Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-477/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-11-26
Bylos Nr.: 2A-477/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytas Milius (pirm.), Audronė Jarackait, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Atsakovas: A. V., B. D., L. T., D. M.
Advokatai: Sigitas Čepas

Kategorijos

27.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-477/2009Procesinio sprendimo kategorija 27.7

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės (pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Derivatus“ administratoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-308-125/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Derivatus“ ieškinį atsakovams A. V. , B. D. , L. T. , D. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Derivatus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo patikslinimais atsakovams A. V. , B. D. , L. T. , D. M. ir prašė priteisti ieškovui iš B. D. 39 040,53 Lt nuostolių, iš L. T. – 26 605,70 Lt nuostolių, iš D. M. 872 640 Lt, o jiems neatlyginus ar netinkamai atlyginus šiuos nuostolius, priteisti subsidiariai iš A. V. 124 159,03 Lt. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, tačiau administratoriui iki šiol neperduotas įmonės turtas pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei įmonės dokumentai. Taip pat nurodė, kad B. D. direktoriumi buvo nuo 2004 m. liepos 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo, nors pagal VSDFV duomenis iš darbo atleistas 2006 m. sausio 18 d., ir jam į jo asmeninę sąskaitą pervesta 39 040,53 Lt, už kuriuos jis neatsiskaitė, dokumentų kitam įmonės vadovui neperdavė, todėl iš jo turi būti priteista nurodyta suma. Ieškovo nuomone, iš atsakovės L. T. priteistina 26 605,70 Lt suma, kuri į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesta laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 iki 2006 m. birželio 26 d., nes VSDFV duomenimis, ši atsakovė minėtu laikotarpiu buvo ieškovo įmonės direktore, tačiau už šį laikotarpį atsakovė dokumentų nepateikė, už pervestas sumas neatsiskaitė. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas D. M. , nebūdamas įmonės akcininku, iki 2005 m. lapkričio 16 d. dirbęs komercijos direktoriumi, pasinaudodamas jam išduota banko kortele, iš įmonės sąskaitos per laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 17 d. paėmė 872 640 Lt, todėl ši suma iš jo priteistina CK 6.242 straipsnio pagrindu. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas A. V. , būdamas vieninteliu akcininku per 2005 m. ir 2006 m. nešaukė akcininkų susirinkimų, netvirtino finansinių atskaitomybių, todėl, remiantis CK 2.50 straipsniu, subsidiariai turi atlyginti įmonei 124 159,03 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 72 917,03 Lt patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir 51 242 Lt bankroto bylos administravimo išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 20 d. ieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovo D. M. ieškovui priteisė 125 330,03 Lt, o valstybei – 3 483 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovo atsakovams L. T. ir A. V. priteisė po 1 000 Lt kiekvienam. Teismas nurodė, kad įmonės vienvaldžiu akcininku nuo 2004 m. liepos 26 d. registruotas A. V. , kuris 2007 m. kovo 26 d. sutartimi akcijas perleido D. M. . Įmonės direktoriumi nuo 2004 m. birželio 11 d. juridinių asmenų registro duomenimis buvo B. D. , kuris nuo 2006 m. sausio 18 d. pats save atleido iš darbo, o direktore nuo iki 2006 m. rugsėjo 1 dirbo L. T. , tačiau Juridinių asmenų registre šis faktas nebuvo įregistruotas. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš šalių paaiškinimų matyti, kad įmonės bankroto administratoriui buvo perduotas tik įmonės antspaudas, kurį perdavė D. M. . Teismas konstatavo, kad pagal BPK 245 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir tyrimo metu 2008 m. spalio 13 d. buvo gauta specialisto išvada bei 2008 m. gruodžio 30 d. specialisto paaiškinimas dėl UAB ,,Derivatus“ ūkinės-finansinės veiklos, iš kurių matyti, kad D. M. nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 17 d. iš įmonės gavo 872 640 Lt, L. T. nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2006 m. birželio 26 d. gavo 26 605,70 Lt, B. D. nuo 2005 m. balandžio 5 d. iki 2005 m. gruodžio 3 d. gavo 39 040,53 Lt. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, sprendė, kad faktiškai įmonės savininkas ir direktorius buvo D. M. , kiti asmenys – tik D. M. statytiniai. Teismas akcentavo, kad tai posėdžio metu pripažino ir D. M. . Teismas darė išvadą, kad D. M. , būdamas faktišku įmonės akcininku ir direktoriumi pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio, Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes nepateikė įrodymų, kokiais tikslais išleido gautas lėšas, dėl jo veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB ,,Derivatus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas pažymėjo, kad atsakovai B. D. ir L. T. seniai nebedirba ieškovo įmonėje ir negali už faktinį savininką ir direktorių atkurti prarastų dokumentų ir pateisinti gautas pinigų sumas. Dėl šių aplinkybių teismas ieškinį šių atsakovų atžvilgiu atmetė. Ieškinį A. V. teismas taip pat atmetė, nes jis valdyme nedalyvavo. Teismas akcentavo, kad D. M. iš įmonės paėmė 872 640 Lt, tačiau iš jo negali būti priteista daugiau nei yra reikalinga atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bei būtina užbaigti įmonės bankroto procedūras, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo D. M. priteistina 124 159,03 Lt, nes priešingu atveju, iš jo išieškotas kitas sumas reikėtų grąžinti jam kaip įmonės savininkui. Teismas iš D. M. ieškovui taip pat priteisė 1 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba šioje byloje, bei 171 Lt išlaidų, susijusių su paskelbimu spaudoje apie bylos nagrinėjimą. Be to, teismas priteisė iš ieškovo atsakovams L. T. ir A. V. po 1 000 Lt kiekvienam.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Derivatus“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti dalyje, kuria atmesta ieškinio dalis ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentai:

