Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-142-603/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-24
Bylos Nr.: e2S-142-603/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08293-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas: G. J., R. K.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, J. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-142-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08293-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) G. J. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-14711-809/2016, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, J. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą J. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“ greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą pagal su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 49SJN-570-(14.49.105) pateiktą schemą bei sutvarkyti statybvietę. A. J. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas” greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo J. B..

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Leista atsakovui J. B., per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybas leidžiantį dokumentą. Neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, atsakovas J. B. įpareigotas nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“ greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą pagal su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 49SJN-570-(14.49.105) pateiktą schemą bei sutvarkyti statybvietę. A. J. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas” greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo J. B..

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-14711-809/2016 nagrinėjimą ir pareiškėjus įtraukti į procesą kaip trečiuosius asmenis. Pareiškėjai nurodė, kad jie nebuvo įtraukti į bylą, dėl ko pažeistos pareiškėjų teisės. Nurodė, jog pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini). Trinkelės, esančios valstybės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“ greta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų aplinkos dalis, kuri dengia privažiavimą prie pareiškėjų namų. Pažymėjo, jog savo namą įsigijo 2008 metais, tuomet minimos trinkelės jau buvo išklotos.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjų prašymu, papildomai pažymėjo, jog sodų bendrijos „Tyrinėtojas“ pavedimu išklojo trinkeles, esančias valstybės žemės sklype 2007 metais.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodė, jog pareiškėjai neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo. Suinteresuoto asmens nuomone nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-14711-809/2016 į bylą įtraukti visi reikalingi asmenys. Nagrinėjamu atveju atnaujinus procesą byloje, teismo sprendimas nesukeltų jiems teisinių pasekmių.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodė, jog pareiškėjų nurodomas teiginys, jog trinkelėmis grįstas plotas yra jų aplinkos dalis, nėra teisiškai reikšmingas vertinant tą aplinkybę, jog tai yra neteisėtai pastatytas statinys, taigi ir juo naudotis bei disponuoti draudžiama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-14711-809/2016, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, J. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Šalies argumentai

8. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, jog prašyme atnaujinti procesą, pareiškėjai nurodė, jog namą (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijo 2008 metais, kai aukščiau minėtos trinkelės jau buvo išklotos. Sodų bendrijos „Tyrinėtojas“ dalyviai posėdžio metu, valdybos pritarimu nusprendė infrastruktūros dalį, kuri nuolat plūduriuoja purve, išgrįsti trinkelėmis, o tą padaryti įpareigojo suinteresuotą asmenį J. B.. Suinteresuotas asmuo J. B. infrastruktūrą pagerino savo lėšomis. Pareiškėjai nurodė, jog buvo kviečiami į Statybos inspekciją, ten rašė pasiaiškinimą. Nurodė, jog buvo įsitikinę, kad minėtos trinkelės išklotos teisėtai. Paskatinti Statybos inspekcijos, pareiškėjai kreipėsi į Žemėtvarką dėl jau išklotų trinkelių projekto įteisinimo. Pareiškėjai kreipėsi į savivaldybę, jiems paaiškinta, kad sodų bendrijose infrastruktūrą tvarko pati sodų bendrija.

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-14711-809/2016, kurioje 2016 m. spalio 28 d. sprendimu leido atsakovui J. B. per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybas leidžiantį dokumentą. Neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, atsakovas J. B. įpareigotas nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“ greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą pagal su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 49SJN-570-(14.49.105) pateiktą schemą bei sutvarkyti statybvietę. A. J. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas” greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo J. B..

10. Vienas iš pareiškėjų nurodomų pagrindų atnaujinti aukščiau minėtos civilinės bylos procesą yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Atsiliepimas

11. Susipažinus su minėtoje civilinėje byloje priimtu 2016 m. spalio 28 d. teismo sprendimu, nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2015 m. kovo 23 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių išduoti leidimą kloti trinkeles tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) esančiame bendrame pravažiavime. Toks pareiškėjų prašymas netenkintas Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SFN-458-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“.

