- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-845-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23675-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- S. P.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. ir trečiojo asmens S. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties atmesti prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, trečiasis asmuo - S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo R. P. 27 259,22 EUR žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „Ripeta ir ko“ teismo 2015-03- 09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3827-160/2015 iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015-03-20. Bankroto byloje buvo patvirtinti dviejų kreditorių – VMI prie FM (finansinio reikalavimo suma 27 259,22 EUR) ir VSDFV Vilniaus skyriaus (finansinio reikalavimo suma 87,89 EUR) finansiniai reikalavimai.
2. Ieškovo teigimu, atsakovui R. P. jau 2006 metais, atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Ripeta ir ko“ iškėlimo. Atsakovui nevykdant Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos laiku pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsirado naujos skolos. Dėl šios priežasties yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigos inicijuoti bankroto bylą bendrovei pažeidimas (neteisėti veiksmai) padidino bendrovės skolų apimtį, todėl jis privalo atlyginti savo neveikimu kreditoriui padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo R. P. 27 259,22 EUR žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas R. P. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. Pareiškėja S. P. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015, motyvuodama tuo, jog yra proceso atnaujinimo pagrindai, nes ji nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, o teismas šioje byloje nusprendė ir dėl jos, kaip skolininko sutuoktinės, procesinių teisių ir pareigų – tokiu būdu pažeidė pareiškėjos materialiąsias ir procesines teises. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015; įtraukė pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo R. P. 499,88 EUR žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
7. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą pagal trečiojo asmens S. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 pagal ieškovės VMI prie FM ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pakartotinai įvertino 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių pagrįstumą iš esmės, remdamasis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nors teismo procesas atnaujintas tik dėl S. P. nedalyvavimo procese ir galimos įtakos jos turtinėms teisėms, tačiau niekaip nepasisakė dėl trečiojo asmens S. P. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyto pagrindo, t. y. visiškai nevertino S. P. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo – teismui nusprendus dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų, įtakos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija sprendė, kad, nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo, nebuvo atskleista bylos esmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi trečiojo asmens S. P. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 panaikinimo atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nutartimi S. P. prašymas buvo patenkintas, procesas civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad ieškovas VMI prie FM pateikė ieškinį atsakovui R. P. deliktinės atsakomybės pagrindais kaip buvusiam BUAB “RIPETA ir Ko” vadovui. Sprendimu už akių 27 259,22 EUR žalos (nuostolių) atlyginimo buvo priteista iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakovo sutuoktinės S. P., nes teismo sprendimas tiesiogiai nebuvo susijęs su pastarosios teisėmis ir pareigomis ir ginčo sprendime tiesiogiai dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta. Dėl to teismas nesutiko su trečiojo asmens teiginiu, kad sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (S. P.) materialiųjų teisių ar pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas taip pat nesutiko ir su kitu trečiojo asmens S. P. argumentu - kad 27 259,22 EUR žalos (nuostolių) išieškojimas yra nukreiptas tiesiogiai į pastarosios asmeninį turtą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priteistos sumos išieškojimas nukreiptas ne į S. P. asmeninį turtą, o į skolininko R. P. dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
12. Motyvą, kad S. P. taip pat buvo ir BUAB „RIPETA ir Ko“ akcininkė, nes jai priklausė 50 proc. šios bendrovės akcijų, teismas laikė nedarančiu įtakos teismo padarytai išvadai dėl pastarosios pažeistų teisių ir interesų nebuvimo. Teismas pažymėjo, kad kreditorius turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą ir VMI prie FM pasirinko savo teises ginti teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo BUAB „RIPETA ir Ko“ buvusiam vadovui atsakovui R. P. (taip pat turinčiam 50 proc. bendrovės akcijų), o ne akcininkei S. P.. Dėl to teismas sprendime dėl bendrovės akcininkų civilinės atsakomybės nepasisakė.
13. Teismas pažymėjo, kad S. P., kaip bendrovės akcininkės, nesąžiningi veiksmai dėl įmonės nemokumo nebuvo nustatyti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo sprendime už akių tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl neįtrauktos į bylą S. P. teisių ir (ar) pareigų ir sprendimu nebuvo pažeidžiamos pastarosios teisės ir (ar) teisėti interesai, todėl neegzistavo pagrindas procesui atnaujinti. Be to, pakartotinis prašomos atnaujinti bylos išnagrinėjimas ir sprendimo joje priėmimas pareiškėjai S. P. teisinių padarinių nesukeltų, nes jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti 2015-12-30 teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
14. Atsakovas R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo R. P. 499,88 EUR žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
15. Apelianto teigimu, priimant 2015-12-30 sprendimą už akių, buvo padaryti procesiniai pažeidimai - nors sprendime už akių nurodyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu, tačiau sprendime nėra nurodyta teismo nutarties dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data, kaip tai numatyta CPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta privaloma teismo nutartis dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu priimta nebuvo, todėl procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu nebuvo paskelbti. Tai reiškia, kad procesiniai dokumentai atsakovui iki 2015-12-30 nebuvo įteikti, taigi, 2015-12-30 sprendimas už akių yra neteisėtas.