1. Teismo argumentai, kad B. D. ir L. T. buvo fiktyvūs direktoriai, be to, seniai nebedirba UAB „Derivatus“, yra nepagrįsti, nes šie asmenys nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų teisės aktų (CK 2.4 str. 3 d., CK 2.92 str. 3 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 d., 19 str. 1, 4 d., 21 str.) laikymąsi, taip pat nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad jiems išėjus iš užimtų įmonės vadovų pareigų, jie būtų perdavę įmonės dokumentus kitam asmeniui.

2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus konstatuodamas, kad B. D. ir L. T. buvo statytiniai vadovai (direktoriai), nes iš byloje esančių dokumentų (VĮ Registrų centras išrašas, VSDFV pažymos, 2006 m. sausio 13 d. įsakymas) akivaizdu, kad šie asmenys buvo vadovais, gavo atsiskaitytinai pinigus į savo asmenines sąskaitas, taigi ir faktiškai vykdė vadovo funkcijas. Kad šie asmenys buvo statytiniai vadovai, turėjo įrodyti jie patys, tačiau byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus jų pačių paaiškinimus nėra. Be to, net ir įrodžius, kad B. D. ir L. T. buvo tik statytiniai vadovai, jie nuo civilinės atsakomybės negali būti atleisti, nes darbo funkcijas jie vykdė, pinigus paėmė, todėl už jų panaudojimą ir turi atsakyti.

3. Ieškinys A. V. atžvilgiu buvo atmestas, nes teismo nuomone, jis buvo tik formalus akcininkas ir įmonės valdyme nedalyvavo. Tačiau teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis jis A. V. pripažino formaliu akcininku. Priešingai, tiek iš VĮ Registrų centras duomenų, tiek iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. V. buvo akcininku, ir tik prieš įmonės bankrotą akcijas pardavė D. M. . Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, taigi laikyti A. V. tik formaliu akcininku nėra pagrindo. Todėl A. V. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl privalo subsidiariai atsakyti už padarytą žalą kreditoriams kaip įmonės dalyvis (CK 2.50 str. 3 d.).