Žemesnės instancijos teismas

12. Šiame teismo sprendime taip pat paminėtos ir tos aplinkybės, jog pareiškėjai namą, esantį K. S. 2-oje g. 5, Vilniuje, įsigijo 2008 metais iš suinteresuoto asmens J. B.. Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėjai, kurie, kaip jau minėta, namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 metais, 2015 metais kreipėsi į aukščiau nurodytas valstybės, savivaldos institucijas, kad gautų leidimą kloti minėtas trinkeles valstybinėje žemėje. Šios aplinkybės, nors ir egzistavo priimant 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, tačiau nėra naujai paaiškėjusios – jos buvo žinomos tiek bylą nagrinėjusiam teismui, tiek ir pareiškėjams, kitoms bylos šalims. Pareiškėjai taip pat neįrodė, jog šios aplinkybės turi esminę reikšmę civilinei bylai Nr. 2-14711-809/2016. Taip pat pareiškėjai nenurodė kitų aplinkybių, kurios atitiktų aukščiau nurodytų kriterijų. Taigi, pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, kurios būtų naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ir dėl to, jog pareiškėjai nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016. Pareiškėjai nurodė, jog jie turėjo būti įtraukti į minėtą civilinę bylą, kadangi trinkelės, esančios valstybės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“ greta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų aplinkos dalis, kuri dengia privažiavimą prie pareiškėjų namų.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nesutiko su pareiškėjų nurodomu teiginiu, jog jie turėjo būti įtraukti į civilinę bylą kaip tretieji asmenys, kadangi procesinio sprendimo byloje, į kurios nagrinėjimą neįtraukti asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys, priėmimas savaime nėra pagrindas atnaujinti procesą. Toks pagrindas atsirastų, jei procesiniame sprendime būtų tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir (ar) pareigų arba juo būtų pažeidžiamos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai. Teismas sprendimu nusprendė, jog trinkelės išklotos neteisėtai ir įpareigojo būtent J. B., kuris byloje buvo atsakovas, nustatytu laiku ir nustatyta tvarka gauti statybos leidžiantį dokumentą, to nepadarius, nugriauti trinkelėmis išgrįstą plotą bei sutvarkyti statybvietę. Šis sprendimo įpareigojimas nesukuria pareiškėjams materialiųjų teisių ar pareigų. Aplinkybė, jog pašalinus neteisėtai pastatytą statinį, aukščiau minėtas trinkeles, pareiškėjams bus nepatogu naudotis keliu, nėra pagrindas įtraukti pareiškėjus trečiaisiais asmenimis, kadangi tai yra pareiškėjų asmeninis suinteresuotumas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, kuriame nurodė, kad kaip tretieji asmenys turėjo būti įtraukta ir sodų bendrija „Tyrinėtojas“ ir pareiškėjai, nes jie teisėtai susiję su teise saugiai įvažiuoti į savo gyvenamąją vietą, kas užtikrina saugų ir ramų gyvenimą. Nesaugus įvažiavimas prieštarauja jų interesams. Teismas šias aplinkybes įvertino neteisingai. Teismas neįvertino visos situacijos iš esmės, neįvertino visų aplinkybių, todėl rėmėsi neteisingai pateiktais argumentais, buvo suklaidintas ir todėl neteisingai pritaikė įstatymus.

16. Teisėtos trinkelės, remiantis formaliu požiūriu, valstybinės institucijos, pripažintos neteisėtomis. Pareiškėjai nežinojo kad vyksta procesas, nebuvo įtraukti kaip tretieji asmenys, todėl negalėjo apginti savo teisių į saugų ir kokybišku privažiavimu, kuris pareiškėjams teisėtai priklauso.

17. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į pareiškėjus reikalaudama paaiškinimo kokiu būdu buvo išklotos trinkelės ir pareiškė, kad trinkelės išklotos neteisėtai. Pareiškėjai bandė įteisinti paklotas trinkeles, tačiau to padaryti nepavyko, teigia, kad jų teisės iš esmės pažeistos.

18. Atskirajame skunde prašo įtraukti juos į teismo procesą kaip trečiuosius asmenys, kad galėtų apginti savo teises, bei teisėtus interesus; teismo nutartį panaikinti kaip nepagrįstą; atnaujinus procesą, panaikinti 2016 metų teismo sprendimą; atnaujinus procesą, nagrinėjant bylą, pritaikyti senaties terminą.

Šalies argumentai

19. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) su atskiruoju skundu nesutinka. Teigia, kad pareiškėjai neįrodė pagrindo atnaujinti procesą. Nurodo, kad atskirasis skundas atmestinas pareiškėjams neįrodžius materialiosios teisės norma pagrįstų konkrečių teisių ar įstatymo saugomų interesų, dėl kurių teismas nusprendė jų neįtraukęs į procesą, taip pat nebuvo pateikta įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų pareiškėjų dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pareiškėjai taip pat neįrodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą iš esmės.

