- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-39-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27433-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 3.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. N. ir A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. N. ir A. N. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams A. N. ir A. N., bei atsakovų A. N. ir A. N. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo, bei atsakovų A. N. ir A. N. patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Naujamiesčio būstas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktu pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme, ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą, ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas, ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka bei kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų; priimti naują sprendimą, atmesti ieškovės ieškinį bei tenkinti pareiškėjų priešieškinį.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-681-912/2018 buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kadangi byloje dalyvaujančiais asmenimis nebuvo įtraukti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitos paskirties patalpų savininkai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė aiškias teisės taikymo klaidas dėl: 1) sprendimo nepanaikinimo esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui; 2) dėl išieškojimo teisės perleidimo, pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 5 dalį; 3) dėl pripažinimo teisėtu mokėtinos sumos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą naudojimą, valdymą ir komunalines paslaugas apskaičiavimą pagal buto plotą, pažeidus CK 4.76 straipsnį; 4) dėl bendrojo naudojimo objektų 15 savininkų, neturinčių butų ir kitų patalpų name, pareigų ir įstatymų saugomų interesų ignoravimo, pažeidus CK 2.45 straipsnį; 5) dėl ieškinio 5 (penkerių) metų senaties nepripažinimo ir ieškinio sumos nesumažinimo, pažeidus CK 1.125 straipsnio 9 dalį; 6) dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, pažeidus CK 6.210 straipsnio 1 dalį; 7) dėl ieškinio nesumažinimo ieškovės atsisakyta ieškinio dalimi; 8) dėl skolos nesumažinimo esama mokėtinos sumos už paslaugas permokos bendrijai ginčijamo laikotarpio pradžiai; 9) dėl mokėtinos sumos už UAB „Naujamiesčio būstas“ paslaugas apskaičiavimo pagal CK 4.76 straipsnio nustatyta tvarka nepripažinimo ir mokėtinos sumos permokos nepripažinimo ir dėl kitų šiame straipsnyje nurodytų teisės normų pažeidimų.
3. Ieškovė UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimų išsprendimas turėjo įtakos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų teisių ir pareigų apimčiai, kadangi ieškinio reikalavimai buvo susiję vien tik su atsakovų skola (su atsakovų pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugų išlaidas), skolos priteisimas nesukūrė, nepakeitė ir nenutraukė jokių tarp ieškovės ir kitų pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų ar tarp atsakovų ir kitų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų egzistavusių teisių ir pareigų. Teismas sprendė, jog neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir priimta Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-681-912/2018, kuria, patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimas paliktas nepakeistas, todėl šiuo atveju neegzistuoja būtinoji CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto sąlyga – sprendimo neperžiūrėjimas apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėjai A. N. ir A. N. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Nurodytos aplinkybės, dėl kurių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nurodytos aiškios teisės taikymo klaidos, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėjo būti panaikintas esant absoliučiam jo negaliojimo pagrindui;
7.2. pirmosios instancijos teismas turėjo perduoti prašymą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kadangi pateiktas prašymas yra Vilniaus apygardos teismo byloje;
7.3. byloje nebuvo įtraukti ir nedalyvavo 48 bendrojo naudojimo objektų savininkai. Mokėtinos sumos už paslaugas apskaičiavimo klausimas susijęs ne tik su pareiškėjų, bet ir dar su 48 bendrojo naudojimo objektų savininkų teisėmis bei pareigomis;
Žemesnės instancijos teismas
7.4. apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai turi teisę būti atleisti nuo žyminio mokesčio byloje, kurioje ginčas kyla dėl bendrijos veiklos, tačiau nėra priimtas sprendimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjams.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
10. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai). Priklausomai nuo pasirinkto nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Laikantis nurodytų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi, be kita ko, nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus (CPK 369 straipsnis).
11. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1409-155/2017 pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį vien tik atsakovams (pareiškėjams) A. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovai būdami patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkais nuo 2009-10-01 iki 2015-04-30 nemokėjo priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, todėl per šį laikotarpį susidarė 1 599,20 Eur skola; reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą perėmė ieškovė 2015-12-30 sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. NB-SUT-15-147, kuri ieškiniu reikalavo priteisti susidariusią skolą iš atsakovų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir priimta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-681-912/2018, kuria, patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu – kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų bei kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).
14. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu šalis turi tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas, kuriuo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1409-155/2017 pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams (pareiškėjams) A. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo, peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-681-912/2018, kuria, patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas (el. b. t. III., b. l. 55 – 65). Taigi apeliantai patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą CPK 336 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o aplinkybė, jog apeliantai nesutinka su tokiu reglamentavimu, nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas.
15. Kadangi apeliantai neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, apeliantų argumentai dėl nurodomų aiškių teisės normų taikymo klaidų nevertinami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantai, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme negalimas.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
16. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-1409-155/2017 ir Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2A-681-912/2018 išnagrinėta pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį vien tik atsakovams (pareiškėjams) A. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovai būdami patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkais nuo 2009-10-01 iki 2015-04-30 nemokėjo priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, todėl per šį laikotarpį susidarė 1 599,20 Eur skola; reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą perėmė ieškovė 2015-12-30 sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. NB-SUT-15-147, kuri ieškiniu reikalavo priteisti susidariusią skolą iš atsakovų. Apeliantai teigia, kad civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas turėjo įtakos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų teisėms ir pareigoms.
17. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais pagrindais. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.).
18. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Pabrėžtina, kad sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų, bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.
19. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškinyje suformuoti reikalavimai susiję vien tik su atsakovų skola ieškovei (su atsakovų pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugų išlaidas), patikslintu priešieškiniu atsakovai prašė priteisti iš ieškovės 504,47 Eur permoką už bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimą, taigi priešieškiniu atsakovai reiškė reikalavimus, susijusius išimtinai su jų prievolės ieškovei vykdymu, skolos ieškovei dydžio pagrįstumu, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai (nutartys), kuriais priteista skola ieškovei iš atsakovų, nesukūrė, nepakeitė ir nenutraukė jokių tarp ieškovės ir kitų pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų ar tarp atsakovų ir kitų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų egzistavusių teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas turėjo įtakos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų teisėms ir pareigoms.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai pirmosios instancijos teisme buvo analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: S. v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; V. v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-468/2014).
21. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Taigi prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.
22. Apeliacinės instancijos teismas apeliantams išaiškina, jog dėl žyminio mokesčio grąžinimo jie su atskiru prašymu bei prašymą pagrindžiančiais įrodymais turi teisę kreiptis į bylą iš esmės nagrinėjusį teismą (CPK 87 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada netenkinti prašymo atnaujinti procesą. Aplinkybių, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliantų (pareiškėjų) A. N. ir A. N. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantų (pareiškėjų) A. N. ir A. N. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.