4. Teismas nepagrįstai iš D. M. priteisė tik 125 330,03 Lt, nes tai, kad pinigus viršijančius šią sumą D. M. privalėtų grąžinti sau (ĮBĮ 31 str. 6 p.), nėra pagrindas atmesti ieškinio dalį, nes, priteisus iš D. M. visą pinigų sumą, dar nereiškia, kad ši suma bus išieškota, be to, turtinė teisė (reikalavimo teisė į D. M. ) gali būti pardavinėjama, taigi šis teismo motyvas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. T. prašo skundą apmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė pažymėjo, kad ji negalėjo išsaugoti ir perduoti naujam įmonės vadovui ar akcininkui buhalterinių dokumentų, nes jie jai taip pat nebuvo perduoti kai iš darbo išėjo B. D. . Ieškovas į bylą yra pateikęs 2009 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros rastą Nr. R2-4888(3-38) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad dėl prarastų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įtarimai niekam nepareikšti, t. y. atsakovė tuo neapkaltinta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įmonės vadovu laikomas asmuo, įregistruotas viešame registre, tačiau atsakovė niekada nebuvo įmonių registre nurodyta kaip įmonės direktorė ir faktiškai šių pareigų nevykdė. Tai patvirtino ne tik faktinis įmonės akcininkas D. M. , bet ir tokios faktinės byloje nustatytos aplinkybės, kad bendrovės sąskaitai banko kortelę gavo D. M. ir niekas kitas ja negalėjo pasinaudoti - tai pripažįsta ieškovas, nes prašo iš D. M. išieškoti sumą, paimtą pasinaudojant banko kortele. Atsakovė neneigia, kad nurodyta ieškinyje pinigų suma buvo pervesta į jos sąskaitą. Šie pinigai visi buvo panaudoti bendrovės reikmėms ir už juos buvo atsiskaityta. Tai patvirtino atsakovas D. M. . Buvo sudarytas 2006 m. I-o pusmečio balansas ir akivaizdu, kad tai dienai atsakovė bendrovei jokių įsiskolinimų neturėjo. Atsakovė pažymėjo, kad bankroto byla buvo iškelta 2007 m. rugpjūčio 6 d., t. y. beveik po metų, kai atsakovė jau nebedirbo bendrovėje, o bendrovė neturėjo atsakovei pretenzijų nei išeinant iš darbo, nei vėliau, kai pasikeitė akcininkai 2007 m. kovo mėnesį. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ne dokumentų stoka įrodo bendrovės nuostolius. Be to, bylą nagrinėjant pirmą kartą Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nurodyta, kad administratorius turi teisę reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius, t. y. realiai buvusio įmonėje nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną ir jam neperduoto turto vertę. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas pats nėra įsitikinęs, kad buvo padaryta žala bendrovei, nes tris kartus keitė savo reikalavimo pagrindą, o paskutiniu patikslinimu pasirinko lengviausią būdą, nes turi bankinius duomenis, patvirtinančius, kokios sumos kam bendrovės veiklos metu buvo pervestos, o atsakovams atimta galimybė įrodyti tų sumų panaudojimą bendrovės interesais, nes buhalteriniai dokumentai prarasti ir neaišku dėl kieno kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl sumų priteisimo iš atsakovų laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Bet kokiu atveju ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Vienas iš būtinų ieškinio elementų – ieškovo materialus teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), kuris leidžia individualizuoti ieškinį, apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytais ir ieškovo pasirinktais būdais apginti pažeistą teisę ar teisėtą interesą. Išanalizavus nagrinėjamos bylos ieškinio turinį, akivaizdu, kad apeliantas (ieškovas) pareiškė reikalavimą atsakovams – įmonės vadovams – dėl žalos, įmonės patirtos jų vadovavimo laikotarpiu. Taigi apeliantas kėlė akcinės bendrovės vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo (ų), taip pat akcininko civilinės atsakomybės bei nepagrįsto praturtėjimo klausimą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus bei apeliacinio skundo motyvus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį patenkino iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovui Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 17), nei įmonės turtas, nei įmonės dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, D. M. perdavė tik įmonės antspaudą (t. 3, b. l. 152).

Bankroto byloje yra patvirtinti 72 917,03 Lt kreditorių reikalavimai bei 51 242 Lt administravimo išlaidų (t. 1, b. l. 17, 18; t. 2, b. l. 14-18; t. 3, b. l. 18).

Žemesnės instancijos teismas

Įmonės vieninteliu akcininku nuo 2004 m. liepos 26 d. registruotas atsakovas A. V. , kuris 2007 m. kovo 26 d. sutartimi akcijas perleido atsakovui D. M. (t. 2, b. l. 150-153, t. 2, b. l. 189).