16. Apeliantas teigia, kad byloje nėra nei vieno dokumento, įrodančio, jog per laikotarpį nuo 2015-11-04 (teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo) iki 2015-12-30 (sprendimas už akių) buvo įvykdyti visi imperatyvūs CPK 130 straipsnio reikalavimai. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, sprendimas už akių naikintinas.
17. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismo teisėjas V. A. 2017-09-20 priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bet iš esmės byla nagrinėjama neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindų. Tačiau specifinė procesinė aplinkybė yra ta, kad, atnaujinus procesą, nagrinėjamas būtent sprendimo už akių pagrįstumas ir teisėtumas. Teismas, įvertinęs procesinę situaciją, atnaujino bylos nagrinėjimą ir nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama neatsižvelgiant vien iki sprendimo už akių priėmimo į bylą pateiktus argumentus ir įrodymus, o turi būti nagrinėjami visi kiti argumentai ir įrodymai, įskaitant ir tuos, kurie nenurodyti kaip proceso atnaujinimo pagrindas. Įvertinus, kad 2015-12-30 sprendimas už akių buvo priimtas nesilaikant teisėtumo principo, teigtina, jog 2017-01-25 priimta nutartis patenkinti trečiojo asmens S. P. prašymą atnaujinti procesą yra teisėta ir teisinga.
18. Trečiasis asmuo S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-04 nutartį ir S. P. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 panaikinimo tenkinti – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
19. Apeliantė nurodo, kad jai taip pat priklausė 50 proc. bankrutavusios UAB „RIPETA ir Ko“ akcijų, o pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kyla ne tik įmonės vadovui, bet ir įmonės akcininkams. Taigi, S. P. veiksmų teisėtumas/neteisėtumas nustatytinas pagal tai, nuo kada įmonė tapo nemoki. Ši juridinę reikšmę turinti aplinkybė tiesiogiai daro įtaką S. P. teisėms ir pareigoms, taip pat jos atsakomybei prieš trečiuosius asmenis.
20. Apeliantės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-30 sprendimu už akių, spręsdamas atsakovo R. P. atsakomybės klausimą, iš esmės nenustatinėjo įmonės nemokumo momento, kaip tai reglamentuota Įmonių bankroto įstatyme. Teismas tiesiog deklaratyviai nurodė, kad nuo 2006 metų įmonė nebevykdė ūkinės – komercinės veiklos, atsakovas daugelį metų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokiu būdu buvo didinamos įmonės skolos kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės nemokumo momentą, nepagrįstai vertino „per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus“ ir juos visus laikė pradelstais mokėjimais. 2006-01-01 balanso duomenimis pradelstų įsipareigojimų ieškovui dydis sudarė 600,98 Lt, 2007-01-01 – 711,32 Lt, 2008-01-01 – 1 000,06 Lt ir t.t. Pagal 2006 metų balansą įmonė turėjo turto už 44 545 Lt, 2007 m. – 51 611 Lt. Kadangi įmonės bankroto byloje patvirtinti VMI prie LR FM ir VSDFV Vilniaus skyriaus finansiniai reikalavimai, preziumuotina, kad tik šie finansiniai reikalavimai buvo pradelsti. Taigi, iki 2010 metų įmonė nebuvo nemoki Įmonių bankroto įstatymo prasme, todėl atsakovas negalėjo būti atsakingas už dalį ieškovo nurodomos skolos. Atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado ne anksčiau kaip 2010 metais. Ši aplinkybė itin svarbi trečiajam asmeniui S. P., nes nemokumo atsiradimo momento tinkamas nustatymas tiesiogiai apibrėžia jos teises ir pareigas bei atsakomybės ribas.
Atsiliepimas
21. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apelianto R. P. atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis, kuria atnaujintas bylos procesas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, priimta nesant pagrindo. Be to, S. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus trijų mėnesių terminą ir jo atnaujinimo klausimas nebuvo svarstytas.
