sudarė 499,88 Eur padidėjusi reikalavimų suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė VMI prie FM prašo pripažinti, kad procesas civilinėje byloje Nr. eA2-1937-905/2017 buvo atnaujintas neteisėtai ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą bei nutraukti bylos nagrinėjimą,paliekant galioti 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių, o jei pripažinus procesą civilinėje byloje buvus atnaujintam teisėtai, panaikinti 2017 m. spalio 27 d. sprendimą, paliekant galioti 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių.

9. Teigia, kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 buvo atnaujintas akivaizdžiai pažeidžiant proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas. Nurodo, jog ieškovei neaišku, kokiais motyvais remdamasis teismas atnaujino procesą, jei 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių sukelia pasekmes tik R. P.. Pažymi, kad šioje byloje nebuvo konstatuota jokių S. P. teisių ir interesų pažeidimo dėl to, kad ji nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog byla buvo atnaujinta pagal trečiojo asmens prašymą ir turėjo būti nagrinėjama prašymo ribose, tačiau skundžiamas sprendimas iš esmės pasisakė apie atsakovo teises ir pareigas ir jas pakeitė, taip išeinant už proceso atnaujinimo ribų.

10. Mano, jog nei viena iš trečiojo asmens nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte atnaujinimo sąlygų nebuvo išpildyta ir procesas civilinėje byloje negalėjo būti atnaujintas. Pažymi, kad priėmus sprendimą, formuojama ydinga praktika, kai visų juridinių asmenų vadovų ar kitų asmenų, iš kurių buvo priteistas žalos atlyginimas, skola ar kitas finansinis reikalavimas, sutuoktiniai ar bendraturčiai gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Mano, jog yra sukurtas pavojingas precedentas, galintis turėti ilgalaikių, neigiamų pasekmių civilinių santykių stabilumui.

11. Teigia, kad teismas selektyviai rinkosi į bylą pateiktus duomenis kaip įrodymus, vienu atveju teigdamas ieškovei nepagrįstai rėmusis bendrovės balansų duomenimis, kitu atveju – pats naudodamas balansų duomenis darant išvadą dėl nemokumo atsiradimo momento. Tvirtina, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad bendrovės balanse įrašyta trumpalaikio turto suma buvo realiai atgautina ar užtikrinta kokiomis nors reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Pažymi, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai teismų praktikoje prilyginami pradelstiems įsipareigojimams, jei byloje nėra pateikta kitų balansinius duomenis paneigiančių dokumentų. nurodo, jog pradelstus bendrovės įsipareigojimus patvirtina ne tik ieškovės pateikti įrodymai apie bendrovės mokestines prievoles, bet ir pačios bendrovės VĮ Registrų centrui pateikti balansai už 2005-2009 metus. Atkreipia dėmesį, kad teismui sudarius galimybę pateikti į bylą papildomus įrodymus, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo duomenų apie bendrovės padėtį 2005-2010 metais nepateikė, kai tuo tarpu ieškovės pateikti oficialūs dokumentai patvirtina bendrovę atitikus nemokios įmonės statusą nuo 2006 metų.

12. Nurodo, jog nors ir bendrovei dar 2009 metais turėjus pajamų iš pardavimo ir vykdžius ūkinę veiklą, tai nepatvirtina bendrovei buvus mokiai, nes dėl to didėjo jos nepriemoka biudžetui, kas ir sudaro ieškovės reikalaujamos žalos dydį. Pažymi, kad apygardos teismui keliant įmonei bankroto bylą, nenumatyta pareiga nustatyti, kada įmonė yra nemoki, todėl atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį iškelti įmonei bankroto bylą nėra jokio pagrindo. Atkreipia dėmesį, jog įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą egzistavo ir iki Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio pakeitimo, todėl teismo išvada dėl įstatymo nuostatų netaikymo atgaline tvarka nepagrįsta, prieštaraujanti Konstitucijai.

13. Atsakovas R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas įsitikinęs, kad teismas atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, tinkamai taikė įstatymą, todėl ieškovės argumentai dėl proceso atnaujinimo neteisėtumo nepagrįsti.