UAB ,,Derivatus“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2001 m. liepos 26 d. 5.1 punkte nurodyta, kad bendrovė turi visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos (t. 1, b. l. 8). Įstatų 5.20 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas yra direktorius (t. 1, b. l. 9).

Įmonės direktoriumi nuo 2004 m. birželio 11 d. buvo B. D. (t. 2, b. l. 188-189, t. 3, b. l. 35).

Žemesnės instancijos teismas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus Specialisto išvadoje dėl UAB ,,Derivatus“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – Specialisto išvada) konstatuota, kad B. D. nuo 2006 m. sausio 18 d. pats save atleido iš darbo, o direktore nuo 2006 m. sausio 19 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. dirbo L. T. , tačiau Juridinių asmenų registre šis faktas nebuvo įregistruotas (t. 3, b. l. 33–69).

Iš specialisto išvados, BUAB ,,Derivatus“ suvestinių apie lėšų išėmimą (pervedimą) (t. 3, b. l. 78-86) matyti, kad D. M. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 17 d. iš įmonės gavo 872 640 Lt, L. T. atsiskaitytinai laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2006 m. birželio 26 d. gavo 26 605,70 Lt, B. D. laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 5 d. iki 2005 m. gruodžio 3 d. atsiskaitytinai gavo 39 040,53 Lt.

Dėl reikalavimų B. D. ir L. T. pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad B. D. ir L. T. buvo fiktyvūs direktoriai, seniai nebedirbantys UAB „Derivatus“, todėl iš jų ieškinyje nurodytų sumų priteisti nėra pagrindo, o atsakingas nagrinėjamu atveju yra faktinis vadovas ir akcininkas D. M. .

Su tokia pirmosios instancijos išvada sutikti nėra pagrindo.

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-509/2008, 3K-3-244/2009). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams.

Byloje nustatyta, kad B. D. nuo 2004 m. birželio 11 d. iki 2006 m. sausio 18 d. buvo valdymo organas – ėjo įmonės direktoriaus pareigas, kurias, nuo 2006 m. sausio 19 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. perėmė L. T. . Nors Juridinių asmenų registre pastarasis faktas nebuvo įregistruotas, L. T. šią aplinkybę iš esmės neigia tik apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 174). Tačiau 2007 m. lapkričio 13 d. liudytojo apklausos protokolo, 2007 m. gruodžio 17 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo turinys (t. 1, b. l. 153-158) patvirtina, kad atsakovė pripažino, jog minėtu laikotarpiu buvo paskirta eiti įmonės direktorės pareigas, pasirašinėjo įmonės vardu dokumentus, darbo sutartis, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė žinojo apie savo statusą vykdė bent jau dalį bendrovės direktoriui būdingų funkcijų (CPK 185 str.).

Byloje ginčo nėra dėl aplinkybių, jog B. D. tuo metu, kai jis ėjo direktoriaus pareigas, į asmeninę sąskaitą atsiskaitytinai buvo pervesta 39 040,53 Lt, o L. T. , tuo metu, kai ji ėjo direktorės pareigas, į asmeninę sąskaitą atsiskaitytinai buvo pervesta 26 606 Lt (t. 3, b. l. 84-85). Todėl pareiga įrodyti, kad šie pinigai buvo tinkamai panaudoti įmonės reikmėms ir interesais, tenka atsakovams B. D. ir L. T. (CPK 178 str.). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tačiau šis reikalavimas, kaip minėta, nebuvo įvykdytas ir įmonės turtas, dokumentacija administratoriui nebuvo perduoti. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog B. D. ir L. T. paimtos bendrovės lėšos buvo panaudotos įmonės interesais, tokių įrodymų nepateikė ir patys atsakovai (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, šie atsakovai (B. D. ir L. T. ) turėjo suvokti atsakomybę, kurią jie prisiėmė minėtas sumas pervedus į jų sąskaitas. Nesant įrodymų dėl lėšų panaudojimo, priešingai, esant atsakovų B. D. ir L. T. paaiškinimams, jog būdami įmonės direktoriais, šie asmenys įmonės dokumentais iš esmės nesirūpino (t. 1, b. l. 157, 164) , darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais įmonės vadovai (atsakovai) sumažino bendrovės turtą, pablogino įmonės ūkinę-finansinę padėtį, pažeidė pareigą veikti įmonės interesais ir nedaryti jai žalos (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., UAB ,,Derivatus“ įstatų 5.2, 5.22-5.23 p.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo B. D. ieškovo naudai priteisti 39 040,53 Lt, o iš atsakovės L. T. – 26 606 Lt.

Dėl reikalavimo D. M. pagrįstumo

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas D. M. iš įmonės sąskaitos nuo 2004 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 17 d. paėmė 872 640 Lt (t. 3, b. l. 83), ginčo dėl šios sumos nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš šio atsakovo negali būti priteista daugiau nei yra reikalinga atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bei būtina užbaigti įmonės bankroto procedūras, todėl teismas sprendė, kad iš atsakovo D. M. priteistina 124 159,03 Lt, nes priešingu atveju, iš jo išieškotas kitas sumas reikėtų grąžinti jam kaip įmonės savininkui.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Prievolės, atsirandančios dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, yra nesutartinės prievolės. CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip būtų CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.).

Atsakovas D. M. teigė, kad faktiškai jis buvo UAB ,,Derivatus“ akcininkas (t. 1, b. l. 152, t. 3 , b. l. 158), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad banko kortelę įmonės vardu pasiėmė kaip jos (įmonės) atstovas, turintis tam tikrus įgaliojimus, ir, nors pinigus išsigrynindavo ne visada pats, tačiau jis pats (D. M. ) spręsdavo, ar reikia paimti grynus pinigus, ar ne (t. 3, b. l. 158). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas D. M. nuo 2003 m. gruodžio 4 d. iki 2005 m. lapkričio 11 d. dirbo UAB ,,Derivatus“ komercijos direktoriumi (t. 1, b. l. 44), tačiau šis atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kokia buvo jo įgaliojimų apimtis dirbant bendrovėje, kur buvo panaudotos lėšos, gautos tiek būnant bendrovės darbuotoju, tiek jau nebedirbant įmonėje (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtas sumas atsakovas D. M. nepanaudojo įmonės veikloje, todėl ieškovui iš atsakovo D. M. turi būti priteistos tiek sumos, gautos jam dirbant UAB ,,Derivatus (iki 2005 m. lapkričio 11 d.), tiek sumos, gautos nesant tarp UAB ,,Derivatus“ ir atsakovo D. M. jokių teisiškai pagrįstų santykių (CK 6.237, 6.242 str.).

Dėl reikalavimo A. V. pagrįstumo

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta, kad įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonės bankroto administratorius reiškia ieškinius veikdamas įmonės kreditorių interesais ir byloje pagal pareikštą ieškinį administratorius prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, kuris įmonės bankroto procese būtų naudojamas tokios įmonės kreditorių reikalavimams dengti.

Ieškinys atsakovui A. V. buvo pareikštas kaip UAB ,,Derivatus“ dalyviui (vieninteliam akcininkui), dėl kurio veiksmų bendrovė negalėjo įvykdyti savo prievolių kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų atsakovo A. V. atžvilgiu, nes šis asmuo buvo tik formalus UAB ,,Derivatus“ akcininkas, įmonės valdyme nedalyvavo.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone nesutinka.

Kaip minėta, vieninteliu UAB ,,Derivatus“ akcininku nuo 2004 m. liepos 26 d. iki 2007 m. kovo 26 d. registruotas atsakovas A. V. . Todėl nagrinėjamos bylos atveju svarbu išaiškinti, ar akcininko elgesys nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai) privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003).

UAB ,,Derivatus“ įstatų 5.3 punkte nurodoma, kad jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius tokias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui.

Nurodytos nuostatos lemia taip pat ir bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pažymėtina, kad žala atlyginama visiškai tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo.