Šalies argumentai
22. Ieškovo teigimu, apelianto motyvai dėl įmonės nemokumo momento nustatymo nebuvo nurodyti nei S. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei teismo nutartyje, kuria bylos procesas buvo atnaujintas, o iškilo tik teisminio nagrinėjimo metu. Mano, kad atsakovas R. P. išnaudojo visas galimybes apskųsti ginčo sprendimą. Atskirajame skunde nurodytas motyvas, kad atsakovui R. P. procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nenurodytas nei S. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei teismo nutartyje, kuria bylos procesas buvo atnaujintas, o iškilo atskirojo skundo padavimo metu papildomai.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo S. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. P. atskirąjį skundą, kuriame su atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017-01-25 atnaujinus procesą, civilinė byla turėjo būti išnagrinėta iš naujo, tuo pačiu įvertinant galutinio sprendimo - 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-31148-294/2015 teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turėjo patikrinti ne tik S. P. nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumą konkrečioje situacijoje, bet ir įvertinti, ar ieškovo pareikštas ieškinys, naujai išnagrinėjus civilinę bylą, dalyvaujant naujai įtrauktiems asmenims bei ištyrus jų pateiktus įrodymus, laikytinas pagrįstu. Be to, teismas turėjo ištirti ir pasisakyti, ar 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių, naujai išnagrinėjus civilinę bylą, galėtų likti nepakeistas ar nepanaikintas.
24. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas/ jo atstovas ne kartą nurodė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad jokie procesiniai dokumentai, prieš priimant 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių, atsakovui įteikti nebuvo. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, atnaujinus procesą, nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo, o tuo pačiu faktiškai vertindamas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių pagrįstumą bei teisėtumą, iš esmės turėjo įvertinti, ar šio teismo sprendimo išvados yra teisingos materialinės teisės prasme ir ar šis teismo sprendimas yra teisingas procesinės teisės aspektu. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą, faktiškai nevertino 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių procesinio bei materialinio teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirieji skundai nesudaro pagrindo apskųstą teismo nutartį panaikinti arba pakeisti.
26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovui priteista iš atsakovo R. P. 27 259,22 EUR žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja S. P. pateikė prašymą atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje, motyvuodama tuo, kad ji nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir teismas nusprendė dėl jos, kaip skolininko sutuoktinės, procesinių teisių ir pareigų. Skundžiama nutartimi S. P. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 sprendimo už akių panaikinimo atmestas, nors procesas pagal S. P. pareiškimą ir buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
27. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, nutartimi atnaujino procesą ir paskyrė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis).
28. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Taigi, atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2018-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).
29. Trečiasis asmuo S. P. atskirajame skunde nurodo, kad sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, kadangi, priteisus skolą iš pareiškėjos sutuoktinio, skola yra išieškoma ir iš jos turto. Be to, jai priklausė 50 procentų įmonės akcijų, bet pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino jos, kaip akcininkės teisių ir pareigų įmonės nemokumo aspektu. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas sprendimą už akių, tiek priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai nustatė įmonės nemokumo momentą, dėl ko nepagrįstai nekonstatavo jos teisių pažeidimo ir sprendimo už akių neteisėtumo bei nepagrįstumo..
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sprendimu už akių priteistos sumos išieškojimas nukreiptas ne į S. P. asmeninį turtą, o į skolininko R. P. dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Tai, kad S. P. taip pat buvo BUAB „RIPETA ir Ko“ akcininke – jai priklausė 50 proc. šios bendrovės akcijų, nedaro įtakos teismo išvados pagrįstumui, nes jokie ieškovo reikalavimai nagrinėjamoje byloje apeliantės, kaip akcininkės, atžvilgiu nebuvo reiškiami. Taigi, aukščiau nurodytas argumentas negali būti vertinamas ir kaip jos teisių ir interesų pažeidimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorius turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, kas ir buvo padaryta konkrečioje byloje - ieškovas VMI prie FM savo teisių gynimui pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo BUAB „RIPETA ir Ko“ buvusiam vadovui - atsakovui R. P., bet ne kaip akcininkui, taip pat turinčiam 50 proc. bendrovės akcijų. Taigi, akcininkų atsakomybės klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjamas ir dėl jo teismas nepasisakė.
31. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantų samprotavimai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai nustatė įmonės mokumo pradžią, nebuvo nurodyti pareiškime dėl proceso atnaujinimo, todėl nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas R. P. išnaudojo visas galimybes apskųsti teismo priimtą sprendimą už akių ir jo teisėtumas bei pagrįstumas yra konstatuotas įvairiais aspektais.
32. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti analizuojamos tik aplinkybės, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, pasisakė dėl S. P. teisių ir pareigų, t.y. pagal pareiškėjos nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą. Kiti argumentai, tokie, kaip įmonės nemokumo momentas ar procesinių dokumentų atsakovui įteikimo pagrįstumas, nėra iš esmės teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje civilinės bylos stadijoje, atnaujinus procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
33. Atsakovo R. P. atskirasis skundas iš esmės grindžiamas proceso teisės normų pažeidimu, t. y., kad priimti 2015-12-30 sprendimą už akių nebuvo pagrindo, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdį. Tačiau tokie apelianto argumentai visiškai nėra susiję su proceso atnaujinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi. Be to, šios aplinkybės ir argumentai atsirado tik atskirajame skunde, o jis negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
34. Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
35. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.