Atsiliepimas

20. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, visiškai įvertino nurodytus prašymo motyvus, juos argumentavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsiliepime prašo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

21. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka, mano, kad ji pagrįsta ir teisėta, prašomoje atnaujinti byloje teismas nepasisakė dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, taip pat nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių. Teigia, kad pareiškėjų atskirasis skundas nepagrįstas, prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

23. Apeliacijos dalykas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-30281-862/2018, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-14711-809/2016.

24. CPK 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Remiantis CPK 370 straipsnio 1 ir 2 dalimi teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

25. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

26. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

27. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

28. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

29. Kasacinis teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

30. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Pareiškėjai nurodė, kad procesas atnaujinamas, kai paaiškėja naujos aplinkybės, tačiau pareiškime naujų aplinkybių nenurodė. Pareiškime tik nurodė, jog namą, esantį K. S. 2-oje g. 5, Vilniuje, įsigijo 2008 metais iš suinteresuoto asmens J. B., 2015 metais kreipėsi į aukščiau nurodytas valstybės, savivaldos institucijas, kad gautų leidimą kloti minėtas trinkeles valstybinėje žemėje. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės, nors ir egzistavo priimant 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, tačiau nėra naujai paaiškėjusios – jos buvo žinomos tiek bylą nagrinėjusiam teismui, tiek ir pareiškėjams, kitoms bylos šalims.

32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, kurios būtų naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Atskirajame skunde pareiškėjai taip pat nenurodė kokios aplinkybės paaiškėjo, apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ar teisingumu.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2008).

34. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

35. Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą ir dėl to, jog jie nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016. Teigia, jog turėjo būti įtraukti į minėtą civilinę bylą, kadangi trinkelės, esančios valstybės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“ greta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų aplinkos dalis, kuri dengia privažiavimą prie pareiškėjų namų.

36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog procesinio sprendimo byloje, į kurios nagrinėjimą neįtraukti asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi turintys asmenys, priėmimas savaime nėra pagrindas atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu procesiniame sprendime būtų tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir (ar) pareigų arba juo būtų pažeidžiamos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai, egzistuotų pagrindas atnaujinti procesą. Teismas sprendimu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nusprendė, jog trinkelės išklotos neteisėtai ir įpareigojo būtent J. B., kuris buvo atsakovas, nustatytu laiku ir nustatyta tvarka gauti statybos leidžiantį dokumentą, to nepadarius, pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę.

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sprendimo įpareigojimas nesukuria pareiškėjams materialiųjų teisių ar pareigų. Minėtame sprendime nėra pasisakoma dėl jų teisių ar pareigų apimties, nebuvo sprendžiami klausimai dėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių objektų. Pažymėtina, kad byloje, kurios procesą pareiškėjai prašo atnaujinti, buvo sprendžiamas klausimas dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo. Minėtoje byloje ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas sprendime nustatytais terminais įpareigotas gauti statybą leidžiančius dokumentus, o jų negavus, pašalinti statybos padarinius. Akivaizdu, jog nagrinėtoje byloje dėl pareiškėjų teisių ir pareigų apimties nebuvo nuspręsta.

38. Taip pat pastebėtina, jog pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai buvo nurodę, jog iš savivaldybės gavo leidimą išsipirkti įsiterpusio sklypo dalį, sujungiant du sklypus, o trinkelėmis išklota zona patenka į jų planuojamą išsipirkti plotą. Būtina pažymėti, kad šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimu, kurioje procesą prašo atnaujinti pareiškėjai, nuspręsta dėl jų teisių ar pareigų. Sprendimu įpareigojimai nustatyti byloje buvusiam atsakovui, aplinkybė, jog ateityje pareiškėjams galimai priklausys trinkelėmis išklota zona, nesudaro pagrindi teigti, kad sprendime dėl pareiškėjų teisių visgi buvo nuspręsta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pakartotinis prašomos atnaujinti bylos išnagrinėjimas ir sprendimo joje priėmimas pareiškėjams teisinių padarinių nesukeltų. Be jau nurodytų aplinkybių, taip pat pastebėtina, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti 2016 m. spalio 28 d. teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

39. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

40. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymo normas, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-30281-862/2018 palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė