Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. N. ir A. N. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams A. N. ir A. N., bei atsakovų A. N. ir A. N. patikslintą priešieškinį, ieškovui „Naujamiesčio būstas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Pareiškėjai procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti, remdamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktais.

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Pareiškėjų manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-681-912/2018 buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kadangi byloje dalyvaujančiais asmenimis nebuvo įtraukti pastato, esančio adresu Pamėnkalnio g. 18, Vilniuje, esančių butų, ir kitos paskirties patalpų savininkai.

Nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-1409-155/2017 (ir atitinkamai civilinė byla Nr. e2A-681-912/2018) išnagrinėta pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį vien tik atsakovams (pareiškėjams) A. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo. Ieškinys buvo grįstas tuo, kad atsakovai būdami patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkais nuo 2009-10-01 iki 2015-04-30 nemokėjo priskaičiuotų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, todėl per šį laikotarpį susidarė 1599,20 Eur skola; reikalavimo teisę į atsakovų įsiskolinimą perėmė ieškovas 2015-12-30 sudarydamas Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. NB-SUT-15-147, kuris ieškiniu reikalavo priteisti susidariusią skolą iš atsakovų.

Nėra pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimų išsprendimas turėjo įtakos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų teisių ir pareigų apimčiai, kadangi ieškinio reikalavimai buvo susiję vien tik su atsakovų skola (t.y. su atsakovų pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugų išlaidas), skolos priteisimas nesukūrė, nepakeitė ir nenutraukė jokių tarp ieškovo ir kitų pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų ar tarp atsakovų ir kitų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų egzistavusių teisių ir pareigų.

Teismo 2017-04-22 nutartimi priimta patikslinto priešieškinio dalimi atsakovai prašė priteisti iš ieškovo 504,47 Eur permoką už bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taigi priešieškiniu atsakovai reiškė reikalavimus, susijusius išimtinai su jų prievolės ieškovui vykdymu, skolos ieškovui dydžio pagrįstumu. Teismo priimtoje priešieškinio dalyje jokie reikalavimai, susiję su kitų pastato, esančio adresu Pamėnkalnio g. 18, Vilniuje, butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų teisėmis ir pareigomis nebuvo sprendžiami. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo teigti, kad teismo priimtos atsakovų priešieškinio dalies reikalavimų išsprendimas turėjo įtakos kitų pastato, esančio adresu Pamėnkalnio g. 18, Vilniuje, butų, ir kitos paskirties patalpų savininkų teisių ir pareigų apimčiai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017.

Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pareiškėjų manymu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017, tiek Vilniaus apygardos teismas 2018-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-681-912/2018 (išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017) padarė aiškių proceso ir materialiosios teisės klaidų, dėl ko procesas turi būti atnaujintas.

Teismas pažymi, jog tam, kad procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, turi egzistuoja būtinoji šio punkto taikymo sąlyga (lot. conditio sine qua non) – sprendimas neturi būti peržiūrėtas apeliacine tvarka. Toks CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos būtinosios sąlygos įtvirtinimas aiškintinas tuo, kad išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismui, šis teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t.y. patikrina ir tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, taigi, ar padarė teisės taikymo ir aiškinimo klaidų. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Aukščiau nurodyta taisyklė užtikrina, kad byla, kurioje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jau patikrino apeliacinės instancijos teismas, proceso atnaujinimo instituto tvarka nebūtų nepagrįstai nagrinėjama iš naujo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir priimta Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-681-912/2018, kuria, patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, šiuo atveju neegzistuoja būtinoji CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto sąlyga (sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka). Remiantis išdėstytu, nustačius aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas neanalizuoja ir nevertina pareiškėjų argumentų, susijusių su, pareiškėjų manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1409-155/2017 ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-681-912/2018, padarytomis teisės normų taikymo klaidomis. Pozicijos, kad pareiškėjų argumentai nevertintini, kai pareiškėjams remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindu, nustatoma, kad sprendimas buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka, laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2146-910/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-859-538/2018).

Kadangi teismas nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktuose įtvirtintų pagrindų, kuriems esant atnaujintinas civilinės bylos nagrinėjimas, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjų reikalavimą dėl proceso atnaujinimo atitinkamai atmestini ir kiti išvestiniai pareiškimo reikalavimai dėl teismo sprendimo pakeitimo/panaikinimo.

Pareiškėjai taip pat prašo grąžinti P. N. 48,00 Eur žyminį mokestį, kurį jis sumokėjo už A. N. ir A. N. 2017-06-09 mokėjimo nurodymu Nr. 367 ir 2018-06-21 mokėjimo nurodymu Nr. 368. Pareiškėjai nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, dėl kurių nurodyto dydžio žyminiai mokesčiai turėtų būti grąžinti, todėl teismas neturi pagrindo žyminių mokesčių grąžinti (CPK 178 str.). Be to, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo išvadai, kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimas yra kaip nors susijęs su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjams išaiškintina, kad pareiškėjai, nurodę faktines aplinkybes bei faktinį pagrindą, kodėl teismas turėtų grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, turi teisę kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų A. N. ir A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.