15. Paaiškina, kad ieškovė, reikšdama ieškinį 27 259,22 Eur sumai, privalėjo suprasti, kad tokios pinigų sumos atsakovas neturi ir toks ieškinys tikrai turės įtakos sutuoktinės S. P. teisėms ir pareigoms. Pažymi, jog įtraukus S. P. į bylą trečiuoju asmeniu ir siunčiant jai procesinius dokumentus, galėjo būti tinkamai išspręstas klausimas dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo. Teigia, jog skundžiamu sprendimu pakeistas sprendimas už akių buvo priimtas neišnaudojus visų įmanomų priemonių įteikti procesinius dokumentus atsakovui, dėl ko atsakovas neturėjo galimybės ginti savo teisių ir ši aplinkybė lėmė neteisingo sprendimo už akių priėmimą.

16. Nurodo, jog ieškovė, teigdama teismo sprendimui esant neteisėtam, nepateikia tam neginčijamų įrodymų, remiasi vien tik jai naudingais ir savo sukurtais teiginiais.

17. Teigia, kad ieškovė nepaneigė trečiojo asmens argumentų dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento, todėl teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

19. CPK 366 straipsnis pateikia baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant, procesas gali būti atnaujinamas. Kaip vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra teismui sprendimu nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). CPK 370 straipsnio normos pateikia prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką.

20. Nustatyta, kad 2017 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismas darė išvadą, jog pagal S. P. pateiktą prašymą yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015, nes minėtoje civilinėje byloje pareiškėja nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir iš atsakovo priteista žala gali turėti įtakos pareiškėjos ir atsakovo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Minėta nutartis neskundžiama ir įsiteisėjusi. Ieškovė, nesutikdama su proceso atnaujinimu, nesutikimo argumentus nurodė 2017 m. balandžio 26 d. prašyme dėl teisėjos veiksmų įvertinimo ir tolesnio civilinės bylos nagrinėjimo galimumo bei apeliaciniame skunde. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2017 m. sausio 25 d. nutarties atnaujinti procesą pagrįstumas nepatenka į bylos pakartotinio nagrinėjimo ribas, todėl ieškovės minėtų argumentų nevertino.

21. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad atnaujinus procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesnės instancijos teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, tai teismas turi priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti. Nutarčiai atnaujinti procesą esant neskundžiamai, argumentus dėl nepagrįsto atnaujinimo bylos dalyviai gali teikti ir nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo, o teismas turi teisę juos vertinti ir, pripažinęs pagrįstais, prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atmesti (CPK 371 str. 1 d. 1 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju, ieškovė VMI prie Finansų ministerijos, bylą po proceso nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė argumentus dėl nepagrįsto bylos atnaujinimo ir, teisėjų kolegijos manymu, ieškovės minėti argumentai turėjo būti teismo įvertinti ir dėl jų turėjo būti pasisakyta. Pripažintina, kad, remiantis nutarties 21 punkte nurodyta teismų praktika dėl neskundžiamos nutarties pagrįstumo įvertinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti ir pasisakyti dėl ieškovės argumentų dėl 2017 m. sausio 25 d. nutarties atnaujinti procesą nepagrįstumo (CPK 185 str.).

23. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

24. Nustatyta, kad trečiasis asmuo S. P. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 pagal ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. P. buvo priimtas sprendimas už akių. Teigė, kad sprendimas už akių turi didelę įtaką jos teisėms ir pareigoms, nes iš atsakovo priteista žala išieškoma ir iš jos asmeninių lėšų.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 23 punkte pateiktą teismų praktikoje suformuotą taisyklę dėl atnaujinto bylos nagrinėjimo ribų bei į skundžiamo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai įvertino 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių pagrįstumą iš esmės, remdamasis civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 esančiais rašytiniais įrodymais, nors teismo procesas atnaujintas tik dėl S. P. nedalyvavimo procese ir galimos to įtakos jos turtinėms teisėms, tačiau niekaip nepasisakė dėl trečiojo asmens S. P. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyto pagrindo, t. y.visiškai nevertino S. P. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – teismui nusprendus dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų, įtakos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 370 str. 4 d.).

26. Įvertinus nutarties 25 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo, nebuvo atskleista bylos esmė, kolegija, tuo pačiu, negali vertinti ir pasisakyti dėl nutarties 22 punkte nurodytos aplinkybės, siekiant užtikrinti bylos šalių teisę į procesinio sprendimo teisėtumo patikrinimą instancine tvarka aukštesnės instancijos teisme.

27. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).

28. Kadangi skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal trečiojo asmens S. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 pagal ieškovės VMI prie FM ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.