Bendrovės įstatų 5.4.2 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti bendrovės vadovą; 5.4.8 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą; 5.4.17 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą pertvarkyti bendrovę. Be to, įstatų 5.12 punktas numato, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi vykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepriklausomai nuo to, kiek įtakos atsakovui A. V. turėjo atsakovas D. M. , atsakovas A. V. turėjo teisinę pareigą inicijuoti sprendimus dėl įstatymuose bei įstatuose nurodomų privalomų spręsti klausimų.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas A. V. , būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sušauktas eilinis akcininkų susirinkimas ir patvirtinta 2005 ir 2006 metų finansinė atskaitomybė, sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas, tvirtinama bendrovės veiklos ataskaita, neužtikrintas tinkamas valdymo organų (vadovo) rinkimas ir veikimas (ABĮ 20 str., 1 d. 8 p., 23 str. 1 d, 24 str. 1 d., 24 str. 2 d. 3 p., 37 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, dėl tokio įmonės direktoriaus neatsakingumo, aplaidumo, absoliutaus nesidomėjimo įmonės veikla buvo prarasti UAB ,,Derivatus“ dokumentai ir turtas, laiku nepastebėtas įmonės nemokumas. Taigi darytina išvada, kad nustatytos visos atsakovo A. V. atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygos. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas A. V. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl privalo subsidiariai atsakyti už padarytą žalą kreditoriams kaip įmonės dalyvis (CK 2.50 str. 3 d.).

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis subsidiariai atsako už juridinio asmens prievoles kreditoriams, bet ne pačiam juridiniam asmeniui - galutiniai naudos gavėjai pagal ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui A. V. yra įmonės kreditoriai, t. y. tie asmenys, kurių teisių apsaugai skirta CK 2.50 straipsnio 3 dalis. Dėl reikalavimo priteisti administravimo išlaidas teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalį administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Bankrutavusios įmonės naudai priteisti ir išieškoti nuostoliai atitinka paminėtoje įstatymo normoje įvardintų lėšų kategoriją. Byloje ginčo dėl to, kokio dydžio kreditorių reikalavimo ir administravimo išlaidų suma yra patvirtinta byloje, nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. V. ieškovo reikalaujamą sumą – 124 159,03 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas (apeliantas) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Todėl žyminis mokestis išieškomas valstybei iš atsakovų, proporcingai patenkintai ieškinio daliai: iš atsakovo D. M. – po 12 726 Lt, iš atsakovo B. D. – po 1 171 Lt, iš atsakovės L. T. – po 798 Lt, iš atsakovo A. V. – po 3 483 Lt pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.), bei dokumentų siuntimo išlaidos: iš atsakovo D. M. – 60 Lt, iš atsakovo B. D. – 3 Lt, iš atsakovės L. T. – 2 Lt, iš atsakovo A. V. – 8 Lt, patirtos pirmosios instancijos teisme; iš atsakovo D. M. – 17 Lt, iš atsakovo B. D. – 1 Lt, iš atsakovės L. T. – 1 Lt, iš atsakovo A. V. – 3 Lt, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Lt dydžio atstovavimo išlaidų. Jo ieškovo naudai priteisiamos iš atsakovų proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 98 str.). Duomenų, jog ieškovas būtų turėjęs atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui BUAB ,,Derivatus“ (į. k. 141648311) iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 872 640 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų), iš atsakovo B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 39 040,53 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius keturiasdešimt litų 53 centus), iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 26 605,70 Lt (dvidešimt šešis tūkstančius šešis šimtus penkis litus 70 centų) ir subsidiariai iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 124 159,03 Lt (vieną šimtą dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 3 centus).

Priteisti ieškovui BUAB ,,Derivatus“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 824 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt keturis litus), iš atsakovo B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 36 Lt (trisdešimt šešis litus), iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 24 Lt (dvidešimt keturis litus), iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 116 Lt (vieną šimtą šešiolika litų) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 12 726 Lt (dvylika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt šešis litus), iš atsakovo B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 171 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą), iš atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 798 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus), iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 483 Lt (tris tūkstančiu keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 60 Lt (šešiasdešimt litų), atsakovo B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 Lt (tris litus), atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 Lt (du litus), iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 8 Lt (aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 17 Lt (septyniolika litų), atsakovo B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 Lt (vieną litą), atsakovės L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 Lt (vieną litą), iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.“

Teisėjai Audronė Jarackait ėVytas MiliusNijolė Piškinaitė